Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-890-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-890-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22305-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Donatas Ramanauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-890-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22305-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.6; 2.3.6.4.1
(N)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorui Linui Frančiakui,

kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, Lenkijos Respublikos teisinių institucijų 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu už eismo taisyklių pažeidimą nuteistas 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams (2014 m. gegužės 26 d. pasibaigus terminui, pašalinti duomenys iš registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. A. 2019 m. gegužės 28 d., apie 16 val. 20–30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0972408, 2019 m. gegužės 28 d. 16 val. 45 min. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje automobilio nesuvaldė ir užvažiavęs ant gatvės bortelio užstrigo.

Kaltinamasis A. A. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, paaiškindamas, kad 2019 m. gegužės 28 d. iš Jurbarko atvyko į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą susiremontuoti automobilio. Kadangi pažįstamo namuose nerado, užsuko pas klasioką, kur išgėrė 0,7 litro degtinės butelį. Po pietų nusprendė nuvažiuoti pas automobilio meistrą. Gatvė buvo ruošiama asfaltuoti, buvo sudėti bordiūrai ir papilta skalda. Skalda buvo stambi, bet ji buvo pusiau palaida. Greitis buvo nedidelis. Bevažiuojant posūkyje nesuvaldė automobilio ir vienas ratas nuslydo ant bordiūro. Jam nuvažiuoti nepavyko, kadangi ratas sukosi ore, todėl išėjo ieškoti pagalbos. Nuėjo iki draugo, kuris gyvena už 150 metrų. Jiems grįžus iki automobilio, iš kitos pusės atvažiavo policijos pareigūnai. Prisipažino jiems, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, kurio nesuvaldęs užvažiavo ant bordiūro. Dėl įvykio pergyvena. Jo vairavimo stažas 23–24 metai. Turėjo problemų su alkoholiu, tačiau vyko į Priklausomybių ligų centrą, kur praėjo kursą. Stengiasi užsiimti kita veikla, daugiau laiko skirti Šaulių sąjungai. Po įvykio alkoholio nebevartoja. Automobilis priklauso jam. 2010 metais Lenkijoje buvo avarija. Nakties metu greitkelyje Varšuva–Vokietija sprogo jo vairuojamo mikroautobuso priekinė padanga ir įvyko eismo įvykis. Įvykio metu žuvo jo švogeris. Įvykio metu buvo blaivus. Lenkijoje vyko teismas. Du mėnesius dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jo atlyginimas atskaičius mokesčius yra 490 Eur. Su sutuoktine sutaria gerai. Kai išgerdavo, sutuoktinė pykdavo, tačiau didelių šeimyninių konfliktų nebūdavo. Ji jį labai palaiko (b. l. 80–81).

Kaltinamajam A. A. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodymais, patvirtinančiais nusikaltimų padarymą ir aplinkybes teismas pripažįsta ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus nukentėjusios parodymus, kitą bylos medžiagą (BPK 291 straipsnis):

E. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas ir būdamas įspėtas apie atsakomybę pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, jog 2019 m. gegužės 28 d., po pietų, jam būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į sodybos kiemą atėjo jo buvęs kaimynas A. A.. Matėsi, kad A. A. yra neblaivus. A. A. pasakė, kad jam reikia pagalbos, nes nuvažiavo automobiliu į pievą. Tada jie abu sėdo į jo automobilį ir išvažiavo pažiūrėti kas atsitiko. Kelią rodė A. A. Pavažiavus nuo jo namų kelis šimtus metrų, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža jis pamatė stovintį policijos automobilį įjungtais švyturėliais, kuris jiems artėjant pradėjo važiuoti pasitikdamas juos iš priekio, pusiaukelėje sustabdė ir patikrino dokumentus. A. A. dokumentų su savimi neturėjo, todėl policijos pareigūnai jį nusivedė į tarnybinį automobilį. Paaiškinus situaciją, jam pareigūnai leido važiuoti namo. Matė ant gatvės bortelio pakibusį automobilį „Opel Combo“ (b. l. 31–33).

2019 m. gegužės 28 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Šakių r. PK) ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog 2019 m. gegužės 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22305-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymo (b. l. 1–4).

2019 m. gegužės 28 d. Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ant gatvės bordiūro užvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus, nuvyko į nurodytą vietą ir rado ant bordiūro užvažiavusį automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio jokių asmenų nebuvo. Patikrinus duomenų bazėje esančią informaciją buvo nustatyta, kad automobilis priklauso A. A., kuris netrukus buvo surastas link sankryžos atvažiuojančiame sustabdytame automobilyje, kurį vairavo E. Ž. Bendraujant su A. A., jis prisipažino neblaivus vairavęs automobilį ir užvažiavęs ant bordiūro, o negalėdamas nuo bordiūro nuvažiuoti, ėjo ieškoti pagalbos automobilio nutempimui. Patikrinus A. A. neblaivumą alkotesteriu, patikros sertifikato Nr. 0972408, 16 val. 45 min. jam buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas (b. l. 8, 9).

Pagal Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0120 panaudojimo registracijos žurnalo įrašą, A. A. 2019 m. gegužės 28 d. pirmu tikrinimu 16 val. 45 min. buvo nustatyta 2,50 promilių girtumas, antru tikrinimu 17 val. 3 min. tuo pačiu prietaisu nustatyta 2,53 promilių girtumas (b. l. 10, 11).

2019 m. gegužės 28 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad A. A., pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus, policijos pareigūnams pateikė automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13, 14–25).

