Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2;

2025 m. gruodžio 19 d.

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. P. atstovei pagal įstatymą A. P. bei įgaliotam atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teisiamajame posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM platformą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. V. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, ji, 2024 m. spalio 1 d., apie 14.55 val., Ukmergėje, prie Vilniaus g. 90C pastato, vairuodama automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama Vilniaus g. nuo miesto centro bei sukdama į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukant į kairę (apsisukant) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, tai yra, ji, būdama neatsargi, vairuojamu automobiliu suko į kairę pusę, į Miškų g., ir sukdama į kairę pusę, sudarydama kliūtį nedavė kelio jai priešinga kryptimi pagrindiniu keliu Vilniaus gatve link mieto centro važiavusiam nukentėjusiojo L. P. vairuojamam motoroleriui „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrė transporto priemonės ir įvyko eismo įvykis, kurio metu motorolerio „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui, nukentėjusiajam L. P. buvo padaryti šie sužalojimai: odos žaizdos ir nubrozdinimai dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, atviras dešinio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinio šeivikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžis, dešinės girnelės lūžis, kairės girnelės lūžis, tai yra sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji I. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog supranta, kuo yra kaltinama, ir savo kaltę pripažįsta. Kaltinamoji paaiškino, kad eismo įvykis įvyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Ji nurodė, jog įvykio metu buvo prastos važiavimo sąlygos – lijo, buvo prietema, o motorolerio žibintai, jos manymu, buvo išjungti, todėl ji motorolerio nepastebėjo. Paaiškino, kad vairuoja beveik 20 metų, žino kelių eismo taisykles ir supranta pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Ji nurodė įvertinusi, kad spės atlikti posūkį, tačiau motorolerio vairuotojo nepastebėjo, todėl manevras baigėsi eismo įvykiu. Ji paaiškino, kad po eismo įvykio padarė atitinkamas išvadas, taip pat nurodė, jog po šio įvykio buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant vairavimą neblaiviai. Kaltinamoji nurodė, kad po įvykio pati susisiekė su nukentėjusiojo šeima – jau kitą dieną sužinojo, kur dirba nukentėjusiojo teta, nuvyko pas ją į darbovietę ir kalbėjosi apie situaciją. Ji paaiškino sužinojusi, jog vaikas yra ligoninėje, gavusi jo globėjos telefono numerį ir su ja susisiekusi, tačiau bendravimas buvęs nemalonus, atsiprašymo nebuvo norima priimti, o iš jos buvo laukiama tik žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad ir vėliau, pakartotinai susisiekus su globėja, bendravimas išliko nemalonus. Kaltinamoji paaiškino, jog jai buvo aiškiai pasakyta atlyginti žalą ir pateikti pasiūlymus, pagrįstus konkrečiais skaičiais. Ji nurodė nesuprantanti, kodėl žalos atlyginimo reikalaujama būtent iš jos, nes, jos manymu, nukentėjusieji galėjo kreiptis į draudimo bendrovę. Kaltinamoji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltę buvo pripažinusi iš dalies, nes manė, jog ir motorolerio vairuotojas turėtų prisiimti dalį atsakomybės, kadangi važiavo be įjungtų žibintų, o jei jie būtų buvę įjungti, situacija galėjo susiklostyti kitaip. Vis dėlto ji pripažino, kad sukdama į pagrindinį kelią privalėjo praleisti motorolerį, tačiau jo nepastebėjo, ir tai yra jos kaltė. Kaltinamoji nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl įvykio ir pažymėjo, kad pati dėl to išgyvena. Ji taip pat paaiškino, jog eismo įvykis kilo dėl jos veiksmų ir kad ji nepastebėjo motorolerio važiuojančio, o jeigu būtų jį mačiusi, manevro nebūtų atlikusi. Kaltinamoji nurodė, kad jos neapdairumas lėmė įvykį. Nukentėjusiojo globėja, anot kaltinamosios, buvo pažadėjusi pasitarti su advokatu, tačiau vėliau su kaltinamąja niekas nesusisiekė. Kaltinamoji paaiškino, kad šiuo metu dirba kitoje darbovietėje, kurią pakeitė, nes ankstesnėje negalėjo ir nenorėjo dirbti. Ji taip pat nurodė, kad Ukmergė yra mažas miestas, todėl jai žinoma informacija apie nukentėjusįjį ir jo gydymą, nes ji domėjosi šia situacija, ypač atsižvelgdama į nemalonų bendravimą tiek anksčiau, tiek vėliau. Kaltinamoji patvirtino, kad iki šiol nėra atlyginusi žalos nukentėjusiajam. Ji nurodė neprisimenanti, koks tiksliai automobilis važiavo prieš motorolerį, tik kad tai buvo lengvasis automobilis su įjungtais žibintais. Kaltinamoji galutinai nurodė pripažįstanti, kad privalėjo duoti kelią, ir patvirtino, jog jos nepastebėjimas neatleidžia jos nuo atsakomybės. Ji pilnai pripažino savo kaltę. Kaltinamoji teismo posėdyje nurodė sutinkanti būti perduota sutuoktinio atsakomybėn, paaiškino, kad jis ją prižiūri, palaiko ir pataria įvairiais klausimais, įskaitant vairavimą. Ji nurodė, kad kai jie važiuoja kartu, vairuoja ji, o kelionės metu vyksta pokalbiai apie saugų elgesį kelyje. Taip pat paaiškino, kad sutuoktinis neigiamai vertino jos administracinį nusižengimą, tačiau situacija buvo išspręsta – jis padėjo sumokėti baudą, o ji pati baigė papildomus kursus.

Galimas laiduotojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamąja yra sutuoktiniai ir būtent šia aplinkybe grindžia savo prašymą būti laiduotoju. Jis paaiškino suprantantis, jog laiduotojas būtų atsakingas už sutuoktinės elgesį, darytų jai teigiamą įtaką ir, kiek įmanoma, ją prižiūrėtų. Nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš žmonos skambučio – ji paskambino apsiverkusi ir pasimetusi, o jis tuo metu buvo darbe ir galėjo tik ją nuraminti. Paaiškino, kad žmona pasakojo, jog darbo metu, važiuodama pagrindiniu keliu, suko į kairę ir nepastebėjo atvažiuojančio motorolerio, kuris atsitrenkė į automobilį. Ji nurodė, kad motoroleris važiavo be įjungtų šviesų, automobilyje kartu važiavusi kolegė taip pat motorolerio nepastebėjo, o paskui motorolerį važiavęs lengvasis automobilis turėjo įjungtas šviesas. Galimas laiduotojas nurodė žinantis apie kitus sutuoktinės padarytus pažeidimus, įskaitant jos sulaikymą vairuojant neblaiviai. Paaiškino, kad šeimos finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, nes jie augina nepilnamečius vaikus ir turi finansinių įsipareigojimų. Jis nurodė visiškai pasitikintis sutuoktine, paaiškino, kad po įvykio jie daug kalbėjosi, padarė išvadas ir su tuo aktyviai dirba, todėl mano, jog ateityje tokios situacijos nepasikartos. Jis paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra profesionalus vairuotojas, todėl daug dėmesio skiria saugaus eismo klausimams. Nurodė darantis įtaką sutuoktinės vairavimui – apie tai buvo daug kalbėta, diskutuota, jis stengiasi daugiau laiko praleisti namuose su šeima, leidžia žmonai vairuoti, pats pataria ir kontroliuoja situacijas. Pabrėžė suprantantis, jog dalyvaudamas eisme yra atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus asmenis, o viena pagrindinių jo taisyklių – neskubėti. Nurodė, kad kiek jam žinoma, kitų nusižengimų sutuoktinė nėra padariusi, o ji įsiklauso į jo nuomonę saugaus eismo klausimais. Galimas laiduotojas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kalbama apie tai, jog nukentėjusysis vairavo techniškai netvarkingą motorolerį ir be šviesų, todėl kaltinamoji iš pradžių kaltę pripažino tik iš dalies. Jis nurodė, kad su sutuoktine aptarė situaciją ir ji suprato, jog eismo taisyklės privalomos visiems, o šiuo atveju kaltė tenka jai, nors nukentėjusysis buvo nepilnametis ir galėjo pamiršti įjungti šviesas. Paaiškino manantis, kad jo paaiškinimai ir pokalbiai turėjo įtakos tam, jog kaltinamoji vėliau pilnai pripažino kaltę. Taip pat nurodė, kad šeima išgyveno sunkų laikotarpį ir krizę, kuri, jo manymu, prisidėjo prie to, jog žmona vėliau vairavo neblaivi, nors pabrėžė, jog tokiam elgesiui nėra jokio pateisinimo ir ji tuo metu nesusitvarkė su emocine būsena. Jis nurodė, kad jų vaikai yra pažįstami su nukentėjusiuoju ir vaikas minėjo, jog motorolerio priekinės šviesos, anot jo, niekada neveikė, tačiau pats laiduotojas pažymėjo, kad motorolerio asmeniškai nėra matęs ir negali patvirtinti šios informacijos teisingumo. Paaiškino, kad leidžia sutuoktinei vairuoti tik jų automobilį, kuris yra specialiai pritaikytas ir turi įmontuotą „Alko block“ sistemą, o kitų transporto priemonių ji nevairuoja. Nurodė, kad šeimos krizė tęsėsi nuo 2024 metų vasaros pradžios, tačiau situacija pradėjo spręstis pirmųjų teismo posėdžių metu, kai šeima pradėjo kalbėtis ir priėmė sprendimus, kurių laikosi iki šiol. Paaiškino, kad pokyčiai prasidėjo nuo to momento, kai buvo gautas šaukimas į teismą, jis žinojo, jog žmona lankėsi apklausose, o visi šie įvykiai, jo manymu, prisidėjo prie šeimos sustiprėjimo. Jis nurodė neturintis jokių abejonių, kad sutuoktinė pasiduos jo teigiamai įtakai. Galimas laiduotojas taip pat nurodė, kad pats per pastaruosius penkerius metus du kartus buvo baustas administracine tvarka – už greičio viršijimą ir vairavimą be draudimo su darbine transporto priemone. Paaiškino, kad 2022 metais turėjo įvykį, kai, būdamas krovininio transporto vairuotoju, kuriam taikoma nulinė alkoholio tolerancija, pasitikėjo asmeniniu alkotesteriu, rodžiusiu nulines reikšmes, tačiau patikrinimo metu jam buvo nustatyta 0,16 promilės. Jis paaiškino, kad tuo metu buvo peršalęs ir naktį buvo išgėręs minimalų kiekį alkoholio, neįvertinęs galimų pasekmių ryte.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė pagal įstatymą A. P. teismo posėdyje nurodė, kad tikslios patirtos žalos sumos įvardyti negali, tačiau pabrėžė, jog šeimai ši nelaimė buvo itin didelė. Ji paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo, kai kaimynų vaikas atbėgo pranešti, jog L. P., grįždamas iš mokyklos, pateko į avariją. Nurodė, kad į įvykio vietą susirinko daug žmonių, pažįstama atbėgo pranešti, o jos dukra jau buvo šalia nukentėjusiojo ir galėjo pasakyti tik tiek, kad vaikas gyvas, tačiau patyrė sunkią kojų traumą. Ji paaiškino, kad tuo metu pagrindinis rūpestis buvo išsaugoti dešinę koją, o patirta įtampa ir nerimas buvo itin dideli, kol vaiko būklė stabilizavosi. Nurodė, kad buvo nustatytas atviras lūžis, infekcija, lūžo du kaulai, ir šeima gyveno nuolatinėje baimėje, ar vaikas liks su abiem kojomis. Ji pabrėžė, kad nukentėjusiajam buvo patirti dideli skausmai, jis tuo metu buvo vos 16 metų, negalėjo net apsiversti ant šono. Paaiškino, kad vaikas yra gyvybingas ir optimistiškas, o kalbėdamas apie įvykį pats yra pasakęs, jog suprato, kokia trapi yra žmogaus gyvybė. Ji nurodė pastebinti pasikeitusią nukentėjusiojo emocinę būklę – anot jos, jis gyvena taip, tarsi rytdiena neateitų, negali laukti net savaitės. Paaiškino, kad koja jam vis dar skauda, o visi metaliniai implantai liks iki gyvenimo pabaigos. Nurodė, kad dirbtinis kaulas prigijo ir neištirpo, tačiau emocinė būsena išlieka nestabili. Atstovė paaiškino, kad nukentėjusysis stengiasi gyventi pilnavertį gyvenimą, tačiau šios pastangos, jos vertinimu, yra perteklinės. Nurodė, kad keturis mėnesius jis nelankė mokyklos, vėliau mokėsi nuotoliniu būdu arba pas jį atvykdavo mokytoja, tačiau mokymosi spragų neišvengta. Ji paaiškino, kad eismo įvykis neigiamai atsiliepė mokslams – iki įvykio jis mokėsi vidutiniškai 7,5–8,5 balais, o po įvykio pažymiai nukrito bent puse balo. Ji nurodė, kad jau yra pervesta 7 400 eurų suma. Paaiškino, kad dalis maisto papildų, tokių kaip gerosios bakterijos ir geležis, nebuvo kompensuoti, taip pat draudimas nekompensavo 53 eurų sumos. Nurodė, kad nekompensuoti maisto papildai ir maisto produktai buvo rekomenduoti gydytojų, o geležies trūkumas atsirado po atliktos operacijos. Ji pažymėjo, kad nors ligoninės maistas yra geras, dėl geležies trūkumo buvo reikalinga jautiena ir ėriena. Taip pat paaiškino, kad sergančiam žmogui svarbus ne tik gydymas, bet ir galimybė gauti jam malonų, stiprinantį maistą. Atstovė pagal įstatymą nurodė prašanti priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos, pabrėždama, kad draudimo išmokėta suma yra pakankamai gera, tačiau nekompensuoja patirtų išgyvenimų ir ilgalaikių pasekmių. Ji nurodė laikanti?s pozicijos, jog viskas, ką nukentėjusysis patyrė, turės įtakos visam jo gyvenimui, todėl prašoma neturtinės žalos suma yra pagrįsta. Ji taip pat nurodė, kad ligoninėje gaunamo maisto nepakako, nes iki operacijos nukentėjusysis beveik nevalgė, o po operacijos labai greitai atsigavo, todėl buvo reikalinga papildoma mityba. Ji išreiškė poziciją palaikanti išlaidas maisto produktams ir maisto papildams. Paaiškino, kad motoroleris buvo techniškai tvarkingas, o iki eismo įvykio juo buvo važinėjama kelias dienas po kelias valandas per dieną. Nurodė, kad paskutinė sveikatos patikra buvo atlikta rugsėjo mėnesį, reabilitacija vyko po operacijos, o ateityje bus atliekamos kasmetinės apžiūros. Atstovė taip pat paaiškino, kad nukentėjusiajam tai nebuvo pirma motorinė transporto priemonė – tai buvo trečioji. Ji nurodė, kad sulaukęs 15 metų išsilaikė motorolerio vairavimo teises, po to buvo įsigytas pirmasis motoroleris. Paaiškino, kad motoroleris buvo įsigytas be techninės apžiūros, tačiau ją nukentėjusysis pats atliko, o transporto priemonę užregistravo vėliau nei ją įsigijo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. V. paaiškino, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. ji vairavo automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį Ukmergės globos centrui, Vilniaus gatve Ukmergės mieste, važiuodama nuo miesto centro. Kartu su ja važiavo kolegė A. Ž., sėdėjusi priekinėje keleivio vietoje. Tuo metu lijo lietus, buvo apsiniaukę ir prastas matomumas. Neprivažiavus Pivonijos prekybos centro, jai reikėjo pasukti į kairę į Miškų gatvę, nes jos važiavo pas klientą. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, ar jos eismo juostoje važiavo kiti automobiliai, tačiau nurodė mananti, jog jie važiavo, tik posūkio į kairę neatliko. Įtariamoji paaiškino, kad artėjant prie posūkio sulėtino automobilio greitį, įjungė kairįjį posūkio signalą ir pradėjo atlikti posūkio manevrą. Priešpriešinėje eismo juostoje ji matė atvažiuojantį automobilį, kuris, jos vertinimu, buvo pakankamai toli, todėl manė galinti saugiai atlikti posūkį. Atliekant manevrą ir beveik jį baigus, ji pajuto smūgį į automobilio dešinį galinį sparną. Pajutusi smūgį, ji nedelsdama nuspaudė stabdžius ir sustabdė automobilį. Ji nurodė, kad kartu su kolege išlipo iš automobilio ir pamatė važiuojamojoje dalyje gulintį jaunuolį, šalia sudužusį motorolerį ir išsimėčiusias jo detales. Jaunuolis skundėsi stipriu kojos skausmu ir negalėjo judėti. Įvykio vietoje sustojo dar du pro šalį važiavę vyrai. Ji ketino skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, tačiau išgirdo, kad vienas iš vyrų tai jau daro. Įtariamoji nurodė, kad nei prieš atliekant posūkį, nei manevro metu motorolerio visiškai nematė ir negali pasakyti, iš kur jis atsirado, nes priešpriešinėje eismo juostoje matytą automobilį ji aiškiai matė ir, įvertinusi situaciją, pradėjo posūkį. Ji taip pat negalėjo pasakyti, ar minėtas automobilis, kurį ji matė prieš sukdama, sustojo įvykio vietoje. Įtariamoji paaiškino, kad po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Ji ir jos kolegė eismo įvykio metu nenukentėjo. Dar iki atvykstant tarnyboms, ji iš savo automobilio vaistinėlės atnešė apklotą, kad galėtų pridengti nukentėjusįjį nuo lietaus. Po eismo įvykio ji bendravo su nukentėjusiojo močiute. Nurodė, kad automobilis buvo apdraustas ir techniškai tvarkingas, ji vairavo prisisegusi saugos diržą, buvo įjungusi artimąsias automobilio žibintų šviesas, važiavo maždaug 10–20 km/h greičiu, automobilio valytuvai veikė. Ji pabrėžė, kad vairavo blaivi, mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, o kolegė vairuoti netrukdė. Apibendrindama įtariamoji nurodė, kad dalinai pripažįsta kaltę dėl to, jog atlikdama posūkio manevrą nepraleido priešpriešais atvažiuojančio motorolerio, tačiau taip pat mano, kad motorolerio vairuotojas prisidėjo prie eismo įvykio, nes važiavo neįsijungęs artimųjų žibintų (2 b. t., b. l. 74–77).

2024 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad apie 14.55 val. Ukmergėje, prie Vilniaus g. 90C, I. V., vairuodama automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu iš priekio atvažiuojančio motorolerio „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. P.. Dėl to motoroleris atsitrenkė į automobilio dešinį šoną. Eismo įvykio metu nukentėjo L. P., kuris dėl dešinio blauzdikaulio kaulų lūžimo buvo išvežtas gydyti į Vilniaus vaikų ligoninę, esančią Santariškių g. 7, Vilniuje. Eismo įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs (1 b. t., b. l. 7–9).

2024 m. spalio 1–2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūra atlikta šviesiu paros metu, esant apsiniaukusiam orui ir lyjant lietui, lauko oro temperatūra tarnybiniame automobilyje „Toyota“ siekė +8 °C. Nustatyta, kad kairėje pusėje yra įvažiavimas, vedantis į Miškų g., kuris neturi atskiro gatvės pavadinimo, o priešais šį įvažiavimą Vilniaus gatvėje yra tiesus kelio ruožas. Apžiūrima kelio atkarpa vaizdo stebėjimo kameromis nefiksuojama. Leistinas greitis Vilniaus gatvėje – 50 km/h, priešpriešinio eismo juostas skiria siaura brūkšninė linija, dešinėje pusėje įrengtas parkelis. Įsukus į minėtą įvažiavimą kairėje yra kelio ženklas „Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią“. Apžiūros metu nustatyta, kad kelio danga – šlapias asfaltas be defektų. Važiuojamosios dalies plotis – 11,6 m, skiriamosios juostos plotis – 0,1 m, pėsčiųjų tako ir šaligatvio plotis dešinėje pusėje – 2,7 m, kairėje – 3,1 m. Automobilio, motorolerio ir kitų objektų išsidėstymas bei atstumai užfiksuoti matavimo duomenų lentelėje, naudojant bazinės linijos matavimo metodą. Po eismo įvykio automobilis „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo kairėje esančiame įvažiavime, priekiu nukreiptas Miškų g. kryptimi. Motoroleris „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo važiuojamojoje kelio dalyje, kairėje pusėje Pašilės kryptimi, maždaug eismo juostos viduryje, jo priekinė dalis nukreipta Pašilės kryptimi. Ant važiuojamosios kelio dalies taip pat buvo išsibarsčiusios motorolerio detalės. Įvykio vietos apžiūros metu paimti motoroleris „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktas, šalmas bei automobilis „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 b. t., 20–39).

2024 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjęs šalia Vilniaus g. 90C, Ukmergėje. Nustatyta, kad automobilio durelės buvo uždarytos, transporto priemonė nepakrauta, o salono gale rasta dvi kuprinės. Automobilio žibintai ir valytuvai veikė, pavarų perjungimo svirtis buvo neutralioje padėtyje, rankinis stabdis užtrauktas. Padangų protektoriaus gylis siekė 4,23 mm. Po priekiniu stiklu buvo matomas automobilio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu vizualiai nustatyti išoriniai apgadinimai automobilio galinėje dešinėje pusėje – ant sparno ir galinių dešinės pusės durelių. Ant galinio dešinės pusės sparno užfiksuoti trys įbrėžimai: vienas 100 cm aukštyje, 15 cm ilgio, antras – 80 cm aukštyje, 17 cm ilgio, trečias – virš kuro bako dangtelio, 3 cm ilgio. Taip pat apgadinimai matyti ant arkos prie galinių dešinės pusės durelių 55 ir 47 cm aukštyje bei ant galinių dešinės pusės durelių ties arka 65 cm aukštyje. Kitų išorinių automobilio apgadinimų nenustatyta (1 b. t., b. l. 40–50).

2024 m. spalio 2 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas motoroleris „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad motorolerio priekinė šakė buvo sulinkusi, priekinis ratas įsirėmęs į rėmą, o vairas nesisuko. Dešinė vairo rankena buvo apgadinta, šalia jos esanti stabdžių rankenėlė – nulūžusi. Taip pat nustatyta, kad nulūžusios plastikinės apdailos detalės. Nurodyta, kad ant priekinės šakės, pakibęs ant laido, buvo LED šviestuvas, apie 15 cm ilgio ir 3 cm pločio. Motoroleris neturėjo galinio vaizdo veidrodėlio, o šalia jo rasta plastikinė galinio vaizdo veidrodėlio dalis. Sėdynė buvo nulūžusi, taip pat nulūžusi apatinė sėdynės dalis, po kuria yra kuro bakas. Sėdynė ir plastikinė jos dalis su kuro baku gulėjo šalia motorolerio. Padangų protektoriaus gylis siekė 5 mm. Be to, šalia motorolerio rasta priekinė plastikinė apdailos detalė – grotelės, ant kurių kabėjo du apvalūs LED šviestuvai, kurių kiekvieno skersmuo apie 6 cm (1 b. t., b. l. 51–59).

2024 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. Š. tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pranešimas, jog Vilniaus gatvėje, Ukmergėje, automobilis partrenkė 16 metų amžiaus motorolerio vairuotoją, patyrusį kojos traumą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad motorolerį „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo L. P., o automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), – I. V.. Nurodyta, kad I. V., važiuodama Vilniaus gatve, ties Vilniaus g. 97C suko į kairę ir nepraleido iš priekio atvažiuojančio motorolerio, dėl ko pastarasis atsitrenkė į automobilio dešinį šoną. Įvykio vietoje nustatyta, kad abu vairuotojai buvo blaivūs. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad GMP brigada Nr. 0815 L. P. dėl dešinės kojos traumos išvežė į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ skubios pagalbos skyrių, iš kur jis, nustačius dešinės blauzdos kaulų lūžimą, buvo išvežtas į Vilniaus vaikų ligoninę. Kartu su nukentėjusiuoju į ligoninę vyko jo mama I. P.-Abdalbakui. Paaiškinta, kad eismo įvykį matė paskui motorolerį važiavęs D. B., kuris įvykio vietoje nedalyvavo, tačiau su juo buvo susisiekta telefonu. Jis nurodė matęs, jog motoroleris išsuko iš Linų gatvės ir važiavo Vilniaus gatve miesto centro kryptimi, o iš priekio atvažiuojantis automobilis suko į kairę į pravažiavimą tarp Vilniaus ir Miškų gatvių, nepraleido motorolerio, dėl ko įvyko susidūrimas. D. B. taip pat nurodė, kad motoroleris važiavo negreitai, tačiau ar degė jo priekinis žibintas, jis nematė. Pranešime pažymėta, kad motoroleris „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos buvo paimtas ir nuvežtas į Ukmergės rajono PK vidinį kiemą, o įvykio vietoje buvo atliekamas filmavimas kūno kamera (BODY) (1 b. t., b. l. 60–65).

2024 m. spalio 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad keleivinis automobilis „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso Ukmergės globos centrui, o motoroleris „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso L. P. (1 b. t., b. l. 66, 69).

2024 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2024 m. spalio 1 d. eismo įvykio vietoje BODY kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241001-151032UTC+0300“ matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą, kur buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis ir nukentėjusiajam teikiama pirmoji medicinos pagalba. Gatvėje matosi išmėtytos motorolerio detalės ir pats motoroleris. Vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnės ir moteriško balso pokalbis, kurio metu moteris nurodo, jog motoroleris važiavo be įjungtų šviesų ir dėl to nebuvo pastebėtas. Pareigūnei paminėjus, kad liudytojas teigia motorolerio nepraleidimą, moteris pakartoja, jog motorolerio nepastebėjo. Ji taip pat paaiškina, kad matė automobilį su įjungtais žibintais, o motorolerio šviesos nedegė, todėl jo nepastebėjo, kol jau pradėjo sukti. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip pareigūnai fiksuoja eismo įvykį. Vaizdo įraše „PSS-20241001-154020UTC+0300“ matyti, kad policijos pareigūnai toliau fiksuoja eismo įvykį. Vaizdo įraše „PSS-20241001-151020UTC+0300“ matyti, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir bendrauja su pareigūnu, važiavusiu pro šalį, kuris nurodo buvęs liudininkas, užsirašęs kito liudytojo duomenis, nes šis išvyko iš įvykio vietos. Toliau vaizdo įraše matoma eismo įvykio vieta gatvėje. Policijos pareigūnė kolegai paaiškina, kad moteris nurodė nemaciusi motorolerio, nes jis važiavo be įjungtų šviesų. Vėliau vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai toliau formina eismo įvykį (1 b. t., b. l. 77–80).

