Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-11-29 · Civilinė byla Nr. e2VP-13090-892/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
e2VP-13090-892/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03592-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
UAB „Kijota“
Trečiasis asmuo
L. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-13090-892/2022Proceso Nr. 2-52-3-03592-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei UAB „Kijota“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo L. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei UAB „Kijota“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo L. R., 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. Š. atsakovės UAB „Kijota“ naudai 4 877,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiojo asmens L. R. naudai 2 274,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 796,85 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Taigi iš viso iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis siekia 8 948,95 Eur.

Šalies argumentai

3. Teisme gautas ieškovės prašymas pavadinimu „Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo“, tačiau prašymu ieškovė prašė CPK 284 straipsnio pagrindu atidėti 2022 m. birželio 15 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties vykdymą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų 18 mėnesių. Prašymą ieškovė grindė sudėtinga savo finansine padėtimi, kadangi ji tikėjosi gauti uždarbį už atliktą darbą, tačiau paaiškėjo, kad ne atsakovė, o tretysis asmuo privalėtų atsiskaityti su ieškovei už atliktą darbą, nors iki bylos tokios aplinkybės ieškovei nebuvo žinomos. Atsakovei, būnant nekilnojamojo turto projektų vystytoju, sprendimo vykdymo atidėjimas neturėtų pažeisti interesų ar lūkesčių. Tuo tarpu ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, tai didelė pinigų suma, kurios ji negaliu sumokėti iškart, gauti kredito šios sumos sumokėjimui taip pat negalinti, kadangi ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, tačiau būsto įsigijimui yra paimtas kreditas, gaunamų nepastovių pajamų šiai dienai nepakanka skolos sumokėjimui. Mokėdama kreditą už turtą, įkeistą hipotekiniu įkeitimu, ieškovė neturi galimybės kito kredito gavimui. Trečiojo asmens atžvilgiu rengiamas ieškinys šioje byloje priimtų teismo sprendimų pagrindu ir konstatuotų faktinių aplinkybių. Bus teikimas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių stabdyti išieškojimą, jei toks būtų pradėtas, trečiojo asmens naudai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Kijota“ ir suinteresuotas asmuo L. R. atsiliepime nesutiko su ieškovės prašymu atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuris realiai patvirtintų pareiškėjos išdėstytus teiginius ir leistų tinkamai įvertinti tikrąją jos turtinę padėtį. Nors pareiškėja pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2021 finansinius metus, pastaroji pajamų deklaracija neatspindi nei pareiškėjos galimai sukauptų lėšų kredito įstaigose (išrašų iš banko sąskaitų nagrinėjamu atveju nepateikta), nei turimų transporto priemonių ar kito turto, kurį realizavus pareiškėja galėtų visiškai atsiskaityti su suinteresuotais asmenimis. Taigi nesant pateiktiems duomenimis apie pareiškėjos disponuojamą turtą, spręsti dėl pareiškėjos sunkios finansinės būklės nėra pagrindo. Prašyme nurodytos aplinkybės, neva pareiškėja neturi net objektyvios galimybės pasiskolinti tam, jog būtų atsiskaityta su suinteresuotais asmenimis, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo įrodyta rašytiniais įrodymais (pavyzdžiui, kredito įstaigos priimtu sprendimu atsisakyti suteikti kreditą). Įvertinus tai, spręstina, kad pareiškėja paprasčiausiai siekia bet kokia kaina išvengti sąžiningo prievolių vykdymo. Dar daugiau, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2021 metus, Pareiškėja per 2021 metus „oficialiai“ deklaravo netgi 21 380,00 Eur pajamų. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, niekaip nesuprantami pareiškėjos argumentai dėl sunkios finansinės padėties. Antra, aplinkybė, kad pareiškėjai buvo suteiktas kreditas būsto įsigijimui, o būstas iki šiol priklauso pareiškėjai, tik dar kartą patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra stabiliai gera; pareiškėja yra moki ir galinti vykdyti savo įsipareigojimus. Trečia, būtent pareiškėja kreipėsi į teismą su aiškiai nepagrįstu ieškiniu, tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nekilnojamojo turto rinkoje yra fiksuojama recesija ir stagnacija, ko rezultate suinteresuotam asmeniui UAB „Kijota“ bet kokios apyvartinės lėšos yra itin reikšmingos, tuo tarpu L. R. yra fizinis asmuo, kuriam patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo itin reikšmingos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

5. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį, ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

6. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą atsižvelgiama į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), teismo pareigą atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinę galią (CPK 259 straipsnis, 279 straipsnis), reikalavimus procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir jį atidėjus, svarbu įvertinti, ar nebūtų iš esmės paneigtas pats sprendimas ir teisėti šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, lūkesčiai bei paties sprendimo privalomumo principas.

7. Remiantis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ji vykdo individualią veiklą, iš pateiktos 2021 m. pajamų deklaracijos matyti, kad ieškovė 2021 m. deklaravo iš viso 21 380 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taikyta hipoteka, ieškovė yra sudariusi paskolos sutartį su kredito įstaiga minėtam turtui įsigyti, kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės turtinę padėtį į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas pažymi, kad ieškovė teismui nepateikė teismui duomenų apie savo turimas pinigines lėšas banko sąskaitose bei kitą turimą turtą (automobilius, nekilnojamąjį turtą), taip pat nenurodė būtinų kasmėnesinių išlaidų, kredito įmokos dydžio ir pan. (CPK 178 straipsnis). Be to, tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje ieškovę atstovavo privatus advokatas, kas taip pat nesuponuoja aplinkybės dėl ieškovės sunkios turtinės padėties. Ieškovė, minėta, prašo teismo atidėti teismo sprendimo vykdymą 18 mėnesių, tačiau nenurodo konkrečių motyvų, kodėl būtent pasirinktas toks atidėjimo terminas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip pagerės jos turtinė padėtis po nurodyto laikotarpio, taip pat nepateikė duomenų, įrodančių veiksmus, kuriais būtų siekiama atsiskaityti su atsakove ir suinteresuotu asmeniu (CPK 185 straipsnis).

9. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo, privaloma atsižvelgti ne tik į skolininko turtinę padėtį, bet turi būti įvertinti ir išieškotojo interesai, teisėti lūkesčiai, taip pat atsižvelgtina į teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas tik esant išimtinėms aplinkybėms.

10. Nagrinėjamu atveju esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, dėl kurių negali šiuo metu įvykdyti teismo sprendimo. Todėl vertintina, kad situacija, kai teismo sprendimo vykdymas atidedamas tam nesant pakankamo pagrindo, o siekiant tik atitolinti jo įvykdymą, akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo, įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant nepažeisti šalių lygiateisiškumo, suteikiant pažeidusiam savo prievoles asmeniui pranašumą, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės prašymą atmesti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutarė:

Ieškovės D. Š. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė