- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-504-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16108-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos futbolo komandos „Vilniaus vytis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5034-816/2017 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai futbolo komandai „Vilniaus vytis“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos ir delspinigių priteisimo bei iškeldinimo iš statinių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės VšĮ FK „Vilniaus vytis“ 15 639,13 Eur nuomos mokesčio skolos, 1 671,76 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ FK „Vilniaus vytis“ 2014 m. vasario 11 d. sudarytą Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5) ir iškeldinti atsakovę su visu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (bėgimo tako, krepšinio aikštelės, aikštelės), esančių Kaukysos g. Vilniuje. Nurodė, kad 2014 m. vasario 11 d. šalys (ankstesnis atsakovės pavadinimas – VšĮ FK „Liberus“) sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei naudotis nurodytais statiniais, o atsakovė už perduotą turtą įsipareigojo mokėti 747,80 Eur (2 582,00 Lt) dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. tinkamai ir laiku nemokėjo nuomos mokesčio, todėl susidarė 15 639,13 Eur skola, be to, ieškovė atsakovei paskaičiavo 1 671,76 Eur delspinigių, taikydama 0,05 proc. delspinigių dydį nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
2. Atsakovė VšĮ FK „Vilniaus vytis“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė nurodė sutinkanti su nuomos mokesčio įsiskolinimo dydžiu ir jo neginčijo, tačiau nesutiko su paskaičiuotais delspinigiais ir prašė šiam reikalavimui taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovės manymu, ieškovė netinkamai atliko įskaitymą, nes nepranešė atsakovei apie vienašalį delspinigių įskaitymą, o ieškovės reikalavimai nutraukti Sutartį bei iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančio turto yra pertekliniai, kadangi tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai ir šie klausimai gali būti išspręsti Sutartyje nustatyta tvarka (ikiteisminiu būdu). Atsakovė pripažino, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2016 m. balandžio mėn., kadangi atsakovės finansinė padėtis buvo sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies –priteisė ieškovei iš atsakovės 15 639,13 Eur nuomos mokesčio skolos, 1 221,57 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. nuo priteistos 8 750,91 Eur sumos nuo 2016 m. gegužės 18 d., o nuo likusios 8 109,79 Eur patenkintų reikalavimų dalies – nuo 2017 m. sausio 24 d.); nutraukė 2014 m. vasario 11 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5) bei iškeldino atsakovę iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (bėgimo tako, unikalus Nr. 4400-2523-4128; krepšinio aikštelės, unikalus Nr. 4400-2523-4028; aikštelės, unikalus Nr. 4400-2523-4152), esančių Kaukysos g. Vilniuje.
4. Teismas nurodė, kad Sutarties 20 punkte šalys susitarė, jog atsakovei laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, įmokos užskaitomos tokia tvarka: visų pirma, delspinigiai, po to – pagrindinis įsiskolinimas (laiku nesumokėtas nuomos mokestis) ir einamieji mokėjimai. Todėl, teismo vertinimu, atsakovei nebuvo pagrindo tikėtis, kad, jai vėluojant mokėti nuomos mokestį ir kartas nuo karto atliekant dalinius mokėjimus, pirma eile nebus padengiami priskaityti delspinigiai, o tik paskui susidaręs įsiskolinimas.
5. Teismas taip pat sprendė, kad šalių sudaryta Sutartis, atsakovei nemokant nuomos mokesčio, ir ieškovei negavus to, ko tikėjosi gauti, buvo iš esmės pažeista, todėl atsiranda pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas pažymėjo, kad nors pati ieškovė be kreipimosi į teismą turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, tačiau, pareiškus tokį reikalavimą teisme, jis spręstinas teismine tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ FK „Vilniaus vytis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės 1 221,02 Eur nuomos mokesčio skolos, nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, ir priimti naują sprendimą – šių ieškinio reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Visiškai tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 15 639,13 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo, teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad dalį jos sumokėtų įmokų ieškovė nepagrįstai pirmiausia skyrė padengti delspinigiams, o ne nuomos mokesčio skolai. Iš viso ieškovė įskaitė 1 221,02 Eur delspinigių, kurie, atsakovės manymu, turėjo būti skirti pagrindiniam įsiskolinimui padengti, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 221,02 Eur nuomos mokesčio skolos. Atsakovė nė viename iš mokėjimo nurodymų nebuvo nurodžiusi, kad mokėjimas atliekamas delspinigiams padengti. Daugeliu atveju paskirtyje buvo nurodytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, todėl ieškovė be pagrindo gautą įmokų dalį skyrė delspinigiams padengti. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio 5 dalimi, nė karto neatsisakė priimti atsakovės mokamų įmokų, taip pat nė karto nepranešė atsakovei apie ieškovės atliktą dalies atsakovės įmokų įskaitymą delspinigiams padengti.
6.2. Atsakovė pripažįsta, kad jai, kaip viešajai įstaigai, užsiimančiai sporto renginių ir pirmiausia futbolo veiklos skatinimu, buvo itin sudėtinga laikytis nuomos sutartyje nurodytos nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos, tačiau atsakovė kiek galėdama stengėsi apmokėti visus susidariusius įsiskolinimus. Atsakovės manymu, ieškovės prašymas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę neturėjo būti teismo tenkintas, pirmenybę suteikiant nuomos sutarties išsaugojimui. Atsakovės veikla yra susijusi su vaikų užimtumo įgyvendinimu, vaikų ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos skatinimu, todėl šiuo atveju turėjo būti ginamas viešasis interesas, prioritetą suteikiant nuomos sutarties galiojimui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Sutarties 12 punkte nustatyti delspinigiai, mokėtini apeliantei praleidus atsiskaitymo už nuomą terminus, ir nurodyta, kad, apeliantei laiku nesumokėjus nuompinigių, ieškovė iš gautų įmokų pirmiausia užskaito delspinigius, o likusia suma – pagrindinį įsiskolinimą ir einamuosius mokėjimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtų buvęs kitoks šalių susitarimas žodžiu ar raštu, kad ši sutarties nuostata būtų pakeista ar kad, pagal tarp šalių vykusias derybas, kitokius šalių veiksmus sutarties vykdymo metu, galima būtų spręsti, kad jų valia būtų buvusi kitokia, nei užfiksuota nuomos sutarties 20 punkte.
7.2. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Iš nuomos sutarties 20 punkto matyti, kad tiek ieškovė, tiek apeliantė aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos kreditoriaus gautos įmokos. Taigi sutartimi buvo nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kurios negalima pakeisti vienašališkai.
7.3. Nuoroda mokėjimo pavedime, kad mokama pagrindinį įsiskolinimą, negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip, kaip nustatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Tokiais atvejais apeliantė privalėjo įrodyti, kad ieškovė, priimdama apeliantės įmokas pagal mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį, pakeitė sutarties 20 punkte nustatytą įmokų paskirstymo tvarką, tačiau tokių įrodymų apeliantė nepateikė.
7.4. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ne imperatyvi, o dispozityvi taisyklė, pagal kurią, kreditorius turi teisę, bet ne pareigą atsisakyti priimti skolininko įmoką. Be to, šalių susitarimu nustatyta įmokų paskirstymo tvarka sutampa su CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka.
7.5. Ieškovė neturėjo pareigos pranešti apeliantei apie jos sumokėtų įmokų įskaitymą delspinigiams padengti, nes šalys nuomos sutartyje aiškiai aptarė įmokų paskirstymo klausimą.
7.6. Nuomos mokesčio nemokėjimas pagal nuomos sutartį (16 p.) yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi tokiais veiksmais apeliantė taip pat pažeidė nuomos sutarties 4 ir 10.3 punktus. Tenkinus apeliacinį skundą, būtų nepagrįstai suvaržoma ieškovės diskrecijos teisė apsispręsti dėl sutarties nutraukimo tais atvejais, kai apeliantė vykdo esminius tęstinio pobūdžio sutarties pažeidimus (nuomos mokestis už nuomojamus statinius nėra mokamas nuo 2016 m. gegužės mėn. ir iki dabar (2017 m. birželio mėn.) nėra atlikta jokių mokėjimų).
