Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-492-569/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-23
Bylos Nr.: e2A-492-569/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-06443-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: S. N.
Ieškovas: A. L.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-492-569/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06443-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui S. N. dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti jai teisę Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03, pagal kurią bendras pastato-gyvenamojo namo plotas yra 301,06 kv. m., S. N. dalis 14520/30106, A. L. dalis 15586/30106, be bendraturčio S. N. sutikimo; 2) pakeisti 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-21 parengtą Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kurio sudėtinė dalis yra 2021-10-21 pastato dalių paskaičiavimo projektas: S. N. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m. S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra įregistruoti viešame registre S. N. nuosavybės teise 14520/30106 dalis; A. L. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m. A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra įregistruoti viešame registre A. L. nuosavybės teise 15586/30106 dalis; 3) pakeisti 2008-05-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 4001 nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtą 3058 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: S. N. atskirai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II - mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m.; A. L. atskirai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I - raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m.; S. N. ir A. ir L. bendrai naudotis skirti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m.; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino ieškovei A. L. teisę Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03) be bendraturčio S. N. sutikimo; pakeitė 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-21 parengtą Nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kurio sudėtinė dalis yra 2021-10-21 pastato dalių paskaičiavimo projektas, naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: S. N. skirti atskirai naudotis rūsio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m. S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, kas sudaro 14520/30106 dalis pastato-gyvenamojo namo; A. L. skirti atskirai naudotis rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m. A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, kas sudaro 15586/30106 dalis pastato-gyvenamojo namo; pakeitė 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtą 3058 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: S. N. skirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu II - mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m; A. L. skirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu I - raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m; S. N. ir A. L. skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m. Priteisė ieškovei A. L. iš atsakovo S. N. 1755,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas sprendė, jog, nors atsakovas ginčijo, nurodydamas, jog neaišku, kada remontas atliktas, kad jis atliktas vėliau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, ekspertizės dėl to, kokios apimties ir kada atliktas remontas, skirti neprašė, todėl minėta aplinkybė nėra paneigta, o jo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.

4. Teismas vertino, jog, nusprendus balkoną prijungti prie gyvenamojo ploto, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, būtina pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu, tačiau tik mieste, tai netaikoma net sodininkų bendrijų teritorijoms, o ginčo namas yra kaimo vietovėje - (duomenys neskelbtini), todėl jame atliekant paprastąjį remontą leidimo, t. y., savivaldybės įgalioto atstovo rašytinio pritarimo, nereikia.

5. Teismas pažymėjo, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Todėl bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo, todėl ir šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Teismas pažymėjo, kad teisės norma – jog atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ – taikoma ne atlikus paprastąjį remontą pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimui, o atlikus statybos užbaigimo procedūras, registruojant naują statinį ir daiktines teises į jį. Šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pastatytas naujas statinys ar atlikta statyba, o tik atliktas paprastasis remontas, be to, minėtas terminas niekaip nesusijęs su atsakovo sutikimo davimu dėl pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo viešame registre, jis net negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes minėtoje normoje kalbama apie sutikimą statybai, o ne sutikimą įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimus viešame registre, atsakovo sutikimui šis terminas netaikomas, todėl atsakovo ir šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, nes byloje esantys įrodymai, t. y. atlikti ginčo pastato patalpų kadastriniai matavimai, patvirtinti VĮ Registrų centro spaudu, pagrindžia neatitikimą tarp ginčo pastato patalpų įregistruoto bendro ploto ir faktiškai esančio ginčo pastato patalpų ploto bei bendro ploto, patalpų skaičiaus, nes jau seniai niekas neatliko ginčo namo kadastrinių matavimų, juos būtina patikslinti. Nurodė, jog ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą įregistruoti atliktus ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi namu tvarka yra proporcinga bendraturčių turimoms dalims, ieškovės nežymiai didesnė dėl jos balkonų ploto prijungimo prie gyvenamųjų patalpų, bet tai atsakovo teisių niekaip nepažeidžia. Šalys bendrų patalpų ar įėjimų neturi, todėl ši tvarka nepažeidžia niekieno interesų, o tik įteisina šalių valdomas patalpas, kurių kadastriniai duomenys patikslinti. Siūloma naudojimosi tvarka yra patogi abiem bendraturčiams ir buvo naudojama iki šiol, dar iki atsakovui įgyjant namo dalį.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuosavybės dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, nes dėl ieškovės atlikto balkonų plotų prijungimo prie gyvenamojo ploto jos valdomoje namo dalyje jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje šiai dienai yra padidėjusi, pagal pastato dalių paskaičiavimo projektą ieškovei priklauso 15586/30106 dalys pastato, o atsakovui – 14520/30106 dalys pastato, bet už jos padidėjusią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovui kompensacija negali būti mokama, nes jos gyvenamasis plotas padidėjo jai priklausančių balkonų ploto sąskaita, ką gali padaryti atitinkamai ir atsakovas savo gyvenamojoje namo dalyje, be to, jis kompensacijos priteisti ir neprašė.

