- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- eII-77-586/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00871-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- B. P.
- Advokatai
- Audrius Saulėnas
- Kategorijos
- 16.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. P., jo atstovui advokatui Audriui Saulėnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., advokato Audriaus Saulėno skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14019-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14019-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) B. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 14 d., 15:42 val., adresu Prano Lideikio g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, tai yra, vairuodamas transporto priemonę kelyje iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas priešingomis kryptimi), kurios atskirtos dviguba ištisine ženklinimo linija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą taip aplenkdamas eismo spūstyje dviejose eismo juostose važiavimo kryptimi lėtai judančias transporto priemones. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4, 5, 8, 9, 3 priedo 1.3, ir 104.5 punktus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas B. P. advokato Audriaus Saulėno skundas, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, perkvalifikuojant B. P. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 60 Eur piniginę baudą. Skunde nurodo, kad B. P. (toliau – pareiškėjas) nuomone, skundžiamas nutarimas iš dalies yra nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas. Pareiškėjas neneigia, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą (apvažiavo kliūtį kirsdamas ištisinę liniją), tačiau nesutiko ir nesutinka, kad toks veiksmas buvo atliktas iš chuliganiškų paskatų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad B. P. būtų demonstravęs savo išskirtinumą, nepagarbų ir niekinamą požiūrį į kitus eismo dalyvius. Pati Institucija pripažino, kad minėtą dieną Klaipėdoje P. Lideikio gatvėje įvyko eismo įvykis, dėl kurio susidarė spūstis. Nežinodamas, kiek laiko reikęs stovėti spūstyje, B. P. apvažiavo susidariusią kliūtį. Pažymi, jog lenkimas buvo momentinis, matomumas geras, niekas priešingoje eismo juostoje nevažiavo. Lenkimo manevras niekam jokio pavojaus nesukėlė. Nufilmavo nusižengimą vienas eismo dalyvis, o ne „dalyviai“, nėra duomenų, kad kiti vairuotojai būtų teikę skundus dėl B. P. „iššaukiančių veiksmų“, kuriais jis būtų demonstravęs „savo išskirtinumą“ ir „nepagarbą kitiems eismo dalyviams“ ir neva „tyčia negerbęs žmonių ir visuomenės“, „niekinęs elementarias elgesio kelyje normas“, kaip teigia Institucija. Pareiškėjo P. veika kvalifikuota netinkamai, ji turėtų būti perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirta minimali šios normoje numatyta piniginė bauda, atsižvelgiant į tai, kad B. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su B. P. advokato A. Saulėno skundu nesutinka. Nurodo, kad iš skundo turinio matyti, jog B. P. neneigia, kad važiuodamas kelyje ir esant užimtoms visoms eismo juostoms, apvažiavo kitas transporto priemones kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutinka su Institucijos atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, neigia, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė pavojų eismo saugumui. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „2025-08-14 koda (duomenys neskelbtini) trumpas.mp4“. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog tokiais veiksmais jis apvažiavo kelyje atsiradusią kliūtį ir tokiais manevrais niekam pavojaus nekėlė, chuliganiškų paskatų neturėjo. Įvertinus pareiškėjo teiginius nustatyta, kad minėtą dieną Klaipėdoje, Prano Lideikio g. įvyko eismo įvykis (Policijos registruojamų įvykių registre 2025-08-14 15.38 val. registruotas pranešimas ROIK 0125000474451). Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad abejose eismo juostose susidarė automobilių spūstis. Taip pat matyti, kad eismas nebuvo sustojęs ir pravažiuoti pareiškėjui buvo visos galimybės nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų. Susidariusi spūstis kelyje nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui. Priešingai, pareiškėjas tokiu atveju turėjo judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti norimą tašką, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilė tolygiai gali judėti į priekį, iš priekio atvažiuoti automobilis, o pareiškėjas gali nespėti saugiai grįžti į jo važiavimo krypties eismo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus pareiškėjas padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjo veiksmais – atliekant automobilių kolonos apvažiavimą / lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir buvo priversti kantriai stovėti didelėje automobilių spūstyje ir laukti savo eilės važiuoti toliau, o pareiškėjas, nepaisydamas KET ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkė kitus spūstyje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją ir pasipiktinimą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent pasipiktinę tokiu pareiškėjo elgesiu kiti eismo dalyviai nufilmavo pareiškėjo daromą nusižengimą ir apie jį pranešė policijai. Institucija pažymi, kad pareiškėjo inkriminuojamą vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Be to, kaip minėta, pareiškėjas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių. Toks vairavimo būdas, pažeidęs net penkis Kelių eismo taisyklių punktus, laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju Institucijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas, atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o pareiškėjo manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Institucijos nuomone, pareiškėjo advokato A. Saulėno skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad važiuojant P. Lideikio gatve, pamatė spūstį priekyje, ir privažiavus prie spūsties, automobiliai nejudėjo ir įvertino, kad priekyje nubuvo daug automobilių, iš priekio niekas neatvažiavo, buvo geras matomumas ir nusprendė apvažiuoti kliūtį iš kairės pusės. Jo manymu, jis nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aplenkė 2-3 automobilius. Tokį pat manevrą atliko ir kiti vairuotojai. Važiavo darbo reikalais.
