- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-364-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03592-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- UAB „Kijota“
- Trečiasis asmuo
- L. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei UAB „Kijota“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2862-892/2022 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei UAB „Kijota“ ir trečiajam asmeniui L. R. dėl skolos priteisimo; teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. Š. atsakovei UAB „Kijota“ 4 877,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui L. R. – 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 796,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
2. 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Nurodė, jog prašymą grindžia sudėtinga savo finansine padėtimi, tuo, jog tikėjosi gauti uždarbį už atliktą darbą, tačiau paaiškėjo, kad ne atsakovas, o trečiasis asmuo privalėtų atsiskaityti už atliktą darbą, nors iki bylos jai tokios aplinkybės nebuvo žinomos. Pažymėjo, jog atsakovei, būnant nekilnojamojo turto projektų vystytoja, sprendimo vykdymo išdėstymas neturėtų pažeisti interesų ar lūkesčių. Tuo tarpu jai, kaip fiziniam asmeniui, tai didelė pinigų suma, kurios negali sumokėti iškart, gauti kredito šios sumos sumokėjimui taip pat negali. Pripažino, jog turi nekilnojamąjį turtą, tačiau būsto įsigijimui yra paimtas kreditas, tačiau gaunamų nepastovių pajamų šiai dienai nepakanka skolos sumokėjimui. Nurodė, jog teikia teismui savo pajamų deklaraciją už 2021 metus, kas įrodo nedideles gaunamas pajamas, bei tai, kad mokėdama kreditą už turtą, įkeistą hipotekiniu įkeitimu, neturi galimybės kito kredito gavimui. Papildomai nurodė, jog trečiojo asmens atžvilgiu rengiamas ieškinys šioje byloje priimtų teismo sprendimų ir konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu, bus teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių stabdyti išieškojimą, jei toks būtų pradėtas, trečiojo asmens naudai. Dėl nurodytų aplinkybių prašė įsiteisėjusio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisimo atidėti 18 mėnesių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Kijota“ ir trečiasis asmuo L. R. pateikė bendrą atsiliepimą į prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo su ieškovės prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris realiai patvirtintų jos išdėstytus teiginius ir leistų tinkamai įvertinti tikrąją jos turtinę padėtį. Nors ieškovė pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2021 finansinius metus, pastaroji pajamų deklaracija neatspindi nei galimai sukauptų lėšų kredito įstaigose (išrašų iš banko sąskaitų nagrinėjamu atveju nepateikta), nei turimų transporto priemonių ar kito turto, kurį realizavus ieškovė galėtų visiškai atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis. Taigi, nesant pateiktiems duomenimis apie ieškovės disponuojamą turtą, spręsti dėl jos sunkios finansinės būklės nėra pagrindo. Prašyme nurodytos aplinkybės, neva ieškovė neturi net objektyvios galimybės pasiskolinti atsiskaitymui lėšų, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo įrodytos rašytiniais įrodymais (pavyzdžiui, kredito įstaigos priimtu sprendimu atsisakyti suteikti kreditą). Įvertinus paminėtą, mano, kad ieškovė paprasčiausiai siekia bet kokia kaina išvengti sąžiningo prievolių vykdymo. Dar daugiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2021 metus, ieškovė per 2021 metus „oficialiai“ deklaravo netgi 21 380,00 Eur pajamų. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, niekaip nesuprantami ieškovės argumentai dėl sunkios finansinės padėties. Antra, aplinkybė, kad ieškovei buvo suteiktas kreditas būsto įsigijimui, o būstas iki šiol priklauso ieškovei, tik dar kartą patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra stabiliai gera; ieškovė yra moki ir galinti vykdyti savo įsipareigojimus. Trečia, būtent ieškovė kreipėsi į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje yra fiksuojama recesija ir stagnacija, ko rezultate atsakovei UAB „Kijota“ bet kokios apyvartinės lėšos yra itin reikšmingos, tuo tarpu L. R. yra fizinis asmuo, kuriam patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo itin reikšmingos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-13090-892/2022 ieškovės D. Š. prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis ji vykdo individualią veiklą, iš pateiktos 2021 m. pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovė 2021 metais deklaravo iš viso 21 380 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kuriam taikyta hipoteka, ieškovė yra sudariusi paskolos sutartį su kredito įstaiga minėtam turtui įsigyti, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės turtinę padėtį į bylą nėra pateikta.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų apie savo turimas pinigines lėšas banko sąskaitose bei kitą turimą turtą (automobilius, nekilnojamąjį turtą), taip pat nenurodė būtinų kasmėnesinių išlaidų, kredito įmokos dydžio ir pan. Be to, tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje ieškovę atstovavo privatus advokatas, kas taip pat nesuponuoja aplinkybės dėl ieškovės sunkios turtinės padėties. Ieškovė prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių, tačiau nenurodo konkrečių motyvų, kodėl būtent pasirinktas toks atidėjimo terminas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip pagerės jos turtinė padėtis po nurodyto laikotarpio, taip pat nepateikė duomenų, įrodančių veiksmus, kuriais būtų siekiama atsiskaityti su atsakove ir trečiuoju asmeniu.