10. Teismas sprendė, jog ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis negu buvo nustatyta anksčiau, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu namu, garažais, tvartais ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra šalia jų statinių ar statinių dalių. Be to, anksčiau šalims buvo skirta naudotis nelygiomis žemės sklypo dalimis (ieškovei - 1461 kv. m., atsakovui - 1371 kv. m., taip nurodyta visuose planuose), o dabar jos naudosis lygiomis dalimis tiek atskirai (po 1399 kv. m. kiekvienam), tiek bendrai (130 kv. m.), kas labiau atitinka šalių valdomas nuosavybės teise žemės sklypo dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu atsakovas S. N. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo S. N. naudai jo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas sprendime nepateikė motyvų, kodėl nesivadovaujama VĮ Registrų centre įregistruota žemės sklypo plane nurodyta naudojimosi tvarka - R. V. atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, pažymėtą indeksu „II“, D. K. – indeksu „I“, bendrai naudotis – indeksu „III“.

11.2. Priešingai nei nurodė teismas, pagal VĮ Registrų centre įregistruotą žemės sklypo naudojimosi tvarką prie žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtame žemės sklypo plane, kurį pasirašė abu tuo metu sklypą valdę bendrasavininkai R. V. ir D. K., R. V. atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „II“, D. K. – indeksu „I“, bendrai naudotis – indeksu „III“. Apelianto nuosavybėn perėję priklausiniai 4I1p ir 5G1p yra žemės sklypo dalyje pagal naudojimosi tvarką pažymėtoje indeksu II, todėl nustatytą tvarką nėra pagrindo keisti.

11.3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl prieštaravimo tarp žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 15 punkte aprašytos naudojimosi tvarkos ir prie sutarties pridėto žemės sklypo pasidalinimo plano su abiejų bendrasavininkių parašais kolizijos. Esant prieštaravimui, prioritetas turėtų būti teikiamas sklypo pasidalinimo planui su abiejų bendrasavininkių parašais.

11.4. Nelogiška būtų teigti, jog R. V. bei D. K., būdamos bendrasavininkės ir gera valia suderinusios ir susitariusios dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, būtų siekusios ir įregistravusios tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią R. V. į jai, pasak ieškovės, priskirtą naudotis gyv. namo dalį (butą Nr. 1), patektų per D. K. priskirtą naudotis žemės sklypo dalį ir atvirkščiai.

11.5. Pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka - žemės sklypo planas - yra be sklype esančių pastatų kampų (kerčių) koordinačių, nors privalu pateikti kiekvieno pastato trijų kerčių koordinates. Šis reikalavimas nustatytas 2020 m. gegužės 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatytos planų parengimo taisyklių nuostatos (35 - 40 punktuose), nurodančios koordinačių lentelės sudarymo taisykles. Nepateiktos vidinių sklypo posūkio taškų koordinatės, todėl pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama. Nesant visų sklypo posūkio taškų koordinačių, nėra galimybės nei nustatyti posūkio taškų vietą žemės sklype, nei apskaičiuoti sklypo dalių plotus, todėl pasiūlyta nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka dėl netinkamai parengto plano turi būti laikoma netinkama ir šiuo pagrindu reikalavimas nustatyti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką dalyje turėjo būti atmestas.

11.6. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl bendraturčių nesutarimo ir/ar jo atsisakymo svarstyti klausimą dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadastrinių duomenų keitimo. Realiai jis negalėjo patikrinti naujai sudarytos kadastrinių matavimų bylos, nes nebuvo kviečiamas dalyvauti kadastriniuose matavimuose, net nebuvo pranešta apie kadastrinių matavimų vykdymą ir kadastriniai matavimai atlikti jam priklausančiose patalpose be jo sutikimo, nes buvusi savininkė R. V. neperdavė man patalpų.

11.7. Nustatant naują naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, kadangi turiu teisę gauti viešose varžytynėse įsigytas patalpas pagal viešame registre išviešintą priklausomybę, t. y. butą Nr. 2 (antrą).

11.8. Teismas nenustatė, kokia naudojimosi tvarka įregistruota viešame registre ir ar įregistruota tvarka yra ydinga, ar yra pagrindas įregistruotąją keisti, nes įregistruotoji viešame registre tvarka yra privaloma vėliau tą turtą įsigijusiems asmenims. Teismas pažeidė apelianto teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes 2021-07-16 įsigytu turtu negali naudotis dėl negalėjimo daryti įtaką įsigytam turtui dėl realaus jo neperdavimo.

11.9. Teismas netinkamai įvertino faktinę gyvenamojo namo naudojimo tvarką ir 1996-12-11 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1 ir 5 straipsnio prieštaringumus, dėl ko, tinkamai ištyrus ir įvertinus esamus duomenis, ieškovės prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka turėjo būti pripažinta netinkama ir ydinga ir ieškinys toje dalyje atmestas.

11.10. Sudaryta ir VĮ Registrų centre registruojama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka galėjo būti sudaryta tik tarp E. M. bei O. Z. G.. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog minima 1996-12-11 pirkimo - pardavimo sutartyje viešame registre įregistruota 2007-09-20 naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu yra privaloma ir vėliau turtą įsigijusiems savininkams. Vėliau turtą įsigijusius savininkus negali įpareigoti pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp ne bendraturčių.

11.11. Apeliantas, įsigydamas nekilnojamojo turto dalį iš varžytinių, susipažino su viešai prieinamais ir antstolės pateiktais duomenimis ir buvo įsitikinęs, jog įsigyjamas butas Nr. 2, (1/2 dalis gyv. namo), kuriame faktiškai šiuo metu gyvena R. V., tačiau, pasak ieškovės, yra paskirta jai naudotis šiomis patalpomis. Priešingu atveju nekilnojamojo turto jis nebūtų įsigijęs, taip pat įvertinus ir tą aplinkybę, jog kiti statiniai faktiškai yra nugriauti.

11.12. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, pasak kurios bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog remonto pradžios ir pabaigos metai yra 2010 m. Ankstesnėje Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30, teismo nurodytos nuostatos (Statybos įstatymo 23 str. 25 dalies) nebuvo, todėl Statybos įstatymo išimtis netaikoma.

11.13. Teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo atliktas paprastasis remontas, kadangi iš atliktų darbų pobūdžio toks remontas laikytinas rekonstrukcija, nes be kitų paprastajam remontui priskiriamų darbų atlikti ir kiti statybos darbai-prie pastato pristatytas naujas statinys- priestatas 1A1/p, iš esmės pakeista fasadų išvaizda, tai yra apšiltinti pusės pastato fasadai ir pakeistas fasadų spalvinis suskaidymas, tokiu atveju atlikti statinio rekonstravimo darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rūšys 9 punkte išvardintus statybos darbus.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo 2022 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apelianto S. N. bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nė vienas iš buvusių gyvenamojo namo bendraturčių nesinaudojo gyvenamojo namo patalpomis kitaip, nei nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikta naudojimosi tvarka, o dėl jos pakeitimo ieškovė kreipėsi dėl atlikto paprastojo remonto, ko pasėkoje pasikeitė 1996-12-03 viešajame registre įregistruoti kadastriniai duomenys, neženkliai padidėjo jos atskirai naudojamas plotas.

12.2. Apelianto argumentas „seserys susitarė ir susikeitė“ yra tik jo paties išgalvotas ir jokiais įrodymais neparemtas argumentas subjektyviai pozicijai pagrįsti. Apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo ir netgi motyvuoto argumento, kodėl ir kada seserims reikėjo „susikeisti“ ir kokie duomenys įrodo, kad bendraturčiai kada nors naudojosi kitaip.

12.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kadangi apeliantas interpretuoja viešajame registre įregistruotus juridinius faktus jam palankia linkme pagal subjektyvų supratimą ir dėl tos priežasties, kad apeliantas kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, nurodo: „Visgi teismas nenustatė, kokia naudojimosi tvarka įregistruota viešajame registre“. Byloje nė viena šalis nereiškė reikalavimo „nustatyti viešajame registre įregistruotą naudojimosi tvarką“.

12.4. Ta aplinkybė, kad neženkliai padidėjo ieškovės atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas, nereiškia, kad ieškovė atliko, kaip nurodo apeliaciniame skunde apeliantas, „savavališką statybą“.

12.5. Apeliantas painioja žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94 ir T124 su naudojimosi tvarkos plano sudarymu. Dėl tos priežasties apeliantas ginčija ieškovės samdytos VĮ Registrų centro matininkės E. P., matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-10-29 parengtą 3058 kv. m. žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planą.

12.6. Apeliacinio skundo argumentas: „Teismas nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso du priklausiniai (nugriauti, tačiau neišregistruoti, nors antstolės Vaivos Šimkienės paskirtos ekspertizės akte nurodyti kaip egzistuojantys ir realiai įvertinti statiniai)“, apskritai nesusijęs su bylos dalyku, nes ginčas dėl priklausinių byloje nebuvo sprendžiamas.

12.7. Apelianto argumentas, jog „namo dalies remontas nėra pakankamas pagrindas keisti nustatytą tvarką“ taip pat prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, kadangi ieškovei savo lėšomis jos atskirai naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atlikus paprastąjį remontus, yra pasikeitę gyvenamojo namo kadastro duomenys ir idealiosios dalys.

12.8. Kadangi pasikeitę gyvenamojo namo kadastro duomenys, nustatyti 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, viešajame registre registruojami pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, o ne pagal tą, kuris galiojo 2010 metais, kai buvo atliktas paprastasis remontas. Skundžiamu sprendimu ieškovei suteikta teisė įregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo kadastro duomenis be apelianto sutikimo reiškia tai, kad teismas nustatė, jog duomenys yra pasikeitę ir apelianto interesai dėl to nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu pakeitimo.

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 1996-12-11 Detalizuoto pažymėjimo įkeitimo sandoriui kopiją. Apeliantas nurodo, kad šio papildomo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik teismui priėmus byloje sprendimą.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

18. Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad šio papildomo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik teismui priėmus byloje sprendimą, tačiau nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priimti naujas įrodymas neturi esminės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimtas apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apelianto pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. L. ir atsakovas S. N. yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis valdantys nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso 1529/3058 dalys 0,3058 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. N. nuosavybės teise priklauso 1529/3058 dalys 0,3058 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

20. A. K. 1992-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurį 1995-07-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido E. M., kuri 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą turtą perleido R. P.. R. P. 2008-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleido R. V., o 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jį įgijo atsakovas S. N..

21. Nekilnojamąjį turtą ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1992-06-05 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo O. Z. G., kuriai mirus, minėtas turtas pagal 2008-01-10 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko D. K., kuri 2008-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą turtą pardavė ieškovei A. L.. 1529/3058 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovė įsigijo 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui 1529/3058 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėn perėjo pagal 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. 1996-12-11 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėja E. M. pardavė R. P. plytų tvartą, plane pažymėtą 4I1p, plytų garažą, plane pažymėtą 5G1p, ir ½ gyvenamojo namo. R. P., remiantis sutarties 5 punktu, „nuolatiniam naudojimuisi perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais: namo pirmame aukšte: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; antrame aukšte: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. Bendram naudojimuisi: kiemas. (Pagrindas: 1996 12 11 bendrasavininkės pareiškimas, patvirtintas Šiaulių m. I notarų biure, reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“. R. P. turto dalys 2008-01-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo R. V. nuosavybėn, o varžytynių akto pagrindu – atsakovo nuosavybėn pagal įregistruotą viešajame registre naudojimosi tvarką. 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 15 punkte nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi“.

Dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo

23. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

25. Ieškovė siekia Valstybės įmonės Registrų centre įregistruoti pasikeitusius pastato-gyvenamojo namo kadastro duomenis pagal Valstybės įmonės Registrų centro matininko G. M. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kadastro duomenų nustatymo data 2021-09-03, pagal kurią bendras pastato-gyvenamojo namo plotas yra 301,06 kv. m., S. N. dalis 14520/30106, A. L. dalis 15586/30106, be bendraturčio S. N. sutikimo. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog duomenis apie remontą ieškovė turėjo įregistruoti per tris mėnesius nuo remonto pabaigos, tačiau to nepadarė. Nėra savivaldybės išduoto statybos leidimo remontui atlikti. Sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar atsakovo nesutikimas įteisinti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas, ar tai kokiu nors būdu pažeistų jo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

26. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo nedavimas būtų laikomas pagrįstu.

27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, pasak kurios, bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo. Pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog remonto pradžios ir pabaigos metai yra 2010 m. Teismas nepagrįstai nustatė, jog buvo atliktas paprastasis remontas, kadangi iš atliktų darbų pobūdžio, toks remontas laikytinas rekonstrukcija, nes be kitų paprastajam remontui priskiriamų darbų atlikti ir kiti statybos darbai-prie pastato pristatytas naujas statinys- priestatas 1A1/p, iš esmės pakeista fasadų išvaizda, tai yra apšiltinti pusės pastato fasadai ir pakeistas fasadų spalvinis suskaidymas, tokiu atveju atlikti statinio rekonstravimo darbai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002. Statinio statybos rūšys 9 punkte išvardintus statybos darbus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2010 metais savo lėšomis savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atliko paprastąjį remontą, dėl ko neženkliai, bet padidėjo jos atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas, iš esmės dėl panaikintų balkonų ir tų plotų prijungimo prie jos atskirai naudojamo gyvenamojo namo ploto.

29. Pagal CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005).

30. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko balkonų prijungimą prie gyvenamojo ploto, tai pagal norminius teisės aktus laikytina paprastuoju remontu.

31. Remiantis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentavusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedu „Statybą leidžiantys dokumentai“, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui privalomi mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje atliekant šiuos ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus (6.1 punktas): 6.1.1. keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą; 6.1.2. pastato fasade iš gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; 6.1.3. įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas; 6.1.4. keičiant pastato fasado elementus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, nusprendus balkoną prijungti prie gyvenamojo ploto, reikėjo valstybės įgalioto tarnautojo rašytinio leidimo, tačiau tik mieste, tai netaikoma net sodininkų bendrijų teritorijoms, o ginčo namas yra kaimo vietovėje – (duomenys neskelbtini), todėl jame atliekant paprastąjį remontą leidimo, t. y., savivaldybės įgalioto atstovo rašytinio pritarimo, nereikėjo.

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nebuvo privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Statybos įstatymo išimtį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis), kuri šioje byloje apskritai negalėjo būti taikoma. Neįsitikinta ir nevertinta, kada buvo tiksliai pradėti ir pabaigti remonto darbai. Teismas neišanalizavo visų faktinių aplinkybių ir nepašalino abejonių, ar negalima laikyti, jog remonto darbai yra savavališka statyba (nes nebuvo gautas bendrasavininkės sutikimas). Statybos įstatymo išimtis įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.

33. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-12-05 iki 2010-09-30, teismo nurodytos nuostatos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies) nebuvo. Tačiau pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad paprasto remonto darbai pradėti 2010 m. ir pabaigos metai – 2010 m. Tiksliai mėnesiu ir dienomis nėra nurodyta. Todėl taikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01, pagal kurios 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog šiuo atveju Statybos įstatymo išimtis netaikoma, vertintinas nepagrįstu. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nebuvo privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kada tiksliai atliktas remontas. Taip pat ekspertizės dėl to, kokios apimties ir kada atliktas remontas, skirti neprašė.

34. Ieškovė byloje teigia, jog buvo gautas žodinis bendraturtės sutikimas. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškove, jog, netikėtina visų faktinių bylos aplinkybių kontekste, kad ieškovė neturėjo tuometinės bendraturtės savo sesers R. V. sutikimo esamus balkonus prijungti prie gyvenamosios dalies.

35. Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog prie pastato pristatytas naujas statinys – priestatas. Kaip matyti iš 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, iš buvusios atviros laiptinės, įstatydama duris ir langą, ieškovė pasidarė uždarą patekimą į jos atskirai naudojamą gyvenamojo namo pirmą aukštą, taip atsirado patalpa 1-8 (2,86 kv. m). Bendras gyvenamojo namo plotas, patikslinus kadastrinius matavimus, nepadidėjo, o sumažėjo (nuo 305,21 kv. m iki 301,06 kv. m), todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pasistatė priestatą.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovės, kaip bendraturtės, teisę, susijusią su bendru daiktu, dėl ko toks atsakovo elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio sprendimo būdo. Atsakovas nepateikė pagrįstų savo nesutikimo motyvų. Ieškovė bandė gauti iš atsakovo sutikimą įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis, tačiau tokio sutikimo įstatyme nustatyta forma tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, gauti nepavyko, todėl ieškovės ieškinį dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo be bendrasavininko sutikimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstu ir tenkino.

Dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos pakeitimo

37. Apeliantas teigia, kad ieškovė siekia užvaldyti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo, jog seserys susitarė ir susikeitė gyvenamosiomis patalpomis, todėl jam turi priklausyti ieškovei skiriamos naudoti gyvenamosios patalpos.

38. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta 1996-12-11 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 1996-12-03 kadastro duomenų byla. Naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka įregistruota viešajame registre, įrašas galioja nuo 2007-09-20. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 27-28 punktuose tiksliai konstatavo ieškovės ir atsakovo ginčo turto įsigijimo eigą, todėl teisėjų kolegija pakartotinai to neaprašys. Įvertinusi minėtuose punktuose nurodytą aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu R. V. patalpos nuosavybėn perėjo atsakovui S. N., jam nuosavybėn perėjo tos pačios patalpos, o ne ieškovės valdomos gyvenamosios patalpos. Atitinkamai šalims perėjo ir priklausiniai. Taip pat apelianto argumentas, jog jam priklauso konkretus butas atmestinas, nes viešajame registre gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip vieno buto pastatas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė nė vieno įrodymo ir netgi motyvuoto argumento, kodėl ir kada seserims reikėjo „susikeisti“ ir kokie duomenys įrodo, kad bendraturčiai ginčo turtu kada nors naudojosi kitaip.

40. Ieškovė prašė pakeisti naudojimosi tvarką ginčo gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), prašė atsakovui S. N. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m., S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 14520/30106 dalis; A. L. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m. A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 15586/30106 dalis.

41. Naudojimosi tvarka buvo įteisinta 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi. 1996-12-11 pirkimo-pradavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėja E. M. pardavė R. P. du priklausinius (4I1p ir 5G1p) ir ½ gyvenamojo namo. Remiantis notarinės sutarties 5 punktu R. P. pagal 1996-12-03 Viešajame registre įregistruotą gyvenamojo namo patalpų eksplikaciją, nuolatiniam naudojimuisi perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais pirmame gyvenamojo namo aukšte: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, antrame aukšte: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. R. P. turto dalys 2008-01-10 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo R. V. nuosavybėn, o apelianto nuosavybėn perėjo varžytinių akto pagrindu. Lyginant pagal 1996-12-03 viešajame registre įregistruotus gyvenamojo namo kadastro duomenis nustatytą naudojimosi tvarką su ieškovės prašoma pakeisti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal 2021-09-03 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir jos pagrindu parengtą 2021-10-21 Naudojimosi tvarkos projektą matyti, kad patalpų išdėstymas nepasikeitė, kaip ir nepasikeitė tarp bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio – atsakovo, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo

43. Ieškovė ir apeliantas lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo 3058 kv. m. žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė 1529/3058 dalis žemės sklypo įsigijo 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Apeliantui 1529/3058 dalys žemės sklypo nuosavybėn perėjo pagal varžytinių aktą. Ieškovei nuosavybės teise dar priklauso du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas–tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris, žymėjimas plane 3G1p, kuriuos ji įgijo iš D. K.. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso dar du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas-tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5G1p, kuriuos E. M. pardavė R. P., ši - R. V., o vėliau jie atiteko atsakovui.

44. Viešajame registre įregistruota 2008-05-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kai R. V. nusipirko pusę, tai yra 0,1529 ha, 0,3058 ha valstybinės žemės sklypo. Žemės pirkimo sutarties 15 punkte nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m žemės sklypo dalimi“. Pagal nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – tvartas ir pastatas – garažas yra ieškovei atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote, o ieškovei nuosavybės teise priklausantys pagalbinio ūkio statiniai yra atsakovui atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka yra ydinga, todėl turi būti pakeista. Teisėjų kolegijos vertinimu tikslingiausia nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad prie kiekvieno savininko pastatų jam būtų skirta naudotis jo žemės sklypo dalimi.

45. Pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro matininkės E. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovui atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu II mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. Ieškovei atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu I raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. Ieškovei ir atsakovui bendrai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m. Teisėjų kolegija, susipažinusi su VĮ Registrų centro matininkės E. P. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis, negu buvo nustatyta anksčiau, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu namu, garažais, tvartais ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra šalia jų statinių ar statinių dalių. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pakeitė ir ją nustatė pagal ieškovės ieškinyje pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

46. 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 15 punkte nustatyta naudojimosi tvarka žemė sklypu, pasirašė R. V. ir bendrasavininkė – Lietuvos Respublikos valstybė. D. K. niekada nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė, ji buvo tik valstybinės žemės naudotoja, nes jai nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais tame žemės sklype. D. K. naudotą valstybinės žemės dalį nusipirko ieškovė 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl prieštaravimo tarp žemės sklypo 2008-05-21 pirkimo sutarties Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 15 punkte aprašytos naudojimosi tvarkos ir prie sutarties pridėto žemės sklypo pasidalinimo plano su abiejų bendrasavininkių parašais kolizijos, vertintinas nepagrįstu.

47. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

50. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1200,00 Eur.

51. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. L. iš atsakovo S. N. 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė