Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-447-516/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-04
Bylos Nr.: e2A-447-516/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00564-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė (pirm.), Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: A. V., BUAB ,,Šalta banga"
Trečiasis asmuo: A. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Ieškovas: E. K., E. T., F. T.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-447-516/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00564-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.4.5.2; 2.6.8.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. (A. W.) ir trečiojo asmens A. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-642-1092/2020 pagal ieškovų E. K., E. T. ir F. T. (F. T.) ieškinius atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Šalta banga“ ir A. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – A. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

1.1. pripažinti, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į 1/18 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), su parkavimo vieta;

1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sandorio, sudaryto atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šalta banga“ ir A. V., dalį dėl ginčo buto įkeitimo ;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su atsakove UAB „Šalta banga“, atstovaujama direktoriaus A. P., kuria UAB „Šalta banga“ direktorius A. P. įsipareigojo parduoti ieškovei 67 kv. m butą su daline apdaila, žemės sklypo dalį po butu, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 kv. m sumokant 4 300 Lt (1 245,36 Eur), iš viso 288 100 Lt (83 439,52 Eur), taip pat parkavimo vietą antžeminėje dalyje už 5 000 Lt (1 448,10 Eur) iki 2014 metų gegužės mėnesio. Po sutarties pasirašymo ieškovė 2013 m. liepos 10 d. sumokėjo UAB „Šalta banga“ direktoriui A. P. 5 000 Lt (1 448,10 Eur) avansą už perkamą būstą. Direktorius kasos pajamų orderio kvito neišrašė, o pasirašė ant A4 formato balto lapo, kad pinigus gavo. Ieškovė susitarė su atsakovės UAB „Šalta banga“ direktoriumi A. P., kad ieškovė dalimis sumokės atsakovui visą buto kainą iki 2014 m. gegužės mėnesio, dar iki pasirašant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Iš viso ieškovė sumokėjo UAB „Šalta banga“ 260 000 Lt (75 301,20 Eur), iš kurių mokėjimo pavedimais 125 000 Lt (36 202,50 Eur) buvo pervesta į UAB „Šalta banga“ banko sąskaitą, o 135 000 Lt (39 098,70 Eur) buvo perduoti grynais pinigais A. P., kuriuos jis turėjo įnešti į UAB „Šalta banga“ kasą. Ieškovė per minėtą laikotarpį įsirengė butą, t. y. atliko pilną buto remontą, nusipirko ir sumontavo baldus bei pradėjo butą eksploatuoti savo reikmėms. Atėjus 2014 m. gegužės mėnesiui, ieškovė klausė atsakovo, kada jis sudarys notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės UAB „Šalta banga“ direktorius A. P. nurodė, kad šiuo metu negali sudaryti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties, nes negavo visų dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti. Taip UAB „Šalta banga“ direktorius A. P. vis atidėjo laiką iki 2019 m. liepos mėnesio, kol ieškovė sužinojo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi UAB „Šalta banga“ yra iškelta bankroto byla. Per visą šį laikotarpį ieškovė E. K. butu naudojosi, jį eksploatavo ir laukė, kol atsakovas sudarys pagrindinę (notarinę) pirkimo–pardavimo sutartį. Paaiškėjo, kad UAB „Šalta banga“ direktorius A. P. 2014 m. gegužės mėnesį galėjo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jos nesudarė, o minėtą butą, taip pat kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už paskolą įkeitė, 2014 m. gruodžio 4 d. sudarydamas sutartinės hipotekos sutartį su atsakovu A. V.. Akivaizdu, kad atsakovė UAB „Šalta banga“ negalėjo turto įkeisti kitiems asmenims, kadangi šis turtas jau buvo parduotas. Faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovei visą perkamo buto kainą, t. y. 75 301,20 Eur. Likęs 9 586,42 Eur likutis buvo nesumokėtas, nes atsakovė vengė sudaryti buto notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Mano, kad šalių sudarytoje sutartyje galima nustatyti visus būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančius požymius, turtas faktiškai ieškovei buvo perduotas valdyti ir naudotis, todėl nuo 2014 m. gegužės 1 d. ieškovė įgijo nuosavybės teisę į šį butą.

Šalies argumentai

3. Ieškovai E. T. ir F. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovų ir atsakovės UAB „Šaltoji banga“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminariąją sutartį pagrindine sutartimi, pripažinti ieškovams E. T. ir F. T. nuosavybę į turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/18 dalį žemės sklypo su parkavimo vieta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu/pasibaigusiu UAB „Šaltoji banga“ ir A. V. 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dėl buto (duomenys neskelbtini), įkeitimo ir panaikinti hipoteką nurodytam turtui.

4. Nurodė, kad ieškovai ir UAB „Šalta banga“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė atsakovo parengtą ir pateiktą preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovai 2013 m. lapkričio 27 d. sumokėjo atsakovei visą pagal sutartį statomo buto su žemės sklypo dalimi bei parkavimo vieta kainą. Ginčo dėl turto kainos ir jos sumokėjimo tarp šalių niekada nekilo. Sudarant sutartį, atsakovės UAB „Šalta banga“ vadovas A. P. informavo ieškovus, kad žemės sklypas, ant kurio yra statomas daugiabutis ir ieškovų įsigytas butas, yra įkeistas kreditoriui, tačiau iki šalių sudarytoje sutartyje numatyto termino (2014 m. kovo 1 d.) žemės sklypo įkeitimas bus panaikintas ir šalys sudarys notarinę viso sutartyje numatyto ir ieškovų įsigyto turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ne dėl ieškovų kaltės sutartis nebuvo sudaryta. Iki sueinant sutartyje numatytam notarinės sutarties sudarymo terminui, atsakovė kreipėsi į ieškovus dėl termino sudaryti notarinę sutartį pratesimo, aiškindama, kad dėl nesklandumų nepavyko panaikinti žemės sklypo įkeitimo, dėl ko negali sudaryti notarinės ieškovų įsigyto turto pirkimo–pardavimo sutarties. Tokių sutarties termino pratęsimų dėl atsakovės kaltės buvo du. Sutarties sudarymo metu, ieškovai atsakovės buvo informuoti tik apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimą kreditoriui ir tai buvo pažymėta šalių sudarytoje sutartyje. Dėl ieškovų įsigyto ir apmokėto buto įkeitimo ieškovai atsakovei leidimo ar sutikimo jį įkeisti ar kitaip apsunkinti nedavė. Šalys sutartyje susitarė, kad kai tik butas bus pastatytas, jis iš karto bus perduotas ieškovams. Atsakovė 2014 metų balandžio mėnesį perdavė ieškovams butą, adresu (duomenys neskelbtini). Priėmę iš atsakovės butą, ieškovai toliau tęsdami buto statybos darbus, samdėsi rangovus, atliko vidaus apdailos ir įsigyto buto įrengimo darbus. Nuo pat buto priėmimo iš atsakovės iki pat šios dienos ieškovai nenutrūkstamai naudojasi įsigytu butu, jį prižiūri bei moka visus jo išlaikymo (komunalinius) mokesčius. Susiklosčius situacijai, kad turto notarinė sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovės bankroto administratorė pradėjo reikalauti atlaisvinti patalpas, ieškovai kreipėsi teisinės pagalbos. Paaiškėjo, kad atsakovė ne tik nepagrįstai ir neteisėtai delsė su ieškovais sudaryti turto, už kurį ieškovai su atsakove buvo atsiskaitę, notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė neteisėtai, neturėdama ieškovų pritarimo bei sutikimo, pažeisdama šalių sudarytos sutarties nuostatas (Sutarties 4.3 punktą), įkeitė trečiajam asmeniui. Toks atsakovės atliktas ieškovų turto įkeitimas pripažintinas negaliojančiu, nes atsakovė tokio sandorio negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti, atsakovė žinojo, jog minėtas butas priklauso ieškovams, už kurį jie yra atsiskaitę. Tokie atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o sudarytas sandoris yra niekinis ir negalioja. Bylos aplinkybės rodo, kad šalių tikrieji ketinimai bei susitarimas buvo nukreipti į buto įsigijimą, kas suponuoja, jog šalių susitarimas bei valia apėmė ne preliminarios sutarties sudarymą, o pagrindinės sutarties sudarymą, todėl šalių 2013 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta preliminarioji sutartis, kvalifikuotina pagrindine sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės E. K. ieškinį ir ieškovų E. T. ir F. T. ieškinį tenkino:

5.1. pripažino, kad ieškovė E. K. 2014 m. gegužės 1 d. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 84/1963 dalis žemės sklypo (su parkavimo vieta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. individualios veiklos parengtame 2014 m. vasario 14 d. žemės pasidalinimo pagal gyvenamojo namo butus plane pažymėtas: „15“ – atskirai valdyti, naudotis ir disponuoti 13 kv. m, „C1“ – bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti 5 kv. m, „C2“ – bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti 37 kv. m ir po pastatu 29 kv. m;

5.2. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sandorio (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryto tarp atsakovų UAB „Šalta banga“ ir A. V., dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo ir panaikino šią hipoteką anksčiau paminėtam butui;

5.3. priteisė likviduojamai dėl bankroto UAB „Šalta banga“ iš ieškovės E. K. 13 310,07 Eur galutinai atsiskaityti už įsigytą turtą;

5.4. pripažino, kad ieškovai E. T. ir F. T. 2014 m. kovo 12 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 84/1963 dalis žemės sklypo (su parkavimo vieta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. individualios veiklos parengtame 2014 m. vasario 14 d. žemės pasidalinimo pagal gyvenamojo namo butus plane pažymėtas: „9“ – atskirai valdyti, naudotis ir disponuoti 13 kv. m, „C1“ – bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti 5 kv. m, „C2“ – bendrai valdyti, naudotis ir disponuoti 37 kv. m ir po pastatu 29 kv. m;

5.5. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sandorio (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryto tarp atsakovų UAB „Šalta banga“ ir A. V., dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir panaikino šią hipoteką anksčiau paminėtam butui;

5.6. pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-391 nustatytos priverstinės hipotekos, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), dalį dėl 168/1963 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo ir panaikino šią hipoteką anksčiau paminėtam turtui;

5.7. priteisė ieškovei E. K. iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Šalta banga“ ir A. V. (iš kiekvieno) po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei E. T. iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Šalta banga“ ir A. V. (iš kiekvieno) po 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo A. V. 577,50 Eur žyminio mokesčio.

Teismo motyvai dėl ieškovų E. ir F. T. reikalavimų

6. Teismas nustatė, kad ieškovai už ginčo turtą visą sutartą kainą sumokėjo tuo metu, kai jo statyba dar vyko ir nebuvo baigta. Taip pat nustatė, kad įregistravus ginčo butą, 2013 m. vasario 19 d. sutartinės hipotekos pagrindu buvo įregistruotas ginčo buto įkeitimas (hipoteka), kreditorius – kredito unija (toliau – KU) „Mėmelio taupomoji kasa“. Ginčo butas buvo įkeistas 2014 m. kovo 26 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Ši hipoteka buvo baigta kreditoriaus KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2014 m. gruodžio 9 d. prašymu 2014 m. gruodžio 11 d.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovų ir UAB „Šalta banga“ sudaryta preliminarioji sutartis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio nuostatas. Tokios išvados teismas priėjo dėl šių priežasčių:

7.1. UAB „Šalta banga“ sutartimi įsipareigojo pastatyti butą būsimame daugiabučiame gyvenamajame name ir parduoti jį ieškovams, o ieškovai įsipareigojo pastatytą objektą nupirkti, sumokėdami preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą;

7.2. butą ieškovai siekė įsigyti savo asmeniniams (gyvenamojo būsto Palangoje) poreikiams patenkinti;

7.3. preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat visos joje nustatytos ginčo turto kainos sumokėjimo metu daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame butą siekė įsigyti ieškovai, dar tik buvo statomas;

7.4. ieškovai, avansu sumokėję visą ginčo turto kainą, kai daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame butą siekė įsigyti ieškovai, dar tik buvo statomas, faktiškai finansavo šio namo ir ginčo turto statybą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir buvęs atsakovės vadovas A. P.;

7.5. atsakovai nereiškė reikalavimo dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, o teismas neįžvelgė akivaizdaus jos negaliojimo pagrindų;

7.6. tai, kad šalys preliminariojoje sutartyje aptarė jos neįvykdymo teisinius padarinius (sutarties 4 ir 5 punktai), nereiškia, kad tokiu būdu ieškovai aiškiai atsisakė įstatymais jiems suteiktų teisių, taip pat ir teisės reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014 m. kovo 12 d., o ieškovai tuo metu jau buvo sumokėję visą jo kainą, taip pat vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, pripažino, kad ieškovai, kaip sutuoktiniai, bendrosios jungtines nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2014 m. kovo 12 d. Pripažinęs ieškovams nuosavybės teisę į ginčo butą, teismas, vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, pripažino, kad ieškovai taip pat įgijo nuosavybės teisę į 84/1963 dalis žemės sklypo (su parkavimo vieta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Teismas konstatavo, kad tokių jo išvadų nepaneigia tai, jog preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Įstatymas nereikalauja, kad ši sutartis būtų įregistruota, nenustato, kad jos neįregistravimas lemia jos negaliojimą ar galimybės taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį praradimą.

10. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo butas 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sutartimi buvo įkeistas A. V., užtikrinant tos pačios dienos paskolos sutartį tarp UAB „Šalta banga“ ir A. V.. Įvertinęs tai, kad šiuo sprendimu pripažįstama, jog ieškovai ginčo buto savininkais tapo 2014 m. kovo 12 d., teismas sprendė, kad UAB „Šalta banga“ 2014 m. gruodžio 4 d., teisiniu požiūriu, vertinant retrospektyviai, nebūdama turto savininke, neturėjo teisės ginčo butą įkeisti (CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad įkeitimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ginčo žemės sklypo daliai VMI 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu buvo nustatyta turto priverstinė hipoteka, laikant, kad turto savininku yra UAB „Šalta banga“. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimu pripažįstama, jog ieškovai ginčo turto savininkais tapo 2014 m. kovo 12 d., teismas sprendė, kad UAB „Šalta banga“ 2019 m. gegužės 9 d. teisiniu požiūriu, vertinant retrospektyviai, nebuvo turto savininke, todėl priverstinė hipoteka į šį turtą negalėjo būti nustatyta (CK 4.170 straipsnio 2 dalis, 4.175 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, kad VMI 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 492-391 nustatyta priverstinė hipoteka (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) dėl ginčo turto dalies pripažįstama negaliojančia teismo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškovų 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarties pripažinti pagrindine, nes tuo metu ginčo butas nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis turtas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalys vėliausiai 2014 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, kai atsakovė UAB „Šalta banga“ perdavė turtą ieškovams, faktiškai pasiekė ir iš esmės įvykdė susitarimą dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo, kuris dėl atsakovės UAB „Šalta banga“ kaltės (vengimo įforminti sandorį notarine tvarka) nebuvo patvirtintas notariškai. Teismas nurodė, kad tuo metu visa už ginčo turtą mokėtina pinigų suma jau buvo sumokėta, ieškovai pradėjo ginčo turtą valdyti ir naudotis juo kaip nuosavu, o atsakovė tam ilgus metus (iki bankroto bylos iškėlimo) neprieštaravo. Teismo vertinimu, šalys tokiu būdu (pratęsdamos notarinės sutarties sudarymo terminą) nepaneigė suderintos ir iš esmės įvykdytos valios dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo, o dėl atsakovės vengimo sudaryti sutartį tik atidėliojo jos įforminimą (patvirtinimą) notarine tvarka.

13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovai būtų vengę sudaryti ar prašę atidėti notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, todėl A. P. paaiškinimus vertino kritiškai, nes byloje nėra minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Konstatavo, kad nelogiška, jog asmuo, sumokėjęs visą kainą už turtą, nenorėtų turto įsigijimo įforminti notarine tvarka.

Dėl E. K. reikalavimų

14. Teismas nustatė, kad byloje pateikti du 2013 m. liepos 10 d. sutarčių variantai. Viename sutarties variante nurodyta buto kaina – 196 000 Lt, parkavimo vietos kaina – 5 000 Lt, o kitame sutarties variante buto kaina – 308 200 Lt, be to, atlikta korekcija, kurią šalys patvirtino parašais, nurodant, kad buto 1 kv. m kaina yra 4 300 Lt.

15. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad mokėjimo pavedimais ieškovė atsakovei UAB „Šalta banga“ už ginčo turtą sumokėjo: 2013 m. rugpjūčio 8 d. – 25 000 Lt, 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 15 000 Lt, 2014 m. kovo 24 d. – 49 000 Lt, 2014 m. balandžio 17 d. – 21 000 Lt, 2014 m. birželio 13 d. – 15 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Šalta banga“ iš ieškovės 2013 m. liepos 10 d. gavo 5 000 Lt, o 2013 m. liepos 31 d. – 70 000 Lt. Nurodė, kad A. P. teismo posėdyje paaiškino ir pripažino, kad kaip įmonės vadovas UAB „Šalta banga“ vardu grynaisiais pinigais 2013 m. liepos 10 ir 31 d. iš ieškovės iš viso gavo 75 000 Lt kaip atsiskaitymą už ginčo turtą. Nors visai šiai sumai nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis (byloje yra duomenys apie kasos pajamų orderį 60 000 Lt sumai), tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad ieškovė grynaisiais pinigais atsakovei UAB „Šalta banga“ sumokėjo 75 000 Lt. Pareiga išrašyti kasos pajamų orderį ir tinkamai apskaityti gautus pinigus įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo ne ieškovės, o atsakovės (jos vadovo) pareiga. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo tikėti A. P. paaiškinimais, kad grąžino ieškovei 15 000 Lt, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

16. Remdamasis ieškovės pateikta 2013 m. liepos 10 d. sutartimi, teismas nustatė, kad A. P. iš ieškovės gavo grynaisiais pinigais: 2013 m. rugpjūčio 10 d. – 15 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 3 d. – 5 000 Lt, 2014 m. balandžio 5 d. – 40 000 Lt. Nors A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuos pinigus gavo ne kaip įmonės vadovas, o kaip fizinis asmuo, kaip avansą už buto pilno įrengimo (apdailos) darbus, kuriuos ieškovė prašė jo padėti organizuoti, tačiau teismas tokią A. P. versiją atmetė, konstatavęs, kad įrašai apie pinigų perdavimą yra ant ieškovės pateiktos 2013 m. liepos 10 d. preliminariosios ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Šalta banga“ antro lapo antros pusės ir tai sudaro pagrindą manyti, kad aptariamos avanso sumos yra būtent už turtą. Be to, teismo posėdyje trečiasis asmuo negalėjo detaliai paaiškinti ir įvardinti, kokius darbuotojus jis samdė darbams atlikti, nepateikė įrodymų, kad su jais atsiskaitė už darbus ieškovės bute. Teismo vertinimu, sunkiai tikėtina, kad ieškovė 2013 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais būtų mokėjusi avansu 20 000 Lt už buto apdailos darbus, nors tuo metu pats butas jai net nebuvo perduotas ir dar buvo statomas.

17. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovei UAB „Šalta banga“ sumokėjo: 2013 m. rugpjūčio 10 d. – 15 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 3 d. – 5 000 Lt, 2014 m. balandžio 5 d. – 40 000 Lt. Nors minėtoms sumoms nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad ieškovė grynaisiais pinigais atsakovei UAB „Šalta banga“ sumokėjo 60 000 Lt. Pareiga išrašyti kasos pajamų orderį ir tinkamai apskaityti gautus pinigus įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo ne ieškovės, o atsakovės (jos vadovo) pareiga.

18. Teismo vertinimu, šalys sudarė ieškovės pateiktą 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją sutartį, t. y. susitarė, kad buto 1 kv. m kaina bus 4 300 Lt, parkavimo vietos kaina – 5 000 Lt. Teismas atmetė A. P. versiją, kad 2013 m. liepos 10 d. sutartį, kurioje buto 1 kv. m kaina buvo numatyta 4 300 Lt, o bendra jo kaina – 308 200 Lt, vėliau atgaline data šalys pakeitė, pasirašydamos kitą tos pačios dienos sutartį, kurioje buto kaina buvo nustatyta 196 000 Lt. Teismui neatrodė tikėtina, kad atsakovė UAB „Šalta banga“ būtų galėjusi padaryti tokio dydžio nuolaidą.

19. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad butas ieškovei buvo perduotas 2014 m. balandžio mėnesį.

20. Teismas, įvertinęs ieškovės duotus parodymus, nustatė, kad butą ieškovė pirko šeimos interesais (dukrai) ir tik nuo to momento, kai įsigijo verslo liudijimą, ieškovė pradėjo butą nuomoti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki 2016 m. liepos 1 d. būtų vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą, susijusią su galimu ginčo buto panaudojimu ieškovės verslo tikslais. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių paminėtus ieškovės paaiškinimus, teismas laikė, jog labiau tikėtina, kad pradinis ieškovės ginčo buto įsigijimo tikslas nebuvo susijęs su jos verslu, prekyba, amatu ar profesija. Teismo nuomone, aplinkybė, kad ieškovė vėliau pradėjo nuomoti ginčo butą, nepaneigia fakto, kad jo įsigijimo metu ji turėtų būti laikoma ir ginama kaip vartotoja.

21. Teismas nustatė, kad ieškovė už ginčo turtą dar iki jo registravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovei buvo sumokėjusi 135 000 Lt. Be to, teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimu, kad ji savo lėšomis įsirengė butą.

22. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir UAB „Šalta banga“ sudaryta preliminarioji sutartis iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnio nuostatas ir ieškovė, gindama savo teises, gali remtis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi. Tokios išvados teismas priėjo dėl šių priežasčių:

22.1. UAB „Šalta banga“ sutartimi įsipareigojo pastatyti butą būsimame daugiabučiame gyvenamajame name ir parduoti jį ieškovei, o ieškovė įsipareigojo pastatytą objektą nupirkti, sumokant preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą;

22.2. labiau tikėtina, jog butą ieškovė siekė įsigyti savo asmeniniams (šeiminiams) interesams patenkinti;

22.3. preliminariosios sutarties sudarymo metu daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame butą siekė įsigyti ieškovė, dar tik buvo statomas;

22.4. ieškovė už ginčo turtą iki jo registravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovei sumokėjo 135 000 Lt, iki numatytos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos (2014 m. gegužės 1 d.) iš viso sumokėjo 245 000 Lt, o po to sumokėjo dar 15 000 Lt;

22.5. ieškovė, avansu sumokėdama reikšmingą ginčo turto kainos dalį, kai daugiabutis gyvenamasis namas dar tik buvo statomas, vėliau savo lėšomis butą įsirengdama, iš esmės finansavo šio namo ir ginčo turto statybą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir buvęs atsakovės vadovas A. P..

22.6. atsakovai nereiškia reikalavimo dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, o teismas neįžvelgė akivaizdaus jos negaliojimo pagrindų.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014 m. kovo 12 d., kad notarinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo sutarta sudaryti iki 2014 m. gegužės 1 d., o tuo metu ieškovė jau buvo butą perėmusi ir sumokėjusi atsakovei 245 000 Lt (80 proc. turto kainos), vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, teismas pripažino, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2014 m. gegužės 1 d.

24. Pripažinęs nuosavybės teisę į ginčo butą, teismas, vadovaudamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, pripažino, kad ieškovė taip pat įgijo nuosavybės teisę į 84/1963 dalis žemės sklypo (su parkavimo vieta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Teismo vertinimu, šių išvadų nepaneigia aplinkybė, kad ieškovė nesumokėjo visos ginčo turto kainos, nes nuosavybės teisė į turtą gali būti pripažįstama ir nesumokėjus visos kainos. Kita vertus, pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į ginčo turtą, teismas sprendė, kad jai tenka pareiga galutinai atsiskaityti su atsakove. Nustatė, kad tam ieškovė neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš ieškovės atsakovei UAB „Šalta banga“ priteisė 13 310,07 Eur.

26. Paminėtų išvadų nepaneigia ir aplinkybė, kad preliminarioji sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Įstatymas nereikalauja, kad preliminarioji sutartis būtų įregistruota, nenustato, kad jos neįregistravimas lemia jos negaliojimą ar galimybės taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį praradimą. Konstatavo, kad situacijos nekeičia ir tai, jog ieškovė su atsakove buvo sutarusi dėl notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pratęsimo. Nurodė, ieškovė nuosavybės teisę į ginčo turtą pagal įstatymą įgijo 2014 m. gegužės 1 d. Vadinasi, pratęsdamos terminą notarinei sutarčiai sudaryti, šalys galėjo susitarti ir susitarė tik dėl notarinio nuosavybės teisės perėjimo įforminimo momento, o ne dėl pačios nuosavybės teisės perėjimo momento.

27. Teismas nustatė, kad ginčo butas 2014 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sutartimi buvo įkeistas A. V., užtikrinant tos pačios dienos paskolos sutartį tarp jo ir UAB „Šalta banga“. Pripažinęs, kad ieškovė ginčo buto savininke tapo 2014 m. gegužės 1 d., teismas sprendė, kad UAB „Šalta banga“ 2014 m. gruodžio 4 d., teisiniu požiūriu, vertinant retrospektyviai, nebūdama turto savininke, neturėjo teisės ginčo buto įkeisti (CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad toks įkeitimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

28. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo daliai VMI 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu buvo nustatyta turto priverstinė hipoteka, laikant, kad turto savininku yra UAB „Šalta banga“. Pripažinęs, kad ieškovė ginčo turto savininke tapo 2014 m. gegužės 1 d., teismas sprendė, kad UAB „Šalta banga“ 2019 m. gegužės 9 d. teisiniu požiūriu, vertinant retrospektyviai, nebuvo turto savininke, todėl priverstinė hipoteka į šį turtą negalėjo būti nustatyta (CK 4.170 straipsnio 2 dalis, 4.175 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas VMI 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (23.31-08)492-391 nustatytą priverstinę hipoteką (hipotekos identifikavimo kodas 2(duomenys neskelbtini)) dėl ginčo turto dalies pripažino negaliojančia teismo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

29. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalys vėliausiai 2014 m. gegužės 1 d. faktiškai pasiekė ir iš esmės įvykdė susitarimą dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo, kuris dėl atsakovės UAB „Šalta banga“ kaltės (vengimo įforminti sandorį notarine tvarka) nebuvo patvirtintas notariškai. Nustatė, kad beveik visa už ginčo turtą mokėtina pinigų suma jau buvo sumokėta, ieškovei ginčo turtas buvo perduotas, ji pradėjo jį valdyti ir naudotis juo kaip nuosavu, o atsakovė tam ilgus metus (iki bankroto bylos iškėlimo) neprieštaravo. Tai, kad šalys pratęsė notarinės sutarties sudarymo terminą, teismo vertinimu, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nepaneigia. Teismas sprendė, kad taip šalys (pratęsdamos notarinės sutarties sudarymo terminą) nepaneigė suderintos ir iš esmės įvykdytos valios dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo, o dėl atsakovės vengimo sudaryti sutartį tik atidėliojo jos įforminimą (patvirtinimą) notarine tvarka.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. P. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą iš dalies pakeisti – priteisti iš ieškovės E. K. likviduojamai dėl bankroto UAB „Šalta banga“ 4 633,92 Eur galutinai atsiskaityti už įsigytą turtą pagal 2013 m. liepos 10 d. preliminarią sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismas dar neišnagrinėjęs bylos jau turėjo išankstinę nuomonę apie butų kainas 2013 m. Palangos mieste, ignoruodamas byloje esančias notarines sutartis ir kitus įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad realiai šalys sudarė ieškovės pateiktą 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją sutartį, kurioje nurodyta buto 1 kv. m kaina yra 4 300 Lt. Tokia išvada padaryta neatsižvelgiant į tai, kad ieškovai E. ir F. T. su atsakove UAB „Šalta banga“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią šalys sutarė iki 2014 m. kovo 1 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl 66 kv. m ploto buto (kurio plotas galėjo keistis atlikus kadastrinius matavimus), esančio statomame pastate (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalies žemės sklypo su parkavimo vieta už bendrą 180 000 Lt kainą. E. ir F. T. su atsakove UAB „Šalta banga“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. sutarė už 1 kv. m buto ir 1/18 dalies žemės sklypo su parkavimo vieta mokėti po 2 727 Lt (180 000 Lt / 66 kv. m).