2025 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas CD-R „Maxell“ su 2024 m. spalio 1 d. užfiksuotu Ukmergėje esančios Linų ir Malkų gatvių sankryžos vaizdo įrašu. Diske rastas spalvoto vaizdo įrašo failas „K28-2. Linu - Malku 360_20241001_144956“, kuriame vaizdo kamera filmuoja Linų gatvės kryptimi link sankryžos su Vilniaus gatve. Vaizdo įrašo apačioje matoma įrašo data – 2024 m. spalio 1 d., taip pat laikas, pradedant nuo 14.49.53 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad jame matomas motoroleris, iš dešinės pusės įvažiuojantis į Linų ir Malkų gatvių sankryžą ir sukantis į dešinę į Linų gatvę, Vilniaus gatvės kryptimi. Motorolerį vairuojantis asmuo dėvi geltonos spalvos šalmą, o motorolerio priekinio žibinto šviesa, sprendžiant pagal vaizdo įrašą, nedega. Vėliau matyti, kaip motoroleris apvažiuoja saugumo salelę, apsisuka ir grįžta atgal ta pačia kryptimi, taip pat be įjungtos priekinės šviesos. Po to motoroleris antrą kartą išvažiuoja į Linų gatvę Vilniaus gatvės kryptimi, jo priekinio ir galinio žibintų šviesos vaizdo įraše taip pat nematyti. Nustatyta, kad motoroleris trumpam sustoja dešinėje Linų gatvės pusėje, vėliau vėl pradeda važiuoti ir nuvažiuoja Vilniaus gatvės sankryžos link, po ko jo vaizdo įraše nebematyti. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta, vaizdo įrašas baigiasi apie 14.56.12 val. (1 b. t., b. l. 83–87).

2025 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis L. P. parodė, kad jam yra aiškios jo teisės, pareigos ir atsakomybė. Jis nurodė, jog 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val., po pamokų, vienas važiavo motoroleriu „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatve, Ukmergės mieste, miesto centro kryptimi. Motoroleris buvo registruotas prieš kelias dienas, jis turėjo galiojančias vairuotojo teises, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir apdrausta. Nukentėjusysis važiavo maždaug 35–40 km/h greičiu, dėvėjo šalmą, buvo įsijungęs artimąsias šviesas, tačiau matomumą blogino lietus ir prastos oro sąlygos. Jis nurodė, kad už jo važiavo automobiliai, ką patvirtina liudytojai, tačiau ar jo eismo juostoje priekyje važiavo kitos transporto priemonės, nepamena. Nukentėjusysis paaiškino, kad ties vieta, kur nuo Vilniaus gatvės sukama į Miškų gatvę, pamatė iš priešpriešinės eismo juostos į kairę sukti pradėjusį automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą moters. Jis bandė stabdyti, tačiau nespėjo, ir jo vairuojamas motoroleris atsitrenkė į automobilio dešinės pusės galinę dalį, ties kuro bako vieta. Smūgio metu jis perskrido per automobilį ir be motorolerio nukrito ant važiuojamosios dalies kitoje automobilio pusėje. Gulėdamas ant žemės jautė stiprų abiejų kojų skausmą, suprato, kad kojos lūžusios, dešinė koja buvo sulinkusi per kelį ir jos negalėjo pajudinti. Nurodė, kad prie jo pribėgo iš galo važiavęs vyras, kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir liko su juo iki atvykstant tarnyboms. Jis paaiškino, kad buvo išvežtas į Ukmergės ligoninę, o vėliau – į Vilniaus ligoninę. Eismo įvykio metu jam buvo sužalota kairės kojos girnelė, o dešinės kojos kaulai lūžo – vienas kaulas lūžo per pusę, kitas buvo sutrupėjęs į skeveldras. Nukentėjusysis nurodė, kad vairuodamas visada laikė rankas ant stabdžių rankenėlių. Jis taip pat paaiškino, kad jo vairavimo patirtis eismo įvykio metu buvo apie dvejus metus, o motorolerio maksimalus techninis greitis – 45 km/h. Nukentėjusysis nurodė, kad po susidūrimo automobilis nebeliko važiuojamojoje dalyje – atsisukęs jis matė, jog automobilis buvo jau pasukęs į posūkį. Jis taip pat paaiškino, kad automobilio vairuotoja su juo asmeniškai nesusisiekė, prie jo įvykio metu nepriėjo, nei skambino, nei rašė, o ar ji bendravo su jo artimaisiais – nežino. Nukentėjusysis nurodė, kad normaliai grįžo mokytis į mokyklą po Naujųjų metų, maždaug 2025 m. vasario mėnesį. Jis taip pat pažymėjo, kad automobilio vairuotoja prieš posūkį nestabdė ir nestabtelėjo, nes priešingu atveju būtų jį pamačiusi, o jo eismo juostoje jokių kliūčių, trukdžiusių matomumui, nebuvo. Atsakydamas į vaiko teisių apsaugos specialistės klausimą dėl emocinės būklės, nukentėjusysis nurodė, kad po eismo įvykio jautėsi labai blogai, buvo sunku psichologiškai, ypač suvokiant, jog ilgą laiką negalėjo vaikščioti ir buvo prikaustytas prie lovos. Jis pažymėjo, kad šiuo metu jau gali vaikščioti, tačiau aktyviai judėti ir sportuoti vis dar negali (1 b. t., b. l. 90–99).

2025 m. kovo 14 d. liudytoja A. P. parodė, kad jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, kurias ji suprato. Ji nurodė esanti L. P. močiutė ir jo oficiali globėja nuo 2014 m., kartu su ja anūkas ir gyvena. Apie tai, kad 2024 m. spalio 1 d. L. P. pateko į eismo įvykį, jai pranešė L. P. mama ir jo draugas vardu D., kurio pavardės nežino. Ji paaiškino, kad tą dieną L. P. motoroleriu važiavo iš mokyklos, motoroleris buvo registruotas nustatyta tvarka ir apdraustas. Liudytoja nurodė, kad vėliau pats L. P. pasakojo važiavęs Vilniaus gatve nuo Vilniaus miesto pusės link namų. Ties Pivonijos prekybos centru, jam važiuojant pagrindiniu keliu, kitas automobilis užkirto kelią jo vairuojamam motoroleriui, dėl ko jis atsitrenkė į automobilį. Po eismo įvykio L. P. lūžo abiejų kojų girnelės, o dešinės kojos abu kaulai žemiau kelio patyrė atvirus lūžius. Liudytoja paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų L. P. buvo gydomas Vaikų ligoninės Santariškių traumatologijos skyriuje, kur jam buvo atliktos trys operacijos, įdėtas dirbtinis kaulas, dvi metalinės plokštelės ir keturiolika varžtų. Ji nurodė, kad L. P. iš ligoninės buvo parsivežtas 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, tačiau tikslios datos – ar tai buvo spalio 30 d., ar spalio 31 d. – pasakyti negali. Nuo to laiko jis pas kitus gydytojus nesilankė, tik praėjo reabilitaciją Ukmergės ligoninėje, kuri prasidėjo 2025 m. sausio mėnesio viduryje. Liudytoja nurodė, kad šiuo metu L. P. vaikšto be ramento, tačiau šlubuoja, jo dešinė koja yra stabili, nes sutvirtinta, tačiau jis skundžiasi jaučiantis skausmą. Ji paaiškino, kad L. P. sveikatos patikrai reikės vykti į Santarų klinikas 2025 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nenurodė. Taip pat nurodė, kad iki šiol į draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, nes neturėjo informacijos apie vykstantį tyrimą, tačiau šioje ikiteisminio tyrimo byloje ketina reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, apie konkretų jo dydį informuos vėliau. Prie apklausos buvo pridėtas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. sprendimas dėl nuolatinės globos paskyrimo (1 b. t., b. l. 176–183).

