Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis sugyventinę, vaikų neturi, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas, paskutiniai teistumai:

1) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos); 25 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos); 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 584 MGL (21 993 Eur) bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ir jis išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, t. y. veika iš BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), iš BK 25 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, į BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (7 epizodai), ir paskirta galutinė bausmė – 384 MGL (14 461 Eur) bauda;

2) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, atidėtas 4 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmė atlikta 2025 m. vasario 8 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis 2024 metų gegužės mėnesį Š. J. automobilyje, kuris buvo jo žinioje, radęs ir paėmęs Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Š. J. vardu, laikė jį su savimi iki tol, kol 2024 m. gegužės 30 d., apie 17.22 val., vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)), Pilaitės prospektu, netoli pastato, esančio Mėnulio g. 11, Vilniuje, patikrinimo metu, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Š. J. vardu, pateikdamas nurodytą dokumentą jį sustabdžiusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. I. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad yra įmonės direktorius, užsiima automobilių prekyba, prekiauja savo įmonės turimais automobiliais bei padeda automobilius parduoti pažįstamiems, kurie to paprašo. 2024 m. gegužės viduryje jam Š. J. atvarė automobilį „Toyota Prius“ ir paprašė padėti parduoti. Jis ruošė minėtą automobilį pardavimui – plovė saloną ir rado automobilio skydelyje nuo saulės (vairuotojo pusėje) vairuotojo pažymėjimą, išduotą Š. J. vardu. Iš karto paskambino Š. J. ir pasakė jam, jog pastarojo vairuotojo pažymėjimas yra pas jį, į ką jam atsakė viskas gerai ir galės perduoti kai jie susitiks. Visuomet išima iš automobilio nereikalingus daiktus, šiuo atveju dokumentą (t. y. vairuotojo pažymėjimą) įsidėjo į savo piniginę. Tai nutiko gegužės viduryje. Vėliau, t. y. gegužės 30 d. jį sustabdė policijos pareigūnai, jis buvo su (duomenys neskelbtini) registruotu automobiliu „Audi“. Jį sustabdė Mėnulio g., bet policininkai paprašė nuvažiuoti į šalia esančią aikštelę. Kadangi jam pačiam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis jautė įtampą, dar pareigūnai jam pasakė, jog automobilis yra išregistruotas ir neturi civilinio draudimo. Nurodė, kad jį policijos pareigūnai sustabdė dėl to, kad vairavo (duomenys neskelbtini) registruotą automobilį. Todėl kai paprašė jo dokumento, jis nežiūrėdamas padavė pareigūnui teises, t. y. nežinojo kieno teises jis padavė. Pareigūnas nuėjo, o jis liko automobilyje. Sugrįžęs pareigūnas į jį kreipėsi „Š.“ vardu, tada suprato, jog padavė ne savo vairuotojo pažymėjimą. Tuo metu galvojo ką daryti, bandė išlaviruoti „Š.“ vardu – jo klausė ar yra „Š.“, buvo pasimetęs, dėl to pasakė jog yra. Tuomet jo paprašė prieiti prie policijos automobilio, tuomet suprato papuolęs į „situaciją“, kad padavė ne savo teises. Galvojo ar tuo metu paduoti savo teises, bet pagalvojo, jog tuomet atims jo negaliojančias teises, kurios jam yra reikalingos užsienyje. Jo klausinėjo Š. duomenų – asmens kodo (kurį žinojo, nes ne kartą anksčiau yra pardavęs jo automobilių), vaikų vardų (kuriuos irgi žinojo), bet paklausus vaikų gimimo datų prisipažino, kad vairuotojo teisės yra ne jo ir jis yra kitas asmuo. Detalesnių duomenų apie Š. J. policijos pareigūnai klausė tuo metu, kai pildė administracinio nusižengimo protokolą. Pareigūnai galėjo jo klausti, kodėl padavė ne savo vairuotojo pažymėjimą, bet jis buvo dideliame strese, nežino ką galėjo jiems atsakyti. Jo pozicija tokia, kad jis netyčia padavė ne savo dokumentą, tačiau tai supratęs – bandė išlaviruoti iš susidariusios situacijos. Nepripažįsta, jog tyčia panaudojo kito asmens dokumentą, nes tai įvyko netyčia, dėl to gailisi, viskas įvyko per neapsižiūrėjimą, o paskui bandė išlaviruoti iš situacijos ir tikėjosi, jog pavyks išvengti atsakomybės. Nurodė, kad jam yra atimta teisė vairuoti, tačiau tuo metu kai jį sustabdė policijos pareigūnai jis turėjo su savimi savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet nenorėjo jų paduoti tam, kad jo nepatikrintų informacinėse bazėse ir neatimtų iš jo to negaliojančio pažymėjimo. Šiuo metu jis savo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą yra pametęs. Jam negaliojantis jo vairuotojo pažymėjimas buvo reikalingas užsienyje, nes ten netikrina jo galiojimo, užtenka tik parodyti ir gali važiuoti. Šiuo metu teisėmis nesinaudoja, nes jų neranda. Pareigūnai sustabdymo metu jo neparašė parodyti jo paties vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo; prašė tik duoti kitą asmens tapatybės dokumentą, dėl to padavė savo ID; ID padavė jau tuo metu, kai buvo nuėjęs prie policijos automobilio. Negalėjo tiksliai nurodyti iki kada jam yra atimta teisė vairuoti. Jeigu jį sustabdę policijos pareigūnai klausė ar turi teisę vairuoti, tai tikrai sakė neturintis teisės. Su Š. J. yra draugai, planavo jam gražinti vairuotojo pažymėjimą susitikus, tačiau tuo metu Š. J. buvo išvykęs iš Lietuvos. Vėliau į jį Š. J. dėl dokumento grąžinimo nesikreipė – pastarajam paskambino policijos pareigūnai ir nurodė atvykti atsiimti dokumento. Tiksliau nežino kaip baigėsi su vairuotojo pažymėjimu. Su Š. J. nieko nesitarė kur jis laikys pastarojo vairuotojo pažymėjimą. Jam Š. J. nereiškė pretenzijų dėl šio įvykio. Po šio įvykio jis dar vairavo. Negalėjo atsakyti dėl policijos pareigūno nurodytos aplinkybės „jog buvo siūlyta susitarti“, mano, jog buvo ištraukta iš konteksto. Jis tiksliai neatsimena kaip viskas vyko, praėjo daug laiko, gal ir galėjo kažką pasakyti dėl susitarimo, bet nesiūlė kyšio, sakė tik „būkit žmonės“ ir panašiai, nes buvo susijaudinęs. Suprato, jog policijos pareigūnai jį tardo, nes ėmė klausinėti detalių apie Š. J. (t. y. adresų, gimimo datų, Š. J. draudimo), kai dar jis sėdėjo automobilyje. Savo veiksmus dėl vairavimo esant atimtai teisei vertina neigiamai, galvojo jog netikrins jo bazėse, o tik surašys baudą ir paleis (t. 1, b. l. 193-195).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. J. nurodė, kad nuvežė savo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. tam, kad jį išvalytų ir parduotų. Tame automobilyje buvo likęs jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – jį laikė skydelyje virš vairuotojo vietos. Apie tai, kad paliko vairuotojo pažymėjimą sužinojo iš E. I., kuomet tą pasakė jam paskambinęs. Pasakė, jog galės grąžinti vairuotojo pažymėjimą, kai susitiks. Konkretaus susitikimo laiko nesitarė, sakė susiskambins. Buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), turėjo daug reikalų, dėl to nepasiėmė iš karto pažymėjimo. Vairuoja transporto priemones, bet vairuotojo pažymėjimo jam neprireikė, ir dabar neturi pažymėjimo – jam jo neatiduoda; su savimi turi tik negaliojantį pažymėjimą, naujasis jam buvo tik išduotas ir jį paliko automobilyje. Lietuvoje jam užtenka ir asmens dokumento. Kai atidavė E. I. automobilį, nežino kiek laiko tuo metu buvo Lietuvoje. Jam kai paskambino policijos pareigūnai ir nurodė radę vairuotojo pažymėjimą, jis kitą dieną išvyko į Ispaniją; neprisimena, kada jam skambino tyrėja. Kai paskambino tyrėja jis pažiūrėjo, pamatė, jog turi negaliojantį pažymėjimą, galvojo jog turi naująjį vairuotojo pažymėjimą, bet paskui (t. y. po pokalbio) suprato, jog galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra pas E. I. Tyrėja jam nurodė, jog kitas asmuo buvo sustabdytas su jo teisėmis, klausė ar pažįsta E. I., pasakė, jog taip ir kad jam buvo palikęs savo pažymėjimą, nes pastarasis pardavinėjo jo automobilį. Būtų važiavęs pasiimti galiojančio dokumento, tačiau tuo metu jam nebuvo skirtumo koks ten yra vairuotojo pažymėjimas. E. I. jo neprašė palikti ar paskolinti savo vairuotojo pažymėjimo. E. I. poelgį vertiną teigiamai, nes nieko baisaus nenutiko (t. 2, b. l. 22-23).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. (A. K.) nurodė, kad seniai viskas vyko, dėl to tikslių aplinkybių neprisimena, tuo metu buvo keli tokie atvejai su vairuotojo pažymėjimais, tai dėl to jam buvo kilęs įtarimas. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 52-54), liudytojas juos patvirtino. Negalėjo nurodyti tikslių kaltinamojo žodžių. Vienas iš pareigūnų rašė protokolą, o kitas fiksavo kitus pažeidimus. Dėl sakinio „kad asmuo padavė kitą dokumentą, siekdamas išvengti atsakomybės“ nurodė, jog galimai tarnybiniame pranešime ir apklausoje pakartojo tą patį. Tarnybinis pranešimas yra rašomas savais žodžiais, rašo faktines aplinkybes kaip viskas vyko, vėliau buvo apklausti apie tai. Kiek prisimena, asmens apžiūra nebuvo vykdoma. Neprisimena, ar buvo tikrinta aplinkybė, ar kaltinamasis turėjo su savimi kitą negaliojantį pažymėjimą (t. 2, b. l. 23).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, kad kaltinamojo vairuojamą automobilį sustabdė Pilaitės pr., jo kolega stabdė automobilius, o jis rašė automobilyje protokolus. Sustabdė dėl to, kad kilo įtarimų dėl valstybinių numerių ir transporto priemonės techninio stovio. Rašant asmeniui protokolą, klausė apie prieš 10 dienų tik išduotą vairuotojo pažymėjimą, atkreipė dėmesį į nosies keistumą – matėsi, jog dokumentas yra ne kaltinamojo. Pradinė kaltinamojo pozicija buvo tokia, kad jis elgėsi taip, kaip padavęs savo dokumentą; vėliau asmens paprašė pateikti kitą asmens dokumentą ir ilgiau įsižiūrėjus pamatė, kad tai nėra tie patys asmenys, tai labai aiškiai matėsi – asmuo negalėjo per dvi savaites taip pasikeisti. Su asmeniu kalbėjosi apie 15 minučių, asmuo jiems užtikrintai melavo. Duomenų, kad asmuo galėjo sumaišyti dokumentus nebuvo. Mano, kad teigimas, jog dokumentą padavė netyčia yra gynybinė versija, kadangi su asmeniu kalbėjosi apie šeimos medį, teistumus, apie 10-15 minučių su juo rungėsi, kurie geriau pažįsta pateiktą dokumentą, asmuo labai smarkiai gynėsi. Kaltinamasis atsakinėjo į klausimus taip, tarsi būtų tas asmuo, kuriam priklausė vairuotojo pažymėjimas; tuomet rašant protokolą ar net jį atspausdinus, atidarė duomenų bazes ir ėmė klausinėti apie šeimą, teistumus, tuomet pamatė, jog asmuo dvejoja ir kažkas neatitinka. Tuomet pasakė, kad asmuo bus sulaikytas, nes dokumentas tikrai yra ne jo ir tuomet jiems asmuo pasakė, kad tai nėra jo dokumentas, jis tik jį pasiskolino, kadangi iš jo yra atimta teisė vairuoti ir taip važinėja per miestą. Negalėjo nurodyti, kuriuo metu kaltinamasis pasakė, kad tai ne jo pažymėjimas, jis po to pateikė savo kitą asmens dokumentą, nes jiems reikėjo asmens kodo protokolo surašymui; taip jie nustatė asmens tikrąją asmenybę. Vėliau kaltinamasis jiems jo vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Kaltinamasis jiems nurodė, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti, pripažino, jog nori kuo greičiau susigrąžinti teises ir taip važinės, jo susigrąžinimas vis bus atidedamas. Asmuo teigė vairuojantis kiekvieną dieną. Nurodė, kad įtarimas, jog asmuo nėra tas pats asmuo, kuriam priklauso dokumentas, kilo jo porininkui, kuris buvo lauke ir vis klausdavo jo kažkokių duomenų, dar jam porininkas nurodė kažkur tą „banditą“ matęs, vėliau kuo daugiau klausinėjant įtarimas kilo ir jam, o tada gavę kitą dokumentą palygino ir pamatė, jog labai skiriasi nosys, negalėjo pasikeisti žmogus taip per savaitę. Asmuo prašė jį paleisti, tiesiog skirti įspėjimą ar parašyti jog nepateikė jokio dokumento, tačiau jie „suformino“ tą, ką jiems pateikė. Nurodė, kad bendravimas su asmeniu užtruko, vienu momentu buvo jau patikėję asmeniu, jog tai yra tas pats asmuo kaip dokumente, galimai jau buvo ir pasirašęs protokolą, bet tada jo pradėjo papildomai klausinėti ir pastebėjo neatitikimus. Buvo pokalbis su asmeniu apie susitarimą, asmuo norėjo išvengti atsakomybės, nes jam buvo paaiškinta, jog susidarė bloga situacija. Tiksliai negalėjo nurodyti ką jiems siūlė asmuo, jie nefiksavo kažkokio siūlymo, kažką tikrai minėjo norėdamas jog jį paleistų. Nebuvo aiškiai įvardinta pinigų suma; jeigu ką nors ir siūlė, tai turi būti užfiksuota kūno kamerų. Jis (liudytojas) daugiausiai buvo automobilyje, jo kolega buvo automobilyje, gal jam ką daugiau siūlė; jis tik suprato, kad kažkas yra siūloma. Neprisimena, kad būtų buvęs lauke, neatsimena ar buvo kitų asmenų. Jam dokumentą padavė kolega, nežino ar asmuo komentavo kažką paduodamas vairuotojo pažymėjimą. Suprato, kad tas asmuo, kuris davė savo vairuotojo pažymėjimą, už dyką tikrai neduoda niekas tokių dokumentų, nes yra rašomos baudos. Asmuo to tiesiogiai nepasakė, pabendravus suprato, jog gavo atlygintinai, tačiau tiksliai neįvardino pinigų sumos. Negalėjo nurodyti, ar buvo daroma asmens krata, mano, jog tikrino asmens piniginę. Nurodė, kad yra dar kartą bendravęs su kaltinamuoju tokioje pat situacijoje (t. y. kai sustabdė užsienyje registruotą automobilį, tik šį kartą nepateikė svetimo dokumento), asmuo jį iš karto atpažino (gal per 10 s) ir jis surašė protokolą. Suprato, kad asmuo verčiasi automobiliu varymu (t. 2, b. l. 23-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos U. M. 2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 17.22 val., Pilaitės pr. Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams sustabdžius patikrinimui automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas (duomenys neskelbtini)), E. I. siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, pateikė Š. J., priklausantį vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu neturėdamas teisinio pagrindo panaudojo svetimą asmens dokumentą (t. 1, b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. K. 2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. dirbant kartu su specialistu S. K. apie 17.22 val. Vilniuje, Pilaitės pr., buvo sustabdytas patikrinimui automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ir yra išduotas Š. J. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Nr. (duomenys neskelbtini) už KET 226 punkto pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, nes automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas privalomuoju atsakomybės draudimu. Įteikiant administracinio nusižengimo protokolą vairuotojui, kilo įtarimas, kad asmuo yra nepanašus į vairuotojo pažymėjime esantį asmenį. Kilus įtarimams buvo pasinaudota duomenų baze, užduoti bendriniai klausimai dėl šeimos. Pilietis negalėjo atsakyti turimų vaikų vardus ir prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimas yra ne jo. Taip pat paaiškino, kad jam yra atimta teisė vairuoti, todėl taip pasielgė norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Iš kur gavo svetimą vairuotojo pažymėjimą asmuo nepasakė. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini). Filmuota (t. 1, b. l. 20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos U. M. 2024 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad telefonu susisiekta su Š. J., kuris paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo niekas nepagrobė, jį galėjo palikti savo automobilyje, kurį padeda pardavinėti draugas E. I. E. I. paaiškino, kad pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, nes jam atimta teisė vairuoti (t. 1, b. l. 21-22).

2024 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje. Nustatyta, kad nurodytu adresu matomas kelias Pilaitės prospektu, kryptimi link Laisvės prospekto. Dešinėje pusėje matomas pastatas adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, o prie minėto pastato automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis Audi A4, (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima (t. 1, b. l. 25-27).

2024 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas nuo pastato adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, įrengtos vaizdo filmavimo kameros. Reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (t. 1, b. l. 40-42).

2024 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Apžiūrėtame vaizdo įraše, be kita ko, matyti kaip policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje tikrina asmens duomenis ir rankoje laiko vairuotojo pažymėjimą, išduotą Š. J. vardu. Policijos pareigūnai klausia vyro, ar tai jo vairuotojo pažymėjimas. Vyras atsako, kad vairuotojo pažymėjimas yra jo. Policijos pareigūnai tikrindami vyro tapatybę užduoda kontrolinius klausimus apie šeimą, registruotą ir gyvenamąją vietą. Policijos pareigūnas sako vyrui, kad reikės važiuoti į komisariatą, nes pateiktame vairuotojo pažymėjime jis nėra panašus. Policijos pareigūnai paprašo vyro pasakyti savo vaikų vardus. Vyras negali nurodyti ir prisipažįsta, kad tai ne jo vairuotojo pažymėjimas. Policijos pareigūnas klausia vyro, kodėl jis taip daro. Vyras atsako, kad turi bėdų. Vyras kito policijos pareigūno prašo paeiti į šoną. Policijos pareigūnas pasako, kad niekur jis į šoną neis. Policijos pareigūnas paprašo vyro pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyras sako, kad jam yra atimtos teisės. Policijos pareigūnas klausia vyro, iš kur jis paėmė šį dokumentą. Vyras atsako, kad paliko draugas. Matoma, kad vyras policijos pareigūnui pateikia Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą E. I. vardu (t. 1, b. l. 45-47).

2024 m. spalio 22 d. AB „Regitra“ rašte, reg. Nr. 10-G-65139 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis E. I. vardu (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini) negalioja, nes (duomenys neskelbtini) pasibaigė vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas (51.3 p.) ir iš Administracinių nusižengimų registro yra perduodami duomenys, kad asmeniui nuo (duomenys neskelbtini) atimta teisė vairuoti (uždrausta naudotis teise vairuoti) ATPK, ANK arba BK nustatytais pagrindais (51.10 p.). Informuoja, kad AB „Regitra“ nebuvo pristatyta ar teisėsaugos institucijų persiųstas joks E. I. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 85-86).

2024 m. gegužės 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu E. I. savanoriškai atidavė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Š. J. vardu (t. 1, b. l. 124-127).

2024 m. birželio 25 d. gautas kaltinamojo gynėjo (advokato) Domanto Skebo pranešimas dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo, reg. Nr. 10-G-40050, kuriame nurodyta, kad jo ginamasis E. I. šiuo metu neturi galimybės pateikti į bylą savo negaliojančio vairuotojo pažymėjimo, nes jau po nagrinėjamo įvykio jį prarado – pametė (t. 1, b. l. 144-146).

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo

Byloje esantys kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokole, dokumentų pateikimo protokole ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais bei vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024). Teismas pažymi, jog vien tai, kad liudytojais apklausti pareigūnai tiek teikdami paaiškinimus teisme, tiek ir apklausiami ikiteisminio tyrime metu bei surašydami tarnybinius pranešimus apibendrintai, savais žodžiais nurodė kaltinamojo poziciją dėl įvykio aplinkybių, o ne konkrečiai citavo kaltinamojo žodžius, nesudaro pagrindo netikėti jų paaiškinimais. Juolab kad byloje nėra jokių įrodymų dėl liudytojų A. K. bei S. K. suinteresuotumo šia byla bei jos baigtimi.

Nagrinėjamo įvykio metu galiojusioje BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511, galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo numatyta, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, jog tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tai, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 302 straipsnio 1 dalies pakeitimai šiuo konkrečiu atveju švelnina (lengvina) kaltinamojo teisinę padėtį bus nagrinėjama vėliau.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybė už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Todėl pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-152-495/2022). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. I. yra kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad kaltinamasis E. I. po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, vairuojantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 30 d., apie 17.22 val., patikrinimo metu jį sustabdžiusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnams pateikė ne savo, tačiau kito asmens – liudytojo Š. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina kaltinamojo, taip pat liudytojų – policijos pareigūnų A. K. bei S. K. paaiškinimai, pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo bei jo apžiūros protokolo, Š. J. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja.

Teismo vertinimu, byloje taip pat įrodyta, kad kaltinamasis E. I. nagrinėjamo įvykio metu, neturėdamas tam teisinio pagrindo, panaudojo svetimą dokumentą, kadangi kaltinamąjį sustabdžiusiems pareigūnams turėjo pateikti savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 93 dalį yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Kelių eismo taisyklių 16 punkto nuostatomis, motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama jam suteikta teisė vairuoti transporto priemonę. Vadinasi, kaltinamasis, sustabdytas pareigūnų ir liudytojui A. K. pareikalavimus, privalėjo pateikti savo vardu išduotą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo būtų patvirtinta jo teisė vairuoti automobilį, o pateikti kito asmens vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo kaltinamasis neturėjo teisės. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas kaltinamojo gynėjo argumentas, kad Kelių eismo taisyklių 16 punkto taisyklės nenumato pareigos vairuotojui pateikti savo vairuotojo pažymėjimo.

Pažymėtina, kad prokurorė teisme paaiškino, o tai matyti ir iš pareikšto kaltinamo, kad kaltinamasis E. I. šioje byloje nėra kaltinamas neteisėtu Š. J. vairuotojo pažymėjimo įgijimu bei laikymu. Šio dokumento įgijimo ir laikymo aplinkybės kaltinime aprašytos kaip faktinės nagrinėjamo įvykio aplinkybės. Tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas Š. J. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, kad liudytojas Š. J. netyčia paliko savo vairuotojo pažymėjimą kaltinamajam perduotame automobilyje, kurį kaltinamasis turėjo išvalyti ir parduoti, o kaltinamasis, tvarkydamas liudytojo automobilį (ruošdamas jį pardavimui), rado minėtą vairuotojo pažymėjimą ir jį įsidėjo į savo piniginę, kad vėliau, susitikus, grąžintų liudytojui. Be kita ko, pažymėtina, jog iki baigiamosios kalbos, kaltinamojo gynėjas nekėlė klausimo dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo neaiškumų.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad BK 302 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Tikslas nėra būtinasis nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis, tačiau nagrinėjamu atveju tikslas svarbus nustatant tyčios turinį, t. y. kaltininko suvokimą, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, disponuoja kito asmens dokumentu ir nori taip veikti (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-318/2023). Be to, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl apie kaltės formą, rūšį, turinį sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir vertinant kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-264-719/2024).

Šioje byloje kaltinamasis neginčija aplinkybės, kad jis patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė ne savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau teigia tai padaręs netyčia – per klaidą padavęs ne savo negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį turėjo su savimi, bet liudytojo Š. J., kurį vežiojosi savo piniginėje, kad jį galėtų grąžinti minėtam liudytojui. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad įvykio metu nebuvo atlikta kaltinamojo asmens krata ir nepatikrinti jo piniginėje buvę daiktai (dokumentai), todėl nėra galimybės nustatyti, ar kaltinamasis įvykio metu turėjo savo piniginėje kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, o visos nepašalintos abejonės baudžiamajame procese aiškinamos kaltinamojo naudai. Nepaisant šios aplinkybės, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. I. nagrinėjamo įvykio metu elgėsi sąmoningai ir kryptingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia, aiškiai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą bei pavojingumą ir to norėdamas (siekdamas).