30.2. Ieškovė E. K. ir UAB „Šalta banga“ 2013 m. liepos 10 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią šalys sutarė iki 2014 m. gegužės 1 d. sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl apie 67 kv. m ploto buto, su žemės sklypo dalimi po butu ir parkavimo vieta antžeminėje dalyje. Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad į bylą buvo pateikti du 2013 m. liepos 10 d. sutarčių variantai: viename sutarties variante buto kaina buvo nurodyta 196 000 Lt, parkavimo vietos kaina – 5 000 Lt, kitame buto kaina nurodyta 308 200 Lt, be to, atlikta korekcija, kurią šalys patvirtino parašais, nurodant, kad buto 1 kv. m kaina yra 4 300 Lt. Logiška būtų manyti, kad vienu laiku tame pačiame objekte be vidaus apdailos parduodamų butų kainos turėtų būti panašios, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas teismo posėdyje pateikė paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės buto apdailos darbų organizavimu, kuriuos teismas nepagrįstai įvertino kritiškai ir priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė. Apeliantas nurodė, kad jis kaip fizinis asmuo įsipareigojo organizuoti ieškovei jos buto apdailos darbų vykdymą, todėl 60 000 Lt nepateko į UAB „Šalta banga“ buhalterinę apskaitą.

30.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino VMI pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl E. K. 2013 m. liepos 10 d. pasirašytos sutarties: kad pagal 2018 m. liepos 11 d. susitarimą E. K. ir BUAB „Šalta banga“ susitarė iki 2019 m. gruodžio 25 d. pratęsti terminą iki kurio turi būti sudaroma notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, o tai tik patvirtina, kad ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į ginčo turtą; atlikdama mokėjimus A. P., už kuriuos nebuvo išduodami kasos pajamų orderiai, ieškovė turėjo suvokti, kad jos mokamos sumos yra skirtos ne BUAB „Šalta banga“, o pačiam pinigus priimančiam A. P..

30.4. Byloje esančios notarinės turto pirkimo–pardavimo sutartys rodo, kad mažesnio ploto butai UAB „Šalta banga“ statomame daugiabutyje 2014 metų pradžioje su 50 proc. įrengimo lygiu, t. y. be vidaus apdailos, pirkėjams buvo parduodami ne daugiau kaip iki 3 200 Lt už 1 kv. m, o didesnės kvadratūros, maždaug atitinkančios ieškovės buto plotą – po 2 650 Lt už 1 kv. m, tačiau nebuvo nė vieno sandorio, kur 1 kv. m kaina būtų buvusi 4 300 Lt ar panaši.

31. Apeliaciniame skunde atsakovas A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Ginčo dėl hipotekos įregistravimo ir antrinės hipotekos turtui įregistravimo aplinkybių jų pasirašymo laikotarpiui nebuvo, nebuvo jokių įrašų viešame registre dėl preliminarių sutarčių, kurių sudarymu rėmėsi ieškovai, o neįregistravus tokio sandorio viešame registre, jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis ieškovai neįgijo teisės. Todėl vertinant hipotekos įregistravimo turtui teisėtumą buvo padaryta ne tik materialinės ir procesinės teisės klaidų, bet pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai į teisingą ir sąžiningą bylos nagrinėjimą.

31.2. Šalis siejo ne sutartiniai, o ikisutartiniai teisniai santykiai, nes visame sutarties tekste kalbama apie sutarties sudarymą ateityje. Sutartis nebuvo registruota viešame registre nei įregistravus turtinį vienetą, nei vėliau. Preliminarioji sutartis yra terminuotas susitarimas, todėl terminui pasibaigus, tokia sutartis pati savaime negali tapti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, net jei preliminariosios sutarties šalys turtu naudojosi.

31.3. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, selektyviai pasisakė dėl faktinių bylos aplinkybių. Ieškovai E. ir F. T., sudarę preliminariąją sutartį, visas įmokas atliko į UAB „Šalta banga“ kasą. Šios aplinkybės teismo turėjo būti įvertintos kritiškai, nes ieškovai už ypatingai didelės vertės turtą mokėjo grynaisiais pinigais. Tai kelia abejonių dėl avanso sumokėjimo laiko, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia suma, kokia nurodyta 2013 m. lapkričio 27 d. kasos pajamų orderyje, ieškovai realiai disponavo, kad turėjo tokių santaupų ir apmokestinamųjų pajamų. Ieškovai nesiėmė priemonių įregistruoti preliminariąją sutartį viešame registre, neregistravo pilno atsiskaitymo už turtą. Šalis siejo ikisutartiniai, o ne sutartiniai santykiai.

31.4. Nesutinka su teismo nuomone, kad, ieškovų teigimu, atsakovė butą jiems faktiškai perdavė 2014 m. balandžio mėn. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir A. P., duodamas parodymus posėdžio metu. Šalys preliminariojoje sutartyje aptarė pagrindinio sandorio sudarymo etapus, nustatė, kad nuosavybės teisė naujajam savininkui pereina nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Byloje nėra nei perdavimo priėmimo akto, nei pagrindinės sutarties, nei bankinių pavedimų. Šių aplinkybių teismas net nebandė aiškintis.

Žemesnės instancijos teismas

31.5. Teismas nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d. sutartinės hipotekos pagrindu buvo įregistruotas ginčo buto įkeitimas (hipoteka), kreditorius – KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Šioje dalyje teismas padarė klaidą, nes 2013 m. vasario 19 d. įregistruojant hipoteką, butas, kaip turtinis vienetas, neegzistavo.

31.6. Jei teismas spręstų, kad ieškovai įgijo kokias nors teises į ginčo objektus, tai niekaip negali pažeisti sąžiningo asmens – hipotekos kreditoriaus teisių, kurios buvo įtvirtintos nesant kliūčių, nesant jokių įrašų viešame registre, pastaruosius veiksmus atliekant notarui.

31.7. Teismas net nesvarstė, ar UAB „Šalta banga“ vadovas galėjo ir turėjo teisę atlikti įkeitimo sandorius, ar tai buvo būtina sąlyga paskoloms gauti ir prievolėms vykdyti, ar sudarydamas su ieškovais preliminarias sutartis atsakovas buvo saistomas draudimo įkeisti statomą turtą. Teismas nepagrįstai išsprendė klausimą dėl hipotekos kreditoriaus, kurio atsakomybės klausimas byloje net nebuvo svarstytas. Teismas, išspręsdamas hipotekos panaikinimo klausimą ieškovų turtui, paliko visiškai neišspręstą atsakovui padarytos žalos atlyginimo klausimą, susijusį su tuo, kad jis paskolindamas lėšas UAB „Šalta banga“, kuri paskolos grąžinimui įkeitė antrine hipoteka jai nuosavybės teise priklausantį turtą, turėjo objektyvius teisėtus hipotekos kreditoriaus lūkesčius.

31.8. A. V. finansavo ieškovų (kurie neva tapo turto savininkais) butų statybą, vadinasi, ieškovai nepagrįstai gavo investicijų iš apelianto. Tokiu atveju teismas turėjo pasisakyti, kaip ir kokiu būdu ieškovai, gavę materialinę naudą jų būsto statybai vykdyti, turės už tai atsiskaityti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė BUAB „Šalta banga“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. P. apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Nei apeliantas, nei E. K. atstovas byloje nepateikė įtikinamų paaiškinimų dėl skirtingų sutarčių sudarymo aplinkybių. Labiau tikėtina, antroji sutartis, kurioje turto kaina yra mažesnė, buvo sudaryta siekiant išvengti gaunamų pajamų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, kad ieškovė E. K. nebūtų teikusi į bylą sutarties, pagal kurią jai teks sumokėti didesnę sumą atsakovei, ir nebūtų tokia sutartimi grindusi savo ieškinio reikalavimų, jei ginčo butą būtų įgijusi už mažesnę kainą.

32.2. Apeliantas ginčija buto pardavimo kainą vien dėl to, kad Klaipėdos AVPK vyksta ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo dėl atsakovei priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantas į atsakovės buhalterinę apskaitą neįtraukė 135 000 Lt (39 098,70 Eur) sumos, kuri pagal bylos duomenis buvo sumokėta už perkamą butą, jam labai nepalankios ikiteisminiame tyrime dėl pasisavintų atsakovės 39 098,70 Eur lėšų.

32.1. Kritiškai vertintini ir kiti apelianto teiginiai, kad iš E. K. priimtos piniginės lėšos, dėl kurių nebuvo išduodami kasos pajamų orderiai, buvo priimtos ne kaip BUAB „Šalta banga“ vadovo, bet kaip individualią veiklą vykdančio asmens, kuris neva turėjo už gautas pinigines lėšas įrengti ieškovės butą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nesugebėjo į bylą pateikti nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo nurodomas aplinkybes ir siekė visiškai nepagrįstai perkelti įrodinėjimo pareigą ieškovei E. K..

2. Atsiliepime į atsakovo A. V. apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Šalta banga“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti, apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino hipotekos sandorio sudarymo aplinkybių (teisėtumo / neteisėtumo), o tik išsprendė hipotekos panaikinimo klausimą ieškovų turtui, palikdamas neišspręstą klausimą dėl apeliantui padarytos žalos. Susidarė situacija, kai apeliantas finansavo ieškovų buto statybą, butai buvo statomi iš apelianto gautomis lėšomis, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai į tai neatsižvelgė.

