Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.6.6; 1.2.29.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3

2023 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. paso) 110 MGL (5 500 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo) 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 135 MGL (6 750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 90 MGL (4 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 9 d., 9 val. 25 min., iki 2020 m. lapkričio 10 d., 16 val. 15 min. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. P. paskirta galutinė bausmė – 86 MGL (4 330 eurų) dydžio bauda.

Nustatyta, kad 4 330 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą A. P. privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir pateikti teismo raštinei tai patvirtinantį banko kvitą.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

A. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. vasario 9 d., (duomenys neskelbtini), savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančiame darbo kabinete, rašomojo stalo stalčiuje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentą – R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. gegužės 24 d. Kretingos PK MP (69), iki tol, kol 2020 m. gegužės 29 d., nuo 13.55 iki 16.19 val., atliktos kratos metu šį fizinio asmens dokumentą rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Be to, A. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad 2020 m. lapkričio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, radęs įgijo fizinio asmens dokumentą – J. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. rugpjūčio 19 d., VĮ „Regitra“ Kauno filiale, kurį, neturėdamas teisėto pagrindo, parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki tol, kol 2020 m. lapkričio 9 d. nuo 09.49 val. iki 10.38 val., atliktos kratos metu šį fizinio asmens dokumentą surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. P. laidavimą be užstato bei baudžiamąją bylą nutraukti. Nesant pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuteistasis A. P. prašo sumažinti jam paskirtą baudą.

1.1. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai vertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą, jo asmenybę, todėl nepagrįstai nesprendė klausimo dėl veikos mažareikšmiškumo ir BK 37 straipsnio taikymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra nuteistas ir už dokumento – J. D. negaliojančio vairuotojo pažymėjimo laikymą vieną dieną, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 8 d. nenustatyto laiko iki 2020 m. lapkričio 9 d. 10.38 val. Nuteistojo A. P. teigimu, suradęs vairuotojo pažymėjimą, jis neturėjo galimybės minėtą dokumentą perduoti policijos pareigūnams tą pačią dieną, nes po darbo važiuojant namo policijos komisariatas jau nedirbo. Tačiau apygardos teismas šį nuteistojo paaiškinimą nepagrįstai atmetė. Tuo tarpu A. P. veiksmus dėl J. D. negaliojančio vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir laikymo pripažinus mažareikšmiais, teismas galėtų spręsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymi, jog jis neteistas, dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

1.2. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nuteistojo A. P. manymu, jam paskirta bausmė turėtų būti sumažinta. Jis neteistas, dirba, yra charakterizuojamas teigiamai, dėl jo veiksmų žala neatsirado. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis vedęs, išlaiko (duomenys neskelbtini) kolegijoje studijuojančią dukrą. Šiuo metu šeimoje dirba tik nuteistasis, nes žmona slaugo jo senyvą motiną. Taigi dėl A. P. paskirtos baudos nukenčia ne tik jis, bet ir kiti šeimos nariai. Nuteistojo teigimu, jo pajamos nėra didelės, todėl jis neturės galimybės paskirtą baudą sumokėti per pirmosios instancijos teismo nustatytą vienerių metų laikotarpį. Mano, jog paskirta bauda nėra adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį tenkinti iš dalies, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti J. D. vairuotojo pažymėjimo įgijimą ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės disponuojant šiuo dokumentu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais, iš naujo išanalizavusi surinktus faktinius bylos duomenis, juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas, kad A. P. veiksmai be teisėto pagrindo laikant fizinio asmens dokumentą – R. B. Lietuvos Respublikos pasą sudaro nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymius. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. buvo nepagrįstai nuteistas ir dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo įgijimo, gabenimo ir laikymo. Visu pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodytu šio dokumento įgijimą, be to, A. P. veiksmai gabenant ir laikant J. D. vairuotojo pažymėjimą tik formaliai atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau yra mažareikšmiai. Todėl apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo) naikintina, o nuteistasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Dėl nuteistojo veiksmų disponuojant J. D. vairuotojo pažymėjimu ir BK 37 straipsnio taikymo

Pirmosios instancijos teismas, A. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir gabeno svetimą asmens dokumentą – J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nuteistasis neginčija BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikos požymių, tačiau aiškina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio taikymo galimybės, nors jis svetimo asmens vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs, rado ir turėjo jį labai trumpą laiką, o radęs ketino atiduoti policijos komisariatui. Šie nuteistojo skundo argumentai iš dalies pagrįsti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 302 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. Tikslas nėra būtinasis nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymis, tačiau nagrinėjamu atveju tikslas svarbus nustatant tyčios turinį, t. y. kaltininko suvokimą, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, disponuoja kito asmens dokumentu ir nori taip veikti. Taigi nuteistojo teiginiais, kad jis neturėjo tikslo pasilikti svetimą asmens dokumentą, iš esmės kvestionuojamas ir jo tyčios turinys.

Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nuteistasis A. P. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis žino, jog negalima laikyti kito žmogaus asmens dokumento, bet per rūpesčius pamiršo juos grąžinti. Paaiškino, kad J. D. vairuotojo pažymėjimą jis ruošėsi nuvežti į policijos komisariatą, bet nespėjo to padaryti. Tokį patį argumentą nuteistasis nurodė ir apeliaciniame skunde, pažymėdamas, kad suradęs vairuotojo pažymėjimą, jis neturėjo galimybės šį dokumentą perduoti policijos pareigūnams tą pačią dieną, nes, po darbo važiuojant namo, policijos komisariatas jau nedirbo.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistojo A. P. parodymai, jog jis neturėjo tikslo neteisėtai disponuoti kito asmens dokumentu, o siekė jį nuvežti į policijos komisariatą, kelia pagrįstas abejones, nes A. P. ketinimo grąžinti J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą realumą paneigia ne tik nuteistojo parodymų nenuoseklumas, tačiau ir jų prieštaravimas kitiems bylos duomenims bei nustatytoms aplinkybėms. 2023 m. balandžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme A. P. parodė, kad jis, norėdamas priduoti vairuotojo pažymėjimą, į policiją nuvažiavo apie dvyliktą valandą, kai priėmime buvusios darbuotojos jau pietavo, todėl J. D. dokumentą parsivežė namo. Tačiau tiek apeliaciniame skunde, tiek 2023 m. lapkričio 27 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad į policijos komisariatą važiavo po darbo. Kadangi Raseinių PK dirbo tik iki 17 val., jis, nutaręs vairuotojo pažymėjimą į Policiją nuvežti kitą dieną pietų metu, dokumentą parsivežė namo. Nuteistasis, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad jis žinojo, kokios yra Raseinių PK darbo valandos, todėl kito asmens dokumentą vežti į Policijos komisariatą pietų pertraukos metu arba po darbo, pastarasis neturėjo pagrindo. Kita vertus, jei dokumentą nuteistasis rado savo darbovietės teritorijoje ir ketino kitą dieną pietų pertraukos metu vežti į policijos komisariatą, nebuvo jokios priežasties jį gabenti į savo namus ir pasidėti spintelėje prie lovos, kur kitą dieną J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnai surado ir paėmė. Be to, kartu su aptartais duomenimis teisėjų kolegija vertina ir byloje nustatytą aplinkybę, kad tik prieš kelis mėnesius iki J. D. vairuotojo pažymėjimo suradimo nuteistojo A. P. namuose, policijos pareigūnai jo darbo vietoje atliktos kratos metu buvo radę ir paėmę nuteistojo be teisėto pagrindo laikomą kito asmens – R. B. Lietuvos Respublikos pasą. Taigi nuteistasis žinojo, kad disponavimas kito asmens dokumentu be teisėto pagrindo yra nusikalstamas, tačiau, į namus atvykus policijos pareigūnams ir paklausus, ar jis turi dokumentų ir kitų daiktų, pats šio dokumento neatidavė ir pasakė, kad jokių neteisėtai laikomų dokumentų jis neturi, todėl J. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo surastas ir paimtas tik atliktos kratos metu (t. 1, b. l. 57-61). Visi šie faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės vieni kitus papildo ir paneigia nuteistojo skunde deklaruotą jo siekį be teisėto pagrindo laikomą kito asmens dokumentą perduoti Policijos pareigūnams. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės duotus A. P. parodymus pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ir nustatė, kad nuteistasis A. P., žinodamas, kad jis neturi tam teisėto pagrindo, svetimą asmens dokumentą – J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, gabeno į savo gyvenamąją vietą, jį ten laikė ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Todėl pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti bent vieną iš alternatyvių veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-152-495/2022).

Nagrinėjamoje byloje nuteistajam A. P., be J. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo gabenimo ir laikymo, kartu buvo inkriminuotas ir jo įgijimas be teisėto pagrindo. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad įgijimo požymis buvo susietas su dokumento radimu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, daikto radimas per se (savaime) nėra neteisėtas, dažnu atveju daiktai randami ne sąmoningais veiksmais, o atsitiktinumo dėka. Dėl šios priežasties pamesto daikto radimui, kaip jo įgijimo būdui, negali būti taikomas teisėtumo kriterijus. Byloje nesant pakankamai duomenų, paneigiančių nuteistojo parodymus, kad jis J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą rado, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. veiksmai neatitinka šio dokumento neteisėto įgijimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl J. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo įgijimą, neturint tam teisėto pagrindo, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalina kaip neįrodytą.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. P. 2020 m. lapkričio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo parsigabeno J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki tol, kol 2020 m. lapkričio 9 d. nuo 09.49 val. iki 10.38 val. atliktos kratos metu šį fizinio asmens dokumentą surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šie nuteistojo veiksmai (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo) formaliai atitinka visus BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K‑154/2013, Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K‑93‑788/2017, Nr. 2K‑231‑489/2020, Nr. 2K-213-511/2023).

Nagrinėjamoje byloje pasitvirtino, kad A. P. veiksmai, neteisėtai gabenant ir laikant J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, formaliai atitinka visus būtinuosius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šią veiką pripažinti mažareikšme.

Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. P., neturėdamas teisėto pagrindo, J. D. vairuotojo pažymėjimą gabeno iki savo gyvenamosios vietos ir laikė nuo 2020 m. lapkričio 8 d. tiksliai nenustatyto laiko iki šio dokumento suradimo 2020 m. lapkričio 9 d. ryto 9 val. kratos metu, t. y. nepilną parą laiko. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo jo pradėjimo daryti momento, todėl gabenimo bei laikymo terminas veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Tačiau jis yra svarbus, siekiant įvertinti rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatyti įstatymu saugomiems gėriams padarytą žalą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo posėdyje prokuroro išdėstytais argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą asmuo turi atiduoti apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui. Įstatymas nenurodo termino, per kurį rasta asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti atiduoti nurodytoms įstaigoms. Dėl šios priežasties vertintina, kad svetima asmens tapatybės kortelė ar pasas turi būti grąžinama įgaliotoms institucijoms be nepateisinamo delsimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nors vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė ar pasas nėra tapatūs dokumentai, visgi dėl jame esančių asmens tapatybę patvirtinančių duomenų, minėti reikalavimai taikytini ir šiam dokumentui.

Iš 2020 m. lapkričio 20 d. apžiūros protokolo taip pat matyti, kad kratos metu A. P. gyvenamajame name paimtas J. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas 2010 m. rugpjūčio 19 d., galiojimo terminas nurodytas iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktas atsakymas į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. užklausimą patvirtina, kad 2016 m. kovo 1 d. J. D. kreipėsi į Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialą, norėdama užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje prarasto. Užsakant vairuotojo pažymėjimą, prarastas pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu, o 2016 m. kovo 2 d. J. D. buvo įteiktas naujas vairuotojo pažymėjimas. Taigi neteisėto gabenimo ir laikymo pradžios metu, t. y. 2020 m. lapkričio 8 d., dokumentas jau senokai buvo prarastas, pripažintas negaliojančiu ir apie jo negaliojimą veikos padarymo metu nuteistajam buvo žinoma. Visgi tokiame dokumente yra nurodyta konkreti juridinę reikšmę turinti informacija apie asmenį, tai reiškia, kad jis atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus asmens dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius. Taigi, nors A. P. padaryta veika formaliai atitinka visus BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau J. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas veikos padarymo metu nenustatytomis aplinkybėmis senokai buvo prarastas ir negaliojo, o nuteistasis svetimu dokumentu neteisėtai disponavo trumpą laikotarpį. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. D. asmens duomenų patekimą į neteisėtą apyvartą ar dokumento galimą panaudojimą kitų neteisėtų veiksmų darymui, kas leidžia spręsti, kad įstatymu saugomoms vertybėms nuteistojo veiksmais žala padaryta nebuvo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl nepagrįstai sprendė, kad A. P. veikos (dėl J. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo) pavojingumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad nuteistojo A. P. padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuri, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, t. y. ji – mažareikšmė. Pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs pagrindo pripažinti nuteistojo padarytą veiką (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo) mažareikšme, netinkamai taikė BK 37 straipsnį. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas, o baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant nuteistąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje 2023 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo A. P. žmonos R. P. prašymas perduoti nuteistąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. P. už du nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje, konstatavo, kad jam negalima taikyti laidavimo, nes A. P. skirtingu laikotarpiu padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealiosios sutapties, todėl neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymui keliamų sąlygų.

Pagrįstas apelianto skundo argumentas, jog, apeliacinės instancijos teisme BK 37 straipsnio pagrindu atleidus nuteistąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto J. D. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo gabenimo ir laikymo, ir toje dalyje bylą nutraukus, atsiranda formalus pagrindas svarstyti BK 40 straipsnio taikymo galimybę dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą už R. B. Lietuvos Respublikos paso laikymą neturint tam teisėto pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 2 bei 3 dalyse esančias visas sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-224-1073/2023). Be to, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, jog laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K‑116‑1073/2018, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. P. žmonos R. P. laidavimo prašyme nurodoma, kad ji su nuteistuoju nuolat bendrauja, jis vertina jos nuomonę, todėl ji gali daryti jam teigiamą poveikį. Pasak nuteistojo žmonos, ji yra sąžininga, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių medžiagų, todėl pagal savo asmenines savybes savo sutuoktiniui galės daryti teigiamą įtaką. Iš prie prašymo pridėtų išrašų matyti, kad R. P. yra neteista, tačiau vieną kartą bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be to, nagrinėjamoje byloje nusikalstamų veiksmų padarymo nustatytu laikotarpiu nuteistasis A. P. jau gyveno su savo žmona R. P., tačiau ji jam teigiamos įtakos, kad šis nenusikalstų, nepadarė. A. P. yra susiformavusi asmenybė, turinti gyvenimišką patirtį, profesinėje srityje eina direktoriaus pareigas, materialiai išlaiko šeimą, pats gali daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Taigi, vertinant aptartas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad R. P. objektyviai savo vyrą galėtų paveikti taip, kad jis nebenusikalstų. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, jie nuolat bendrauja, nesudaro pagrindo teigti, kad R. P. savo vyrui gali daryti realią teigiamą įtaką, juolab kad ankstesnis jų bendravimas A. P. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti kaltininkui teigiamą įtaką, kuri būtų akivaizdi.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte taip pat yra numatyta šio įstatymo taikymo sąlyga – pagrįstas manymas, kad asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors neteisėtai laikydamas R. B. Lietuvos Respublikos pasą, nuteistasis nusikalto pirmą kartą, tačiau sprendžiamo klausimo dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės kontekste pabrėžtina, kad praėjus vos keliems mėnesiams nuo to laiko, kai pas nuteistąjį kratos metu buvo rastas R. B. pasas, jis ir vėl neteisėtai laikė kito asmens dokumentą ir iš esmės padarė antrą veiką, formaliai atitinkančią tapataus nusikaltimo požymius. Šios aplinkybės teismui neleidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalyje 4 punkte numatytos sąlygos ir pagrįstai manyti, kad A. P. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taigi nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, sudarančių pagrindą A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jam paskirta bausmė turi būti švelninama. Nuteistasis nurodo, kad jis yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, dėl jo veiksmų žala neatsirado, yra vedęs ir išlaiko (duomenys neskelbtini) kolegijoje studijuojančią dukrą, šiuo metu šeimoje dirba jis vienas, nes žmona slaugo jo senyvą motiną. Todėl, pasak nuteistojo, dėl jam paskirtos baudos nukenčia ne tik jis, bet ir kiti šeimos nariai.

BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą, už apysunkio nusikaltimo padarymą nustatytos galimos skirti baudos ribos yra nuo 100 iki 4 000 MGL. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. paso) paskirta 110 MGL (5 500 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. paso), atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio, A. P. paskirta švelniausia iš BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintų bausmės rūšių – bauda, be to, jos dydis yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintam už apysunkį nusikaltimą galimam skirti baudos dydžiui. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino A. P. charakterizuojančius duomenis, teikiamą finansinę paramą studijuojančiai dukrai, taip pat tai, kad A. P. šeimoje dirba vienas. Taigi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir paskyrė proporcingą nuteistojo asmenybei ir nusikaltimo pavojingumui bausmę. Kitų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sumažinti nuteistajam paskirtos baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat vertinant tai, kad A. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gauna pastovias pajamas ir byloje nesant duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas yra realus ir nėra pagrindo jį keisti. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje pakankamai dažni atvejai, kai dėl nuteistojo nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo netiesiogiai patiria nepatogumus ir jo artimieji, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos tiek, kad visiškai paneigtų kitus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir A. P. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę, kuri tikrai nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1, 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. P., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo J. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimo ir laikymo) paskirta 120 MGL (6 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl J. D. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimo ir laikymo), pripažinti mažareikšme, A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskrus nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos ir A. P. paskirta galutinė bausmė – 135 MGL (6 750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl R. B. paso) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. P. bausmę – 73 MGL (3 650 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 9 d., 9 val. 25 min., iki 2020 m. lapkričio 10 d., 16 val. 15 min. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti A. P. galutinę bausmę – 69 MGL (3 450 eurų) dydžio baudą, kurią jis privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.