2024 m. spalio 2 d. liudytoja A. Ž. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 14.50 val. kartu su kolege I. V. važiavo darbiniu automobiliu „Fiat“, priklausančiu Ukmergės globos centrui, Ukmergės mieste, Vilniaus gatve, nuo miesto centro pusės. Automobilį vairavo I. V., o liudytoja sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Ji nurodė tikslaus įvykio vietos adreso nežinanti, tačiau tai vyko ties sporto centru „Kiga“, kur I. V. suko į kairę į gatvę, vedančią nuo Vilniaus gatvės į Miškų gatvę. Liudytoja paaiškino, kad prieš pradėdamos posūkį į kairę arti priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Ji matė tik vieną automobilį, kuris buvo pakankamai toli, todėl buvo įvertinta, kad posūkį galima atlikti saugiai. Tačiau atliekant manevrą į kairę, jau beveik įsukus į šalutinę gatvę, ji kairėje pusėje pastebėjo Vilniaus gatve atvažiuojantį motorolerį, kuris atsitrenkė į jų automobilio dešinės pusės galą, ties galiniu ratu. Ji nurodė, kad prieš posūkį motorolerio, atvažiuojančio iš priekio, nematė, matė tik toliau važiuojantį automobilį. Liudytoja taip pat paaiškino, kad motoroleris važiavo be įjungtų šviesų, o eismo sąlygos buvo prastos – lijo lietus, buvo apsiniaukę. Ji nurodė, kad prieš posūkį I. V. buvo pristabdžiusi, įjungusi posūkio signalą ir, įvertinusi, kad iš priekio atvažiuojantis automobilis yra pakankamai toli, pradėjo sukti į kairę. Automobilio valytuvai tuo metu buvo įjungti (1 b. t., b. l. 196–199).

2024 m. spalio 9 d. liudytojas D. B. parodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen Transporter“ Linų gatve Vilniaus gatvės kryptimi. Priešais jį važiavo jaunuolis su motoroleriu, dėvėjęs šalmą. Kadangi važiavo iš paskos, jis negalėjo pasakyti, ar motorolerio priekinis žibintas buvo įjungtas. Liudytojas paaiškino, kad Linų ir Vilniaus gatvių sankryžoje, degant raudonam šviesoforo signalui, jis sustojo, o motoroleris stovėjo priešais jį. Užsidegus žaliam signalui abu pajudėjo ir važiavo miesto centro kryptimi. Ar motorolerio vairuotojas rodė posūkio signalą, liudytojas nepastebėjo. Važiavimo greitis siekė apie 40–45 km/h, kelio danga buvo slidi po lietaus, nors tuo metu jau nebelijo. Jis laikėsi saugaus atstumo nuo motorolerio. Važiuojant pro prekybos centrą ir sporto klubą, ties įsukimu į šią teritoriją, liudytojas pamatė, kaip nuo miesto centro pusės atvažiuojantis rudos spalvos automobilis pradėjo sukti į kairę, nepraleisdamas motorolerio. Motoroleris atsitrenkė į posūkį darantį automobilį, o jo vairuotojas perskrido per automobilio stogą. Liudytojas taip pat matė, kaip nuo smūgio nukrito motorolerio sėdynė. Ar automobilio vairuotoja rodė posūkio signalą, jis nematė, o jo vertinimu, automobilis net nebuvo pristabdytas ir iš karto pradėjo sukti į kairę. Po eismo įvykio liudytojas įjungė avarinę signalizaciją, išlipo iš automobilio ir pribėgo prie nukentėjusiojo. Jis nurodė, kad motorolerio vairuotojas buvo sąmoningas, skundėsi stipriu kojos skausmu, laikėsi už kelio ir dejavo. Kiti asmenys iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, o atvykusi greitoji nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Liudytojas pažymėjo, kad prieš pat eismo įvykį nuo motorolerio važiavo maždaug 10 metrų atstumu, jo automobilio artimosios šviesos buvo įjungtos, todėl, jo manymu, automobilio vairuotoja, sukusi į kairę, turėjo jį matyti. Į kurią automobilio vietą atsitrenkė motoroleris, liudytojas nurodė negalintis pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai (2 b. t., b. l. 3–6).