7. Teismas priėjo prie išvados, jog ieškovė nepagrindė aplinkybių, dėl kurių negali šiuo metu įvykdyti teismo sprendimo. Todėl vertino, kad situacija, kai teismo sprendimo vykdymas atidedamas tam nesant pakankamo pagrindo, o siekiant tik atitolinti jo įvykdymą, akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas nurodė, jog siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo, suteikiant pažeidusiam savo prievoles asmeniui pranašumą, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės prašymą atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties vykdymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo18 mėnesių. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas veikė šališkai, priėmė ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimus pasibaigus terminui, būtent jų motyvais ir pagrindė skundžiamą nutartį;
8.2. Būdama ieškovė tikėjosi sėkmingos bylos baigties. Byloje nepaneigta, kad būtent ji suteikė paslaugas atsakovei, tačiau trečiasis asmuo, be jos sutikimo ir jokio suderinimo, prisiėmė pareigą apmokėti už jos atliktus darbus ir tuo pagrindu ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo atmestas. Jei būtų siekiama priteisti kažkokią skolą iš jos teisminiu keliu, tikrai prašytų teismo sprendimo išdėstymo, tačiau šiuo atveju iki teismo sprendimo priėmimo net neturėjo tokios procesinės galimybės;
8.3. Byloje nepaneigta trečiojo asmens pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, kas įrodo jos būsimas pajamas. Artimiausiu metu teiks ieškinį trečiojo asmens atžvilgiu ir prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe ir piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis (šiuo konkrečiu atveju pas atsakovę, su kuriuo trečiasis asmuo bendradarbiauja) areštą. Esant galimybei dalimis mokės geranoriškai atsakovei priteistą sumą iki būsimos bylos sprendimo priėmimo. Tačiau priverstinis skolos išieškojimas apsunkins jos galimybes kaip galima greičiau atsiskaityti su atsakove, nes jos vykdoma veikla yra individuali veikla, o tai reiškia, kad verslui būtinos lėšos neatskirtos nuo asmeninių lėšų;
8.4. Mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, nes tik bylos metu sužinojo apie susitarimus tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nulėmusius bylos baigtį, t. y. kad atsakovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi susitarimus dėl darbų, kuriuos ji (ieškovė) atliko ir kurių atlikimo byloje niekas neginčijo. Jei atsakovė tokią poziciją būtų išreiškusi ikiteisminėje stadijoje, būtų reiškiamas kitokio pobūdžio ieškinys, tačiau atsakovė šią informaciją (susitarimus) nuo jos nuslėpė, todėl vykdymo išlaidų išieškojimo atidėjimas aštuoniolikai mėnesių atitiks visus protingumo ir teisingumo principus;
8.5. Teismas neįvertino nurodytos prašyme aplinkybės, kad atsiskaityti ketinama prisiteisus skolą iš trečiojo asmens, ieškinys bus reiškiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu nustatytomis aplinkybėmis;
8.6. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės pardavimo pajamos buvo virš keturių milijonų eurų, todėl laikinas priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo atidėjimas nepakenks jos interesams;
8.7. Pakartotinai patvirtina, kad teismui pateikė visus savo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Kijota“ ir trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės (ieškovės) D. Š. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą; taip pat priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantė nei savo prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė jokių išimtinių ir apeliantei nepalankių aplinkybių buvimo, kurios objektyviai nulemtų įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymo išdėstymo poreikį. Apeliantė savo prašymą motyvuoja ne pačia sudėtinga finansine padėtimi, bet tik deklaratyviais teiginiais apie tokią padėtį. Kaip matyti iš prašymo ir jo priedų turinio, apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris realiai patvirtintų jos išdėstytus teiginius ir leistų tinkamai įvertinti tikrąją jos turtinę padėtį;
