Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. P. atstovo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 14 d. 15.42 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y., vairuodamas transporto priemonę kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkdamas eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais veiksmais B. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 8, 9 punktus, 3 priedo 1.3 ir 140.5 punktus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir B. P. atstovo apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju B. P. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde B. P. sutinka, kad jo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau nesutinka, kad jie buvo chuliganiški, nes, anot jo, nėra dėl to pasipiktinimą pareiškusių vairuotojų, nėra duomenų, kad tyčia ir būtent iš chuliganiškų paskatų jis sutrikdė viešąją tvarką eisme ir pan. Vien išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkiant eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones, negali būti pagrindas veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio šeštą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

8. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog B. P. 2025 m. rugpjūčio 14 d. 15.42 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, t. y., vairuodamas transporto priemonę kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkdamas eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais veiksmais B. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9 punktus, 3 priedo 1.3 ir 140.5 punktus.

8.1. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog protokole turi būti nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; <...>. Iš nurodytos teisės normos matyti, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodomas kodekso straipsnis ir jo dalis arba kitas atsakomybę nustatantis teisės aktas. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra siejamas su padarytais KET pažeidimas, todėl konkretūs KET punktai turi būti nurodomi protokole, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad vairuotojai, vairuodami transporto priemones, privalo laikytis visų KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to reikalavimas yra bendrasis ar specialusis. KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 5 punktas įtvirtina, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas). Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). KET 3 priedo 1.3 punktas numato, jog dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. KET 140.5 papunktis įtvirtina, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

8.2. Tiek skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu B. P. pripažino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 15.42 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nurodė, kad jis tai darė, nes nebuvo intensyvaus eismo ir jis niekam netrukdė. Važiavo darbo reikalais, be to, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas B. P., tokį manevrą atliko ir kiti vairuotojai. Pirmosios instancijos teismas tokią versiją pagrįstai vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti kylančios atsakomybės pasekmes. Be to, net ir susiklosčius pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms dėl (duomenys neskelbtini), tokios aplinkybės nemažina pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo ir jo nepateisina. Iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, kuri atskirta dviguba ištisine linija, tiek pirmoje, tiek ir antroje eismo juostose didelė stovinčių automobilių kolona. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoja prie antroje juostoje esančio paskutinio automobilio ir nestabdydamas kerta ištisinę dvigubą liniją.

8.3. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024, kurioje konstatuota, kad buvo teisingai nustatytas administracinio nusižengimo motyvas – chuliganiškos paskatos, nes automobilių, stovinčių didelėje spūstyje, apvažiavimas akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams.

9. Be B. P. paaiškinimo, kad jis nesiekė chuliganiškai elgtis, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kitų transporto priemonių lenkimas, vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, siekiant nelaukti eismo spūstyje kartu su kitomis transporto priemonėmis, ypač įvykus eismo įvykiui, negali būti vertinamas kitaip, kaip tik chuliganiškas, asmeninius interesus tenkinantis, save kitiems eismo dalyviams priešpastatantis elgesys, be to, toks elgesys akivaizdžiai paniekina nustatytas viešojo eismo taisykles. Tai, kad nėra pasipiktinimą pareiškusių vairuotojų, nagrinėjamu atveju yra savaime suprantama, nes B. P. veiksmas atliktas netikėtai, spontaniškai, pakankamai intensyvaus viešojo eismo judėjimo metu. Nors byloje nėra nustatytas nukentėjęs asmuo ir nėra surinkti pareiškimai / paaiškinimai, kuriuose asmenys tvirtintų, jog B. P. vairavimas jiems sukėlė pavojų, tačiau chuliganiškam vairavimui konstatuoti pasekmės nėra būtinos, tai nėra būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis. Norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakanka paties chuliganiško vairavimo, kuris kėlė pavojų eismui ir jame dalyvaujantiems asmenims, tuo pačiu nebūtina, jog būtų sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėtų kiti asmenys ar jų turtas.

10. B. P. atstovas (duomenys neskelbtini) A. S. kelia klausimą dėl padaryto administracinio nusižengimo tinkamo kvalifikavimo bei nurodo, jog B. P. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kito ko nurodyta <...> įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus <....>. KET 3 priedo 1.3 punkte nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, B. P. atliko lenkimo manevrą, turėdamas tikslą aplenkti priešais jį stovinčius automobilius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek pradėjo manevrą, tiek jį užbaigė, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tai aiškiai matyti iš patiekto vaizdo įrašo, kurią pagal KET nuostatas kirsti draudžiama. Pažymėtina, jog B. P. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką. B. P. pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET, bet draudimo lenkti, įtvirtinto Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymas. Taigi nėra teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes šiame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas neatitinka B. P. padaryto pažeidimo esmės.

11. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, jog byloje nustatytos objektyvios B. P. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks transporto priemonės vairavimas, kai kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimis), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, taip aplenkiant eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones, yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir keliantis pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad B. P. veiksmai buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. P. atstovo (duomenys neskelbtini) A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.