Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacini skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64! straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę V. S. paskiriant 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą ir įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5, 6 dalimis iš V. S. išieškotina l/3 konfiskuotino turto - transporto priemonės ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančios pinigų sumos - 4175 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus). Be to, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. 2018 m. kovo 13 d. apie 14.35 vai. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, Kauno r., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai A5D, kryptimi nuo Kauno miesto link Marijampolės, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį VW GOLF, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,45 promilės etilo alkoholio, 7 km 440 m, ties degaline „Timėjas“, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė i dešinėje, pagal jo važiavimo kryptį augusį medį.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus konstatavo V. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, už ką jis nuteistas bauda ir taikytos baudžiamojo poveikio priemonės.V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmu 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. S. būtų už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybėn.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. S. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmos instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde, nuteistasis V. S. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigia ir neginčija jos kvalifikavimo, tačiau prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti.Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakydamas atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo. jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga nustatė, jog V. S. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę jis pripažino ir įsipareigojo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)” padarytą turtinę žalą. Šios aplinkybės rodo, kad V. S. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog V. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo t. y. apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atleidus V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas svarstė apeliaciniame skunde minimo BK 40 straipsnio taikymo galimybę V. S. ir argumentuotai ją atmetė, nurodydamas pagrįstus tokio sprendimo motyvus. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs apelianto neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu bei aplinkybę, kad jis praeityje buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų.Iš bylos medžiagos matyti, jog nors šis teistumas apeliantui yra pirmasis (1 t., 53 b. l.), tačiau administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų jis baustas ne kartą, daugiausia už greičio viršijimą (1 t., 49-52 b. 1.). Paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2017 m. gegužės 8 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu V. S. turėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant j tai, darytina pagrjsta išvada, jog V. S. yra linkęs daryti administracinės teisės pažeidimus ir nors, kaip minėta yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos baudos jam teigiamos įtakos nepadarė, netgi priešingai - jo daromi teisės pažeidimai sunkėja (už pastarojo jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra numatyta ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė ir tai rodo didesni veikos pavojingumo laipsnį). Todėl, nepritartina apeliacinio skundo argumentui, jog nuteistajam toks elgesys yra nebūdingas ir jo padaryta nusikalstama veika yra tik atsitiktinumas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog V. S. padaryta nusikalstama veika ne tik yra neatsitiktinė, bet įrodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų.Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog vien apelianto neblaivumo laipsnis nusikalstamos veikos padarymo metu (2,45 promilės) negali būti pagrindas teismui manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujus nusikaltimus. Net neabejotina, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra itin pavojinga veika, kuri kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Todėl, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam teisės aktai numato tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį nustatoma, kokia atsakomybė - administracinė ar baudžiamoji, turi būti taikoma asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę, yra jo apsvaigimo laipsnis. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tuo tarpu, BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, iš nurodytų teisės normų matyti, jog administracinė atsakomybė kyla vairuotojams, kuriems nustatytas lengvas girtumas t. y. daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, o baudžiamoji atsakomybė kyla vairuotojams, kuriems nustatytas vidutinis arba sunkus girtumas t. y. daugiau negu 1,5 promilės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vertinant tai, jog nors administraciniais teisės pažeidimais kaip ir nusikalstamomis veikomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams, tačiau jie yra laikomi mažiau pavojingais nei nusikalstamos veikos (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas), darytina išvada, jog įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, jog kuo labiau apsvaigęs asmuo vairuoja transporto priemonę, tuo pavojingesne laikoma ši veika. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, vairavimas esant tokiam apsvaigimo laipsniui, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai kėlė itin didelį pavojų ne lik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Todėl, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į V. S. apsvaigimo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu ir tinkamai įvertinęs jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pagrįstai sprendė, jog negalima daryti išvados, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų ir dėl to atsisakė jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, dėl I. S. tinkamumo būti laiduotoja, pabrėžtina, kad iš BK 40 straipsnio konstrukcijos matyti, kad tik nustačius, jog egzistuoja šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, teismas privalo įvertinti laiduotojo asmenybę, jo galimybes daryti asmeniui teigiamą įtaką ir nuspręsti dėl jo tinkamumo būti laiduotoju. Todėl, V. S. neatitinkant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, nėra teisinio pagrindo analizuoti ir asmeninių I. S., kuri pateikė prašymą perduoti V. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, savybių ir galimybių daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Be to. teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos ..LITEKO" duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 metų balandžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-10512-584/2018, V. S. ir I. S. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o teismo sprendime nurodyta, jog V. S. ir I. S. nuo 2016 m. pabaigos gyvena atskirai, jau daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio. negyvena santuokinio gyvenimo, nesitiki vėl pradėti gyventi kartu. BK 40 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, kad laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejotina, kad I. S. tokią įtaką gali turėti buvusiam sutuoktiniui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog nenustatytos visos privalomos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas, neatleisdamas V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir netinkamai jį pritaikė.Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra imperatyvios ir egzistuojant jų visumai teismas turi kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija pabrėžia, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Taigi, išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas padarė pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, ją tinkamai motyvavo ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje ši BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga buvo įvertinta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ar kitus baudžiamojo proceso principus nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžio atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.