2025 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-459 (25) nurodyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjo apie 32 km/h greičiu, o mopedas „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į automobilio dešinį šoną, galinio rato srityje, atsitrenkė maždaug 34 km/h greičiu. Nustatyta, kad susidūrimas įvyko Vilniaus gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, arčiau horizontaliojo kelio ženklinimo KET linijos 1.6, mopedo važiavimo miesto centro kryptimi, ties menamu įvažiavimo į Miškų gatvę tolimesniuoju kraštu. Specialisto išvadoje pažymėta, kad susidariusioje eismo situacijoje automobilio „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja, prieš sukdama į kairę, praleidusi priešpriešais važiavusį mopedą „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Tuo tarpu mopedo vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti transporto priemonės ir taip išvengti susidūrimo su automobilio dešiniuoju šonu. Nurodyta, kad automobilio „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai – važiuojant Vilniaus gatve ir sukant į kairę į pravažiavimą į Miškų gatvę neduodant kelio tiesiai priešpriešais važiavusiam mopedui ir sudarant jam kliūtį – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, jei mopedo vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo su neįjungtomis žibinto šviesomis, tokie jo veiksmai būtų laikytini nepriimtinais, tačiau ekspertiniais tyrimais nustatyti, ar tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nebuvo įmanoma (2 b. t., b. l. 52–60).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti svarbios Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Pažymėtina, kad KET 109 punktas įtvirtina taisyklę, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Teismo vertinimu, kaltinamosios I. V. kaltė dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra įrodyta jos pačios parodymais ir byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje nurodė suprantanti, kuo yra kaltinama, pripažino kaltę ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko iš esmės taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, t. y. 2024 m. spalio 1 d., apie 14.55 val., Ukmergėje, prie Vilniaus g. 90C, ji, vairuodama automobilį „Fiat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama Vilniaus g. nuo miesto centro ir sukdama į kairę į pravažiavimą Miškų g. kryptimi, nepraleido jai priešinga kryptimi pagrindiniu keliu tiesiai važiavusio motorolerio „Yamaha“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis L. P., dėl ko įvyko susidūrimas. Kaltinamoji nurodė, kad eismo sąlygos buvo prastos (lijo, buvo apsiniaukę, prastesnis matomumas), ji įvertino, kad spės atlikti posūkį, tačiau motorolerio nepastebėjo, ir pripažino, kad jos nepastebėjimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes sukdama turėjo duoti kelią priešpriešais važiavusiai transporto priemonei. Kaltinamosios parodymai dera su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 15.00 val. važiavo tarnybiniu automobiliu su kolege, artėdama prie posūkio sulėtino greitį, įsijungė kairį posūkį, matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį ir, įvertinusi, kad šis yra pakankamai toli, pradėjo sukti, o smūgį pajuto į automobilio dešinį galinį sparną, motorolerio iki susidūrimo nematė. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. Ž. parodymai – ji nurodė, kad sėdėjo priekyje keleivio vietoje, prieš posūkį matė tik tolėliau atvažiuojantį automobilį, o motorolerio iki pat manevro pabaigos nepastebėjo; motorolerį pamatė tik jau beveik įsukus į kairę, kai šis atsitrenkė į automobilio dešinės pusės galą. Kartu teismas vertina ir liudytojo D. B. parodymus, kuris nurodė 2024 m. spalio 1 d. važiavęs iš paskos paskui motorolerį, matęs, kaip nuo miesto centro pusės atvažiuojantis automobilis pradėjo posūkį į kairę nepraleisdamas motorolerio, o motorolerio vairuotojas perskrido per automobilį; liudytojas taip pat pažymėjo, kad, jo vertinimu, automobilis galimai net nestabtelėjo, o jis pats važiavo maždaug 10 metrų atstumu nuo motorolerio. Be to, 2024 m. lapkričio 8 d. apžiūrėtų BODY kamerų įrašų turinys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo fiksuotas pokalbis, kuriame moteriškas balsas nurodė motorolerio nepastebėjusi, nes, jos teigimu, motoroleris važiavo be įjungtų šviesų, o pareigūnė akcentavo liudytojo nurodomą nepraleidimo aplinkybę. Eismo įvykio faktines aplinkybes papildomai patvirtina 2024 m. spalio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK tyrėjo tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuota, kad automobilio vairuotoja, sukdama į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio motorolerio, abu vairuotojai buvo blaivūs, o nukentėjusysis dėl dešinės blauzdos kaulų lūžimo buvo išvežtas į gydymo įstaigas. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole nustatytos sąlygos (šviesus paros metas, apsiniaukę, lyjant lietui, šlapias asfaltas) ir transporto priemonių padėtys po įvykio, taip pat daiktų apžiūros protokolai, fiksuojantys automobilio dešinės galinės dalies apgadinimus bei motorolerio konstrukcinius pažeidimus (sulinkusi priekinė šakė, nulūžusios detalės, šviestuvų/LED elementų buvimas), yra suderinami su susidūrimo mechanizmu, kai motoroleris atsitrenkia į automobilio dešinį šoną galinėje dalyje posūkio metu. 2025 m. sausio 17 d. apžiūrėtas Linų–Malkų g. sankryžos vaizdo įrašas fiksuoja motorolerį, judantį Vilniaus g. kryptimi, kai, sprendžiant pagal vaizdą, jo priekinio žibinto šviesa nematyti, tačiau šios aplinkybės vertinamos kartu su kitais duomenimis, nes pačios savaime jos nepaneigia nustatyto nepraleidimo fakto. Nukentėjusiojo L. P. parodymai patvirtina, kad jis 2024 m. spalio 1 d. po pamokų važiavo Vilniaus g. miesto centro kryptimi, pamatė iš priešpriešinės juostos į kairę sukti pradėjusį automobilį, bandė stabdyti, tačiau nespėjo, ir atsitrenkė į automobilio dešinės pusės galinę dalį, po ko perskrido per automobilį ir nukrito ant važiuojamosios dalies, patyrė stiprų abiejų kojų skausmą bei sužalojimus. Jo parodymai dėl sužalojimų pobūdžio dera su bylos duomenimis, kad eismo įvykio metu jam buvo padarytos odos žaizdos ir nubrozdinimai, atviras dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio skeveldriniai lūžiai, dešinės ir kairės girnelių lūžiai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, teismas privalo nustatyti priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Esminę reikšmę priežastinio ryšio ir eismo įvykio išvengiamumo vertinimui turi 2025 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-459 (25), kurioje nustatyta, kad prieš pat susidūrimą automobilis judėjo apie 32 km/h greičiu, motoroleris atsitrenkė apie 34 km/h greičiu į automobilio dešinį šoną galinio rato srityje, o susidūrimas įvyko važiuojamosios dalies dešinėje pusėje motorolerio važiavimo miesto centro kryptimi. Specialistas nurodė, kad susidariusioje situacijoje automobilio vairuotoja, prieš pasukdama į kairę praleidusi priešpriešais važiavusį motorolerį, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, tuo tarpu motorolerio vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti transporto priemonės ir išvengti atsitrenkimo į automobilio dešinį šoną; taip pat pažymėta, kad net jei motorolerio žibintai nebuvo įjungti, ekspertiniais tyrimais nustatyti, ar tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, negalima. Ši išvada sustiprina teismo vertinimą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamosios atliktas posūkis į kairę nedavus kelio tiesiai važiavusiam motoroleriui, t. y. KET 109 punkto reikalavimo pažeidimas. Įvertinus kaltinamosios prisipažinimą, liudytojų parodymus, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų duomenis bei specialisto išvadą, konstatuotina, kad būtent kaltinamosios veiksmai – posūkio į kairę atlikimas nepraleidus priešpriešais tiesiai važiavusio motorolerio ir sudarius jam kliūtį – buvo būtina ir dėsninga eismo įvykio bei nukentėjusiojo patirtų nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių atsiradimo sąlyga. Jeigu kaltinamoji būtų vykdžiusi pareigą praleisti priešpriešais važiavusią transporto priemonę ir posūkį atlikusi tik įsitikinusi, kad manevras saugus, eismo įvykio būtų buvę galima išvengti. Taigi nurodytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis- nukentėjusiojo L. P. sužalijimu, pasireiškusiu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai: nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Todėl, teismui įvertinus įrodymų visumą, pagrindo abejoti jų patikimumu nėra, ir darytina išvada, kad kaltinamosios I. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės būtina šių sąlygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios sutuoktinis A. V. pateikė prašymą perduoti I. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimo laiduotojo paaiškinimai. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji aiškindama įvykio aplinkybes savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad eismo įvykį iš dalies sukėlė ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos pripažino pilnai ir išreiškė nuoširdų gailestį paaiškindama, jog pripažįsta, kad privalėjo duoti kelią motorolerio vairuotojui, ir patvirtino, jog jos nepastebėjimas neatleidžia jos nuo atsakomybės. Vertindamas antrąją sąlygą, dėl žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad I. V. atžvilgiu civilinis ieškinys pareikštas ir draudimo bendrovė AB Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam yra atlyginusi dalį turtinės žalos ir dalį neturtinės žalos.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiosios sąlygos, t. y. pagrįsto įsitikinimo, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiką, pažymi, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, taip pat elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad I. V. Lietuvos Respublikoje teista nėra, tačiau Administracinių nusižengimų registras patvirtina, jog ji, 2024 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po nusikalstamos veikos, nagrinėjamos šiuo nuosprendžiu, padarymo, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, jog po nagrinėjamo eismo įvykio kaltinamoji nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio pavojingumo ir nepakeitė savo požiūrio į teisės normų laikymąsi. Nors paskirta administracinė bauda buvo sumokėta, tačiau administracinė nuobauda šiuo metu yra galiojanti, todėl vertintina kaip aktuali ir reikšminga sprendžiant dėl kaltinamosios elgesio tendencijų. Nors kaltinamoji administracinį nusižengimą padarė po nagrinėjamo nusikalstamos veikos, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog padaryta nusikalstama veika , susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kurio metu sužalotas žmogus, vėl padaro kelių eismo taisyklų pažeidimą vairavimą neblaiviai, kuris priskiriamas prie šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui bei asmenų sveikatai ir gyvybei. Teismas pažymi, kad pakartotinis priešingas teisei elgesys, susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kai po nusikalstamo veikos padarymo padaromas vienas iš šiurkščiausių pažeidimų, nors ir nesiekė baudžiamosios atsakomybės ribų, bet pažymėtina, kad žymiai viršijo leistiną minimalią ribą, nagrinėjamu atveju, negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar vienkartinis. Priešingai, tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamosios elgesys rodo nepakankamą teisės normų suvokimą ir pagarbą joms, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad laidavimas užtikrintų jos teisėtą elgesį ateityje.

Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals ir laikysis įstatymų. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio taikymui būtina sąlyga, jog yra pagrindas matyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų nustatytų normų.

Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nors A. V. formaliai atitinka BK 40 str. keliamus reikalavimus laiduotojui, tačiau teismas, vertindamas tą aplinkybę , kad kaltinamoji pažeidusi kelių eismo taisykles ir sukėlusi eismo įvykį praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams padaro vieną iš šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavimą neblaiviai ir galimas laiduotojas tokį poelgį aiškina susidariusia krize šeimoje, teismas turi pagrįstų abejonių , kad bus užtikrinta, kad kaltinamoji laikysis įstatymų. Be to kaip matyti galimas laiduotojas yra tolimųjų reisų vairuotojas, nors nurodo jog šiuo metu stengiasi daugiau laiko praleisti šeimoje, tačiau tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl teigiamos įtakos darymo kaltinamajai. Visgi išvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su laidavimo institutu teismas turi pagrindo manyti, kad laiduotojas A. V. negalės užtikrinti, jog I. V. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo A. V. laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. V. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje neteista, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailisi, yra darbinga, dirbanti (duomenys neskelbtini). Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamoji administracine tvarka bausta, kaip minėta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutarimu, už tai, kad ji 2024 m. gruodžio 22 d. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai patikrinimo metu nustatytas lengvas 1,38 promilės girtumas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, ji savo kaltę pripažino, gailisi dėl įvykio, anksčiau neteista, turi nuolatines pajamas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad teisinga ir pakankama bausmės rūšis kaltinamajai yra bauda, kuri užtikrins tiek bausmės tikslų įgyvendinimą, tiek kaltinamosios pataisymą ir naujų nusikaltimų prevenciją, kartu nebus perteklinė. Įstatymas nurodo, kad už neatsargaus nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda, kurios dydis parinktinas nuo 20 MGL iki 750 MGL. Nagrinėjamu atveju, baudos dydis yra nustatytinas atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, lengvinančią aplinkybę bei visas jau ankščiau minėtas I. V. charakterizuojančias aplinkybes. Taigi, teismas, konstatuoja, kad kaltinamajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje skirtina 51 MGL (2 250 Eur) dydžio piniginė bauda. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda, kuri yra arčiau sankcijos minimumo, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus bei yra pakankama siekiant bausmės tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajai savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 17 MGL (850 Eur) piniginės baudos) ir I. V. skirtina 34 MGL (1 700 Eur) dydžio piniginė bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatos, numato, jog nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Pagal formuojamą teismų praktiką toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A 245-658/2023). Taigi nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų, o pagal aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į materialinę kaltinamosios padėtį, į tai, kad ji turi išlaikytinių, teismas nustato paskirtiną baudą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas atkreipia dėmesį, kad I. V. šiame nuosprendyje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – skyrimo, teismas įvertina kaltinamosios nurodomas aplinkybes dėl būtinumo vairuoti ir visas bylos aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajai esant blaiviai – ji nebuvo apsvaigusi nei nuo alkoholio, nei nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, nenustatyta, jog ji būtų kėlusi padidintą pavojų eismo saugumui. Įvertinęs kaltinamosios asmenines savybes, jos visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, šeiminius ir profesinius įsipareigojimus bei tai, kad specialiosios teisės atėmimas jai sukeltų neproporcingai didelių neigiamų pasekmių, teismas daro išvadą, jog tokios poveikio priemonės taikymas neatitiktų individualizavimo ir proporcingumo principų.