9.2. Nors apeliantė pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2021 finansinius metus, pastaroji pajamų deklaracija neatspindi: i) nei jos galimai sukauptų lėšų kredito įstaigose (išrašų iš banko sąskaitų nagrinėjamu atveju nepateikta); ii) nei turimų transporto priemonių ar kito turto (šiame tarpe - ir nekilnojamojo), kurį realizavus būtų galima visiškai atsiskaityti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nesant pateiktiems duomenimis apie disponuojamą turtą, spręsti dėl sunkios finansinės būklės nėra pagrindo. Aplinkybės, neva apeliantė neturi net objektyvios galimybės pasiskolinti tam, jog būtų atsiskaityta, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo įrodyta rašytiniais įrodymais (pavyzdžiui, kredito įstaigos priimtu sprendimu atsisakyti suteikti kreditą). Kaip matyti iš pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2021 metus, apeliantė per 2021 metus „oficialiai“ deklaravo netgi 21 380,00 Eur pajamų prieš mokesčius. Akivaizdu, jog tokios apimties pajamos toli gražu nereiškia objektyviai sunkios finansinės padėties, neleidžiančios laiku ir tinkamai įvykdyti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų;
9.3. Primintina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2862-892/2022 metu apeliantė, neigdama savo, kaip brokerės asistentės, faktiškai vykdytą funkciją (asistavimo, pagalbinio asmens, vairuotojos ir kt.), ne kartą akcentavo savo ypatingą brokerės statusą, t. y. ieškovė yra nurodžiusi, kad yra būtent „TOP“ brokerė; pažymėjusi, kad jai priklauso etaloniniai „Silver“ (ar „Gold“) įvertinimai. Esant tokioms profesinėms aukštumoms, manytina, jog ieškovės turtinė padėtis turėtų būti netgi labai gera;
9.4. Pastebėtina, kad apeliantė nėra pateikusi visų duomenų apie jai priklausantį turtą, todėl neatmestina, kad apeliantei priklauso ne vien atskirajame skunde ar pirminiame prašyme nurodytas nekilnojamasis turtas (butas). Atsakovė ir trečiasis asmuo, ne kartą turėję galimybę įvertinti apeliantės, kaip subjekto, sąžiningumą, taip pat neabejoja, kad, siekdama išvengti išieškojimo, apeliantė jau perdavė jai priklausantį turtą savo artimiesiems giminaičiams;
9.5. Tai, kad apeliantei buvo suteiktas kreditas būsto įsigijimui, o būstas iki šiol priklauso jai, tik dar kartą patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra stabiliai gera; apeliantė yra moki ir galinti vykdyti savo įsipareigojimus. Taigi, tokių pačių sąžiningų įsipareigojimų vykdymo, atsižvelgiant į teismų priteistas iš apeliantės sumas, nagrinėjamu atveju iš jos norėtų tikėtis ir byloje dalyvavę asmenys;
9.6. Būtent apeliantė kreipėsi į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu, ko rezultate tiek jos ieškinys, tiek apeliacinis skundas buvo atmesti kaip nepagrįsti. To rezultate atsakovė ir trečiasis asmuo L. R. (kuri, be kita ko, taip pat yra fizinis asmuo, kuriam patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo itin reikšmingos) bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė iš viso 8 948,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Taigi, patenkinus apeliantės prašymą dėl sprendimų vykdymo išdėstymo netgi 18 mėnesių, akivaizdu, kad bus pažeistos sąžiningų proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai;
9.7. Šiuo metu Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje yra fiksuojama recesija ir stagnacija, ko rezultate suinteresuotam asmeniui UAB „Kijota“ bet kokios apyvartinės lėšos yra itin reikšmingos. UAB „Kijota“ nėra toks nekilnojamojo turto vystymo „ryklys“ kaip, pavyzdžiui, Hanner ir kt. Taigi vien tai, kad UAB „Kijota“ vysto keletą projektų ir įperkamomis vartotojams kainomis realizuoja turtą, savaime nereiškia, kad apeliantės, kaip skolininkės, interesai galėtų būti iškelti aukščiau UAB „Kijota“, kaip kreditorės, interesų vien dėl deklaratyvių apeliantės pasvarstymų. Nors apeliantė atskirajame skunde ir pateikia duomenis apie UAB „Kijota“ turėtas pardavimo pajamas, viršijančias 4 000 000 Eur, nurodyta suma nėra joks suinteresuoto asmens UAB „Kijota“ pelnas, o tik apyvartinės lėšos, kurios yra naudojamos sklypų įsigijimui, statybinių medžiagų pirkimui, rangovų užsakymams ir kt. Šiuo atveju Apeliantė sąmoningai nutyli viešoje erdvėje randamą informaciją, kad realus UAB „Kijota“ pelnas 2021 finansiniais metais sudarė 47 306 Eur, kas yra vos dvigubai daugiau nei metinės „oficialios“ apeliantės pajamos;
