Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo UAB „Eurotransport24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei ir atsakovui D. B.,

viešame teismo posėdyje (2022 m. sausio 25 d., mišriu nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui D. B. dėl darbuotojo tyčiniais veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. sausio 28 d. 10:00 val.

1. Teisme 2021 m. spalio 27 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas ieškovo UAB „Eurotransport24“ (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovui D. B. (toliau – atsakovas), kuriame prašoma priteisti iš atsakovo:

1) 1386,98 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, padarytų esant neblaiviam darbo metu.

2) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) 31,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas;

4) 279,87 Eur vertimo išlaidas;

5) 605,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

1.1. Remiantis turimais duomenimis ir dokumentais, Ieškovo darbuotojas D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) (Atsakovas) 2021 m. liepos mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius j paskirties vietas) su Ieškovo vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6) (toliau šiame sprendime bendrai vadinama – transporto priemonė). Lenkijoje 2021-07-17 Atsakovas, vykdydamas minėtas darbines pareigas, būdamas neblaivus (šią aplinkybę patvirtina pats Atsakovas savo rašytiniame paaiškinime) savo tyčiniais veiksmais (koja išdaužė transporto priemonės priekinį stiklą bei rankomis sudaužė dešinės pusės kameros/veidrodžio monitorių, toliau šiame sprendime – transporto priemonės monitorius) apgadino Ieškovui priklausančią transporto priemonę. Šias aplinkybes patvirtina minėtame Ieškovo vilkike sumontuotų vaizdo kamerų įrašas, apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, Atsakovo paaiškinimas (ieškinio priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7).

1.2. Dėl minėtų Atsakovo tyčiniais veiksmais padarytų transporto priemonės sugadinimų, Ieškovas patyrė 1386,98 Eur (be PVM) nuostolių sumą, kurią patvirtina įmonės UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ sąmata Nr. 21136887, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ PVM sąskaita-faktūra Nr. TSS2100008643 bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (ieškinio priedas Nr. 8).

1.3. Atsakovas pripažino savo atsakomybę dėl Ieškovui 2021-07-17 įvykio metu padarytos žalos bei Ieškovas su Atsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį Atsakovas įsipareigojo atlyginti Ieškovui padarytą žalą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo darbo santykių pasibaigimo (ieškinio priedai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9). Darbo sutartis Ieškovo iniciatyva dėl Atsakovo kaltės buvo nutraukta 2021-07-23, tačiau per minėtame susitarime nustatytą terminą Atsakovas žalos neatlygino (ieškinio priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, Ieškovas 2021 m. rugpjūčio mėn. pateikė Atsakovui pretenziją prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau Atsakovas į minėtą pretenziją nesureagavo, žalos/jos dalies neatlygino (ieškinio priedas Nr. 10). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas geranoriškai Ieškovui žalos neatlygino, Ieškovas, vadovaudamasis minėto susitarimo 1.5 punktu, prašo iš Atsakovo priteisti visą patirtos žalos sumą, t. y. 1386,98 Eur.

1.4. 2021-02-22 darbo sutarties Nr. 1519, sudarytos tarp Ieškovo ir Atsakovo, 5.14 punktas numato, kad Atsakovas įsipareigoja pagal tiesioginę paskirtį naudoti darbo priemones ir kitą įmonės turtą; užtikrinti, kad materialinės vertybės ir dokumentai būtų saugomi laikantis nustatytų taisyklių ir taip, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas (Priedas Nr. 2). Papildomo susitarimo (priedas prie darbo sutarties Nr. 1547) 1.1 punktas numato, kad darbuotojas (vairuotojas) privalo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu; 1.18.1 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų (1.18.4. p.); 1.18.8. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo.

1.5. Darbo kodeksas įtvirtina kiekvienos darbo sutarties šalies pareigą atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą (Darbo kodekso 151 str.). Surinkti įrodymai patvirtina, kad Atsakovas, vykdydamas darbines pareigas pagal su Ieškovu sudarytą darbo sutartį, padarė Ieškovui žalą būdamas neblaivus, tyčiniais veiksmais, todėl privalo atlyginti visą žalą. Praktiką dėl visiško žalos atlyginimo esant darbuotojų tyčiniams veiksmams ar veiksmams, turintiems nusikaltimo požymių, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013- 12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013 ir kt.).

