- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2698-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13714-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio V. K. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S-6409 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš skolininko sutuoktinės V. Ž. darbo užmokesčio.
Pareiškėja nurodė, kad 4 994,79 Eur skola nėra bendroji prievolė, nes pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesais. Skolininkas A. Ž., įgydamas paskolą, kartu įgijo ir atitinkamas prievoles. Apie skolą sutuoktinė nebuvo informuota. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesilaikė išieškojimo eiliškumo. Antstolis turėjo patikrinti duomenis apie skolininko darbovietę, gaunamas pajamas. Antstolis nepagrįstai nenukreipė išieškojimo į Kauno miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-10/2005, išduotame 2005 m. kovo 25 d. skolininku nurodytą A. Ž. gaunamas pajamas. Skolininkas yra dirbantis bei gaunantis darbines pajamas (taip pat dirbo ir 2005 m.), į kurias galėjo būti nukreiptas 4 994,79 Eur skolos išieškojimas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino – panaikino antstolio V. K. 2016 m. gegužės 30 d. priimtą patvarkymą Nr. S-6409 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštavimo skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalies (b. l. 21-23).
Teismas nurodė, kad antstolis netinkamai vykdė savo pareigas, kuomet 2010 m. kovo 19 d. įpareigojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininko darbo užmokesčio išskaityti lėšas skolai dengti ir nesulaukęs prašomo atlikti veiksmo iš šios įmonės nesiėmė jokių veiksmų, dėl to 2011 m. areštavo skolininko sąskaitas banke ir vėl nesiėmė jokių veiksmų 5 metus. 2016 m. gegužės 30 d. įpareigojo UAB „E.“ iš skolininko darbo užmokesčio išskaityti lėšas skolai dengti ir, nesulaukęs prašomo atlikti veiksmo iš šios įmonės, vėl nesiėmė jokių veiksmų. Antstolis, nesulaukęs iš skolininko darboviečių pervedimų iš skolininko darbo užmokesčio privalėjo imtis visų priemonių, kad šis antstolio nurodymas būtų įvykdytas, t. y. turėjo kreiptis į teismą CPK 585 str. ir CPK 616 str. 1 d. nustatyta tvarka dėl baudos paskyrimo juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo vykdymą atsakingam asmeniui, išsiųsti reikalavimą dėl informacijos pateikimo ir pareikalauti, kad minėtos įmonės praneštų antstoliui, kodėl nėra vykdomas išskaitymas iš skolininko darbo užmokesčio ir pan. Nors teismas nenustatė, kad antstolis, areštavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, pažeidė išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, nustatytą CPK 664 str., tačiau teismo vertinimu antstolis nesiėmė visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas būtent skolininko sąskaita. Protingumo principas reikalauja, kad pirmiausia skola būtų išieškoma iš paties skolininko darbo užmokesčio, o tik nesant tokios galimybės, būtų nukreipiamas išieškojimas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Teismas laikė, kad nebuvo įsitikinta, jog nėra galimybės išieškoti skolą iš paties skolininko darbo užmokesčio.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-18429-451/2016 dėl V. Ž. skundo tenkinimo ir antstolio V. K. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S-6409 panaikinimo. Prašo atmesti skolininko A. Ž. sutuoktinės V. Ž. 2016-06-23 skundą (b. l. 32-33).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas nenustatė, kad antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą iš A. Ž., būtų pažeidęs kokią nors teisės normą. Teismas aiškiai pasakė, kad antstolis, areštavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, nepažeidė išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, kuri nurodyta CPK 664 str., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pats sau paprieštaravo teigdamas, kad protingumo principas reikalauja, kad pirmiausia skola būtų išieškoma iš paties skolininko darbo užmokesčio, o tik nesant tokios galimybės, būtų nukreipiamas išieškojimas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį. Teismas sukuria priešingą rezultatą, t. y. pažeidžia išieškotojo teisę pasinaudoti įstatymo leidėjo numatytomis visomis priverstinio išieškojimo priemonėmis bei užkerta kelią vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones;
skolos išieškojimas visada vyko ir vis dar vyksta išskirtinai tik iš skolininko A. Ž. turto ir jam priklausančių lėšų. 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-6409 antstolis nenukreipė skolos išieškojimo į V. Ž. darbo užmokestį. Šiuo patvarkymu antstolis tik areštavo V. Ž. darbo užmokesčio dalį, kuri skolininkui pagal įstatymą priklauso kaip bendras turtas įgytas santuokos metu, ir tik iki kol teismas individualizuos skolininko A. Ž. turto dalį, iš kurios vėliau gali būti vykdomas išieškojimas. Teismui nustačius, kad dalis sutuoktinio darbo užmokesčio priklauso skolininkui, šis turtas tampa skolininko turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas tokia pat eile, kaip ir į paties skolininko darbo užmokestį;
antstolis sistemingai tikrino ir tikrina A. Ž. turtinę padėtį ir jam yra žinoma, kad UAB ,,E.“ nuo įmonės kūrimo neteikia VMI finansinės atskaitomybės dokumentų, kas leidžia manyti, kad įmonė veiklos nevykdo. Tas pats pasakytina apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Įmonių pranešimai antstoliui nebūtų turėję realios reikšmės A. Ž. skolos išieškojimo rezultatui;
šiuo metu pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis antstoliai vykdo 28 vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra A. Ž.. 27 bylos vykdomos dėl piniginio pobūdžio skolų išieškojimo, kurių bendra suma, be antstolių vykdymo išlaidų ir palūkanų, yra 125 531,17 Eur. Iš skolininko A. Ž. galimai gaunamų minimalių pajamų būtų atskaitoma apie 158,64 Eur. Gautą atlyginimo dalį, kuri būtų skiriama dengti A. Ž. skoloms dengti, padalinus iš bendros skolų sumos 125 531,17 Eur, gautųsi, kad A. Ž. skolas dengtų 791,30 mėnesius arba apie 66 metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos bei LITEKO duomenis nustatyta, kad antstolis V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10/2005 dėl 17 246,00 Lt (4 994,79 Eur) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2004-05-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 246 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt atstovavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojui M. C..
2010 m. kovo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-639, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skolininko A. Ž. darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis nurodo, kad iki šiol iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo nei vieno piniginio pavedimo, nors patvarkymas įteiktas įmonei 2010 m. kovo 28 d. 2016 m. gegužės 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-6407 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „E.“. Antstolis taip pat nurodo, kad iki šiol iš UAB „E.“ negavo nei vieno piniginio pavedimo, nors patvarkymas įteiktas įmonei 2016 m. birželio 7 d. 2011 m. rugpjūčio 25 d. areštuotos skolininko banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra, nuo 2016 m. gegužės 30 d. areštuotos naujai atidarytos banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nėra.
Antstolis 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-6409, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės V. Ž. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dalį 10 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną LR Vyriausybės nustatyta minimalių mėnesio atlyginimą ir 35 proc. nuo darbo užmokesčio dalies viršijančios 1 MMA. I. M. C. 2016 m. birželio 27 d. Nr. S-7978 pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Skolininko sutuoktinė V. Ž. ginčydama antstolio 2016 m. birželio 23 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė panaikinti patvarkymą dėl V. Ž. darbo užmokesčio dalies arešto, nurodė, kad 4 994,79 Eur A. Ž. skola nėra bendroji prievolė. Antstolis turėjo patikrinti duomenis apie skolininko darbovietę bei gaunamas pajamas, ir nukreipti išieškojimą į Kauno miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-10/2005, išduotame 2005-03-25 skolininku nurodyto A. Ž. gaunamas pajamas, tačiau to nepadarė. Skolininkas yra dirbantis ir gaunantis pajamas. Galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto nustato tik teismas, V. Ž. turtas bendrojoje nuosavybėje nėra nustatytas, todėl išieškojimas iš bendro turto nėra galimas. Areštuojamos lėšos yra suplanuotos V. Ž. gydymui ir gydomosioms procedūroms.
Ginčo esmė – ar pagrįstai antstolis areštavo skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio dalį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai turi būti nustatytas skolininko prievolės pobūdis. Nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Prievolės pobūdžiui konstatuoti būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę –– vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 ir kt.).
LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. Ž. 16 400 Lt paskolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 246 Lt žyminio mokesčio, 600 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui M. C.. Taip pat priteisė iš atsakovo A. Ž. 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendime pažymėjo, kad 1999 m. gruodžio 8 d. rašytame raštelyje nurodyta, jog A. Ž. pasiskolino pinigus iš M. C.. 2001 m. lapkričio 11 d. rašytame raštelyje nurodyta, jog A. Ž. skolinasi pinigus iš C. M. Įvertinęs tai, kad A. Ž. neneigė ranka rašytų raštelių, taip pat to, kad A. Ž. su išieškotoju M. C. siejo prekybiniai santykiai, nes išieškotojas skolininkui tiekė dideliais kiekiais žuvį, teismas laikė, jog pinigus A. Ž. skolinosi būtent iš M. C., todėl priteisė aukščiau nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad tarp šalių buvo verslo santykiai ir galimai A. Ž. pinigus skolinosi savo asmeninių ar su įmonės veikla susijusių interesų naudai. Priešingai, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad gauti pinigai būtų susiję su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; kylantys iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtinti, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtomis prievolėmis, bei solidariomis sutuoktinių prievolėmis, – kas apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad A. Ž. prievolė pagal Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimą yra asmeninio pobūdžio.
Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Minėta, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia prievolė yra asmeninė ir vykdoma iš asmeninio sutuoktinio turto ir tik tada, jei jo nepakanka, išieškojimas gali būti nukreipiamas į sutuoktinio dalį bendrame turte. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog net jei skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies galimas. Tokiu atveju nustatytinas esminis aspektas, ar pats skolininkas turi tam tikro turto ir ar jo pakanka prievolei įvykdyti, priešingu atveju išieškojimas gali būti nukreipiamas į dalį bendrame turte.
Pažymėtina, kad skolininkas A. Ž. su V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias jų vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis. Remiantis LITEKO nėra duomenų, kad šiai dienai A. Ž. ir V. Ž. santuoka būtų nutraukta, kas iš esmės reiškia, kad nuo santuokos sudarymo momento iki šios dienos A. Ž. ir V. Ž. sieja santuokiniais ryšiai.
Iš bylos bei teismui prieinamų duomenų bazių nustatyta, kad skolininkas nuo 1995 m. kovo 21 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2014 m. spalio 15 d. dirbo UAB ,,S.“; nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2015 m. sausio 1 d. dirbo UAB ,,E.“, Sodros duomenis nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nuo 2011 m. A. Ž. darbo užmokestis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarė – 356 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, t. y. Sodros duomenimis A. Ž. darbo užmokestis yra minimalaus dydžio. Darbo užmokestis UAB ,,E.“ laikotarpiui nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. sudarė apie 100-110 Lt, o nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. birželio mėn. – 6 Lt. A. Ž. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, VĮ Regitra duomenis jo vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Nurodytų aplinkybių vertinimas iš esmės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės vienintelis skolininko turtas, iš kurio gali (galėjo) būti nukreipiamas išieškojimas yra jo šiai dienai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gaunamas minimalus darbo užmokestis. Pažymėtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.
Vertinant atsakovo įsiskolinimų mastą, iš Turto arešto aktų registro matyti, kad 388 720 Lt sumai yra areštuota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 22354 vnt. paprastųjų vardinių akcijų (1. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)); areštuotos piniginės lėšos 388 720 Lt sumai (2. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini)) ir areštuoti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai, nesant jų ar esant nepakankamai trūkstamai sumai areštuotinos piniginės lėšos ir kt. (3. Turto arešto aktas (duomenys neskelbtini), su pakeitimais). Antstolis nurodė, kad A. Ž. atžvilgiu yra užvestos 28 vykdomosios bylos, 27 iš jų dėl piniginio pobūdžio skolų išieškojimo, bendra išieškotina suma sudaro 125 531,17 Eur. Įvertinus nurodytus duomenis apie skolininko turimo turto apimtį ir išieškotinos sumos dydį, darytina išvada, kad skolininko A. Ž. gaunamų pajamų (kaip vienintelio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas) iš esmės nepakanka (nepakako) skolininko prievolėms padengti (išieškojimams vykdyti), todėl išieškojimas iš esmės gali (galėjo) būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame turte.
Remiantis LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino prašymą dėl skolininko A. Ž. turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų. Nutartis įsiteisėjusi.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę, kad skolininko turto nepakanka skoliniams įsipareigojimams padengti, o šiai dienai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko dalis, t. y. ½ suinteresuoto asmens V. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, – sprendžia, kad 2016 m. gegužės 30 d. antstolio patvarkymas Nr. S-6409, kuriuo buvo areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, yra teisėta ir pagrįsta.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs skolininko turimo turto apimties (gaunamų pajamų dydžio) ir skolininko prievolių masto, nepagrįstai panaikino antstolio 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S-6409, tokiu būdu, atimdamas galimybę išieškojimą vykdyti ir iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, pažeidė kreditorių interesus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį.
Pareiškėjos V. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.