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo paaiškinimus teisme. Iš jo paaiškinimų matyti, kad nuo to momento, kai pareigūnai į kaltinamąjį kreipėsi Š. vardu, jis vienareikšmiškai suprato, jog policijos pareigūnams padavė ne savo vairuotojo pažymėjimą. Nepaisant to, jis apie tai pareigūnams nepranešė, niekuomet pokalbio su jais metu nenurodė, kad suklydo, t. y. kad netyčia padavė ne savo vairuotojo pažymėjimą, o priešingai – dar pakankamai ilgą laiką atsakinėjo į pareigūnų klausimus, pastariesiems kilus įtarimų dėl dokumento savininko, bandydamas juos įtikinti, kad kaltinamasis yra Š. J. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai bei objektyviai užfiksuoti vaizdo įraše nagrinėjamo įvykio duomenys.

Be to, sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės formos, svarbi aplinkybė, jog kaltinamasis taip niekuomet ir nepateikė savo negaliojančio vairuotojo pažymėjimo nei pareigūnams nagrinėjamo įvykio metu, nei vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą. Priešingai, kaltinamojo gynėjas ikiteisminio tyrimo pareigūnus informavo, kad E. I. po nagrinėjamo įvykio pametė savo vairuotojo pažymėjimą, kurį iki tol teigė vežiojęsis kartu su savimi ne vienerius metus, nors jis buvo negaliojantis. Iš VĮ „Regitra“ bei Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamajam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris negalioja, negaliojimo priežastis – (duomenys neskelbtini) pasibaigė vairuotojo pažymėjimo terminas, be to, kaltinamajam (duomenys neskelbtini) atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu negaliojo jau daugiau nei keturis metus. Be to, kaltinamasis nurodė, kad negaliojantis vairuotojo pažymėjimas jam buvo reikalingas užsienio valstybėse, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo data yra aiškiai matoma priekinėje šio dokumento pusėje. Taigi, pareigūnas patikrinimo metu iškart tai pastebėtų. Juolab kai galiojimo terminas – 2020 metais.

Nors byloje esančiame pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kaltinamasis teigtų, jog jis savo veiksmais, t. y. pateikdamas kito asmens vairuotojo pažymėjimą, siekė išvengti administracinės atsakomybės, šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančių įrodymų visuma. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog kaltinamasis buvo suinteresuotas pateikti ne savo vairuotojo pažymėjimą, siekdamas išvengti gresiančių pasekmių – administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, neturint tokios teisės, bei iš to kylančių pasekmių – pratęsto termino galima šios teisės įgijimui. Kaip teisingai nurodė prokurorė baigiamosios kalbos metu, kaltinamasis užtikrintai melavo jį sustabdžiusiems pareigūnams ir intensyviai gynėsi, bandydamas įrodyti, jog yra dokumente nurodytas asmuo – Š. J. Be to, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis ir po nagrinėjamo įvykio vairavo transporto priemones, neturėdamas tokios teisės. Taigi kaltinamasis ir toliau elgiasi įžūliai, nesilaiko teisės aktų bei visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat teigė, kad kaltinamajam netyčia padavus ne savo vairuotojo pažymėjimą, vėlesni kaltinamojo veiksmai neturi įtakos jo veiksmų teisiniam vertinimui (kvalifikavimui). Teismas nesutinka su tokiu siauru svetimo dokumento panaudojimo sampratos aiškinimu. Dokumento panaudojimas paprastai teismų praktikoje aiškinamas kaip dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui arba dokumento paleidimas į teisinę apyvartą, siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamojo veiksmas, pateikus liudytojo Š. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą kaip savo, buvo trunkamasis veiksmas – pateiktu vairuotojo pažymėjimu kaltinamasis ilgą laiką įrodinėjo pareigūnams, kad būtent jis yra Š. J., t. y. šio dokumento savininkas. Netgi vėliau paprašytas pateikti savo asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė. Visa tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis svetimą vairuotojo pažymėjimą pateikė dėl apsirikimo (klaidos), t. y. netyčia.