Pagal 2019 m. gegužės 28 d. perdavimo aktą ir 2019 m. gegužės 29 kvitą B, serija BBB Nr. 0010981 transporto priemonė „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugojimui į individualios įmonės (toliau – IĮ) „Jomamotors“, esančią Tauragė, Paberžių g. 7, saugojimo aikštelę (b. l. 27, 28).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. A. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2019 m. gegužės 28 d. 16 val. 45 min. etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0972408, tikrinimu nustatytas 2,50 promilių apsvaigimas nuo alkoholio.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog A. A. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0972408, tikrintas du kartus. Pirmu tikrinimu 2019 m. gegužės 28 d. 16 val. 45 min. jam nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 17 val. 3 min. tuo pačiu prietaisu nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Kaltinamajame akte nurodyti abu A. A. nustatyti girtumo laipsniai. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Todėl aplinkybė, jog A. A. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0120, patikros sertifikato Nr. 0972408, 17 val. 3 min. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog alkoholio matavimo prietaisu 16 val. 45 min. patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 2,50 promilių girtumas (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje 1A-646-658/2019).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas R. A. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis nėra teistas Lietuvoje, tačiau Lenkijos Respublikos teisinių institucijų 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu už eismo taisyklių pažeidimą nuteistas 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams (2014 m. gegužės 26 d. pasibaigus terminui, pašalinti duomenys iš registro). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie rodytų, kad kaltinamasis turėtų neišnykusį teistumą už užsienyje padarytą nusikaltimą, dėl ko būtų kliūtis jį laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir atitinkamai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turintis teistumą laikomas asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kas reiškia, kad teistumas A. A. jau turi būti laikomas išnykusiu (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti – turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertimu, A. A. šios sąlygos neatitinka. Kadangi A. A. yra teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu – vairavimu būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl itin svarbu įvertinti ir jo administracinius baustumus už KET pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad A. A. 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų vieną kartą už greičio viršijimą (daugiau nei 20 km/h, bet ne daugiau kaip 30 km/h), o paskutinį kartą baustas 2016 metais. Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau šių aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, nepriekaištingas, o elgesys šio nusikaltimo padarymo metu yra labai lengvabūdiškas. Visa tai rodo, kad A. A. nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, o švelnesnė atsakomybės rūšis neužkerto kelio naujų įstatymų pažeidimų darymui, jo pažeidimai tik sunkėja ir šiuo atveju padarė jau nusikaltimą (už pastarojo jo padaryto KET pažeidimą yra numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė ir tai rodo didesni veikos pavojingumo laipsnį). Teismas taip pat įvertina bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, automobilio nesuvaldė ir užvažiavo ant gatvės bortelio, kur įvykio metu galėjo eiti pėstieji. Taip pat įvertintina ir tai, jog kaltinamasis jautė, kad yra apsvaigęs ir žinojo, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį. Aptartų aplinkybių visetas neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-517-593/2018). Dėl šių aukščiau išvardintų aplinkybių, teismas neturi pagrindo kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. A. prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad jų su sutuoktiniu santykiai normalūs. Kaip ir visose šeimose – būna ir barnių, ir gerų dienų. Tai, kas įvyko, jai buvo netikėta, nes jis niekada išgėręs nevažiuodavo. Po šio įvykio vyro elgesys pasikeitė. Jis labai išgyveno dėl nusikaltimo. Vaikai taip pat palaikė vyrą. Jie labai daug apie tai kalbėjosi. Pasiūlė jam, kad reikia gydytis. Jis pats stengėsi, ieškojo gydymo įstaigos. Po to, kai grįžo iš gydymo, vyras alkoholio nebevartoja. Jis užsiėmęs darbu, dirba namuose, tvarko šaudyklą. Namuose alkoholio nelaiko (b. l. 82). Teismo vertinimu, R. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tačiau aplinkybė, kad kaltinamasis nuo 2003 m. padarė 5 KET nusižengimus, nors visais atvejais tai įvyko jam gyvenant kartu su sutuoktine R. A., neleidžia teismui daryti išvados, kad ji daro teigiamą poveikį kaltinamajam siekiant jį nedaryti įstatymais uždraustų veikų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta; į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis; A. A. charakteristikoje nurodyta, kad A. A. pasižymi kaip atsakingas asmuo, nepriekaištingai vykdantis vadų nurodymus ir įsakymus, turintis autoritetą kolegų tarpe, teikiantis daug pasiūlymų vykdomos veiklos gerinimui ir plėtotei duomenų, be to jis savo pareigas atlieka tinkamai, kolektyve draugiškas, nusižengimų neturi, apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose duomenų byloje valstybinis kaltintojas nepateikė, 2019 m. liepos 30 d. gavo diplomą, kadangi baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam dydžiui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam A. A. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2,5 metų terminą, kuris paskirtas atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį – 2,50 promiles (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Nustatyti, kad A. A., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 28 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. A. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

A. A. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, todėl automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas IĮ ,,Jomamotors“, adresu Tauragė, Paberžių g. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas kaip uždraustos veikos priemonė (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL (BBND) (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) dydžio baudą.

Iki įsiteisės nuosprendis A. A. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 5 (penkis) mėnesius.

Nustatyti, kad A. A., specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą – automobilį „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ ,,Jomamotors“, adresu Tauragė, Paberžių g. 7.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio „Opel Combo-C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė