- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-1953-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16108-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- VšĮ FK „Vilniaus vytis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui VšĮ FK „Vilniaus vytis“ dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos ir delspinigių priteisimo ir iškeldinimo iš statinių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ atžvilgiu.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 435,72 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 651,28 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2014-02-11 sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5), iškeldinti atsakovą su visu atsakovui priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (bėgimo tako, krepšinio aikštelės, aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini). Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo turtą ieškinio turtinių reikalavimų sumai bei uždrausti atsakovui perleisti statinius (bėgimo taką, krepšinio aikštelę, aikšteles), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ar kitaip jais naudotis. Nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę t. y. mokesčio valstybei, sumokėjimą, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Nurodė, jog atsakovas nereaguoja į ieškovės raginimus, vengia vykdyti prievolę, neatlaisvina ginčo pastatų, todėl mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsaugotų viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkino iš dalies - areštavo atsakovui VšĮ FK „Vilniaus Vytis“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 9 087,00 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; atmetė ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo prašoma uždrausti atsakovui perleisti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ar kitaip jais naudotis. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti rašytiniais dokumentais, turtinio pobūdžio, ieškinio suma – 9 087,00 EUR – net ir juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė, taip pat skolininkas vengia atsiskaityti už valstybinio turto nuomą, darytina išvada, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl areštuotino atsakovo turto rūšies ir apimties, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama uždrausti atsakovui perleisti ar kitaip naudotis išnuomotais statiniais, iš esmės siekia uždrausti atsakovui imtis veiksmų ir subnuomoti statinius tretiesiems asmenims bei šiais statiniais pačiam naudotis. Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pastebėjo, kad ieškovė pati teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nerealizavo, t. y. nuomos sutartis su atsakovu šiuo metu nėra pasibaigusi, tačiau prašoma uždrausti atsakovui iš esmės atlikti tam tikrus veiksmus, dėl ko susitarta nuomos sutartimi, t. y. atsakovas pagal nuomos sutartį turi teisę naudotis ginčo statiniais jai galiojant. Pažymėjo, jog teismui pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų iš anksto nutraukti šalis siejantys sutartiniai santykiai, uždrausta vykdyti nuomos sutartį bei realizuoti pagal ją įgytas teises bei pareigas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas neturi nuosavybės teisių į šiuos statinius, o nuomos sutartyje aiškiai susitarta, jog subnuomoti ginčo statinius ar kitaip leisti kitiems asmenims jais naudotis atsakovui draudžiama be nuomotojo išankstinio rašytinio sutikimo, todėl šiuo atveju toks teismo draudimas būtų perteklinis, kadangi įstatymais draudžiama perleisti nekilnojamąjį turtą asmenims, neturintiems tokios teisės. Nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. ieškovei realizavus savo pagal nuomos sutarties 16 punktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, galimas pakartotinis šio prašymo teismui pateikimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį pakeisti toje dalyje, kuria ieškovo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu tenkinti visiškai. Skunde nurodė, jog yra tikimybė, kad atsakovas galėtų bandyti perleisti ginčo statinius tretiesiems ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu statinio atlaisvinimu. Atsakovui ir toliau naudojantis statiniais ar perleidžiant juos tretiesiems asmenims būtų pažeistos ieškovo, kaip statinių savininko teisės, todėl būtina tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 8 435,72 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 651,28 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukti 2014-02-11 sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5), iškeldinti atsakovą su visu atsakovui priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (bėgimo tako, krepšinio aikštelės, aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini). Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo turtą ieškinio turtinių reikalavimų sumai bei uždrausti atsakovui perleisti statinius (bėgimo taką, krepšinio aikštelę, aikšteles), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ar kitaip jais naudotis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkino iš dalies - areštavo atsakovui VšĮ FK „Vilniaus Vytis“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 9 087,00 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; atmetė ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo prašoma uždrausti atsakovui perleisti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ar kitaip jais naudotis. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad sprendžiant dėl areštuotino atsakovo turto rūšies ir apimties, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas uždrausti atsakovui perleisti ar kitaip naudotis išnuomotais statiniais, iš esmės siekia uždrausti atsakovui imtis veiksmų ir subnuomoti statinius tretiesiems asmenims bei šiais statiniais pačiam naudotis.
Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog yra tikimybė, kad atsakovas galėtų bandyti perleisti ginčo statinius tretiesiems ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu statinio atlaisvinimu. Atsakovui ir toliau naudojantis statiniais ar perleidžiant juos tretiesiems asmenims būtų pažeistos ieškovo, kaip statinių savininko teisės, todėl būtina tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.
Akcentuotina, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal ieškovo pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, tik preliminariai vertino ieškovo pareikštus reikalavimus, taigi, nesprendė ir nevertino pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Konstatuotina, jog prašydamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti pilna apimtimi, atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia prielaidomis, kad yra tikimybė, jog atsakovas galėtų bandyti perleisti ginčo statinius tretiesiems ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu statinio atlaisvinimu, tačiau nepateikia šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, t.y. teismui nepateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, ketindamas perleisti ginčo patalpas, dėl ko kiltų pagrindas uždrausti jam šiuos veiksmus atlikti.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Kaip jau minėta, sprendžiant ieškinio užtikrinimo klausimą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, tačiau ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi, iš esmės būtų patenkintas ieškovės materialinis reikalavimas, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad uždraudus atsakovui perleisti statinius (bėgimo taką, krepšinio aikštelę, aikšteles), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ar kitaip jais naudotis, būtų iš anksto nutraukti šalis siejantys sutartiniai santykiai, uždrausta vykdyti nuomos sutartį bei realizuoti pagal ją įgytas teises bei pareigas. Iš esmės iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtų pasiektas ieškiniu keliamas reikalavimas nutraukti 2014-02-11 sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2471-(2.14.1.17-EK5). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės prašymas taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones negali būti taikomas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, jog dėl ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo atsakovui VšĮ FK „Vilniaus vytis“ šiuo metu toliau vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-22656-816/2016), todėl nesant sprendimo dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis turi būti užtikrintas pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t.y. atsakovo turto areštu.
Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.