VI. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Iš bylos medžiagos matyti, jog civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą prašo priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl 2024 m. spalio 1 d. įvykusio eismo įvykio. Ieškinyje nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo motoroleris „Yamaha“, kuris iki įvykio buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, tačiau po susidūrimo tapo netinkamas naudoti. Motorolerio įsigijimo vertė sudarė 1 200 eurų, o dėl patirtų sugadinimų jis prarado savo vertę. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką buvo gydomas stacionare, jam atliktos kelios chirurginės operacijos, reikėjo reabilitacijos, dėl ko buvo patirtos papildomos išlaidos vaistams, medicininėms priemonėms ir gydytojų rekomenduotiems maisto papildams bei specialiai mitybai. Šios išlaidos patvirtinamos pateiktais kasos kvitais ir kitais finansiniais dokumentais. Bendra turtinė žala, kurią prašoma priteisti, sudaro 1 415,67 euro. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė itin stiprų fizinį skausmą, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, ilgą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, kurio metu buvo reikšmingai apribotas jo judėjimas, kasdienė veikla ir mokymosi procesas. Taip pat pažymima, kad nukentėjusiajam nustatyti psichologiniai padariniai – potrauminio streso sutrikimo simptomai, pasireiškę nerimu, emociniu nestabilumu ir gyvenimo kokybės pablogėjimu. Ieškinyje pabrėžiama, jog patirti fiziniai ir psichologiniai padariniai turės ilgalaikę įtaką nukentėjusiojo gyvenimui. Civilinis ieškinys grindžiamas motorolerio įsigijimo ir registracijos dokumentais, techninės apžiūros duomenimis, vaistų, medicininių priemonių, maisto produktų ir maisto papildų įsigijimą patvirtinančiais kasos kvitais, taip pat psichoemocinės būklės vertinimo dokumentais. Civilinis ieškovas prašo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir civilinį ieškinį išnagrinėti kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ – savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra gavęs teismo pranešimą kartu su nukentėjusiojo L. P. pareikštu civiliniu ieškiniu ir pateikia savo poziciją dėl reikalaujamų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumų. Civilinis atsakovas pažymėjo, jog draudimo išmokos šiuo metu nėra išmokėtos, kadangi pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį draudimo išmokos mokėjimas gali būti sustabdytas iki įsiteisėjusio sprendimo baudžiamojoje byloje. Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis atsakovas nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti 1 200 Eur už sugadintą motorolerį „Yamaha“, taip pat 93,13 Eur už medikamentus ir maisto papildus bei 122,54 Eur už maisto produktus. Vertindamas gydymo išlaidas, civilinis atsakovas nurodė, kad pripažino ir sutiko kompensuoti 39 Eur išlaidų, patirtų įsigyjant būtinas medicinines priemones (sauskelnės, pleistrai, antiseptikai ir kt.). Tuo tarpu reikalavimus atlyginti 53,55 Eur už maisto papildus atsakovas atmetė, argumentuodamas, jog maisto papildai nėra vaistiniai preparatai, neturi gydomojo poveikio ir nėra duomenų, kad jie buvo paskirti gydančio gydytojo. Draudikas rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, pagal kurią kompensuojamos tik būtinos, priverstinės ir protingos gydymo išlaidos, tiesiogiai susijusios su sveikatos grąžinimu. Civilinis atsakovas taip pat nesutiko atlyginti 122,54 Eur išlaidų už maisto produktus, nurodydamas, kad tokios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ar sveikatos atstatymu. Pažymėta, jog maitinimasis yra būtinas bet kuriuo atveju, todėl šios išlaidos būtų patirtos ir nesant eismo įvykio, o teismų praktika tokio pobūdžio reikalavimus vertina kaip nepagrįstus. Dėl neturtinės žalos civilinis atsakovas nurodė, kad pripažįsta nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tačiau nesutinka su prašomu 20 000 Eur dydžiu. Draudikas paaiškino, jog neturtinės žalos dydis buvo vertintas draudiko gydytojo eksperto, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, gijimo eigą ir liekamuosius reiškinius. Vadovaujantis finansų ministro patvirtintomis neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju buvo nustatytas maksimalus rekomenduojamas dydis – 8 minimalios mėnesinės algos, t. y. 7 392 Eur. Draudiko vertinimu, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų didesnės neturtinės žalos sumos priteisimą. Be to, civilinis atsakovas nurodė, kad baudžiamajame procese nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas iš draudiko, nes jo prievolė yra išvestinė ir priklausoma nuo kaltinamosios kaltės nustatymo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. P. civilinį ieškinį palaikė ir teigė, jog jiems tai buvo didelė nelaimė. Apie nelaimę sužinojo iš kaimyno vaiko, sužinojo, jog vaikas gyvas, tačiau trauma kojose. Tikslas išsaugoti dešinę koją. Ji užaugino tą vaiką ir buvo dideliame nerime, buvo atviras lūžis, infekcija. Jam nežmoniškai skaudėjo, buvo tik šešiolika metų, jis negalėjo pasiversti ant šono. Yra pasikeitusi emocinė būsena, pasakė, kad supranta kokia trapi žmogaus gyvybė. Skauda koja, visi metalai iki gyvenimo pabaigos. Keturis mėnesius nelankė mokyklos. Papildomai maisto produktu pirko, nes ligoninėje, nors maistas ir geras, bet dėl geležies trūkumo reikėjo jautienos ir ėrienos. Kai žmogus serga, nori gauti maisto ir palepinimui. Viską ką patyrė palaiko išlaidas ir maisto produktams ir maisto papildams, bei neturtinės žalos dydį 20 000 Eur.

Dėl turtinės žalos

Civilinis ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1 415,67 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš kuriuos 1 200 Eur už sugadintą motorolerį „Yamaha“, taip pat 93,13 Eur už medikamentus ir maisto papildus bei 122,54 Eur už maisto produktus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“ atliko eismo įvykio metu sugadinto motorolerio apžiūrą bei 2025 m. spalio 27 d. išmokėjo nukentėjusiajam 1 200 Eur dydžio išmoką. Ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais draudimo išmokos dokumentais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo reikalavimas dėl 1 200 Eur turtinės žalos, patirtos sugadinus motorolerį, yra visiškai patenkintas ir šioje dalyje turtinė žala laikytina atlyginta.

Be kita ko, vertindamas likusią prašomos turtinės žalos dalį, susijusią su išlaidomis vaistams, maisto papildams ir maisto produktams, teismas atsižvelgia į tai, kad civilinis atsakovas sutiko atlyginti tik 39 Eur dydžio išlaidas, patirtas įsigyjant būtinas medicinines priemones (sauskelnės, pleistrai, antiseptikai ir kt.), kurios pagal savo pobūdį laikytinos būtinosiomis gydymo išlaidomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“ 2025 m. sausio 22 d. išmokėjo nukentėjusiajam 39 Eur dydžio išlaidas, patirtas įsigyjant būtinas medicinines priemones (sauskelnės, pleistrai, antiseptikai ir kt.).

Teismas, vertindamas civilinio ieškovo reikalavimą atlyginti turtinę žalą, susijusią su išlaidomis maisto papildams ir maisto produktams, pažymi, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką turtinė žala baudžiamajame procese atlyginama tik tuo atveju, kai patirtos išlaidos yra būtinos, protingos ir tiesiogiai susijusios su nusikalstamos veikos padariniais, t. y. egzistuoja aiškus ir nenutrūkstamas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir patirtų nuostolių.

