Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Virbicko atski­rąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2292-743/2019, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., S. M., antstolis Saulius Virbickas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino pareiškė­jos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatė, kad sko­lininkui R. M. priklauso ½ dalis jo sutuok­tinės S. M. gaunamų pa­ja­mų (el. b. l. 21–22). Teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pa­ten­kino suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą; panaikino minėtą 2019 m. kovo 12 d. nutartį; pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nusta­ty­­mo at­­metė (el. b. l. 40–43).

2019 m. kovo 27 d. gautas suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Virbicko atskirasis skun­­­­das dėl minėtos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties. Nurodo, kad nu­tar­tis yra nepagrįsta. Ka­dan­­gi skolininkas su sutuoktine nebuvo sudarę vedybinės (povedybinės) sutarties, todėl vyk­dymo eigoje 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu Nr. S-2018-6625 buvo areštuota dalis skolininko sutuok­ti­nės gaunamo darbo užmokesčio UAB „MAXIMA LT“. Skolininkas su savo sutuoktine 2018 m. spalio 24 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje pajamoms, gautoms nuo su­tar­ties sudarymo momen­to, numatytas naujas režimas. Ši sutartis neaptarė pajamų, areštuotų iki šios sutarties sudarymo teisinio režimo. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. spalio 24 d. iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio buvo gauta areštuota 111,18 Eur suma. Ši suma gauta 2018 m. spalio 12 d., t. y. iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl, sutinkamai su Lietuvos Res­pub­­likos civilinio ko­dekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, yra bendroji jungtinė sutuok­ti­nių nuosavybė. Ka­dangi skolininkas nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (to­liau – CPK) 667 straipsnyje numatytos tvarkos, todėl išieškotojai buvo pasiūlyta kreiptis į teis­mą, kad būtų nustatyta skolinin­kui priklausanti lėšų dalis skolininko sutuoktinės gautame darbo už­mo­kes­tyje. Teismas skundžia­mo­je nutartyje nepagrįstai nesprendė laikotarpiu iki povedybinės sutarties sudarymo areštuotų lėšų likimo. Šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuok­ti­nių nuosavybė, kadangi buvo areštuotos ir gautos iki povedybinės sutarties sudarymo. Šiuo metu šios areštuotos 111,18 Eur lėšos yra saugomos ants­to­lio depozitinėje sąskaitoje. Prašo panaikinti teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir nustatyti skoli­nin­kui priklausančią turto dalį skolininko sutuoktinės gau­tame darbo užmokestyje, areštuotame antstolio 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu ir gautame per laikotarpį iki 2018 m. spalio 24 d. (el. b. l. 54–55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skun­du, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašy­ti­nio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atski­ro­jo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nu­tartį.

Kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neišklausius suinteresuotų as­me­­­­­­­nų argumentų, teismas, sutikdamas su suin­teresuoto asmens antstolio Sauliaus Virbicko atski­ruo­­ju skundu, priima atskirąjį skundą, pats panai­ki­na 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir išieškotojos pa­reiš­­­kimą nagrinėja iš naujo.

Pažymėtina, kad nei išieškotojos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo, nei suin­teresuoto asmens S. M. atskirojo skundo nagrinėjimo metu apie iki skolininko ir jo sutuoktinės povedybinės sutarties sudarymo antstolio areštuotas ir gautas lėšas teismui nebuvo žinoma, šiuos duomenis antstolis nurodė tik atskirajame skunde.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/17/00936 pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegu­žės 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-487-743/2017 dėl skolos išieškojimo iš sko­lininko R. M. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Antstolis, vykdydamas priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su S. M., kuri dirba UAB „MAXIMA LT“ ir gauna darbo užmokestį. Antstolis 2018 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu areš­tuo­ti lėšas Nr. S-2018-6625 areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas, nuro­dydamas areštuo­ja­mų lėšų sumą: 1 063,61 Eur bei reikalaudamas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar ki­tų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko su­tuok­­tinės ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nusta­tytą vieną mi­nimalią mėne­sio algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo ½ darbo užmokesčio dalies, nevir­ši­jan­čios vienos MMA (el. b. l. 15, 16–19, 20).

Antstolis 2019 m. sausio 7 d. patvarkymu dėl turto dalių nustatymo Nr. S-2019-46 pasiūlė iš­ieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko priklausančios turto dalies nustatymo skolininkui ir bendraturčiui bendrai priklausančiame turte (el. b. l. 14).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų ben­dra­tur­čių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susi­ta­rimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straip­s­nio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto da­lies nusta­ty­mo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepa­tei­kia­mas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasi­da­li­ji­mo, ants­to­lis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašy­mu dėl sko­li­ninko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straip­s­nio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas R. M. ir S. M. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta 2018 m. birželio 29 d. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuok­ti­nių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė su­tuok­­ti­nių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuok­ti­nių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuok­ti­nių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys R. M. ir S. M. 2018 m. spalio 24 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią nuo 2018 m. spalio 24 d. sutuoktinių visos pajamos (pinigine ir natū­rine forma) gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašal­pos, divi­dendai, tantjemos, draudimo bei kitokios išmokos, loterijų prizai, patirt­os žalos kompensa­ci­jos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asme­ni­nė nuosavybė (sutar­ties 2.8 punktas). Turtui, įgytam nuo santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo, taikomos atitinkamos CK nuostatos dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio reži­mo (t. y. įstatymo nustatytas turto režimas) (sutarties 3 punktas). Visos prievolės, įgytos nuo sutar­ties suda­ry­mo momento, yra to sutuoktinio, kurio vardu jos yra įgytos, asmeninės prievolės. Kiek­vie­nas sutuok­tinis už visus savo prisiimtus įsipareigojimus ir visas prievoles atsako tik savo asme­ni­niu turtu (sutarties 4 punktas).

Vedybų sutartis yra susitarimas, kuriuo nustatomos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 straipsnis). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jeigu sutartyje nenusta­ty­ta kitaip. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas, notarine tvarka patvirtintas ir Vedybų sutarčių registre įregistruotas 2018 m. spalio 24 d. Jame numa­tyta, kad susitarimas įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, juo nekeičiamas turto, įgy­to iki sutarties sudarymo, teisinis režimas, todėl konstatuotina, kad šis susitarimas taikytinas tik po jo sudarymo, t. y. po 2018 m. spalio 24 d. gautinoms sutuoktinių lėšoms. Kasacinis teismas yra kons­ta­tavęs, kad po povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santy­kiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 17 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad vedybų sutartis negali būti suda­roma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles; sutuoktinių turto režimo nusta­ty­mas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prie­­volę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukš­­­čiau­siojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1, Teismų praktika 40; Lie­tuvos Aukščiau­sio­jo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).

Nagrinėjamu atveju skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skoli­nin­ko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kredi­toriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutar­ties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad tik lėšos, įgytos nuo povedybinės sutarties sudarymo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik pajamos iš darbinės veikos, gautos po povedybinės sutar­ties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuokti­nių nuosavybės statuso ir nebegali būti išieš­ko­jimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straips­nio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu skolininko sutuoktinės S. M. pajamos, gautos nuo santuokos sudarymo momento (2018 m. birželio 29 d.) iki povedybinės sutarties sudarymo (2018 m. spalio 24 d.), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir išieško­ji­mas iš jų yra galimas (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-632-555/2014; 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1878-259/2017, 16 punk­tas; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-776-479/2018, 18 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-619-267/2018, 13 punktas).

Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosa­vy­be (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies nuostatomis, laikytina, kad S. M. pajamos, gautos nuo santuokos sudarymo (2018 m. birželio 29 d.) iki povedybinės sutarties sudarymo (2018 m. spalio 24 d.) yra bendroji jun­g­tinė jos ir sutuoktinio R. M. nuosavybė, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pra­šy­mą šioje dalyje ir nustatyti skolininko R. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuok­ti­nių nuosavybėje laikotarpiu nuo santuokos sudarymo – 2018 m. birželio 29 d. iki povedybinės sutarties sudarymo – 2018 m. spalio 24 d. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 1 da­lies nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra ly­gios. CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, ku­rie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies ir nustatoma, kad skolininkui R. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. M. pajamų, gautų laikotarpiu nuo santuokos sudarymo – 2018 m. birželio 29 d. iki povedybinės sutarties sudarymo – 2018 m. spalio 24 d., kitoje dalyje prašymas atmetamas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punk­tas, 2 dalis, 3.110 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straip­sniais,

nutaria:

Suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Virbicko atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2292-743/2019 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00333-2017-3).

Pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis S. M. pajamų, gautų laikotarpiu nuo santuokos sudarymo – 2018 m. birželio 29 d. iki povedybinės sutarties sudarymo – 2018 m. spalio 24 d.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.