Advokatas Audrius Saulėnas teismo posėdžio metu palaikė skundą pilna apimtimi ir jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad pareiškėjas neginčija padaryto nusižengimo, o keliamas tik klausimas dėl kvalifikavimo, o būtent dėl chuliganiško vairavimo. Pateiktas vaizdo įrašas padarytas iš kito automobiliais vaizdo registratoriumi, jame matosi, kad B. P. pakankamai greitai apvažiuoja tą kliūtį, kad nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems. Jokių intencijų demonstruoti nepagarbą nebuvo. Eismas nejudėjo nei primoje nei antroje eismo juostose. Nėra duomenų, kad B. P. iš chuliganiškų paskatų padarė nusižengimą.
Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Esant atitinkamam Institucijos prašymui, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, B. P. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu B. P. pripažino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., 15:42 val., adresu Prano Lideikio g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nurodė, kad jis tai darė, nes nebuvo intensyvaus eismo ir jis niekam netrukdė. Važiavo darbo reikalais, be to, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas B. P., jog tokį manevrą atliko ir kiti vairuotojai. Tačiau teismas tokią versiją vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti kylančios atsakomybės pasekmes. Be to, net ir susiklosčius pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms dėl darbo, tokios aplinkybės nemažina pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo ir jo nepateisina.
Sutikti su tokiu B. P. situacijos vertinimu teismas neturi jokio pagrindo. Iš vaizdo įrašo „2025-08-14 koda (duomenys neskelbtini) trumpas.mp4“ matyti, kad automobilis „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja P. Lideikio g., antra eismo juosta, kuri atskirta dviguba ištisine linija, tiek pirmoje, tiek ir antroje eismo juostose didelė stovinčių automobilių kolona. Automobilis „Skoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiuoja prie antroje juostoje paskutinio automobilio ir nestabdydamas, kerta ištisinę dvigubą liniją.
Esminis ginčo klausimas nagrinėjamoje byloje, kuris keliamas skunde, susijęs su chuliganiškų paskatų konstatavimu B. P. atliktuose veiksmuose vairuojant automobilį. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo dalyvaudamas viešajame eisme, kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu, siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, jis demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511-2018 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024 konstatuota, kad buvo teisingai nustatytas administracinio nusižengimo motyvas – chuliganiškos paskatos, nes automobilių, stovinčių didelėje spūstyje apvažiavimas, akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių sąskaita tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams.
Taigi B. P. veiksmai aiškiai atitinka visas tris būtinas chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėties sąlygas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. Saulėnas kėlia klausimą dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo tinkamo kvalifikavimo bei nurodo, jog tokie B. P. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kito ko nurodyta <...> įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus<....>. KET 3 priedo 1.3 punkte nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.
Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, jog B. P. atliko lenkimo manevrą, turėdamas tikslą aplenkti priešais jį stovinčius automobilius. B. P. tiek pradėjo manevrą, tiek jį užbaigė, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, tai aiškiai matyti iš patiekto vaizdo įrašo, kurią pagal KET nuostatas kirsti draudžiama. Todėl B. P. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką. B. P. pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET, bet draudimo lenkti nesilaikymas. Taigi nėra teisinio pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes šiame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas neatitinka B. P. padaryto pažeidimo esmės.
Atsižvelgiant į visas byloje išdėstytas aplinkybes, Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti B. P. atstovo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo B. P. atstovo advokato Audriaus Saulėno skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14019-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.