Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. A. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-881-743/2013 pagal išieškotojos E. A. pareiškimą skolininkui R. Š. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

antstolis S. V., vykdamas Alytaus rajono apylinkės teismo išduotus tris vykdomuosius dokumentus Nr. 1-80-448/2009 dėl 60 000 Lt, 40 000 Lt ir 40 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. Š., areš­tavo jo sutuoktinei D. Š. priklausantį turtą – atlyginimą, kuris yra bendra jungtinė su­tuok­­ti­nių nuosavybė, ir 2013 m. birželio 28 d. bei 2013 m. liepos 8 d. raštais Nr. 0127/12/00991, Nr. 0127/12/00990, Nr. 0127/12/00992 pasiūlė išieškotojai ir nepilnamečių išieškotojų įstatyminei atstovei E. A. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko R. Š. turto dalies, esančios ben­d­ro­joje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Suinteresuotų asmenų R. Š. ir D. Š. atstovas prašė prašymą palikti nenagrinėtą, nes procesinis sprendimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi R. Š. ir D. Š. yra sudarę povedybinę sutartį, pagal kurią D. Š. gaunamos pajamos yra asmeninė jos nuosavybė.

II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raš­tus yra užvestos trys vykdomosios bylos dėl išieškojimų iš R. Š. išieškotojos E. A., P. A. ir G. A. naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0127/12/00991 dėl 60 000 Lt išieškojimo E. A. naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0127/12/00990 dėl 40 000 Lt išieškojimo P. A. naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0127/12/00992 dėl 40 000 Lt išieškojimo G. A. naudai. Iš vykdomųjų raštų matyti, kad skolininko prievolė yra asmeninė – išieškomos sumos yra baudžiamojoje byloje priteistos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nustačius, jog išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę, nagrinėjamu atveju turi būti atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra.

Pažymėtina, kad minėtose vykdomosiose bylose antstolis 2013 m. liepos 8 d. pasiūlė pareiškėjai E. A., veikiančiai savo interesais ir kaip nepilnamečių išieškotojų įstatyminei atstovei, iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. kreip­­tis į teis­­­mą dėl sko­lininko turto da­lies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavy­bė­je, nustatymo. Antstolis vykdomosiose bylose 2013 m. rugsėjo 26 d. patvarkymais areštavo sko­­lininko R. Š. sutuoktinei D. Š. priklausantį turtą – atlyginimą ir kitas lėšas, kurios yra ben­­dra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės dar nėra nutraukta, turtas tarp šalių nėra padalintas (Alytaus rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-21-835/2014, Lazdijų rajono apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-20-393/2014). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad tarp skolininko R. Š. ir jo sutuoktinės D. Š. 2013 m. spalio 9 d. buvo sudaryta notarinė povedybinė sutartis (1 t. b. l. 84-85). Šia sutartimi sutuoktiniai R. Š. ir D. Š. susitarė dėl turimo turto teisinio režimo. Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. 2013 m. lapkričio 6 d. sutuoktiniai sudarė notarinį susitarimą prie 2013 m. spalio 9 d. povedybinės sutarties, kurio 1.6. punktu susitarė, kad pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kitos išmokos įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Susitarimo 1.7 punkte numatyta, kad padėti indėliai bankuose konkretaus sutuoktinio vardu, ir už juos gaunamos palūkanos yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Susitarimo 5 punktu pažymima, jog nekeičiamas turto, kuris yra sutuoktinių įgytas iki šios sutarties sudarymo, teisinis režimas. Be to, susitarimo 11 punktas numato, kad susitarimas įsigalioja nuo jo sudarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 6 d. Taip pat ir susitarimo 13 punkte numatyta, kad vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Ginčo atveju nustatyta, kad susitarimas dėl pajamų teisinio režimo sudarytas ir notarine tvarka patvirtintas 2013 m. lapkričio 6 d. Šiame susitarime numatyta, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo momento, juo nekeičiamas turto, įgyto iki sutarties sudarymo, teisinis režimas, todėl konstatuotina, kad šis susitarimas taikytinas tik po jo sudarymo, t. y. po 2013 m. lapkričio 6 d. gautinoms sutuoktinių lėšoms. Nustačius šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininko prievolės atsiradimo, todėl turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje negali paneigti kreditoriaus išieškojimo teisės pagal vieno iš sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo iš turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik lėšos, įgytos nuo povedybinės sutarties sudarymo, laikytinos asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, iš lėšų, įgytų iki povedybinės sutarties sudarymo, išieškojimas yra galimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog sudaryta povedybinė sutartis užkerta kelią vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės lėšų ir tuo pagrindu atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priėmė nepagrįstą teismo nutartį, todėl ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina skolininkui R. Š. ir jo sutuoktinei D. Š. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis, t. y. pripažintina R. Š. nuosavybės teisė į ½ dalį sutuoktinės D. Š. iki 2013 m. lapkričio 6 d. gauto darbo užmokesčio ir kitų piniginių lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos E. A. prašymą tenkinti iš dalies – nustatyti skolininkui R. Š. ir jo sutuoktinei D. Š. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis, t. y. pripažinti R. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės D. Š. iki 2013 m. lapkričio 6 d. gauto darbo užmokesčio ir kitų piniginių lėšų.