9.8. Apeliantė taip ir nenurodė, kodėl prašo atidėti sprendimų vykdymą konkrečiai 18 mėnesių (o ne, pavyzdžiui, 3 ar 6 mėnesiams). Apeliantė netgi savo atskirajame skunde taip pat neįrodė ir nepagrindė prielaidų, kad apeliantės turtinė padėtis iš esmės galėtų pagerėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas apeliantės prašymas dėl įsiteisėjo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.
14. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
15. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
16. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).
17. Nagrinėjamu atvejų pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų apeliantės prašymo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinimui. Atskirajame skunde apeliantė kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo ir dėl su prašymo nagrinėjimu susijusių faktinių aplinkybių bei įrodymų atlikto vertinimo.
18. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantė sieja su tuo, jog, anot apeliantės, teismas priėmė atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimus į jos prašymą pasibaigus terminui ir būtent atsiliepimų motyvais pagrindė skundžiamą nutartį. Taigi, apeliantė iš esmės teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas neatitiko subjektyvaus nešališkumo testo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
21. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko duomenis“ nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. rezoliucija nustatė atsakovei ir trečiajam asmeniui terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą pateikti iki 2022 m. lapkričio 28 d. 11 val. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimas į bylą pateiktas 2022 m. lapkričio 28 d. 12:28 val., t. y. nežymiai (mažiau nei dviem valandomis) praleidus minėtą terminą ir teismo priimti 2022 m. lapkričio 29 d. Pažymėtina, jog byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės priimamu klausimu išklausymas yra jų teisės į teisingą teismą užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų, pateiktų nežymiai praleidus teismo nustatytą terminą, priėmimas sudarė prielaidas procesinį sprendimą priimti atsižvelgus į abiejų šalių nuomones; atsiliepimų priėmimas neužvilkino prašymo nagrinėjimo ir niekaip nepažeidė pačios ieškovės teisių į visapusišką prašymo išnagrinėjimą, todėl įžvelgti teismo suinteresuotumą bylos baigtimi šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo.
22. Stokoja pagrįstumo ir atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė atsakovės ir trečiojo asmens argumentų pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tiek atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose, tiek pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį vertino išimtinai ieškovės prie prašymo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą pridėtus įrodymus, todėl toks vertinimas galėjo sutapti, taip pat teismas galėjo pritarti priešingos šalies nuomonei dėl ieškovės prašymo (ne)tenkinimo. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai tai iš bylos šalių, pati savaime teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai nepatvirtina, juo labiau kad įstatymas suteikia būtent teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
23. Nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo, išnagrinėjusio bylą, šališkumo byloje nėra. Apeliantė jokių konkrečių faktų dėl jos procesinių teisių ribojimo, neužtikrinimo ir teismo suinteresuotumo, atskirajame skunde neįvardija, o vien tai, kad teismas sudarė sąlygas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti byloje sprendžiamu klausimu ir, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sutiko su jų nuomone dėl pareikšto prašymo tenkinimo, nereiškia, kad apeliantės teisės į nešališką teismą buvo pažeistos.
24. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, įvertinęs apeliantės atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
27. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme ir teismų praktikoje nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo atidėjimui.
28. Visų pirma sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė nepagrindė savo sunkios turtinės padėties arba kitų nepalankių aplinkybių, dėl kurių įsiteisėjusį sprendimą sunku būtų įvykdyti. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pateikė visus savo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui nepateikė teismui duomenų apie savo turimas pinigines lėšas banko sąskaitose bei kitą turimą turtą (automobilius, nekilnojamąjį turtą), taip pat nenurodė būtinų kasmėnesinių išlaidų, kredito įmokos dydžio ir pan. Nesant byloje tokių duomenų, nėra galimybės įvertinti apeliantės turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apimčių ir jų vykdymo galimybių, t. y. kokio dydžio yra įsipareigojimai kreditoriams, ar yra išlaikytinių, kokios pajamos gaunamos kas mėnesį ir ar jų pakanka įsipareigojimams vykdyti; taip pat nėra galimybės įvertinti ar apeliantė neturi santaupų banke, ar neturi kokio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, pvz.: automobilio, kurį galėtų realizuoti tikslu įvykdyti teismo sprendimą.
29. Vienintelis apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantis rašytinis įrodymas - 2021 m. pajamų deklaracija, patvirtina tik tai, kad ieškovė 2021 metais deklaravo iš viso 21 380 Eur pajamų iš individualios veiklos. Tuo tarpu iš apeliantės prie prašymo pateiktos 2008 m. spalio 24 d. su AB bankas „Snoras“ sudarytos Būsto paskolos sutarties nėra galimybės nustatyti apeliantės turimų įsipareigojimų (pradelstų ar nepradelstų) pagal šį sandorį dydį. Kita vertus, aplinkybė, jog apeliantė turi skolinių įsipareigojimų pagal būsto kreditą, neturėtų įtakoti atsakovės ir trečiojo asmens teisės į jiems priteistų išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet pastarieji asmenys neatlygintinai kredituotų ieškovę, t. y. būtų iškraipyta šalių pusiausvyra.
30. Be metinės pajamų deklaracijos ir Būsto paskolos sutarties apeliantė daugiau jokių rašytinių įrodymų apie savo turinę padėtį į bylą nepateikė. Nesant byloje duomenų apie ieškovės įsipareigojimų dydį, deklaracijos duomenys negali būti vertinami kaip pagrindžiantis sunkią apeliantės turtinę padėtį ir negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą.
31. Apeliantei neįrodžius įstatyme nustatyto pagrindo teismo sprendimo vykdymo atidėjimo taikymui, kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties bei dėl to, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu neva elgėsi nesąžiningai ir parengiamojoje stadijoje nuslėpė su trečiuoju asmeniu sudarytą susitarimą, kas lėmė ieškovei nepalankaus teismo sprendimo byloje priėmimą, taip pat tai, kad apeliantė ketina reikšti ieškinį trečiajam asmeniui įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog dėl šalių procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių priimdamas galutinį sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 4 dalis), tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu negali būti iš naujo vertinamas sprendžiant klausimą dėl tokio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Priešingu atveju būtų pažeistas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir res judicata principas. Dėl tos pačios priežasties atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantė ketina pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir pareikšti ieškinį trečiajam asmeniui, negali niekaip įtakoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.
32. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovei ir trečiajam asmeniui priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimas. Atsakovė pateikė prašymą dėl 399,30 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteisimo. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl atlygintinos visa apimtimi.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (ieškovės) D. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Kijota“, juridinio asmens kodas 304159017, iš ieškovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 30 euro centų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.