- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-646-658/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirta 90 MGL (4 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 MGL (3 000 Eur) bauda.
Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta įgyti specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš A. D. konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 900 Eur (devynis šimtus eurų).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu A. D. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apribojant nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. D. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. gegužės 15 d. apie 20.14 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matavimo prietaisu 20.18 val. buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas, 20.36 val. – 3,21 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Teismas, taip pat įvertinęs tai, kad vien nuteistojo ir laiduotoja pretenduojančio tapti asmens pokalbiai nebūtų rezultatyvūs, tarp nuteistojo ir laiduotojos gyvenamųjų vietų yra daugiau nei 50 km, jie nesimatys kiekvieną dieną, tai reiškia, jog laiduotoja neturės galimybės nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, galinčius daryti įtaką nuteistojo gyvenimo būdui bei sulaikančius jį nuo nusikalstamų veiksmų darymo, nusprendė, kad asmeniui netaikomos BK 40 straipsnio nuostatos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo prašo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kito asmens atsakomybėn pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, sutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3.2. Nuteistasis teigia, kad nebūdamas teisininku nežinojo, kad reikėjo pateikti teismui atitinkamus duomenis dėl laiduotojo galimų teistumų ir administracinių nusižengimų. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjas nedalyvavo. Su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtu gynėju nuteistasis bendravo tik 3 minutės iki posėdžio. Advokatas nepasakė, kad nėra tinkamai paruošti laidavimui būtini dokumentai, bei neprašė teismo atidėti teisiamąjį posėdį ar bylos nagrinėjime padaryti pertrauką, suteikiant kelias dienas būtinų dokumentų paruošimui. Nuteistojo nuomone, teismas savo iniciatyva privalėjo bylos nagrinėjime padaryti pertrauką ir leisti jam bei laiduotojai pateikti teismui būtinus dokumentus.
3.3. Nuteistasis pažymi, kad nei baudžiamasis įstatymas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika nedraudžia subrendusiems, t. y. pilnamečiams asmenims taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Be to, nei vienoje kasacinio teismo nutartyje nėra nurodyta, kad skirtingos kaltininko ir laiduotojo gyvenamosios vietos yra kliūtis taikyti laidavimo nuostatas. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad jis ir laiduotojas turi matytis kiekvieną dieną. Nurodo, kad jis su teta bendrauja nuolat – dažnai matosi, bendrauju telefonu, padeda jai materialiai, teikia visokeriopą pagalbą.
3.4. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą grubiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir baudžiamojo įstatymo normų taikymo ekonomiškumą bei humanizmo principą. Teismas teisiamajame posėdyje neišsprendė asmens, kuris prašo leisti dalyvauti procese laiduotoju, dalyvavimo procese klausimo, o tai matyti iš nuosprendžio, kuriame I. Š. vadinama „laiduotoju pretenduojančiu tapti asmeniu“. Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad teismas posėdyje apklausė laiduotoją I. Š., nors jai nebuvo suteiktas laiduotojos procesinis statusas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o prašoma taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant minėtoms sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas gali išplėsti skundo nagrinėjimo ribas, ką šiuo atveju ir padaro, nustatęs akivaizdžią teisės taikymo klaidą priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tuo pačiu pažymėdamas, kad dėl to nuteistojo teisinė padėtis nepasunkinama.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
6. Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-116-1073/2018 ir kt.).
7. Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-116-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), žala nepadaryta, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (b. l. 34), yra dirbantis asmuo (b. l. 38), turi pastovią gyvenamąją vietą. Taigi, vertinant vien tik formaliai, galima daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau tai nereiškia, jog teismas privalo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjimu klausimu, taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas A. D. atžvilgiu, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės dėl to, kad pasirinkta laiduotoja neturi galimybių nuolatos kontroliuoti ar priimti sprendimus, galinčius daryti teigiamą įtaką nuteistojo gyvenimo būdui bei sulaikančius jį nuo nusikalstamų veiksmų darymo.
10. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas mieste, pakankamai judrioje miesto gatvėje, vakare, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,97 promilių girtumo laipsnis. Taigi, nuteistajam nustatytas neblaivumas iš esmės net dvigubai viršija jam inkriminuoto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą neblaivumo laipsnį, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tame tarpe ir jo vairuotame automobilyje buvusiems keleiviams, todėl šio nusikaltimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Be to, už tai, kad nuteistasis automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, jis nubaustas ir administracine tvarka (b. l. 37). Visa tai taip pat rodo, kad šiuo atveju laidavimo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikymas yra netikslingas, nes tokiu atveju nebus pasiekti bausmei keliami tikslai.
11. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad A. D. gynėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį I. Š. atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 75–76). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. Š. yra nuteistojo teta. Ji nedirba, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos kaimo bendruomenėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 78). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. Š. vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 79). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo motyvus, ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą ir patikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie I. Š. teistumus, iš kurio nustatė, kad ji nėra teista (b. l. 109). Teisėjų kolegijos nuomone, šių duomenų visuma yra pakankama įvertinti I. Š., ar ji būtų tinkama laiduotoja.
12. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, jog laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to konstatuoti šiuo atveju negalima. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Š. ir nuteistojo A. D. gyvenamosios vietos yra skirtingos. Nors ir kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018), tačiau yra privaloma sąlyga, jog laiduotoja turi turėti galimybę pastoviai daryti teigiamą įtaką nuteistajam bei sulaikyti jį nuo netinkamo elgesio. Byloje nebuvo ir nėra duomenų, jog ši aplinkybė būtų nustatyta. Priešingai, pati I. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis pas ją atvažiuoja tik savaitgaliais bei laiduotojos klauso dažniausiai tik būdamas kartu su ja. Pažymėtina ir tai, kad I. Š. pirmosios instancijos teisme nepasakė nieko konkretaus apie sūnėno padarytą nusikalstamą veiką, plačiau nepaaiškino, kaip vertina jo veiksmus. Taip pat ji, apklausiama pirmosios instancijos teisme, pilnai nesuprato laiduotojos pareigų ir prisiimamos atsakomybės, negalėjo plačiau paaiškinti ir kaip, teismui taikant A. D. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka nuteistajam, kokių veiksmų, be jos nurodytų pokalbių, ji gali imtis, kad padėtų A. D. suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to kyla abejonių ar ji sugebėtų būti patikima, autoritetinga laiduotoja bei efektyviai įtakoti apelianto elgesį, kadangi apelianto nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė net, jo teigimu, pastovus bendravimas su ja.
13. Nors ir sutiktina su apelianto teiginiu, kad nėra draudžiama pilnamečiams asmenims taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taikant BK 40 straipsnio nuostatas reikia kiekvienu atveju apsvarstyti ir tai, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. D. yra brandi asmenybė, turinti pakankamai gyvenimiškos patirties ir jau susiformavusias asmenines vertybes, todėl sprendžiama, kad tetos įtaka nuteistojo elgesiui galėtų būti tik labai minimali. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į paties apelianto skunde nurodomus teiginius, kad jis padeda tetai materialiai, teikia visokeriopą pagalbą, iš ko spręstina, jog I. Š. galimai yra pati priklausoma nuo A. D., o ne nuteistasis gali būti jos įtakojamas.
14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad I. Š. nuteistajam darytų ir turės galimybę ateityje daryti didelę teigiamą įtaką, todėl laidavimo instituto taikymui nėra pagrindo. Įvertinus minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuosprendis, apskųstoje dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Dėl procesinių pažeidimų
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje neišsprendė I. Š. dalyvavimo procese klausimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl A. D. perdavimo laiduotojos atsakomybėn pagal laidavimą, teisiamojo posėdžio metu apklausė jo tetą I. Š., kuri prašė ją skirti laiduotoja. Pažymėtina, kad nei BK, nei BPK nėra nustatyta, jog teismui gavus prašymą dėl laidavimo, dar reikia atlikti kokius nors procesinius veiksmus, kad toks asmuo būtų vadinamas laiduotoju. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas vienoje nuosprendžio vietoje I. Š. pavadino „laiduotoju pretenduojančiu tapti asmeniu“, nereiškia, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, kadangi oficialiai baudžiamajame procese asmuo įgyja laiduotojo statusą tik tada, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodamas asmens, kuris už jį laidavo, atsakomybėn. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas.
16. Tačiau teisėjų kolegija nustatė kitą proceso teisės normų pažeidimą, kuris nors ir nebuvo nurodytas skunde, tačiau privalo būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (žr. 5 punktą). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2019 m. gegužės 15 d. apie 20.14 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. D., ir alkoholio matavimo prietaisu 20.18 val. patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 2,97 promilių girtumas. Dar kartą patikrinus vairuotojo neblaivumą po 18 minučių, t. y. 20.36 val., jam nustatytas 3,21 promilių girtumas (b. l. 16, 18–19). Byloje esančiuose tiek prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek pirmosios instancijos nuosprendyje nurodyti abu A. D. nustatyti girtumo laipsniai. Tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taigi, nežiūrint to, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir buvo nurodyti abu nustatyti neblaivumo parametrai, tačiau tinkamas teisės taikymas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas, nuosprendyje nurodydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, vadovaudamasis Taisyklių 4 punktu privalėjo nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, kas reiškia, kad netinkamai taikė nuosprendžio 16 punkte nurodytą teisės normą. Todėl taisant pirmosios instancijos teismo klaidą, aplinkybė, jog A. D. alkoholio matavimo prietaisu 20.36 val. buvo nustatytas 3,21 promilių girtumas, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog alkoholio matavimo prietaisu 20.18 val. patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 2,97 promilių girtumas. Tai nekeičia A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės bei jos dydžio.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti: iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad A. D. alkoholio matavimo prietaisu 20.36 val. buvo nustatytas 3,21 promilių girtumas, paliekant, tik aplinkybę, jog alkoholio matavimo prietaisu 20.18 val. patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam nustatytas 2,97 promilių girtumas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.