3. Ieškovai E. T. ir F. T. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. P. apeliacinį skundą, prašydami skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra ir nebuvo ieškovės E. K. ir UAB „Šaltoji banga“ sudarytos sutarties šalys ar asmenys dalyvavę sutarties sudarymo procese, bei nedalyvavo jokiuose susitarimuose tarp trečiojo asmens A. P. su ieškove E. K., todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių.

4. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. P. apeliacinį skundą, prašydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Nei apeliantas, nei E. K. atstovas byloje nepateikė įtikinamų paaiškinimų dėl skirtingų sutarčių sudarymo aplinkybių. Tikėtina, kad antroji sutartis, kurioje turto kaina yra mažesnė, buvo sudaryta siekiant išvengti gaunamų pajamų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Šalies argumentai

35.2. Apeliantas nurodo, kad į bylą pateiktos kitų butų tame pačiame pastate pirkimo–pardavimo sutartys neva patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tokių butų kainos buvo mažesnės, nei vienoje iš sutarčių nurodyta – 4 300 Lt už 1 kv. m. VMI vertinimu, būtent šioje byloje ieškovės pateikta sutartis parodo tikrąją parduodamų butų kainą ir verčia abejoti ar parduodant kitus butus nebuvo taikomas toks pats veikimo metodas. Tai galėtų paaiškinti ir aplinkybę, kaip nekilnojamojo turto objektų statyba ir pardavimu užsiėmusi BUAB „Šalta banga“, pardavusi visus turėtus nekilnojamojo turto objektus, bankrutavo turėdama 338 869,07 Eur skolų.

35.3. E. K. nebūtų teikusi į bylą sutarties, pagal kurią jai teks sumokėti didesnę sumą atsakovei, ir nebūtų tokia sutartimi grindusi savo ieškinio reikalavimų, jei ginčo butą būtų įgijusi už mažesnę kainą. Patikėjus apelianto paaiškinimais reikėtų manyti, kad E. K. byloje iš dalies veikė priešingai savo interesams, o tokia versija neatrodo įtikinamai.

35.4. Apeliantas, teigdamas, kad iš E. K. priimtos piniginės lėšos, dėl kurių nebuvo išduodami kasos pajamų orderiai, buvo priimtos ne kaip BUAB „Šalta banga“ vadovo, bet kaip individualią veiklą vykdančio asmens, nepateikė įrodymų šiems argumentams pagrįsti.

Atsiliepimas

5. Ieškovė E. K. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens A. P. apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Apeliantas ginčija buto pardavimo kainą, nes jo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, t. y. dėl UAB „Šalta banga“ lėšų pasisavinimo. Apeliantas į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 135 000 Lt, kuriuos gavo iš E. K. grynaisiais pinigais už perkamą butą. Apeliantas įrodinėja, kad parduodamo buto kaina buvo mažesnė, siekdamas apsiginti ikiteisminiame tyrime. Nelogiška manyti, kad tuo metu buto kaina nuo 4 300 Lt už kv. m sumažėtų iki 2 925 Lt už kv. m.

36.2. Nesutinka, kad ieškovė davė apeliantui 60 000 Lt, kad šis, kaip fizinis asmuo, atliktų buto apdailos darbus. Teisme apeliantas nesugebėjo paaiškinti iš kokių medžiagų buvo atlikta apdaila.

6. Ieškovė E. K. atsiliepime į atsakovo A. V. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nes tą daryti nėra privaloma. Posėdžio metu A. P. patvirtino, kad A. V. buvo informuotas apie tai, kad butai parduoti pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ieškovams, už juos sumokėti pinigai. A. V., žinodamas apie parduotus butus, sutiko priimti jų įkeitimą, taip pasielgdamas nesąžiningai. Nesąžininga buvo ir BUAB „Šalta banga“, nes negalėjo sudaryti hipotekos sandorių su atsakovu A. V., nebūdama butų savininke.

37.2. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės ir UAB „Šalta banga“ sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir atsiskaitymo už nupirktą butą fakto.

37.3. Apeliantas turi teisę reikalauti, kad BUAB „Šalta banga“ su juo atsiskaitytų pagal sudarytas paskolos sutartis, ką jis ir yra padaręs, pareikšdamas reikalavimą įmonės bankroto byloje.

7. Ieškovai E. T. ir F. T. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. V. apeliacinį skundą, prašydami Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Byloje įrodyta, kad ieškovai su UAB „Šalta banga“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Sutartį. Šias aplinkybes patvirtino ne tik į bylą pateikta rašytinė Sutartis, bet ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir UAB „Šalta banga“ vadovas A. P., kuris iš bendrovės pusės su ieškovais ir pasirašė Sutartį. Taip pat šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo jokia bylos šalis ar dalyvis. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovų ir UAB „Šalta banga“ sudarytos Sutarties pagrįstumo ir/ar teisėtumo, neginčijo ir atsiskaitymo būdo bei tvarkos už turtą, neginčijo paties atsiskaitymo realumo. Nesant ginčo dėl minėtų aplinkybių, ieškovai neturėjo pagrindo papildomai įrodinėti tų aplinkybių, kurios nebuvo ginčo dalykas ir kurias šalys pripažino. Atsiliepime į ieškinį apeliantas bandė kvestionuoti tik Sutarties kainą.

38.2. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims atsiskaityti už įsigyjamą turtą grynais pinigais. Ieškovams pagal Sutartį atsiskaičius su UAB „Šalta banga“, pastaroji tokį atsiskaitymą priėmė, kas rodo, jog sutiko su tokiu atsiskaitymo būdu ir minėtą ūkinę operaciją įformino teisės aktų nustatyta tvarka, išdavė ieškovei E. T. kasos pajamų orderį. Tai, kad ieškovai atsiskaitė pagal Sutartį, patvirtino ir UAB „Šalta banga“ vadovas A. P..

38.3. Atsikirsdami į apelianto teiginius, kad šalis neva siejo tik ikisutartiniai santykiai, nes Sutartis buvo sudaryta dar nesant realaus objekto, o buvo tariamasi dėl objekto, kuris bus sukurtas ateityje, pažymi, jog remiantis CK 6.401 straipsnio 1 dalies dispozicija, fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teisinė tokio dar nepastatyto turto registracija, remiantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, atsiranda žymiai vėliau, t. y. kai turtinis vienetas jau būna pastatytas iki tokios būklės, kuriai esant yra galima tokį turtą registruoti, tačiau tai nepanaikina šalies nuosavybės į tą turtinį vienetą, jei yra išpildomos įstatyme nustatytos sąlygos. Šalims sudarant Sutartį, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti, tokia sutartis buvo galima.

38.4. A. P., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad informavo apeliantą A. V., jog kaip užstatą už jo paskolą gali pasiūlyti pagal Sutartį ieškovams priklausantį butą, nes yra nukėlęs notarinės sutarties sudarymą. Apeliantas, iki sudarant ginčo hipotekos sutartį, žinojo ir suvokė, kad jam įkeičiamas UAB „Šalta banga“ faktiškai nepriklausantis turtas, nors formaliai ir registruotas UAB „Šalta banga“ vardu.

38.5. Priešingai nei teigia apeliantas, įstatymas nereikalauja, kad preliminari sutartis būtų įregistruota, bei nenustato, kad jos neįregistravimas lemia jos negaliojimą ar galimybės taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį praradimą. Kartu atkreipia dėmesį, kad ieškovai, prašydami pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą, preliminariąja sutartimi iš esmės rėmėsi išimtinai prieš kitą sutarties šalį – atsakovę UAB „Šalta banga“.

38.6. Atmestini apelianto teiginiai, neva jis, o ne ieškovai finansavo ginčo turto statybą. Apelianto paskolos suteikimo momentu (2014 m. gruodžio 4 d.), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) de facto (faktiškai) jau buvo pastatytas, daug jame esančių butų parduota, jie buvo pilnai pirkėjų įrengti ir juose jau gyveno žmonės, tame tarpe ir ieškovai.

38.7. Pasisakant dėl apelianto teiginių, jog teismas panaikindamas hipoteką nuo ieškovams priklausiančio turto paliko visiškai neišspręstą apeliantui padarytos žalos atlyginimo klausimą, pasakytina, jog apeliantas atsakovo BUAB „Šalta banga“ bankroto byloje yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą, kuris tikėtina bankroto byloje bus išspręstas, be to, pirmosios instancijos teismas sprendimu apeliantui yra pripažinęs teisę reikalauti, jog UAB „Šalta banga“ su juo atsiskaitytų pagal sudarytas paskolos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