Be to, kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK nuostatas, bet pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnio 2 dalį. ANK 224 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.

Analizuojant ANK 224 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, matyti, kad šis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais. Vienas iš jų – naudojimasis kito asmens dokumentais administracinio nusižengimo byloje. Visų pirma, byloje nustatyta, kad kaltinamasis, pateikdamas pažymėjimą, siekė išvengti administracinio nusižengimo teisenos, o ne jai sutrukdyti. Tuo tarpu ANK 224 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja administracinę atsakomybę dėl asmenų trukdymo administracinio nusižengimo teisenai. Antra, kaltinamojo atžvilgiu tuo metu dar nebuvo pradėta administracinio nusižengimo byla, o pagal ANK 224 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė už naudojimąsi kito asmens dokumentais būtent administracinio nusižengimo byloje. Trečia, įvertintinas ir kaltinamojo veiksmų pavojingumas. Jis nagrinėjamo įvykio metu tyčia pateikė kito asmens vairuotojo pažymėjimą, tikėdamasis, kad pareigūnai nepastebės šios aplinkybės ir tokiu būdu kaltinamasis išvengs administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, neturtint tokios teisės. Taigi kaltinamasis panaudojo ne bet kokį, o juridinę reikšmę turintį asmens dokumentą, suteikiantį specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Tokiais nuteistojo veiksmais aiškiai buvo kėsinamasi į BK 302 straipsnio 1 dalyje valstybės saugomas vertybes – institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Taigi neturi pagrindo gynėjo argumentai, kad kaltinamojo atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, t. y. neatitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Be to, teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių šie veiksmai negali būti pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis E. I. nagrinėjamo įvykio metu, veikdamas tiesiogine tyčia, panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą – Š. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisėto pagrindo, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (2024 11 07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Įvertinus tai, kad nagrinėjamo įvykio metu galiojusioje BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511) buvo numatytos griežtesnės galimos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 302 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta alternatyvi – laisvės apribojimo bausmė bei trumpesnė – iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, darytina išvada, jog nauja BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikoma šiuo metu galiojanti BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 11 07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. I., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu kito asmens dokumento – vairuotojo pažymėjimo – panaudojimu), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, apysunkis, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą, neturtint tokios teisės, po šio dokumento pateikimo dar bandant įtikinti pareigūnus (jiems meluojant), kad kaltinamasis yra dokumente nurodytas asmuo – Š. J.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis yra brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, nevedęs, tačiau (duomenys neskelbtini) metus gyvenantis su sugyventine, t. y. turintis nuolatinius socialinius ir ekonominius ryšius. E. I. yra ne kartą baustas administracine tvarka (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, neturint tokios teisės – ši teisė buvo atimta (duomenys neskelbtini) metais), paskirtų baudų nemoka. Taip pat kaltinamasis yra teistas: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, šiuo metu yra teistas 5 kartus. Iki paskutinio teistumo jam visuomet buvo skirta tos pačios rūšies bausmė – bauda, paskirtų baudų kaltinamasis nėra sumokėjęs, teigia norintis pakeisti bausmės rūšį ir atlikti viešuosius darbus, o paskutiniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta arešto bausmė, jos vykdymą atidedant (bausmė atlikta).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. I. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat aukščiau išdėstytas jį charakterizuojančias aplinkybes (tarp jų ankstesnius teistumus bei paskirtas bausmes iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo), skirtina laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui – paskirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, nes nuolatinė kaltinamojo buvimo vietos kontrolė nėra tikslinga. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskirti šie įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 1, 4 punktai).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio pirmo bylos tomo viršelio prisegtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje, o Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Š. J. vardu, grąžintinas dokumento savininkui – Š. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 2 dalis).

Bylos duomenimis, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje (2024 11 07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros E. I. paskirti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą, o jo netekus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, o būtent:

1) prie galinio pirmo bylos tomo viršelio prisegtą kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje;

2) Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Š. J. vardu, grąžinti dokumento savininkui – Š. J.;

Išaiškinti E. I., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.