7.7. Pagal byloje surinktus įrodymus, akivaizdu, kad buvo dedamos visos pastangos išsaugoti sutartį, tačiau apeliantei piktybiškai vengiant mokėti nuomos mokestį ieškovė neturėjo kitos išeities kaip naudotis ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) priemone, kreipiantis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir apeliantės iškeldinimo iš užimamų statinių.
7.8. Apeliantės elgesys, nevykdant nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teisėtus interesus, kadangi pastaroji, sudarydama nuomos sutartį, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad nuomos mokestis bus mokamas kas mėnesį ir taip pervedamas į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą. Taigi ši byla turi viešo intereso elementų, kuris, tenkinus apeliacinį skundą, būtų pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
9. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Taip pat pagal CK 6.38 str. nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl skolos susidarymo pagal nuomos sutartį, tik atsakovės teigimu, ieškovė dalį atsakovės sumokėtų įmokų nepagrįstai pirmiausia skyrė padengti delspinigiams, o ne nuomos mokesčio skolai. Tokiu būdu, atsakovės teigimu, ieškovė įskaitė 1221,02 Eur delspinigių, kurie turėjo būti skirti pagrindiniam įsiskolinimui padengti, kai atsakovė nė viename iš mokėjimo nurodymų nebuvo nurodžiusi, kad mokėjimas atliekamas delspinigiams padengti. Tačiau su tokiais atsakovės argumentais kolegija nesutinka. Visų pirma, tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 12 punkte nustatyti delspinigiai, mokėtini apeliantei praleidus atsiskaitymo už nuomą terminus, ir nurodyta, jog, apeliantei laiku nesumokėjus nuompinigių, ieškovė iš gautų įmokų pirmiausia užskaito delspinigius, o likusia suma – pagrindinį įsiskolinimą ir einamuosius mokėjimus. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys būtų susitarusios dėl kitos atsiskaitymo tvarkos nei numatyta minėtame sutarties 20 punkte. Antra, pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį, šalys sutartimi gali nustatyti ir kitokį įmokų paskirstymą, negu jis nustatytas šiame CK straipsnyje. Kaip minėta, pagal nuomos sutarties 20 punkto nuostatas, šalys aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos kreditoriaus gautos įmokos, todėl vienašalis sutarties nuostatų pakeitimas nėra galimas. Aplinkybė, jog mokėjimo pavedime nurodoma mokėjimo paskirtis - pagrindinio įsiskolinimo mokėjimas, negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip, kaip buvo numatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010). Ir šiuo nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kad ieškovė, priimdama apeliantės įmokas pagal mokėjimo pavedime nurodytą mokėjimo paskirtį, pakeitė sutarties 20 punkte nustatytą įmokų paskirstymo tvarką. Trečia, CK 6.54 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta ne imperatyvi, o dispozityvi taisyklė, pagal kurią kreditorius turi teisę, bet ne pareigą atsisakyti priimti skolininko įmoką, ir kaip minėta, šalių sutarta įmokų paskirstymo tvarka sutampa su CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog ieškovė neturėjo pareigos pranešti apeliantei apie jos sumokėtų įmokų įskaitymą delspinigiams padengti, nes šalys nuomos sutartyje aiškiai aptarė įmokų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, yra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 15 639,13 Eur nuomos mokesčio skolos ir 1221,57 Eur delspinigių.
10. Pagal nuomos sutarties 16 punkto nuostatas nuomos mokesčio nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes tokiais veiksmais apeliantė būtent pažeidė nuomos sutarties 4 ir 10.3 punktus. Pažymėtina, kad apeliantė vykdo esminius tęstinio pobūdžio sutarties pažeidimus, nes nuomos mokestis už nuomojamus statinius Kaukysos g., Vilniuje buvo nemokamas nuo 2016 m. gegužės iki 2017 m. birželio mėn. Todėl esant tokiems konstatuotiems sutarties esminiams pažeidimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (bėgimo tako, krepšinio aikštelės, aikštelės, esančių Kaukysos g., Vilniuje.
11. Kiti atsakovės pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.