9. Ieškovai E. T. ir F. T. pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomą rašytinį įrodymą – 2012 m. liepos 2 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovų teigimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su atsakovo A. V. apeliaciniu skundu, kuriame kvestionuojamas ieškovų galėjimas įsigyti ginčo turtą ir dar už grynus pinigus. Ieškovų teigimu, prašomas prijungti rašytinis įrodymas patvirtina, kad E. T. ir F. T. už 480 000 Lt buvo pardavę jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, už kurį pirkėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais. Šios aplinkybės, ieškovų teigimu, patvirtina, kad jie turėjo lėšų įsigyti ginčo turtą Palangoje, atsiskaitydami grynaisiais pinigais.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Nustatyta, kad klausimą dėl ieškovų E. T. ir F. T. galėjimo grynaisiais pinigais atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą, dėl kurio nuosavybės pripažinimo kilęs ginčas šioje byloje, apeliantas A. V. iškėlė apeliaciniame skunde. Taigi būtinybė atsikirsti į tokį apelianto argumentą dėl E. T. ir F. T. finansinių galimybių iškilo po apeliacinio skundo padavimo (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija priima ieškovų pateiktą papildomą rašytinį įrodymą.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Byloje nustatyta, kad ieškovai E. T. ir F. T. bei atsakovė UAB „Šalta banga“ 2013 m. rugpjūčio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys sutarė iki 2014 m. kovo 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl 66 kv. m ploto buto (plotas galėjo keistis atlikus kadastrinius matavimus), esančio statomame pastate (duomenys neskelbtini), ir 1/18 dalies žemės sklypo su parkavimo vieta už bendrą 180 000 Lt kainą. Byloje esantis kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovai 2013 m. lapkričio 27 d. sumokėjo visą ginčo turto kainą avansu, t. y. tuo metu, kai dar vyko daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Nustatyta, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo pratęstas du kartus atsakovės UAB „Šalta banga“ iniciatyva, nurodant, kad dėl tam tikrų priežasčių notarinė sutartis negali būti patvirtinta.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovė UAB „Šalta banga“ 2013 m. liepos 10 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys sutarė iki 2014 m. gegužės 1 d. sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl apie 67 kv. m ploto buto (plotas galėjo keistis atlikus kadastrinius matavimus) su žemės sklypo dalimi po butu ir parkavimo vieta antžeminėje dalyje, esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du 2013 m. liepos 10 d. preliminarių sutarčių variantai. Ieškovės E. K. pateiktame preliminariosios sutarties variante nurodyta, kad buto 1 kv. m kaina – 4 300 Lt su žemės sklypo dalimi po butu, o parkavimo vietos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Tuo tarpu kitoje 2013 m. liepos 10 d. preliminarioje sutartyje nurodyta buto kaina – 196 000 Lt, parkavimo vietos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė E. K. už ginčo turtą atsakovei UAB „Šalta banga“ sumokėjo iš viso 260 000 Lt tiek bankiniais pavedimais, tiek ir grynaisiais pinigais: 125 000 Lt buvo pervesti į UAB „Šalta banga“ banko sąskaitą (2013 m. rugpjūčio 8 d. – 25 000 Lt, 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 15 000 Lt, 2014 m. kovo 24 d. – 49 000 Lt, 2014 m. balandžio 17 d. – 21 000 Lt, 2014 m. birželio 13 d. – 15 000 Lt), o 135 000 Lt perduoti grynaisiais pinigais UAB „Šalta banga“ vadovui A. P. (2013 m. liepos 10 d. – 5 000 Lt, o 2013 m. liepos 31 d. – 70 000 Lt, 2013 m. rugpjūčio 10 d. – 15 000 Lt, 2013 m. rugsėjo 3 d. – 5 000 Lt, 2014 m. balandžio 5 d. – 40 000 Lt).

15. Nustatyta, kad atsakovas A. V. 2014 m. gruodžio 4 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovei UAB „Šalta banga“ 450 000 Lt. Tą pačią dieną tarp atsakovų buvo sudarytos dvi hipotekos sutartys, užtikrinant paminėtos paskolos grąžinimą A. V., įkeičiant butus, kuruos, remiantis 2013 m. liepos 10 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. preliminariomis sutartimis, UAB „Šalta banga“ buvo įsipareigojusi parduoti ieškovams E. K. bei E. T. ir F. T..

16. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl ieškovų teisių į ginčo objektus, hipotekos sandorių, sudarytų tarp atsakovų UAB „Šalta banga“ ir A. V., teisėtumo, tiek dėl ieškovės E. K. sumokėtos kainos už ginčo butą.

17. Apeliantas (atsakovas) A. V., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad tarp šalių susiklostė ne sutartiniai, o ikisutartiniai teisiniai santykiai, nes sudarytose preliminariosiose sutartyse kalbama apie sutarčių sudarymą ateityje, preliminarioji sutartis yra terminuotas susitarimas, todėl terminui pasibaigus, tokia sutartis negali tapti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, net jei preliminariosios sutarties šalys turtu naudojasi. Teigia, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovai E. T. ir F. T., atsiskaitę už ginčo nekilnojamąjį turtą grynaisiais pinigais, iš tiesų tuo metu disponavo tokia suma. Be to, apelianto teigimu, buvo pažeistos jo – sąžiningo hipotekos kreditoriaus – teisės, nes, notarui tvirtinant hipotekos sandorius, viešajame registre nebuvo jokių įrašų apie preliminarių sutarčių sudarymą, o neįregistravus tokių sandorių jų panaudoti prieš trečiuosius asmenis ieškovai neįgijo teisės.

18. Tuo tarpu apeliantas (trečiasis asmuo) A. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovei UAB „Šalta banga“ priteistų 13 310,07 Eur už įsigytą turtą iš ieškovės E. K.. Apelianto teigimu, ieškovė E. K. 2013 m. liepos 10 d. sudarė preliminariąją sutartį ir įsipareigojo sumokėti už butą 196 000 Lt (56 765,52), o už parkavimo vietą 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Kadangi ieškovė sumokėjo 53 579,70 Eur, todėl privalo primokėti ne teismo priteistą 13 310,07 Eur sumą galutinai atsiskaityti už įsigytą turtą, o 4 633,92 Eur.

Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

19. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartys reglamentuojamos CK 6.401 straipsnyje. Pagal jo 1 dalį, pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje gali būti nustatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje nurodytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje nurodytos statybos kainos sumokėjimo.

20. Kasacinis teismas dėl CK 6.401 straipsnio yra išaiškinęs, kad šioje normoje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti ir bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, ir specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016 31 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).

21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovai ir atsakovė UAB „Šalta banga“ sudarė preliminarias sutartis, pagal kurias UAB „Šalta banga“ įsipareigojo pastatyti butus būsimame daugiabučiame gyvenamajame name ir parduoti juos ieškovams, o ieškovai įsipareigojo pastatytus objektus nupirkti, sumokėdami preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Sudarę preliminariąją sutartį, ieškovai E. T. ir F. T. avansu sumokėjo visą ginčo turto kainą, o ieškovė E. K. – didžiąją dalį kainos, kai daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame jie siekė įsigyti butus, dar tik buvo statomas. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai E. T. ir F. T. bei E. K. faktiškai finansavo ginčo turto statybą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir buvęs atsakovės vadovas A. P..

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai butas ar gyvenamasis namas yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys, asmuo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teises į butą ar gyvenamąjį namą (jo dalį) įgyja nuo visos kainos sumokėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016, 34 punktas; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019).

23. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad ginčo butas, kurį siekė įsigyti ieškovai E. T. ir F. T., Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2014 m. kovo 12 d. ir tuo metu ieškovai jau buvo sumokėję visą buto kainą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai pripažino, kad ieškovai, kaip sutuoktiniai, bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2014 m. kovo 12 d. Įvertinęs tai, kad ieškovė E. K. iš viso už ginčo nekilnojamąjį turtą sumokėjo 260 000 Lt, t. y. iki buto registravimo Nekilnojamojo turto registre (2014 m. kovo 12 d.) sumokėjo 135 000 Lt, o iki preliminarioje sutartyje numatytos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos (2014 m. gegužės 1 d.) iš viso buvo sumokėjusi 245 000 Lt (apie 80 proc. turto kainos), pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, taip pat pagrįstai pripažino, kad ieškovė E. K. nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2014 m. gegužės 1 d.

24. Pažymėtina, kad tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia tai, jog ieškovė E. K. nebuvo sumokėjusi visos ginčo nekilnojamojo turto kainos. Nors CK 6.401 straipsnio 5 dalis nustato, kad pirkėjas visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į turtą gali būti pripažįstama ir nesumokėjus visos kainos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalies normoje nėra reglamentuotos pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo tvarkos, kai pirkėjas yra sumokėjęs ne visą, o dalį sutartyje numatytos statybos kainos. Tačiau CK 6.401 straipsnio 5 dalies formuluotė „visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja“ negali būti aiškinama taip, kad tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Toks aiškinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprūpinti fizinį asmenį (dažniausiai vartotoją) gyvenamuoju būstu, taip pat netinkamai paskirstytų šalių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiąją dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktą jokių teisių bei jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan. Be to, įstatymo nedraudžiama pripažinti bendrosios dalinės pirkėjo ir pardavėjo nuosavybės, kai pirkėjas yra finansavęs tik dalį statybos. Tokiu atveju, kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto, vartotojas gali būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą. Nesuteikus vartotojui šios apsaugos, verslininko nemokumo rizika vartotojui būtų perkelta neproporcingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

25. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi paminėta kasacinio teismo praktika bei įvertinusi tai, kad ieškovė E. K., kaip minėta, pagal 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją sutartį sumokėjo didžiąją dalį ginčo nekilnojamojo turto kainos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė yra įgijusi nuosavybės teises į ginčo turtą.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. V. skundo argumentu, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui, tokia sutartis negali tapti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, net jei preliminarios sutarties šalis ginčo turtu naudojasi.

