Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-619-267/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
e2S-619-267/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Suinteresuotas asmuo
E. M., R. M.
Pareiškėjas
SIA „UniCredit Leasing“
Skolininkas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-619-267/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03786-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18.; 2.3.2.8.;2.3.2.6.3.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų E. M. ir R. M. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2NP-8843-650/2018 pagal pareiškėjos SIA „UniCredit Leasing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – antstolis T. U., skolininkas R. M., skolininko sutuoktinė E. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininko R. M. sutuoktinės E. M. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir R. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. M. gaunamų pajamų; kad ½ dalis turto skolininko ir sutuoktinės visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso skolininkui ir į šį turtą galima nukreipti išieškojimą; kad ½ dalis turto ir pajamų skolininko valdomo ir jam priklausančio kartu su kitais asmenimis bendros dalinės nuosavybės pagrindais priklauso skolininkui ir į šį turtą galima nukreipti išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos SIA „UniCredit Leasing“ prašymą tenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui R. M. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine E. M. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės E. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos. Likusią prašymo dalį atmetė.

3. Byloje nesant duomenų, kad R. M. ir E. M. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustačius kitų CK 3.100 straipsnyje išvardytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, turtą, sutuoktinių įgytą po santuokos sudarymo, teismas pripažino jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.), taip pat ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – E. M. gaunamose pajamose – nustatymo, tenkino.

4. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo visoje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes teismui nepateikta jokių duomenų apie jokį kitą sutuoktinių turtą, kuriame reikėtų nustatinėti skolininko turto dalį. Teismas netenkino ir trečio pareiškėjo reikalavimo dėl turto dalies nustatymo turte ir pajamose skolininko valdomame ir jam priklausančiame kartu su kitais asmenimis bendros dalinės nuosavybės pagrindais, nes su pareiškimu nėra pateikta detalių duomenų apie tokį turtą, pajamas ir kitus asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiraisiais skundais skolininkas R. M. ir skolininko sutuoktinė E. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

Šalies argumentai

5.1. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad povedybinės sutarties 3.4. punktu sutuoktiniai sulygo, kad po šios sutarties sudarymo kiekvieno iš apeliantų skoliniai įsipareigojimai yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, todėl, apeliantų teigimu, skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra neteisėta, o vykdymo veiksmai iš apeliantės E. M. gaunamų pajamų nėra galimi.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja SIA „UniCredit Leasing“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantų susitarimai atlikti povedybine sutartimi šiam ginčui netaikomi, nes povedybinė sutartis sudaryta, tik po to, kai buvo priimta ir apeliantams įteikta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliantai santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), prievolės dėl kurių nevykdymo atsirado skola bendrovei buvo sudarytos 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. Vykdomasis dokumentas išduotas 2018 m. kovo 16 d., o teismo sprendimas, kuris buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą įsiteisėjo 2018 m. kovo 13 d. Iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantai nematė poreikio sudaryti povedybinės sutarties ir nusistatyti sutartinį sutuoktinių turto teisinį rėžimą, todėl akivaizdu, kad apeliantai povedybinę sutartį sudarė tik tam, kad būdami nesąžininga susiklosčiusio teisinio santykio šalimi siekia nesąžiningai išvengti įsipareigojimų bendrovei vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrame sutuoktinių turte – sutuoktinės darbo užmokestyje nustatymo esant sudarytai povedybinei sutarčiai.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės atlyginimo.

9. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų padarė išvadą, jog išieškotojos prašymas nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šį prašymą tenkino.

11. Atskirieji skundai grindžiami esminiu argumentu, kad povedybinės sutarties 3.4. punktu sutuoktiniai sulygo, kad po šios sutarties sudarymo kiekvieno iš apeliantų skoliniai įsipareigojimai yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, todėl, apeliantai įsitikinę, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra neteisėta.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutarties dalies pagrįstumas ir teisėtumas, tačiau atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas aplinkybėmis (povedybinės sutarties sudarymu), kurios atsirado jau po minėtos nutarties priėmimo, t. y. (duomenys neskelbtini).

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prievolės dėl kurių nevykdymo atsirado skola buvo sudarytos 2015 m. kovo 24 d. ir 2015 m. balandžio 13 d. Teismo sprendimas dėl skolos iš skolininko R. M. priteisimo įsiteisėjo 2018 m. kovo 13 d., vykdomasis dokumentas išduotas 2018 m. kovo 16 d. Apeliantai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kurioje susitarė, jog po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas visas turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Povedybinės sutarties 3.3 punktas). Tačiau minėtos sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, jog turtas, įgytas bet kurio vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo iki šios sutarties įsigaliojimo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios naudojimui, valdymui, disponavimui ir dalijimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Esant tokioms aplinkybėms, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos nuo santuokos sudarymo momento (duomenys neskelbtini) iki Povedybinės sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirieji skundai netenkinami. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas patikslinti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad nustatoma, jog skolininkui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės E. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos laikotarpiu nuo santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) iki Povedybinės sutarties sudarymo – (duomenys neskelbtini) (CK 3.102 str. 2 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad skolininkui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės E. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos laikotarpiu nuo santuokos sudarymo –(duomenys neskelbtini) iki Povedybinės sutarties sudarymo – (duomenys neskelbtini).

Teisėja Danutė Burbulienė