1.6. Prie ieškinio pridėjo įrodymus: darbo sutartį, įsakymą dėl komandiruotės, transporto priemonės duomenis, foto nuotraukas apie padarytus apgadinimus, atsakovo pasiaiškinimą, transporto priemonės remonto sąskaitas (priedas Nr. 8), pagal kurias ieškovas sumokėjo 1678,25 Eur UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ už transporto priemonės (Mersedes benz actros 1845 ls2020, v/n. (duomenys neskelbtini)) kėbulo kabinos remontą, šalių susitarimą dėl 1300 Eur žalos atlyginimo, pretenziją atsakovui, Valstybinės darbo ginčų komisijos sprendimą, mokėjimus žyminiam mokesčiui, atstovavimo išlaidas, vertimo išlaidas, įmonės registracijos juridinių asmenų registre išrašą, atstovavimo sutartį.

2.1.2. Papildomai 2022 m. sausio 3 d. el. p. pateikė teismui (DOK 89, 90, 113):

1) paaiškinimą, kuriame nurodė, kad po apgadinimo, kitą dieną atvykęs meistras pakeitė transporto priemonės monitoriaus stiklą, o dar kitą dieną jis nuvyko tam tikru adresu, kur pakeitė transporto priemonės kabinos priekinį stiklą, ir pagal meistro nurodymą jis meistrui iš savo kortelės išėmė grynais 468,29 Eur ir juos padavė. Grįžęs į Lietuvą viską perdavė savo vadybininkui, kuris jam pasiūlė pasirašyti dokumentą, kad jis yra skolingas 406 Eur, kad visa tai bus išskaičiuota iš jo darbo užmokesčio, tačiau neišsaugojo tų dokumentų, nes su jais galėjo tik susipažinti. Dar kartą pažymėjo, kad padarydamas žalą veikė netyčia.

2) Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, kad iš ieškovo 2021 m. liepos 20 d. gavo 460 Eur išlaidoms, taip pat pvz., 2021 m. liepos mėnesį gavo 300 Eur darbo užmokesčio avansą ir dar 200 Eur avansą reiso išlaidoms;

3) Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 21 d. iš sąskaitos išimta du kartus po 221,51 Eur, taip pat pažymėtas kursas Lenkijos zlotais 4,5863;

4) meistro tvarkiusio transporto priemonę kontaktus: (duomenys neskelbtini).

2) 31,00 Eur patirtų žyminiam mokesčiui;

3) 279,87 Eur patirtų vertimo išlaidoms;

4) 847,00 Eur patirtų advokato pagalbai apmokėti;

3.2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, palaikė parengiamuose teismo posėdžiuose išsakytą nuomonę, kad iš ieškovas nepagrįstai jam nesumokėjo dalies atlyginimo, todėl iš nesumokėtos dalies atlyginimo ieškovas turėjo pasidengti likusią 930 Eur žalą.

Baigiamųjų kalbų metu atsakovas prašė išspręsti klausimą iš esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Ieškinys atmestinas.

4. Bendroji kasacinio teismo praktika, kuria remiamasi šioje byloje:

4.1. Darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

Taigi byloje kilusį ginčą teismas nagrinėja iš esmės.

4.2. Pirmosios instancijos teisme labai svarbus yra ne tik tinkamas teisės aiškinimas ir taikymas, tačiau ir tai, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

4.3. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, todėl teismas išvadas darė remdamasis įrodymais, kurie šalių ir teismo iniciatyva buvo pateikti į bylą.

5.1. ginčas kilo dėl žalos dydžio apgadinus ieškovo transporto priemonę, t. y. transporto priemonės kabinos priekinį stiklą ir monitorių ir ar ją atsakovas yra atlyginęs, taip pat dėl atsakovo kaltės formos. Tarp šalių nėra ginčo dėl apgadintų daiktų kiekio ir tai, kad apgadinimus atsakovas padarė neblaivus.

5.2. 2021 m. vasario 22 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1519, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės nutraukta 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. BD-1519. Tarp šalių nėra ginčo dėl darbo santykių nutraukimo pagrįstumo.

5.3. Atsakovas 2021 m. liepos mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius j paskirties vietas) su Ieškovo transporto priemone (v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini)) (ieškinio priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6). Lenkijoje 2021-07-17 Atsakovas, vykdydamas minėtas darbines pareigas, būdamas neblaivus (šią aplinkybę patvirtina pats Atsakovas savo rašytiniame paaiškinime) koja išdaužė priekinį transporto priemonės stiklą bei rankomis sudaužė transporto priemonės monitorių, taip apgadino Ieškovui priklausančią transporto priemonę (v/n (duomenys neskelbtini).