Visų pirma, teismas pažymi, kad maisto papildai nėra vaistiniai preparatai, neturi registruoto gydomojo poveikio ir pagal savo teisinę prigimtį yra priskiriami prie bendrojo vartojimo produktų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog konkretūs maisto papildai buvo paskirti gydančio gydytojo, įtraukti į gydymo ar reabilitacijos planą ar kad be jų vartojimo nukentėjusiojo sveikatos būklė nebūtų galėjusi gerėti. Todėl teismas konstatuoja, kad šios išlaidos negali būti laikomos priverstinėmis gydymo išlaidomis, kurios būtų tiesiogiai nulemtos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Antra, teismas atkreipia dėmesį, kad maisto produktų įsigijimas pagal savo pobūdį yra kasdienės, nuolat pasikartojančios gyvenimo išlaidos, kurios patiriamos kiekvieno asmens nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės. Nukentėjusiojo atstovė civiliniu ieškiniu nurodo ir patirtas išlaidas maistui, skanėstams, bei pateikiami pirkimo kvitai, iš kurių matyti, jog išlaidos maistui sudaro už tokius produktus, kaip gazuoti gėrimai, jogurtai, blyneliai su kumpio ir sūrio įdaru, ledai, cepelinai, , sušių rinkinys, Soft Bread sumuštinis su kumpiu, cezario salotos, sumuštinai Submarinas, lietuviška mišrainė, ryžių krabų salotos ir kt. ( 2 t.b.l. 139–156). Teismo vertinimu, tai yra kasdieninio vartojimo maisto produktai, kurie paprastai vartojama ir nesant gydymo įstaigoje. Vien aplinkybė, jog nukentėjusysis po eismo įvykio vartojo tam tikrus maisto produktus ar laikėsi sustiprintos mitybos, savaime nesudaro pagrindo šias išlaidas pripažinti turtine žala baudžiamojo proceso prasme. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, leidžiančių atskirti, kuri maisto išlaidų dalis atsirado būtent dėl eismo įvykio, o kuri būtų patirta bet kuriuo atveju. Trečia, teismas pažymi, kad nepakanka vien kasos kvitų pateikimo, siekiant pagrįsti turtinės žalos atlyginimą. Kvitai patvirtina tik piniginių lėšų sumokėjimo faktą, tačiau neįrodo išlaidų būtinumo, medicininio pagrįstumo ir neišvengiamumo. Byloje nėra pateikta medicininių dokumentų, gydytojų rekomendacijų ar ekspertinių išvadų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad būtent nurodyti maisto papildai ar konkretūs maisto produktai buvo objektyviai būtini nukentėjusiojo sveikatos atstatymui. Teismas pažymi, kad priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir prašomų atlyginti išlaidų yra per daug netiesioginis ir nutolęs. Maisto papildų vartojimas ir sustiprinta mityba yra individualaus asmens pasirinkimo, o ne neišvengiamas nusikalstamos veikos padarinys. Toks ryšys neatitinka baudžiamojoje teisėje taikomo būtinojo (dėsningo) priežastinio ryšio kriterijaus, nes šios išlaidos nėra tiesioginė ir neišvengiama eismo įvykio pasekmė. Teismas atsižvelgia ir į protingumo bei proporcingumo principus, pagal kuriuos atlyginama tik tokia žala, kuri objektyviai būtina pažeistoms teisėms atkurti. Turtinės žalos atlyginimo institutas nėra skirtas kompensuoti visas gyvenimo išlaidas, kurios tam tikru laikotarpiu gali sutapti su gydymo ar sveikimo procesu. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos nepagrįstam civilinės atsakomybės išplėtimui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo reikalavimai atlyginti turtinę žalą, susijusią su išlaidomis maisto papildams ir maisto produktams, neatitinka būtinumo, protingumo ir tiesioginio priežastinio ryšio kriterijų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos

Civilinis ieškovas prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog dėl eismo įvykio patyrė didelį fizinį skausmą, ilgalaikį gydymą ir reabilitaciją, buvo laikinai netekęs galimybės savarankiškai judėti, mokytis įprastu režimu ir gyventi įprastą gyvenimą. Nurodoma, jog patirti sužalojimai lėmė emocinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, nerimą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą, o patirtos pasekmės turės įtakos ir ateityje.

Pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-331-976/2018). Kita vertus, svarbu pažymėti, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, tai yra kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 7 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/ 2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022 ir kt.). Analizuojant nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose priimtus teismo sprendimus, matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra labai įvairi, priteista neturtinė žala skiriasi net keletu kartų. Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva ir joje esantys organai (akys, nosis ir kt.), stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos.

Nagrinėjamoje situacijoje neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia patirtais išgyvenimais dėl traumos, skausmu dėl kojos lūžio, taip pat išgyvena ilgalaikį psichoemocinį jautrumą, stebimas Potrauminio Streso Sindromas, emocinis sutrikimas. Patirti išgyvenimai ir fiziniai nepatogumai gali atsiliepti ateityje renkantis profesiją. Posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą paaiškino, jog L. P. yra pasikeitusi emocinė būsena, pasakė, kad supranta kokia trapi žmogaus gyvybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“ 2025 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą išmokėti nukentėjusiajam 7 392 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti. Ši aplinkybė patvirtinta byloje esančiais draudimo išmokos dokumentais.

Kaip ir minėta aptartoje teismų praktikoje kiekvienu nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai vertinami individualiai. Nors draudimo kompanijos išmokėta neturtina žala atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Tačiau teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytus faktus – nukentėjusiajam įvykio metu sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ilgas gydymo ir reabilitacijos procedūras, fizinį skausmą, mobilumo apribojimus. Todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis L. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Be to byloje esanti Asmens psichoemocinis sveikatos vertinimas ( 3 t. b.l.157–158), patvirtina ir psichoemocinius padarinius. Be to, kaip matyti iš atstovės pagal įstatymą paaiškinimų dėl patirto traumos pablogėjo ne tik gyvenimo kokybė, bet įtakos turėjo nukentėjusiojo mokymosi veiklai. Akivaizdu, kad nepilnamečiui nukentėjusiajam dėl traumos buvo apribota ir socialinė veikla, apribotos galimybės pilnavertiškai mokytis. Todėl teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės išmokėta neturtinė žala nevisiškai kompensuoja patirtų nepilnamečio nukentėjusiojo išgyvenimų mastą ir trukmę. Tuo pat metu teismas pažymi, kad nukentėjusiojo reikalaujama 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis, nepagrįstas objektyviais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų.

Tačiau įvertinus aplinkybių visumą, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, teismo vertinimu atlyginta neturtinė žala nėra proporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimam dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų, todėl papildomai priteistina nukentėjusiojo naudai 1000 Eurų neturinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmestinas

Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiųjų prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Teismo paminėtas žalos atlyginimas priteistinas iš civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, įm.k.110051834, j.Basanavičiaus g.10, Vilnius, Company“ filialo Lietuvoje, įm. kodas 300665654, Viršuliškių skg. 34, LT-05132, Vilnius kuri įvykio metu buvo sudariusi privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

VII. Procesinės išlaidos ir kiti procesiniai klausimai

Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusįjį L. P. bylos nagrinėjimo teisme metu, atstovavo advokatas Raimundas Jurka. Byloje pateikta sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą už atstovavimą ir teisines paslaugas kurias sudaro prašymo prokurorui parengimas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenis, dalyvavimas nukentėjusiojo apklausoje , susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kelionės išlaidos ir ikiteisminio tyrimo duomenų gavimas, ikiteisminio tyrimo duomenų analizė, baudžiamosios bylos peržiūra teisme, civilinio ieškinio parengimas 1500 eur. ( 3 t., b.l.5–9) bei teisinės paslaugos pagal teisinių paslaugų sutartį už pasirengimą teismo posėdžiui 300 Eur( 3 t., b.l.41) Iš viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 1800 Eur.

Neginčytina, kad nukentėjusysis turėjo teisę turėti atstovą. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant bylą posėdžių metu buvo aktyvus, rengė civilinį ieškinį, teikė teisines konsultacijas. Iš bylos duomenų matyti, jog atstovas dalyvavo ir ikiteisminiame tyrime, , dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje, kaip nukentėjusiojo atstovas, , vyko susipažinti su bylos medžiaga.

Viena vertus teismų praktikoje, laikomasi pozicijos, jog spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius (2022-05-12 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-294-574/2022). Kitus vertus nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, kurią sudaro 3 tomai, tai, kad advokatas nukentėjusįjį atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, kur teikė prašymus, dalyvavo nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje, kaip nukentėjusiojo atstovas, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, nors nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo patenkintinas iš dalies, teismo vertinimu būtų neproporcinga mažinti priteistinas proceso išlaidas, kadangi kaip matyti advokato išlaidos sudaro ne tik su civilinio ieškinio patenkinimu, bet ir dalyvavimu ikiteisminiame tyrime bei teisiamuosiuose posėdžiuose.

Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais( kūno vaizdo kamerų, miesto kamerų, nepilnamečio apklausos vaizdo įrašus (t.1, bl.80 , 87, 89)) bei teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašus saugomus byloje– nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Motorolerį Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir šalmą, saugomus Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ( t. 1, b.l.70–75) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam ar jo atstovei pagal įstatymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 250 Eur) dydžio piniginę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. V. paskirti galutinę 37 MGL (1 700 Eur) dydžio piniginę baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Urbo bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajai, kad ji, sumokėjusi baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškovo L. P. naudai priteisti 1000 ( vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. V. nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenas su vaizdo ir garso įrašais( kūno vaizdo kamerų, miesto kamerų, nepilnamečio apklausos vaizdo įrašus) bei teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašus saugomus byloje– palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

, su užvedimo rakteliu ir šalmą, saugomus Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam ar jo atstovei pagal įstatymą

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.