Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. C. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. Ž., V. Ž., antstolis V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. C. prašė nustatyti, kad A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. Ž. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolis V. K. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10/2005 vykdo 17 246,00 Lt (4 994,79 Eur) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. Ž. išieškotojo M. C. naudai. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-6409 antstolis areštavo V. Ž. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir nustatė, kad A. Ž. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis V. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.Teismas nustatė, kad antstolis V. K. vykdo piniginių lėšų išieškojimą išieškotojui M. C. iš skolininko A. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas A. Ž. turi asmeninio turto, kurio užtektų jo įsiskolinimams padengti. Antstolis, negalėdamas išieškoti iš skolininko A. Ž. turto ir lėšų, areštavo skolininko sutuoktinės V. Ž. pajamas, gaunamas iš Kauno teritorinės darbo biržos. Skolininko A. Ž. ir V. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta duomenų apie santuokos nutraukimą ar Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį, todėl teismas sprendė, kad jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai).Teismas nurodė, kad skolininkas ir jo sutuoktinė jokiais įrodymais nepaneigė įstatymų numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl teismas laikė, kad skolininko bei jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui A. Ž. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. Ž. pajamų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo M. C. prašymą dėl skolininko A. Ž. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bei apie tai, jog buvo pasiūlyta pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą.Apeliantas A. Ž. ir jo sutuoktinė V. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį, kurios 2.1 punkte šalys nustatė visiško atskirumo visam turtui teisinį režimą, taip pat šio turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas. Šalys susitarė, kad kiekvienas valdo, naudojasi ir disponuoja savo asmeniniu turtu savarankiškai savo nuožiūra nepriklausomai nuo kito sutuoktinio. Todėl antstolio V. K. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-6409 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos piniginės lėšos tapo V. Ž. asmenine nuosavybe.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas A. Ž. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) vedybų sutartį. Taip pat suinteresuotas asmuo antstolis V. K. apeliacinės instancijos teismui 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė V. Ž. 2017 m. sausio 9 d. prašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 9 d. patvarkymą Nr. S-441 dėl 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S-6408 vykdymo sustabdymo ir 2017 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-657 dėl V. Ž. 2017 m. sausio 9 d. prašymo.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamos nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, priėmimo, apeliantui nebuvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimus į pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir pateikti įrodymus, o jais yra grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, be to, antstolio pateikti patvarkymai yra priimti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacines instancijos teisme. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties esmės

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (išieškotojo) prašymu nustatyta, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10/2005 dėl 17 246,00 Lt (4 994,79 Eur) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2004-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojo M. C. naudai (b. l. 9). Skolininkas A. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su V. Ž.. Antstolis nustatęs, kad skolininkas neturi asmeninio turto, kurio užtektų jo įsiskolinimams padengti, 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-6409 areštavo skolininko sutuoktinės V. Ž. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dalį – 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios MMA (b. l. 8, 34), bei 2016 m. birželio 27 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išieškotojo prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui A. Ž. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis V. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius ir išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti ir nustatyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis, CPK 667 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad skolininko A. Ž. prievolė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10/2005 yra asmeninio pobūdžio bei, kad skolininko gaunamų pajamų (kaip vienintelio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas) iš esmės nepakanka (nepakako) skolininko prievolėms padengti (išieškojimams vykdyti), dėl ko išieškojimas iš esmės gali (galėjo) būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte. Šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2698-601/2016 pagal pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, nagrinėjamu atveju antstolis V. K., negalėdamas išieškoti iš skolininko A. Ž. turto ir lėšų, 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu areštavo dalį skolininko sutuoktinės V. Ž. darbo užmokesčio pajamų, gaunamų iš Kauno teritorinės darbo biržos, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Kaip patvirtina apelianto A. Ž. kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai, (duomenys neskelbtini) suinteresuoti asmenys A. Ž. ir V. Ž. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nustatė visiško atskirumo viso turto teisinį rėžimą, taip pat šio turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas (sutarties 2.1. punktas). Pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs duomenų apie minėtos povedybinės sutarties sudarymą, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiama 2016 m. spalio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo (išieškotojo) M. C. pareiškimą ir nustatė, kad skolininkui A. Ž., priklauso ½ dalis V. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.101 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas – turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip, ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tada, jeigu ji įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.102 straipsnio 2 dalis, 3.103 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad skolininko ir jo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, sutarties sudarymo faktas (duomenys neskelbtini) išviešintas vedybų sutarčių registre (b. l. 104-105), todėl šios sutarties nuostatos gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir vykdymo procese. Remiantis A. Ž. ir V. Ž. sudarytos vedybų sutarties 2.2. punkto nuostatomis, sutuoktiniai šia sutartimi nustatė, kad bet koks turtas, vienos iš šalių įgytas gyvenant santuokoje, nuo šios sutarties sudarymo dienos yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe nuo šios sutarties sudarymo momento tampa taip pat sutuoktinio pajamos, gautos iš profesinės ar kitos veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos ir bet kokios kitos pajamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šios sutarties nuostatas vertinti priešingai. Byloje nėra duomenų, jog minėtos povedybinės sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis, todėl turi būti taikomos. Taigi, iš (duomenys neskelbtini) sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto, įgyto po santuokos sudarymo, režimą, bet kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės, t. y. susitarė dėl turto atskirumo režimo (povedybinės sutarties 2.1. punktas, CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas – apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl pripažintina, jog V. Ž. darbo užmokestis, gautas iki povedybinės sutarties sudarymo ir išviešinimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o gautas po povedybinės sutarties sudarymo ir išviešinimo, yra jos asmeninė nuosavybė, ir skolininko A. Ž. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po 2016 m. rugsėjo 28 d., nenustatytina. Pažymėtina, kad kaip patvirtina antstolio V. K. apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. S-441, kuriuo nutraukė 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S-6409 vykdymą, o 2017 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-657, kuriuo iš dalies patenkino V. Ž. 2017 m. sausio 9 d. prašymą ir į V. Ž. nurodytą sąskaitą grąžino 13,62 Eur, kurie buvo išskaičiuoti iš V. Ž. darbo užmokesčio jau po (duomenys neskelbtini) vedybų sutarties sudarymo (b. l. 100-103).Atsižvelgdamas į išdėstytas ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK ir CPK teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinio turto dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, dėl šių pažeidimų byla išspręsta neteisingai. Todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, nustatant, kad A. Ž. priklauso ½ dalis V. Ž. darbo užmokesčio, gauto iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties išviešinimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Atskirojo skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantui galimybės per protingą terminą pateikti atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą, neturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje, todėl dėl jo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nustatyti, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gauto iki (duomenys neskelbtini) povedybinės sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išviešinimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.