5.4. Transporto priemonės priekinio stiklo keitimo 457 Eur išlaidas apmokėjo atsakovas iš jam skirtų dienpinigių ir ieškovas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje ieškinio reikalavimo šioje dalyje atsisakė.

5.5. Ieškovas patyrė transporto priemonės monitoriaus remonto išlaidų 930 Eur ir jas prašo priteisti, minėta išlaidų suma yra įrodyta į bylą 2022 m. sausio 4 d. DOK-691, sausio 5 d. DOK-1839, 2022 m. sausio 11 d. DOK-6008 pateiktais įrodymais, kurie liudija, kad transporto priemonės monitoriaus remonto išlaidos buvo 1035,73,00 Eur ir, kad jas ieškovas realiai patyrė. Pažymėtina, kad ieškovas su pirminiu ieškiniu pateikė kitokius išlaidas patvirtančius dokumentus, t. y. kad transporto priemonės remontas buvo atliktas Lietuvoje ir kad remontą atliko UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ (ieškinio priedas Nr. 8), tačiau vėliau atsakovui pateikus paaiškinimus, kad transporto priemonė buvo suremontuota Lenkijoje, ieškovas pateikė naujus remontą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie iš esmės atitiko ir kitus byloje esančius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Atitinkamai teismas kritiškai vertina ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, liudijančius, kad transporto priemonės remontas buvo atliktas Lietuvoje ir kad remontą atliko UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ (ieškinio priedas Nr. 8).

5.7. Ieškovas iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių pagal 2021 m. liepos 23 d. įsakymą (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2) dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių išskaitė 1108,65 Eur už 2021 m. kovo 4 d. mokymus.

6. Reikalavimas priteisti 930 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų tyčinių veiksmų, padarytų esant neblaiviam darbo metu, atmestinas nes ieškovas nors ir įrodė, kad atsakovas padarė žalos už 930 Eur, tačiau ieškovas nepagrįstai nesumokėjo atsakovui ne mažiau, kaip 930 Eur jam priklausančios darbo užmokesčio ir dienpinigių dalies:

6.1.1. Atsakovas pagal su įmone sudarytos darbo sutarties 5.14 punktą buvo įsipareigojęs rūpintis, kad jam perduotos materialinės vertybės būtų saugomis laikantis nustatytos tvarkos.

6.1.2. Darbo kodekso 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Darbo kodekso 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: <...> 3) žala padaryta neblaivaus <...>. 2021-02-22 darbo sutarties Nr. 1519, sudarytos tarp Ieškovo ir Atsakovo 1.18.8 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo.

6.1.3. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė buvo apgadinta, ir aplinkybių, kad transporto priemonės apgadinimo dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas. Atsakovas teigia, kad turtą apgadino, tačiau netyčia nors ir būdamas neblaivus ir kad visa žala yra atlyginta, o atsakovė, kad žala padaryta tyčia, neblaivaus ir ji neatlyginta.

6.1.4. Nors byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju atsakovas tikrai veikė tyčia, nes jis nurodė, kad neatsimena kaip padarė apgadinimus, tačiau Darbo kodekso 154 straipsnio prasme nėra svarbu nustatyti tyčios formą, kai žalą padaro neblaivus darbuotojas, nes pakanka vienos sąlygos – neblaivumo. Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad atsakovas žalą padarė neblaivus, abi dėl to sutinka, todėl taikytina Darbo kodekso 154 straipsnio 3 punkto sąlyga, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai padaryta neblaivaus.

Konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovui buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovui žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

6.2. Nors atsakovas padarė ieškovui 930 žalos, tačiau ieškovas nepagrįstai atskaitė iš atsakovo 1108,65 Eur iš jo darbo užmokesčio ir dienpinigių:

6.2.1. Šiuo atveju konstatavus, kad atsakovas žalą padarė būdamas neblaivus, ji turėtų atlyginta pilnai, tačiau atsakovas pateikė paaiškinimus, kad padarytą žalą jis atlygino pilnai, nes ieškovas padarė išskaitas iš jo darbo užmokesčio. Teismas bylos nagrinėjimo metu aiškinosi ar ieškovas padarė išskaitas iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ir dienpinigių ir daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovo išskaitė 1108,65 Eur.