27. Visų pirma pažymėtina tai, kad pagrindinės ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys nagrinėjamu atveju nebuvo sudarytos ne dėl ieškovų, o dėl atsakovės UAB „Šalta banga“ kaltės, pastarajai vis nukeliant pagrindinių sutarčių sudarymo terminą. Be to, kaip jau buvo konstatuota, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po preliminariųjų sutarčių sudarymo ir dar tebevykstant ginčo nekilnojamojo turto statybai ieškovai E. T. ir F. T. sumokėjo visą preliminarioje sutartyje nurodyto turto kainą, o ieškovė E. K. – didžiąją dalį turto kainos, taip faktiškai finansuodami siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto statybą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu A. V., kad, pasibaigus preliminariųjų sutarčių sudarymo terminui, ieškovai, kurie dar tebevykstant ginčo nekilnojamojo turto statyboms sumokėjo visą arba didžiąją dalį turto kainos, neteko teisės apginti savo pažeistas teises – reikalauti jiems pripažinti nuosavybę į ginčo turtą. Tokią apelianto A. V. poziciją iš esmės paneigia tiek prieš tai paminėta CK 6.401 straipsnio 5 dalies norma, tiek ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad kai butas ar gyvenamasis namas yra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys, asmuo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teises į butą ar gyvenamąjį namą (jo dalį) įgyja nuo visos kainos sumokėjimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016, 34 punktas; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019). Taip pat ir tokiu atveju, kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, vartotojas gali būti ginamas CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).

28. Apelianto A. V. teigimu, jis finansavo ieškovų butų statybą, vadinasi, ieškovai nepagrįstai gavo investicijų iš apelianto, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, kaip ir kokiu būdu ieškovai, gavę materialinę naudą jų butų statybai vykdyti, turės už tai atsiskaityti.

29. Visų pirma pažymėtina tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. paskolos sutartį apeliantas A. V. sudarė ne su ieškovais, o su atsakove UAB „Šalta banga“, todėl ne ieškovai, o atsakovė UAB „Šalta banga“ ir yra atsakinga apeliantui A. V. už tinkamą prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ieškovų atsiskaitymo su A. V. už butų statybos finansavimą.

30. Vertindama argumentą, kad apeliantas A. V. finansavo ieškovams priklausančių butų statybą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad finansavimas laiko prasme pirmesnis buvo ieškovų, o ne atsakovo A. V., todėl nesutiktina su argumentu, kad ieškovams priklausančių butų statybą finansavo išimtinai apeliantas. Kita vertus, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali nesutikti su ieškovų išsakytomis abejonėmis dėl apelianto atlikto butų finansavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovai, sudarę su atsakove UAB „Šalta banga“ preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis, kaip minėta, patys faktiškai finansavo ginčo nekilnojamojo turto statybą, nes ieškovai E. T. ir F. T. sumokėjo visą, o ieškovė E. K. didžiąją dalį preliminarioje sutartyje nurodytos turto kainos dar tuo metu, kai vyko daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame butus įsigijo ieškovai, statyba. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo butai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2014 m. kovo 12 d. Apeliantas A. V. ir atsakovė UAB „Šalta banga“ paskolos sutartį ir hipotekos sandorius sudarė 2014 m. gruodžio 4 d., t. y. tuo metu, kai statyba jau buvo baigta, o butai perduoti ieškovams. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad ieškovams priklausančių butų statybą finansavo A. V., teisėjų kolegijos vertinimu, būtų nesąžininga ir neteisinga.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. V. skundo argumentais, kad teismui turėjo sukelti abejonių tai, kad ieškovai E. T. ir F. T. pagal preliminariąją sutartį už butą sumokėjo grynaisiais pinigais į įmonės kasą ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, ar ieškovai realiai disponavo tokia didele pinigų suma.

32. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovais E. T. ir F. T., kad Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia asmenims atsiskaityti už įsigyjamą turtą grynais pinigais. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai E. T. ir F. T., 2013 m. rugpjūčio 7 d. pasirašę su atsakove UAB „Šalta banga“ preliminariąją sutartį, 2013 m. lapkričio 27 d. sumokėjo už butą visą preliminariojoje sutartyje nurodyto turto kainą – 180 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis UAB „Šalta banga“ vadovo A. P. pasirašytas kasos pajamų orderis. Tai, kad ieškovai atsiskaitė pagal preliminariąją sutartį, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Šalta banga“ vadovas A. P.. Esant paminėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, ar ieškovai iš tiesų atsiskaitė su atsakove UAB „Šalta banga“. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad už ginčo nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, ką patvirtina tiek atsakovės išrašytas kasos pajamų orderis, tiek ir A. P. parodymai, nesudaro pagrindo abejoti ieškovų finansiniu pajėgumu. Be to, apeliantui A. V. skunde iškėlus abejones dėl ieškovų galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais už didelės vertės nekilnojamąjį turtą, ieškovai E. T. ir F. T. apeliacinės instancijos teismui pateikė šias abejones išsklaidantį papildomą rašytinį įrodymą –žemės sklypo su statiniais pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai už 480 000 Lt 2012 m. liepos 2 d. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, už kurį pirkėjas atsiskaitė grynaisiais pinigais, o už gautus grynuosius pinigus, ieškovų teigimu, jie įsigijo ginčo butą Palangoje. Taigi įrodymų, patvirtinančių ieškovų E. T. ir F. T. atsiskaitymo už ginčo turtą faktą, byloje yra pakankamai.

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi prieš tai paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad bylos šalių – ieškovų ir atsakovės UAB „Šalta banga“ – sudarytos preliminarios sutartys visiškai atitiko CK 6.401 straipsnio nuostatas, todėl nustačius, kad ieškovai E. T. ir F. T. sumokėjo visą, o ieškovė E. K. didžiąją dalį turto kainos, pagrįstai, remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, ieškovams buvo pripažinta nuosavybė į ginčo nekilnojamąjį turtą.

Dėl hipotekos sandorių panaikinimo

34. Apelianto A. V. teigimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinus, kad ieškovai įgijo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat pripažinus negaliojančiais 2014 m. gruodžio 4 d. hipotekos sandorius, sudarytus tarp jo ir atsakovės UAB „Šalta banga“, dėl butų, kurių nuosavybės teisės pripažintos ieškovams, buvo pažeistos sąžiningo asmens – hipotekos kreditoriaus A. V. teisės. Tokį argumentą apeliantas iš esmės grindė tuo, kad preliminarios sutartys ir pagal jas atlikti mokėjimai nebuvo įregistruoti viešame registre, todėl notarui tvirtinant hipotekos sandorius nebuvo jokių duomenų apie egzistuojančias kliūtis. Apelianto manymu, neįregistravus preliminarių sutarčių viešajame registre, jų panaudoti prieš sąžiningą trečiąjį asmenį – hipotekos kreditorių – ieškovai neįgijo teisės.

35. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl teisinės preliminariosios sutarties registracijos viešajame registre reikšmės ir iš to kylančių teisinių pasekmių reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai nebuvo išviešinę preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto bei atliktų atsiskaitymų už įgyjamą nekilnojamąjį turtą, savaime nepaneigia ir negali paneigti jų, kaip sąžiningų įgijėjų teisių bei teisėtų interesų. Kitaip tariant, tai, kad ieškovai nesiėmė priemonių įregistruoti preliminariųjų sutarčių viešajame registre, nepaneigia to, kad E. T. ir F. T. bei E. K., sumokėję visą ar didžiąją dalį kainos, įgijo nuosavybę į ginčo butus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įstatymas imperatyviai nereikalauja, jog preliminarioji sutartis būtų įregistruota ir nenustato jos neįregistravimo teisinių pasekmių, t. y. nelemia tokios sutarties negaliojimo ar galimybės taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį praradimą.

36. CK 4.170 straipsnio 2 dalis nustato, kad įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo turto savininkas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovai E. T. ir F. T. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo nuo 2014 m. kovo 12 d., o ieškovė E. K. – nuo 2014 m. gegužės 1 d., konstatuotina, kad atsakovė UAB „Šalta banga“ 2014 m. gruodžio 4 d. įkeisti ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto A. V., siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą, be turto savininkų (ieškovų) sutikimo neturėjo teisės (CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Juo labiau, kad pačiai atsakovei UAB „Šalta banga“ buvo žinomos aplinkybės apie sudarytas preliminarias sutartis bei atliktus mokėjimus, taigi atsakovė UAB „Šalta banga“, sudarydama su apeliantu A. V. hipotekos sandorius dėl butų, kurie jai nepriklausė, įkeitimo, elgėsi nesąžiningai.

37. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto A. V. skundo argumentus, kad jis yra sąžiningas hipotekos kreditorius, pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. P. patvirtino, kad A. V., prieš sudarant hipotekos sandorius, buvo informuotas, kad ginčo butai yra parduoti pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis ieškovams ir kad už juos yra sumokėti pinigai. Apeliantas A. V. šių trečiojo asmens A. P. parodymų nepaneigė. Savo sąžiningumą iš esmės įrodinėjo tik tuo, kad preliminariosios sutartys nebuvo išviešintos viešame registre. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimų, leidžia pagrįstai abejoti A. V., kaip hipotekos kreditoriaus, sąžiningumu, jeigu jis, žinodamas apie sudarytas preliminarias sutartis ir atliktus mokėjimus, sutiko sudaryti hipotekos sandorius.

38. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sąžiningų nuosavybės įgijėjų (ieškovų) interesų, šiems neišviešinus viešuosiuose registruose sudarytų preliminarių sutarčių bei atliktų mokėjimų fakto, negali nusverti hipotekos kreditoriaus, kaip išvestinės daiktinės teisės turėtojo, interesai, kylantys iš jo susitarimo su įkaito davėju (skolininku). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Šalta banga“, teisiniu požiūriu ir vertinant retrospektyviai, nebūdama ginčo turto savininke, neturėjo teisės 2014 m. gruodžio 4 d. įkeisti ginčo turto.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovų UAB „Šalta banga“ ir A. V. sudarytus hipotekos sandorius negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto A. V. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs hipotekos panaikinimo klausimą ieškovų turtui, paliko neišspręstą klausimą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs hipotekos sandorius, skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad A. V. turi teisę reikalauti, jog atsakovė UAB „Šalta banga“ su juo atsiskaitytų pagal sudarytas paskolos sutartis, ką jis ir yra padaręs, pareikšdamas kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

Dėl ieškovės E. K. sumokėtos buto kainos pagal preliminariąją sutartį

41. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl ieškovės E. K. sumokėtos buto kainos pagal 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.

42. Apelianto (trečiojo asmens) A. P. teigimu, ieškovė E. K. 2013 m. liepos 10 d. sudarė preliminariąją sutartį ir įsipareigojo sumokėti už butą 196 000 Lt (56 765,52), o už parkavimo vietą 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Kadangi ieškovė sumokėjo 53 579,70 Eur, todėl privalo primokėti ne teismo priteistą 13 310,07 Eur sumą galutinai atsiskaityti už įsigytą turtą, o 4 633,92 Eur.

43. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du 2013 m. liepos 10 d. preliminariųjų sutarčių variantai. Ieškovės E. K. pateiktame preliminariosios sutarties variante nurodyta, kad buto 1 kv. m kaina – 4 300 Lt su žemės sklypo dalimi po butu, parkavimo vietos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Taigi, kaip patvirtina bylos duomenys, už 69,99 kv. m butą ieškovė iš viso turėjo sumokėti 305 957 Lt. Ieškovė E. K. patvirtino, kad būtent dėl tokios buto kainos su UAB „Šalta banga“ ji ir sutarė. Tuo tarpu kitoje 2013 m. liepos 10 d. preliminariojoje sutartyje, kuria remiasi apeliantas A. P., nurodyta žymiai mažesnė buto kaina – 196 000 Lt, parkavimo vietos – 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Apelianto teigimu, UAB „Šalta banga“ ir E. K., sudarę preliminariąją sutartį, vėliau tą pačią dieną sutartį pakoregavo, sutardamos dėl mažesnės buto kainos.

44. Nors apeliantas A. P., įrodinėdamas, kad UAB „Šalta banga“ ir E. K. buvo sutarę dėl mažesnės buto kainos, remiasi atsakovės UAB „Šalta banga“ ir ieškovų E. T. ir F. T. 2013 m. rugpjūčio 7 d. sudaryta preliminariąja sutartimi, kurioje 1 kv. m buto kaina – 2 727 Lt (2 727 Lt x 66 kv. m = 180 000 Lt), teigdamas, jog logiška, kad ir su E. K. turėjo būti sutarta dėl panašios kainos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Šalta banga“ ir ieškovų E. T. bei F. T. sutarta buto pardavimo kaina neįrodo ir negali įrodyti, kad dėl tokios ar panašios pardavimo kainos buvo sutarta ir su kita pirkėja – ieškove E. K.. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Šalta banga“ sutarta butų pardavimo kaina su skirtingais pirkėjais nebūtinai turi sutapti ar būti panaši, kadangi šalys yra laisvos derėtis ir susitarti tiek dėl mažesnės, tiek dėl didesnės parduodamo turto kainos. Taigi atsakovės UAB „Šalta banga“ sulygta buto pardavimo kaina su E. T. ir F. T., priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad dėl panašios kainos buvo sutarta ir su kita pirkėja E. K..

45. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Pažymėtina, kad civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog šalys visgi sudarė ieškovės E. K. pateiktą 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją sutartį, kurioje sutarties šalių sulygta buto 1 kv. m kaina – 4 300 Lt, o parkavimo vietos kaina – 5 000 Lt. Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų ar įtikinamų ir logiškų paaiškinimų, kodėl atsakovė UAB „Šalta banga“, sudariusi preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį už žymiai didesnę kainą ir ieškovei tokią kainą sutikus sumokėti, vėliau tą pačią dieną neva inicijuoja sutarties pakeitimą ir nustato žymiai mažesnę kainą, apeliantas A. P. nepateikė. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikinėtina, kad ieškovė E. K., prašydama pripažinti jai nuosavybę į ginčo nekilnojamąjį turtą, būtų teikusi teismui preliminariąją sutartį, pagal kurią jai tektų sumokėti atsakovei UAB „Šalta banga“ didesnę sumą už įsigytą butą. Priešingu atveju, remiantis apelianto A. P. paaiškinimais, išeitų taip, kad ieškovė E. K. byloje veikė priešingai savo interesams, o tokia versija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatrodo nei logiška, nei įtikinama.

47. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog mažai tikėtina, kad nekilnojamojo turto objektų statyba ir pardavimu užsiimanti atsakovė UAB „Šalta banga“ būtų galėjusi padaryti tokio dydžio nuolaidą, todėl tikėtina, kad dvi preliminarios sutarties versijos buvo pasirašytos dėl kitų priežasčių – kaip nurodo bylos šalys, galimai dėl A. P. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Šalta banga“ priklausančių lėšų, kurios buvo sumokėtos už perkamą butą, neįtraukimo į buhalterinę apskaitą ir jų pasisavinimo. Be to, kaip patvirtina bylos duomenys, E. K. iš viso už ginčo nekilnojamąjį turtą yra sumokėjusi 260 000 Lt. Taigi, remiantis apelianto A. P. versija, kad ginčo turto kaina buvo 196 000 Lt ir 5 000 Lt parkavimo vieta (iš viso – 201 000 Lt), išeitų, kad ieškovė už butą dar ir yra gerokai permokėjusi.

48. Apelianto teigimu, dalį sumos (60 000 Lt) ieškovė 2013 m. rugpjūčio 10 d., 2013 m. rugsėjo 3 d. ir 2014 m. balandžio 5 d. sumokėjo grynaisiais pinigais A. P. ne kaip įmonės vadovui, o kaip fiziniam asmeniui, kaip avansą už buto įrengimo (apdailos) darbus, dėl to ieškovei net nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, o tik padaryti įrašai ant preliminariosios sutarties apie gautus pinigus. Tuo tarpu ieškovė E. K. neigė šias apelianto A. P. nurodytas aplinkybes, teigdama, kad jokių buto apdailos ir įrengimo darbų atlikti neprašė ir kad visos sumokėtos lėšos tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais buvo skirtos atsiskaityti už įsigyjamą butą.

49. CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. P., teigdamas, kad iš ieškovės E. K. gautus 60 000 Lt grynaisiais pinigais panaudojo ieškovės buto įrengimui ir apdailai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, sutarčių ar sąskaitų, galinčių patvirtinti atliktų darbų, pirktų medžiagų faktą ir pan. Nustatyta, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. P. negalėjo paaiškinti, kokius darbuotojus ir kokiems darbams atlikti jis samdė, kokius darbus samdyti darbuotojai ar jis pats atliko, kokias medžiagas pirko, kaip buvo įrengtas butas ir pan. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sunkiai tikėtina, kad ieškovė E. K. jau 2013 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. būtų sumokėjusi A. P. avansu 20 000 Lt už buto įrengimo ir apdailos darbus, kai tuo metu butas ne tik dar nepriklausė ir nebuvo perduotas ieškovei, bet ir pats daugiabutis gyvenamasis namas dar buvo tik statomas.

50. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas A. P. neįrodė, jog dalis grynaisiais pinigais gautų lėšų buvo panaudotos ieškovės E. K. butui įrengti.

51. Konstatavus, kad ieškovės E. K. ir atsakovės UAB „Šalta banga“ 2013 m. liepos 10 d. preliminarioje sutartyje sulygta buto 1 kv. kaina buvo 4 300 Lt, o parkavimo vietos – 5 000 Lt, įvertinus, kad ieškovė iš viso yra sumokėjusi 260 000 Lt, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs E. K. nuosavybę į ginčo butą, pagrįstai priteisė atsakovei BUAB „Šalta banga“ likusią nesumokėtą turto kainą – 13 310,07 Eur (69,99 kv. m x 4 300 Lt + 5 000 Lt – 260 000 Lt : 3,4528).

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apibendrindama tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovams nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą bei panaikinęs hipotekos sandorius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Apeliantų A. V. ir A. P. apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

54. Ieškovė E. K., pateikusi du atsiliepimus į A. V. ir A. P. apeliacinius skundus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktų 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2020 m. lapkričio 29 d. Swedbank mokėjimo nurodymų matyti, kad už atsiliepimo į A. V. apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, o už atsiliepimo į A. P. apeliacinį skundą – 1 000 Eur.

55. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

56. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2020 m. lapkričio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 398,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,3, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 818,05 Eur (1,3 x 1 398,50 Eur). Kadangi ieškovės E. K. prašomos priteisti 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į A. P. apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš trečiojo asmens A. P.. Tuo tarpu prašomos priteisti 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į A. V. apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl šios išlaidos mažintinos iki 1 818,05 Eur ir priteistinos iš atsakovo A. V..

57. Ieškovai E. T. ir F. T., pateikę atsiliepimus į apeliacinius skundus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. V.. Iš teismui pateiktų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 24 d. AB SEB banko patvirtinimų apie lėšų įskaitymą matyti, kad už atsiliepimo į A. V. apeliacinį skundą parengimą ieškovai patyrė 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovų E. T. ir F. T. prašomos priteisti 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į A. V. apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo A. V..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 1 818,05 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų ir penkis centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovams E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas