Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

4. Ieškovės atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos notarų rūmų pateiktas žemės sklypo planas yra teisingas, nes R. V. buvo priskirta naudotis I dalis, o III dalis - bendrai su ieškove. Kodėl VĮ Registrų centro pateiktame žemės sklypo plane yra atvirkščiai, nežinoma. Naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi“,- yra įregistruota viešame registre nuo 2008 m. Pagal VĮ Registrų centro pateiktą žemės sklypo planą namas ir tvartas bei garažas būtų skirtas naudotis R. V., bet žemės sklypo dalis naudojimosi prie minėtų pastatų kažkodėl priskirta naudotis D. K., tai neatitinka žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 15 punkto nuostatų. Ieškovė 2010 metais yra atlikusi paprastąjį remontą, sujungusi balkonus, todėl nežymiai padidėjo plotas - jis pasikeitė ir reikia įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis. Atsakovas sutikimo juos įregistruoti neduoda, nors atvažiavęs apžiūrėti perkamų patalpų, klausė, kada bus įregistruoti pakeitimai, kada R. V. susitvarkys. Leidimas iš savivaldybės paprastajam remontui nereikalingas. Sutikimas bendraturčio paprastajam remontui atlikti buvo gautas iš sesers R. V.. Šalys bendrų patalpų neturėjo ir neturi, todėl tiek atliktas paprastasis remontas, tiek pasikeitę kadastriniai duomenys bei jų įregistravimas nepažeis kitos šalies, šiuo atveju - atsakovo teisių. Kadastriniai matavimai buvo atlikti seniai, todėl būtina buvo juos atlikti. Šiuo metu pasikeitė ir žymėjimo prietaisai, dėl jų duomenys gauti tikslesni. Šalys turi skirtingus įėjimus. Tai vieno buto gyvenamasis namas, butais nesuskirstytas. Tai vienas gyvenamasis namas, vienas adresas. Šalys - vieno namo bendraturčiai, dalys lygios. Į kadastrinius duomenis buvo įtraukti ir nugriauti statiniai, nes R. V. neturi lėšų juos atstatyti, o juos išregistruoti gali tik savininkas, ji šiuo metu nėra savininkė. Savininkas atsakovas, todėl tik jis gali išregistruoti. Ieškovė reiškia reikalavimą įregistruoti pasikeitusius kadastrinius duomenis gyvenamojo namo, dėl ūkinio pastato ir garažo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Nors atsakovas tvirtina, jog jo neįleido, tačiau iš kitos bylos duomenų žinoma, kad jis ne kartą lankėsi ir apžiūrėjo, ką perka. Iš varžytynių jis buto neįgijo, o 1/2 dalį namo. Naudojimosi tvarka įregistruota viešame registre, ji privaloma ir vėliau įsigijusiems turtą savininkams, t. y., ir atsakovui. Žemės sklypo naudojimosi tvarka ydinga, nes žemės sklypo dalys yra ne prie savininkams priklausančių pastatų, todėl ieškovė nori pakeisti.

5. Ieškovė A. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

10. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė A. L., turėdama tuometinės bendraturtės R. V. sutikimą, 2010 metais savo lėšomis savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atliko paprastąjį remontą, dėl ko neženkliai, bet padidėjo jos atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas. Ieškovės lėšomis samdytas VĮ Registrų centro matininkas G. M. parengė pasikeitusių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą ir naudojimosi tvarkos projektą. Ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis be bendraturčio S. N. sutikimo, nes jis gera valia nesutinka. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog duomenis apie remontą ieškovė turėjo įregistruoti per tris mėnesius nuo remonto pabaigos, tačiau to nepadarė. Nėra savivaldybės išduoto statybos leidimo remontui atlikti. Be to, kada, kas atliko remontą ir kada jis buvo užbaigtas, neaišku.

11. LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, <...> (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų (toliau – užsakovai) ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens (toliau – vykdytojas) susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais.

12. Aptartas teisinis nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų įrašymo, tikslinimo ir pan. reglamentavimas lemia, kad dėl nekilnojamojo turto, kuris asmenims priklauso dalinės nuosavybės teise, turi būti bendraturčių susitarimas (bendras prašymas arba atskiri prašymai tam pačiam nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui) dėl daikto pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, kurios užsakymu (sutartimi) 2021-09-03 buvo patikslinti gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, 2021-10-21 buvo paruošta ginčo statinio kadastrinių matavimų byla, norėjo nekilnojamojo daikto pakeitimus įregistruoti viešame registre, tačiau to negalėjo padaryti dėl atsakovo veiksmų - jis nesutiko duoti tam sutikimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

13. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl pasikeitusių kadastro duomenų įregistravimo ir naudojimosi tvarkos pakeitimo, kai 2021-07-16 jis iš varžytynių nusipirko ieškovės seseriai R. V. priklausiusias gyvenamojo namo, kiemo aikštelės, žemės sklypo dalis bei priklausinius tvartą (4I1p) ir garažą (5G1p). Šalys bendravo, atsakovas, prieš pirkdamas turtą iš varžytynių, ne kartą lankėsi namų valdoje, bendravo ir su R. V., sakė „susitvarkyti pasikeitusius kadastro duomenis“. Ieškovė pasisamdė matininkus, pasirašė sutartis, tačiau ieškovės matininkui nebaigus rengti pasikeitusių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų bylos, atsakovas pareiškė ieškinį teisme dėl R. V. iškeldinimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002-12-05 Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018-06-21), reglamentuojančiu statinio paprastąjį remontą, nurodė, kad laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, turėdama tuometinės bendraturtės R. V. sutikimą, 2010 metais savo lėšomis savo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje atliko paprastąjį remontą, dėl ko neženkliai, bet padidėjo jos atskirai naudojamas gyvenamojo namo plotas, iš esmės dėl panaikintų balkonų ir tų plotų prijungimo prie jos atskirai naudojamo gyvenamojo namo ploto. Ieškovės lėšomis samdytas VĮ Registrų centro matininkas G. M. 2021-09-03 atliko gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir parengė pasikeitusių gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą ir naudojimosi tvarkos projektą (1 t., b. l. 162-177, 178-184). Ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę įregistruoti pasikeitusius namo kadastro duomenis be bendraturčio S. N. sutikimo. Kadastrinių duomenų atnaujinimas yra būtinas, nes yra pasikeitę gyvenamojo namo patalpų po paprastojo remonto plotai, patikslinti visų gyvenamojo namo patalpų kadastriniai matavimai. Taip pat pažymima, jog bendrų patalpų šalys neturėjo, bendro įėjimo taip pat nėra, yra skirtingi įėjimai, bendrų patalpų ar įėjimo šalys neturi ir po ieškovės lėšomis atlikto jos atskirai naudojamos gyvenamojo namo dalies patalpų paprastojo remonto ir kadastrinių matavimų patikslinimo, todėl atsakovo teisės niekaip nepažeidžiamos. Ieškovė tvirtina, jog atliko paprastąjį remontą, kuriam leidimas nėra reikalingas, remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2018-06-21), 12 punktu, kuriame įtvirtintas paprastojo remonto tikslas, 12.1 punkte nurodyta, kad statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas yra priskiriamas paprastajam remontui. Atsakovas nesutiko duoti sutikimo įregistruoti pasikeitusius kadastrinius duomenis, nurodydamas, jog jeigu remontas buvo atliktas 2010 metais, tai ieškovė praleido trijų mėnesių terminą įregistruoti atliktus pakeitimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis. Be to, neaišku, nei kada buvo atliktas remontas, nei kas jį atliko. Ieškovė neturi tam leidimo.

14. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis numato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ 10 punktas numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Minėto įsakymo 12 punktas numato, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; 12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Ieškovė atliko balkonų prijungimą prie gyvenamojo ploto, kas pagal norminius teisės aktus laikytina paprastuoju remontu, todėl sutiktina su ieškove, jog ji atliko būtent paprastąjį remontą. Ieškovė nurodė, jog ji remontą atliko 2010 metais. Tai nurodyta ir naujai parengtoje kadastrinių matavimų byloje, o pakeitimų neįregistravo, nes nebuvo poreikio, poreikis atsirado atsakovui įsigijus dalį gyvenamojo namo, t. y., pasikeitus namo dalies savininkui, reikia patikslinti naudojimosi namu tvarką. Nors atsakovas ginčijo, nurodydamas, jog neaišku, kada remontas atliktas, kad jis atliktas vėliau, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, ekspertizės dėl to, kokios apimties ir kada atliktas remontas, skirti neprašė, todėl minėta aplinkybė nėra paneigta, o jo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas.

15. Anksčiau statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (su pakeitimais ir papildymais). Jis įsigaliojo 2010-10-01. Remiantis statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentavusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedu „Statybą leidžiantys dokumentai“, rašytiniai pritarimai paprastojo remonto (o balkono prijungimas prie gyvenamojo ploto priskiriamas paprastajam remontui) aprašui privalomi mieste (išskyrus sodininkų bendrijų teritorijas), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje atliekant šiuos ypatingo ar neypatingo statinio paprastojo remonto darbus (6.1 punktas): 6.1.1. keičiant pastato fasado ar šlaitinio stogo dangą; 6.1.2. pastato fasade iš gatvės pusės užtaisant esamus langus, duris, kitas angas; 6.1.3. įstiklinant daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato balkonus, lodžijas; 6.1.4. keičiant pastato fasado elementus. Taigi, nusprendus balkoną prijungti prie gyvenamojo ploto, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, būtina pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu, tačiau tik mieste, tai netaikoma net sodininkų bendrijų teritorijoms, o ginčo namas yra kaimo vietovėje - Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), todėl jame atliekant paprastąjį remontą leidimo, t. y., savivaldybės įgalioto atstovo rašytinio pritarimo, nereikia. Iki minėto teisės akto įsigaliojimo statybą leidžiančio dokumento atliekant paprastąjį remontą nereikėjo net mieste, nes balkonų prijungimo, stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010-10-01, prieš tai leidimų balkonams nereikėjo. Tik nuo 2010-10-01 balkonus prijungiantys prie gyvenamojo ploto miestų gyventojai turi turėti nustatyta tvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą supaprastintą statinio projektą su jų raštišku pritarimu, bet pažymėtina dar kartą - tik miestų gyventojai, atliekantys minėtus remonto darbus mieste. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymas Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (su pakeitimais ir papildymais) nuo 2017-07-01 neteko galios. Jį pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, kuris su pakeitimais galioja ir šiandien, tačiau minėtos nuostatos dėl paprastojo remonto kaimo vietovėje iš esmės liko nepakitusios.

16. Atsakovas nurodė, jog nėra rašytinio buvusios ieškovės bendraturtės R. V. sutikimo dėl paprastojo remonto atlikimo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 23 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (su pakeitimais ir papildymais) nuostatas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui) paprastojo remonto atveju nebuvo reikalingas, tačiau buvo reikalingas rašytinis bendraturčio sutikimas. Iš statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatų matyti, kad rašytinis (rašytiniai) kitų bendraturčių (savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų)) sutikimas (sutikimai) dėl statybos reikalingi, tačiau rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Taigi, bendraturtės R. V. rašytinis sutikimas nėra privalomas, nes pretenzijų iš jos per minėtą terminą gauta nebuvo, todėl ir šis atsakovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Atsakovas taip pat nesutiko duoti sutikimo įregistruoti pasikeitusius kadastrinius duomenis, ir dėl to, kad jeigu remontas buvo atliktas 2010 metais, tai ieškovė praleido trijų mėnesių terminą įregistruoti atliktus pakeitimus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą įregistravimo dienos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pažymėtina, jog minėta norma taikoma ne atlikus paprastąjį remontą pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimui, o atlikus statybos užbaigimo procedūras, registruojant naują statinį ir daiktines teises į jį, o šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pastatytas naujas statinys ar atlikta statyba, o tik atliktas paprastasis remontas, be to, minėtas terminas niekaip nesusijęs su atsakovo sutikimo davimu dėl pasikeitusių kadastrinių duomenų įregistravimo viešame registre, jis net negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes minėtoje normoje kalbama apie sutikimą statybai, o ne sutikimą įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimus viešame registre, atsakovo sutikimui šis terminas netaikomas, todėl atsakovo ir šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

18. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų (1 t., b. l. 10-17) matyti, kad ginčo namo kadastro duomenų nustatymo diena 1996-12-03, ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 305,21 kv. m., viešame registre registruota 10 kambarių. Iš matininko G. M. naujai parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų (1 t., b. l. 162-177) matyti, kad ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 301,06 kv. m., iš viso gyvenamajame name 36 patalpos (iš viso rūsyje 8 patalpos, pirmame aukšte – 14, antrame aukšte – 14 patalpų). Byloje nustatyta, kad ieškovės į bylą pateikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai patvirtina, kad pasikeitė ginčo pastato atskirų patalpų plotas, skaičius, jis buvo patikslintas, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei kreiptis dėl pasikeitusių kadastrinių matavimų įregistravimo, nes atliktuose kadastriniuose matavimuose yra nustatytas neatitikimas tarp atskirų ginčo pastato patalpų įregistruoto bendro ploto ir faktiškai esančio atskirų ginčo pastato patalpų ploto, patalpų kiekio, ir ne tik dėl ieškovės atlikto paprastojo remonto, nes net nėra žinoma, kas ir kada minėtas patalpas pertvarkė. Ieškovė galėjo įteisinti remontą anksčiau, tačiau nebuvo poreikio, nes jos bendraturtė buvo sesuo, jos viską sprendė bendru sutarimu. Sesers turto dalį įsigijus atsakovui, atsakovas prašė susitvarkyti pasikeitusius kadastrinius duomenis, tačiau ieškovei sudarius sutartį su matininku dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, pats atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės sesers iškeldinimo iš jam priklausančių patalpų. Sutiktina su ieškove, kad norint iškeldinti, reikia įteisinti pasikeitusius kadastrinius duomenis bei nusistatyti naudojimosi tvarką, tačiau atsakovas nesutinka. Pagal formuojamą teisminę praktiką vienam iš ginčo pastato savininkui nesutinkant su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimu, tokio įregistravimo siekiantis savininkas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl duomenų įregistravimo be kito savininko sutikimo. Ieškovė atliko paprastąjį remontą. Nenustatyta savavališkos statybos fakto. Pripažintina, kad atsakovas nepateikė pagrįstų savo nesutikimo su nurodytu ieškinio reikalavimu motyvų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintinas pagrįstu ieškinio reikalavimas dėl kadastrinių duomenų įregistravimo, nes byloje esantys įrodymai, t. y. atlikti ginčo pastato patalpų kadastriniai matavimai, patvirtinti VĮ Registrų centro spaudu, pagrindžia neatitikimą tarp ginčo pastato patalpų įregistruoto bendro ploto ir faktiškai esančio ginčo pastato patalpų ploto bei bendro ploto, patalpų skaičiaus, nes jau seniai niekas neatliko ginčo namo kadastrinių matavimų, juos būtina patikslinti. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą įregistruoti atliktus ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, ieškovei pripažintina teisė įregistruoti pasikeitusius kadastrinius duomenis be atsakovo sutikimo.

19. Ieškovė, negalėdama su atsakovu susitarti ne teismo tvarka, pareiškė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos ginčo gyvenamuoju namu, esančiu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), pakeitimo, prašė atsakovui S. N. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis R1 (17,04 kv. m), R2 (7,56 kv. m), R3 (13,55 kv. m), R4 (11,77 kv. m), viso 49,92 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-1 (2,26 kv. m), 1-2 (6,21 kv. m), 1-3 (17,31 kv. m), 1-4 (7,73 kv. m), 1-5 (10,17 kv. m), 1-6 (1,70 kv. m), 1-7 (1,87 kv. m), viso 47,25 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-15 (2,52 kv. m), 1-16 (12,19 kv. m), 1-17 (2,54 kv. m), 1-18 (4,94 kv. m), 1-19 (17,65 kv. m), 1-20 (8,19 kv. m), viso 48,03 kv. m. S. N. viso atskirai naudotis skirti 145,20 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 14520/30106 dalis; A. L. atskirai naudotis skirti rūsio patalpose: patalpomis G1 (17,18 kv. m), R5 (7,53 kv. m), R6 (12,26 kv. m), R7 (13,31 kv. m), viso 50,28 kv. m; pirmame aukšte patalpomis: 1-8 (2,86 kv. m), 1-9 (2,16 kv. m), 1-10 (3,61 kv. m), 1-11 (6,13 kv. m), 1-12 (11,24 kv. m), 1-13 (11,63 kv. m), 1-14 (15,98 kv. m), viso 53,61 kv. m; antrame aukšte patalpomis: 1-21 (4,78 kv. m), 1-22 (11,63 kv. m), 1-23 (12,83 kv. m), 1-24 (1,56 kv. m), 1-25 (3,15 kv. m), 1-26 (5,03 kv. m), 1-27 (12,19 kv. m), 1-28 (0,80 kv. m), viso 51,97 kv. m. A. L. viso atskirai naudotis skirti 155,86 kv. m bendro gyvenamojo namo ploto, tai yra 15586/30106 dalis (1 t., b. l. 1-7).

20. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, jis mano, jog ieškovė siekia užvaldyti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo, kad seserys susitarė ir susikeitė gyvenamosiomis patalpomis, todėl jam turi priklausyti ieškovei skiriamos naudoti gyvenamosios patalpos. Prašė palikti seną, jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarką reglamentuoja CK 4.75 ir 4.81 straipsnių normos. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015; 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018; kt.).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

25. Nustatant naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką turi būti atsižvelgiama į visetą kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007, kt.). Taip pat pažymėtina, kad bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis (pavyzdžiui, jei bute nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis buto dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006, kt.).

27. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija ir sutarčių kopijų (1 t., b. l. 10-17, 26-27, 2 t., b. l. 67-69, 70-71) matyti, kad A. K. 1992-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kuriuos 1995-07-03 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido E. M., kuri 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą turtą perleido R. P.. R. P. 2008-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini),- perleido R. V. (1 t., b. l. 45-52), o 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtą turtą įgijo atsakovas S. N. (1 t., 69-161).

28. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija ir sutarties kopijos (1 t., b. l. 10-17, 28-33) matyti, kad nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini),- 1992-06-05 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo O. Z. G., kuriai mirus minėtas turtas pagal 2008-01-10 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko D. K., kuri 2008-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą turtą pardavė ieškovei A. L.. Iš 1996-12-11 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76) matyti, kad nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), minėta naudojimosi tvarka įregistruota nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 10-17). Iš 1996-12-11 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 67-76) matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėja E. M. pardavė R. P. plytų tvartą, plane pažymėtą 4I1p, plytų garažą, plane pažymėtą 5G1p, ir ½ gyvenamojo namo, esančių Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), R. P.. Pagal sutarties 5 punktą, „pirkėjai P. R. nuolatiniam naudojimuisi perėjo patalpos, plane pažymėtos indeksais: namo pirmame aukšte: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; antrame aukšte: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. Bendram naudojimuisi: kiemas. (Pagrindas: 1996 12 11 bendrasavininkės pareiškimas, patvirtintas Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini))“ (2 t., b. l. 67-68). Iš 1996-12-11 kitos ginčo turto bendraturtės O. Z. G. pareiškimo (2 t., 76) matyti, kad ji nuo pirmumo teisės pirkti kitą gyvenamojo namo dalį atsisakė, sutiko, kad pirkėja R. P. naudotųsi patalpomis: namo pirmame aukšte: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; antrame aukšte: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. Bendram naudojimui - kiemas. R. P. 2008-01-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini),- perleido R. V. (1 t., b. l. 45-52). Iš 2008-01-15 susitarimo pakeisti sutarties sąlygas (1 t., b. l. 52) matyti, kad R. P., parduodama savo namo dalį R. V., 4.8 punkte susitarimo nurodė, kurias patalpas jai perduoda: „namo pirmame aukšte: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; antrame aukšte: 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13 su dalimi kiemo statinių. Bendram naudojimuisi: kiemas“, t. y., perdavė tas pačias patalpas, kurios ir buvo nurodytos 1996-12-11 sutartyje, nes viešame registre įregistruota naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu yra privaloma ir vėliau turtą įsigijusiems savininkams. 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtos patalpos nuosavybėn perėjo atsakovui S. N., nes tokia naudojimosi namu tvarka buvo įregistruota viešame registre, ji privaloma ir jam, todėl jam nuosavybėn perėjo tos pačios patalpos, o ne ieškovės valdomos gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, jog šalims atitinkami perėjo ir priklausiniai: ieškovei pagal visą pirkimo-pardavimo istoriją - pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p, pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3G1p, o atsakovui - pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1p, pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5G1p , ir po ½ dalį kiemo statinių (1 t., b. l. 10-23).

29. Kaip jau minėta aukščiau, R. P. valdomos turto dalys 2008-01-10 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perėjo R. V. nuosavybėn, o varžytynių akto pagrindu – atsakovo nuosavybėn pagal įregistruotą viešame registre naudojimosi tvarką. Nors atsakovas tvirtina, kad jis turėjo įgyti antrą butą, o 1996-12-11 sutarties 5 punkte nurodyta naudojimosi tvarka yra niekinė, tačiau notarė būtent taip įvardijo pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamas ir R. P. perleidžiamas gyvenamąsias patalpas, jos yra konkrečiai įvardintos, jas galima identifikuoti ir jos atitinka R. V. nuosavybei priklausiusią gyvenamojo namo dalį bei jai perleistas patalpas, o dabar atitekusias - būtent atsakovui. Pažymėtina ir tai, kad tuometinė bendrasavininkė neprieštaravo dėl minėtų patalpų perdavimo R. P., nenurodė, jog būtent minėtos patalpos yra jos naudojamos, o ne kitos bendrasavininkės, ji atsisakė pirmumo teisės pirkti minėtas patalpas (2 t., b. l. 76). VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto registre nei anksčiau, nei šiuo metu nėra įregistruota jokių butų. Priešingai, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip vieno buto pastatai, ir ieškovei bei atsakovui priklauso po 1/2 dalį minėto gyvenamojo namo. Šio namo pagrindinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pastatas buvo statytas pagal projektą kaip vieno buto gyvenamasis namas (2 aukštai, vienas butas, 10 kambarių). Vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams yra taikomas STR 2.02.09:2005, o daugiabučiams namams (3 butai ir daugiau) taikomas statybos reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“. Daugiabučiams yra nustatyti skirtingi pastato tvarkymo rodikliai bei kiti reikalavimai, nei vienbučiams ar dvibučiams. Pastato bendro naudojimo objektai yra bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas). Vienas iš būdų suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą yra padalyti nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tik abiems bendrasavininkams (šalims) iš savo turimų patalpų suformavus atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus, būtų pakeista namo paskirtis: iš vienbučio į daugiabutį, kuriam būtų taikomi visai kiti reikalavimai nei vienbučiam ir dvibučiam namui, tada galbūt atsakovas ir galėtų reikšti pretenzijas dėl to, kad jis įsigijo antrą butą ir tas butas, jo nuomone, yra būtent ieškovės valdomos patalpos, kas prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

30. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš gyvenamojo namo techninio paso (1 t., b. l. 18-23) matyti, jog dar esant A. K. ir O. Z. G. bendraturtėms, buvo nurodyta, jog joms nuosavybės teise priklauso po ½ dalį namo, A. K. priklauso 1 butas, o O. Z. G. – 2 butas, tačiau viešame registre tai nebuvo niekada įregistruota. Be to, 2 buto patalpos beveik iš esmės atitinka atsakovui perėjusią gyvenamojo namo dalį (nežymiai mažesnę). Taip pat pažymėtina ir tai, kad ir tuo metu antrajam butui (152,06 kv. m.) patalpų ploto teko mažiau, nei pirmam butui (153,15 kv. m.), kaip kad yra ir šiuo metu (pagal naudojimosi namu tvarkos nustatymo projektą ieškovei – 155,86 kv. m., atsakovui – 145,20 kv. m.). Pažymėtina ir tai, jog pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jis įgijo dalį namo, o ne butą, bei R. V. taip pat įgijo dalį namo. Be to, 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, viešame registre įregistruota naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nėra pakeista ar pripažinta negaliojanti, todėl ji yra privaloma ir vėliau įsigijusiems patalpas savininkams, šiuo atveju - atsakovui. Iš antstolės Vaivos Šimkienės vykdymo procese užsakyto ekspertizės akto ir kitų dokumentų (1 t., b. l. 69-161) matyti, kokios buvo parduodamos patalpos iš varžytynių, jos buvo įvertintos. Atsakovas turėjo teisę ir galimybę su jomis prieš jas įsigydamas susipažinti, jas apžiūrėti, tačiau nurodė, jog apžiūrėjo tik pravažiuodamas, todėl sakyti, jog jam perduodamos ne jo pirktos gyvenamosios patalpos, kad jos yra sukeistos, jis neturi jokio pagrindo, jo minėti argumentai atmestini, kaip nelogiški ir nepagrįsti. Be to, minėtas patalpas jis įsigijo ne prievarta, o gera valia, jeigu jos jam netiko, turėjo teisę atsisakyti jas pirkti. Jis, prieš įsigydamas patalpas, turėjo būti pakankamai atidus bei rūpestingas ir pasidomėti turtu, kurį įgyja, jį tinkamai apžiūrėti, o ne jau įsigijęs reikšti pretenzijas teisme. Ieškovė nuo pat įsigijimo naudojasi savo gyvenamosiomis patalpomis, nori jomis ir toliau naudotis, tačiau pasikeitus bendraturčiui ir patikslinus kadastrinius duomenis, nori patikslinti ir naudojimosi namu tvarką, įteisinti pasikeitusius duomenis, pakeisti naudojimosi tvarką. Ji tokią teisę turi. Ieškovės siūloma naudojimosi namu tvarka yra proporcinga bendraturčių turimoms dalims, ieškovės nežymiai didesnė dėl jos balkonų ploto prijungimo prie gyvenamųjų patalpų, bet tai atsakovo teisių niekaip nepažeidžia. Šalys bendrų patalpų ar įėjimų neturi, todėl ši tvarka nepažeidžia niekieno interesų, o tik įteisina šalių valdomas patalpas, kurių kadastriniai duomenys patikslinti. Siūloma naudojimosi tvarka yra patogi abiems bendraturčiams ir buvo naudojama iki šiol, dar iki atsakovui įgyjant namo dalį.

31. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai (ieškovė su atsakovu) anksčiau būtų sudarę susitarimą dėl naudojimosi namu tvarkos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi tvarka buvo įteisinta 1996-12-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, pasikeitus savininkams ir patikslinus kadastrinius duomenis, ją būtina keisti ir įteisinti, kad kuo mažiau konfliktų kiltų tarp šalių. Pažymėtina, kad socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią nelieka bendrai naudojamų objekto dalių, arba jų išlieka tik minimaliai, t. y. maksimaliai sumažinama bendraturčių interesų bei teisių konkurencijos rizika. Šiuo požiūriu ieškovės pasiūlyta naudojimosi ginčo namo patalpomis tvarka, kai šalys turi atskiras namo dalis naudojimui, bendram naudojimui nieko nelieka, ypač atsižvelgiant į tolesnes turto naudojimo perspektyvas, atkreipiant dėmesį į tai, kad turi būti siekiama užtikrinti racionalų ir efektyvų tolesnį turto naudojimą, į tai, kad ieškovė savo patalpomis naudojosi ir iki šiol, tinkama nustatyti. Šiuo atveju nuosavybės dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, nes dėl ieškovės atlikto balkonų plotų prijungimo prie gyvenamojo ploto jos valdomoje namo dalyje jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje šiai dienai yra padidėjusi, pagal pastato dalių paskaičiavimo projektą ieškovei priklauso 15586/30106 dalys pastato, o atsakovui – 14520/30106 dalys pastato, bet už jos padidėjusią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovui kompensacija negali būti mokama, nes jos gyvenamasis plotas padidėjo jai priklausančių balkonų ploto sąskaita, ką gali padaryti atitinkamai ir atsakovas savo gyvenamojoje namo dalyje, be to, jis kompensacijos priteisti ir neprašė. Taip pat atsakovas neįrodė, jog ieškovės valdomos patalpos priklauso jam. Šiuo nagrinėjamu atveju bendraturčiams turėtų būti paskiriamos naudotis namo patalpų dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, tačiau tai neatima iš jų nuosavybės teisės ir ateityje jie gali siūlyti kitą naudojimosi ginčo turtu tvarką pagal jų pateiktus planus, be to, nukrypimas nuo dalių yra nežymus, kompensacijos dėl to iš ieškovės atsakovas neprašė, nors atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė pati atliko pertvarkymus tik savo valdomoje namo dalyje, atsakovo pastato dalies jie neliečia ir jo teisių bei interesų nepažeidžia.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, ji atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia kito bendraturčio – atsakovo, teisių ir teisėtų interesų bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai šalinti. Nors kiekvienam bendraturčiui prašoma paskirti naudotis daiktu realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau ieškovė, siekdama šalių interesų pusiausvyros ir socialinės taikos, prašo nustatyti būtent tokią, idealiųjų dalių neatitinkančią, jai labiau palankią, tačiau su nežymiais nukrypimais, naudojimosi tvarką, o atsakovas kitos naudojimosi tvarkos nesiūlė, kompensacijos neprašė, bendrų patalpų šalys neturi, todėl spręsti bendro naudojimosi patalpų remonto, išlaikymo, komunalinių mokesčių mokėjimo, šildymo klausimų nereikės (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Kaip minėta, atsakovas savo nesutikimo motyvų nepagrindė jokiais įrodymais bei nepateikė jokios kitos naudojimosi minėtomis ginčo patalpomis tvarkos varianto. Be to, kaip aukščiau buvo pasisakyta, jis priešieškinio byloje nepareiškė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir naudojimosi ginčo namo patalpomis tvarka keistina ir nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą siūlymą (1 t., 5-6, 178-184).

33. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė A. L. ir atsakovas S. N. taip pat yra 0,3058 ha ploto žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, lygiomis dalimis, tai yra po 1529/3058 dalį, nuosavybės teise valdantys žemės sklypą (1 t., b. l. 10-17). Ieškovė 1529/3058 dalis žemės sklypo įsigijo 2012-07-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1 t., b. l. 38-44). Atsakovas 1529/3058 dalis žemės sklypo įsigijo pagal 2021-07-16 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise dar priklauso du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas–tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris, žymėjimas plane 3G1p, kuriuos ji įgijo iš D. K.. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso dar du priklausiniai, esantys žemės sklype: pastatas-tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir pastatas–garažas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5G1p, kuriuos E. M. pardavė R. P., ši - R. V., o vėliau jie atiteko atsakovui. Iš 2008-05-21 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 83-84) matyti, kad sutarties 15 punkte buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri įregistruota viešame registre ir privaloma tiek ieškovei, tiek atsakovui (1 t., b. l. 14). Žemės pirkimo sutarties 15 punkte nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: „R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi“. Įvertinus tą faktinę aplinkybę, kad atsakovo nuosavybėn perėję priklausiniai 4I1p ir 5G1p yra žemės sklypo dalyje, pagal naudojimosi tvarką pažymėtoje indeksu II, o jam priklauso indeksu I pažymėta žemės sklypo dalis, ir susipažinus su žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, akivaizdu, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka yra ydinga, todėl keistina, nes atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas–tvartas ir pastatas–garažas yra ieškovei atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote, o ieškovei nuosavybės teise priklausantys pagalbinio ūkio statiniai randasi atsakovui atskirai naudotis skirtame žemės sklypo plote.

34. Todėl ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ Registrų centro matininkės E. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (1 t., b. l. 185). Pagal žemės naudojimosi planą atsakovui atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu II mėlyna spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. Ieškovei atskirai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu I raudona spalva, viso atskirai naudotis 1399 kv. m. Ieškovei ir atsakovui bendrai naudotis skiriama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu III, kiekvienam bendraturčiui po 130 kv. m. Žemės naudojimosi plane pažymėtos koordinatės, kad būtų galima nustatyti posūkio taškų tikslią faktinę vietą.

35. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog įregistruota viešame registre žemės sklypo naudojimosi tvarka jam tinka, jis keisti neketina, be to, tai jo nuomone, įrodo, jog seserys (ieškovė ir R. V.) pasikeitė gyvenamojo namo dalimis, nes žemėtvarkos skyrius sudarydavo planus taip, kad žemės sklypas būdavo formuojamas savininkui prie jo valdomų statinių, o ne atvirkščiai, kaip yra šiuo atveju. Iš S. N. pateiktų iš Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktų ginčo žemės sklypo planų (2 t., b. l. 110-113) matyti, kad plane (2 t., b. l. 110) nurodyta, jog D. K. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1461 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi, o R. V. atskirai naudosis indeksu „II“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi, kitame plane (2 t., b. l. 112) matyti, jog kam, kokia dalimi žemės sklypo skirta naudotis, neaišku, nes asmenų pavardės nuasmenintos. Iš Lietuvos notarų rūmų pateikto analogiško žemės sklypo plano (2 t., b. l. 99) matyti, kad D. K. atskirai naudosis indeksu „II“ pažymėta 1461 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi, o R. V. atskirai naudosis indeksu „I“ pažymėta 1371 kv. m. žemės sklypo dalimi, bendrai naudosis indeksu „III“ pažymėta 113 kv. m. žemės sklypo dalimi, kaip kad ieškovės nurodyta ieškinyje. Akivaizdu, jog dalių dydžiai yra nurodyti tie patys, planai analogiški, tačiau kodėl skirtingose institucijose skirtingai įvardinta romėniškais skaitmenimis žemės sklypo dalys, skirtos bendraturčiams naudotis, neaišku. Nors atsakovas tai vadina klastojimu, tačiau neaišku, kodėl tokie skirtingi planai yra skirtingose institucijose. Sutiktina su ieškove, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, ji turi būti patikslinta, pakeista ir nustatyta naudotis taip, kad prie kiekvieno savininko pastatų jam būtų skirta naudotis jo žemės sklypo dalimi, todėl ji ir pasiūlė naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą (1 t., b. l. 6, 185).

36. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, minėta, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pasikeitus žemės sklypo bendraturčiui, esant ydingai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri yra įregistruota viešame registre, ji keistina. Ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis negu buvo nustatyta anksčiau, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančiu namu, garažais, tvartais ir dalimi kiemo statinių bei tokia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn ir kuri yra šalia jų statinių ar statinių dalių. Be to, anksčiau šalims buvo skirta naudotis nelygiomis žemės sklypo dalimis (ieškovei - 1461 kv. m., atsakovui - 1371 kv. m., taip nurodyta visuose planuose), o dabar jos naudosis lygiomis dalimis tiek atskirai (po 1399 kv. m. kiekvienam), tiek bendrai (130 kv. m.), kas labiau atitinka šalių valdomas nuosavybės teise žemės sklypo dalis. Be to, tai atitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas savo naudojimosi tvarkos varianto teismui nepateikė, priešieškinio nereiškė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka keistina ir nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą siūlymą (1 t., b. l. 6, 185).