6.2.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas padarė žalos ieškovui, t. y.:

1) 457 Eur dėl sudaužyto transporto priemonės priekinio stiklo, kuriuos atsakovas atlygino, nes stiklo pakeitimo išlaidas apmokėjo iš jam skirtų dienpinigių, šią aplinkybę pripažino pats ieškovas;

2) 1035,73,00 Eur dėl transporto priemonės monitoriaus remonto, kuriuos apmokėjo pats ieškovas, tačiau reikalautiną žalos dydį sumažino iki 930 Eur. Atitinkamai bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas ar šią sumą atsakovas yra skolingas ieškovui ar ne. Atsakovas nurodė, kad neskolingas, nes ieškovas nepagrįstai iš jo iškaitė dalį darbo užmokesčio ir dienpinigių. Kaip minėta teismas nustatė, kad ieškovas iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių pagal 2021 m. liepos 23 d. įsakymą (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2) dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių išskaitė 1108,65 Eur.

6.2.3. Iš 2022 m. sausio 24 d. DOK 13997 pateiktų įrodymų ir paaiškinimų teismas negali daryti išvados, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo priklausantį darbo užmokestį, dienpinigius, nustatė kitas atsakovo komandiruočių metu patirtas išlaidas, tačiau teismas daro išvadą, kad 2021 m. liepos 23 d. įsakymo (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2) pagrindu padaryta 1108,65 Eur išskaita už mokymus yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ieškovas priimdamas ir įvykdydamas šį įsakymą nesilaikė darbdaviui taikomo racionalaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalono, taip pat netinkamai vykdė ir taip pažeidė:

1) Šalių 2021-02-22 sudarytos darbo sutarties Nr. 1519 papildomo susitarimo 2.5 punkto nuostatas, pagal kurias darbdavys buvo įsipareigojęs tinkamai apskaičiuoti darbuotojo padarytą žalą ir pateikti apskaičiavimus darbuotojui;

2) Darbo kodekso 25 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas įpareigojančias darbdavį darbuotojui suprantama kalba laiku ir tinkamai informuoti darbuotojus apie bet kokias aplinkybes galinčias reikšmingai paveikti sutarties vykdymą ar nutraukimą bei kad tokia informacija turi būti pateikiama raštu (Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys) ir Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Atitinkamai teismas atmeta ieškovo argumentus, kad apie 2021 m. liepos 23 d. įsakymą (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2) dėl išskaitos iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių ieškovas neturėjo pareigos informuoti darbuotojo. Kaip minėta byloje nustatyta (2022 m. sausio 24 d. DOK 13997, teismo posėdžio metu pateikti ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimai), kad apie 2021 m. liepos 23 d. įsakymą dėl išskaitų ieškovas neinformavo atsakovo, jam nepaaiškino jo turinio, todėl atsakovas apie jį ir jo pagrindu padarytas išskaitas iš esmės sužinojo tik šio teismo proceso metu.

6.2.4. Vertinant 2021 m. liepos 23 d. įsakymo (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2), kurio pagrindu padaryta išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių aktualu įvertinti ir 2021 m. kovo 3 ir 4 d. susitarimus, kurių numeris yra pats Nr. 1519 dėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo (2022 m. sausio 4 d. DOK-691 priedai Nr. 3 ir 3.1) turinį bei jų pagrindu išrašytą UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2021-03-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TSS21 Nr. 00003842 ir jos detalizaciją (2022 m. sausio 11 d. DOK 6008 priedas Nr. 4:

1) 2021 m. kovo 3 ir 4 d. susitarimų, kurių numeris yra tas pats Nr. 1519 dėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo yra esmės analogiško turinio, skiriasi tik tai, kad vienos data yra 2021 m. kovo 3 d. kitos data yra 2021 m. kovo 4 d. Kiekvienoje iš jų yra nurodyta, kad darbuotojas sutinka atlyginti susitarime nurodytas išlaidas (po 600 Eur), jei darbuotojas bus atleistas dėl jo kaltės arba nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva be svarbių priežasčių. Sutartis yra pasirašiusios abi ginčo šalys, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovui būtų perduoti antrieji minėtų sutarčių egzemplioriai.

- nustatė mokymų vertę dar negavęs mokymus vykdžiusios įmonės PVM sąskaitos faktūros (ji išrašyta 2021 m. kovo 31 d.);

2) UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2021-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TSS21 Nr. 00003842 ir jos detalizacijoje nurodyta, kad atsakovas dalyvavo vieno dienos mokymuose vykusiuose 2021 m. kovo 4 d., kurių vertė 1200 Eur, temos: streso valdymas, žodynėlis, kaip susikalbėti užsienyje, sveika gyvensena, pirmosios medicinos suteikimo kursai, finansinis raštingumas, sveikatos patarimai, savivertės ugdymas, efektyvūs laiko planavimo ir valdymo metodai, savigynos mokymai, sveika gyvensena. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad kažkokie mokymai 2021 m. kovo 4 d. vyko, tačiau juose beveik nieko nemokė, reikėjo tik spręsti testus.

Teismas daro išvadas, kad UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2021-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje serija TSS21 Nr. 00003842 ir jos detalizacija bei vienų vienos dienos mokymų vertė 1200 Eur vertintinos kritiškai, nes:

- visų pirma, ieškovas nesupažindino su minėtais dokumentais atsakovo, taip nesilaikė 2021-02-22 sudarytos darbo sutarties Nr. 1519 papildomo susitarimo 2.5 punkte, Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatų;

- PVM sąskaitą faktūrą serija TSS21 Nr. 00003842 ir jos detalizaciją pateikė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, kuri viešai prieinamais duomenimis https://www.transtira.eu/paslaugos/sunkvezimiu-servisas neteikia mokymo paslaugų.

- PVM sąskaitą faktūrą serija TSS21 Nr. 00003842 ir jos detalizaciją pateikė UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“, t. y. įmonė, kurios išrašytą transporto priemonės remonto sąskaitą ieškovas buvo pridėjęs prie ieškinio, tačiau vėliau paaiškėjus, kad transporto priemonė buvo remontuota Lenkijoje pateikė Lenkijos įmonių išrašytas sąskaitas faktūras.

Teismui priėjus išvados, kad ieškovas priimdamas ir įvykdydamas 2021 m. liepos 23 d. įsakymą (2022 m. sausio 11 d. DOK-6008, priedas Nr. 2) bei sudarydamas 2021 m. kovo 3 ir 4 d. susitarimus, kurių numeris yra tas pats Nr. 1519, dėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo neįvykdė tinkamai savo pareigų numatytų 2021 m. vasario 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 1519 papildomo susitarimo 2.5 punkte, Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatose, teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai iš atsakovo išskaitė 1108,65 Eur už mokymus. Šią sumą ieškovas galėjo panaudoti 1035,73 Eur žalai už sugadintą transporto priemonės monitorių.

Taigi įvertinus tai, kad dėl transporto priemonės monitoriaus sugadinimo ieškovas patyrė 1035,73 Eur nuostolių (žalos) ir tai, kad iš atsakovo prašė priteisti 930 Eur, bei tai, kad ieškovas nepagrįstai išskaitė iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių 1108,65 Eur už mokymus, tai, kad atsakovas neprašo priteisti jam nesumokėto darbo užmokesčio ar kitų kompensacijų, darytina išvada, kad šalys yra viena su kita pilnai atsiskaitę, t. y. ieškovas yra sumokėjęs atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas, o atsakovas yra atlyginęs padarytą žalą ir šalys viena kitai nėra nieko skolingos.

7. Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, teismas nenagrinėja ir nevertina susijusių ieškovo reikalavimų – atlyginti 31,00 Eur patirtų žyminiam mokesčiui, 279,87 Eur patirtų vertimo išlaidoms, 847,00 Eur patirtų advokato pagalbai apmokėti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų, nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (4,74 Eur) nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Byloje kilusį ginčą išnagrinėjus iš esmės, ieškovo UAB „Eurotransport24“ ieškinį atmesti.

Teismo sprendimą išversti į rusų kalbą ir kopiją siųsti atsakovui el. p. (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika, t. y. sprendimo įteikimui naudoti Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 10 straipsnyje nustatytą mechanizmą, kuris nustato, kad „Jeigu paskirties valstybė neprieštarauja, ši Konvencija netrukdo: a) tiesiogiai siųsti teisminius dokumentus paštu užsienyje esantiems asmenims; <...>.“ Minėtos konvencijos vieši ratifikavimo duomenys (https://www.hcch.net/en/states/authorities/details3/?aid=242) patvirtina, kad Baltarusijos Respublika neprieštarauja tokiam procesinių dokumentų įteikimo būdui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.