Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-817-510/2013 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. L. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Teismas atmetė reikalavimą priteisti 15 000 Lt sumą neįrodžius, kad atsakovas šią sumą įgijo be pagrindo, tačiau šios sumos įgijimo negalima pagrįsti nei teisės aktu, nei sandoriu, nei kitokiu civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindu. Atsakovas, nurodydamas, kad 40 000 Lt sumą jis gavo iš ieškovės kaip ieškovės sutuoktinio skolos apmokėjimą už vaismedžių sodinukus, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo R. B. jam buvo skolingas, taip pat, kad paskolino ieškovei 25 000 Lt ar kad ši suma buvo grąžinta. Teismo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė, praėjus metams nuo pinigų pervedimo, išdavė įgaliojimą atsakovui ir taip pritarė atsakovo veiksmams, susijusiems su pervestų pinigų panaudojimu, nelaikytina minėtos pinigų sumos įsigijimo pagrindu, kadangi toks pagrindas įstatyme nėra įtvirtintas.

Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė pinigus panaudojęs ieškovės interesais, sprendė, kad visą reikalautą sumą priteisti nėra pagrindo, šią išvadą grįsdamas iš esmės tuo, kad atsakovas tam tikrus veiksmus atliko, t. y. dalyvavo ekologinio ūkio patikrose, tvarkė dokumentus, tačiau nenustatinėjo, nei kokius konkrečiai, nei už kokią sumą.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad atsakovas nesirėmė aplinkybe, kad pinigus iš ieškovės gavo kaip atlyginimą už kokius nors jos naudai pagal įgaliojimą atliktus veiksmus, taip pat aplinkybe, kad pinigai buvo kaip kompensacija už išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, to neįrodinėjo, todėl teismas, grįsdamas sprendimą aplinkybėmis, kuriomis šalys nesirėmė, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išsprendė įstatyminių palūkanų priteisimo klausimą, tačiau dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas teismas iš viso nepasisakė ir jo neišsprendė. Apeliantės manymu, teismas ne tik netinkamai aiškino turto įsigijimą be teisinio pagrindo, atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, bet ir netinkamai nustatė momentą, nuo kurio atsakovas laikomas sužinojęs apie nepagrįstą pinigų gavimą. Teismas negalėjo nustatyti, kad atsakovas laikomas sužinojęs apie nepagrįstą pinigų gavimą tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes atsakovas atsiliepime pats pripažino, kad šios palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo ankstesnės dienos, t. y. nuo teismo įsakymo priėmimo dienos (2012-04-03). Teismas, nuspręsdamas priteisti palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Nenustačius, kad pinigai ar jų dalis buvo naudoti ieškovės interesais ar kad buvo jam perleisti sandorio, teisės akto ar kitokiu civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindu, laikytina, kad atsakovas pinigus įgijo nepagrįstai, o apie nepagrįstą pinigų gavimą sužinojo tuo momentu, kai pinigai atsidūrė jo žinioje. Būtent nuo nurodyto momento turėjo būti paskaičiuotos ieškovės prašomos priteisti įstatyminės palūkanos.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priteisdamas 77 074,80 Lt sumą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.). Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojos – notarės G. P. parodymus, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ši liudytoja, apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad bylos šalis pažįsta kaip klientus, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes atsakovas niekada nėra buvęs pas šią notarę, be to, ši liudytoja stebėtinai gerai žinojo nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsiminė sandorio, kurį ji formino prieš šešis metus, sudarymo ir nutraukimo aplinkybes. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į liudytojos kaip notarės veiklai keliamus privalomus teisės aktų reikalavimus rengiant dokumentus.

Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad nei įgaliojimo galiojimo metu, nei po jo atšaukimo ieškovė jokia forma nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl lėšų panaudojimo, taip pat dėl įgaliojimo pagrindu atliktų veiksmų, nereikalavo grąžinti tariamai neteisėtai pasisavintas lėšas ir arba ieškovės vardu tinkamai veikti atsakovui suteikto įgaliojimo ribose ar susilaikyti nuo ieškovės teise ir teisėtus interesus pažeidžiančių atsakovo veiksmų.

Nustatęs reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės elgesiu po įgaliojimo išdavimo, ieškovės prievolę rūpintis savo lėšomis ir jos vardu atliekamų veiksmų teisėtumu, teismas privalėjo atmesti ieškinį visiškai.

Teismas netinkamai įvertino šalių indėlį į bendrą veiklą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo indėlis buvo daug didesnis nei ieškovės ir trečiojo asmens. Be to, teismas neišskaitė iš priteistos sumos atsakovo investicijų į bendrą veiklą, nors tokie įrodymai buvo pateikti, atsakovui už žemės sklypo nuomą mokėtinų sumų, atsakovo už ieškovės ūkininkavimo veiklą ieškovės vardu sumokėtus mokesčius ir rinkliavas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo sąskaitą buvo atlikti šie mokėjimai: 2006-05-10 – 30 000 Lt (t. 1, b. l. 40), 2006-05-17 – 10 000 Lt (t. 1, b. l. 40), iš viso – 40 000 Lt. Dviem 2006-06-02 pavedimais po 2000 Lt, 2006-06-06 pavedimu - 2 000 Lt, 2006-06-09 pavedimu – 5 000 Lt, dviem 2006-06-21 pavedimais po 2000 Lt, 2006-06-22 pavedimu – 4 000 Lt, 2006-06-23 pavedimu - 2000 Lt, 2006-07-01 pavedimu – 2 000 Lt ir 2006-07-05 pavedimu – 2 000 Lt, iš viso iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 25 000 Lt (t. 1, b. l. 41-42).

2007-04-26 notarine tvarka buvo patvirtintas įgaliojimas (t. 1, b. l. 44), kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą valdyti, tvarkyti ieškovės ūkį, jo ūkinius, komercinius, teisinius ir finansinius reikalus, susijusius su ūkininko ūkio veikla, atstovauti ieškovei dėl nuomos teisės (išsinuomoti žemės sklypus jos vardu), o taip pat atlikti kitus įgaliojime numatytus veiksmus.

Galiojant paminėtam įgaliojimui, atsakovui iš ieškovės sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai bendrai 154 149,60 Lt sumai: dviem 2008-06-19 mokėjimo pavedimais pervesta po 30 000 Lt, 2008-06-25 pavedimu – 1 500 Lt, 2008-06-26 pavedimu – 8 400 Lt, 2009-04-15 pavedimu –10 000 Lt, 2009-04-23 pavedimu 500 Lt, 2009-08-28 pavedimais – 35 000 Lt ir 34 300 Lt, 2009-09-28 pavedimu – 70 Lt, 2009-11-04 pavedimais – 4 190 Lt ir 189,60 Lt. 2009-11-10 ieškovė notariniu pareiškimu (t. 1, b. l. 52) panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant, ar atsakovas tinkamai panaudojo jam iš ieškovės sąskaitos pervestus pinigus tiek iki įgaliojimo išdavimo, tiek įgaliojimo galiojimo laikotarpiu, taip pat, ar veikė ieškovės interesais atlikdamas įgaliojime numatytus pavedimus ir ar yra pagrindas grąžinti ieškovės prašomas sumas kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą.

Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

Dėl 15 000 Lt sumos, pervestos į atsakovo sąskaitą, iki įgaliojimo išdavimo

Sutiktina su apeliante, kad reiškiant ieškinį dėl įgyto be pagrindo turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007), tačiau nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas jai priteisti 15 000 Lt sumą kaip atsakovo nepagrįstai įgytą, yra pagrįstas.

Nors atsakovas ir nepagrindė įrodymais savo teiginių, kad ieškovės sutuoktinis, t. y. trečiasis asmuo R. B., jam buvo skolingas už vaismedžių sodinukus, vien ši aplinkybė neleidžia konstatuoti, kad nurodyta pinigų suma atsakovo buvo įgyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumą, byloje dalyvaujančių asmenų dėstomos aplinkybės, pateikti įrodymai turi būti įvertinti ne pavieniui, bet kaip visuma (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad nuo 2004 m. (dėl ankstesnių metų nėra vieningos nuomonės, tačiau tai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui) ieškovės sutuoktinis ir atsakovas užsiėmė bendra veikla, susijusia su sodinukų auginimu ir realizavimu, ieškovė po beveik metų, kai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti iš viso 40 000 Lt, o vėliau grąžinti – 25 000 Lt, nesikreipė į atsakovą reikalaudama 15 000 Lt sumos grąžinimo kaip įgytos nepagrįstai, tačiau priešingai, ji sudarė įgaliojimą, kuriuo suteikė plačius įgalinimus įgaliotiniui – atsakovui, kad šis tvarkytų įvairius klausimus, susijusius su ieškovės ūkiu, taip pat naudotųsi ieškovės sąskaitomis bankuose ir disponuoti jose esančiomis lėšomis. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateiktos sąskaitos išraše (t. 2, b. l. 14-56) matyti, kad ieškovės sutuoktiniui, jo motinai laikotarpiu iki įgaliojimo išdavimo buvo pervesta iš viso 20 950 Lt, tačiau ieškovė šios aplinkybės negalėjo pagrįsti, o atsakovas paaiškino, kad jis ieškovės šeimai teikė finansinę paramą. Nesant konkrečių į bylą pateiktų rašytinių susitarimų, patvirtinančių ar paneigiančių šalių nurodomas aplinkybes dėl pinigų pervedimo ir grąžinimo, skirtingai interpretuojant situaciją, tačiau, atsižvelgiant į visumą byloje esančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nurodyta pinigų suma atsakovo nebuvo įgyta nepagrįstai.

Dėl įgaliotinio veikimo įgaliotojo interesais ir nepagrįsto praturtėjimo

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2007-04-26 išdavė įgaliojimą atsakovui, suteikdama jam plataus turinio ir apimties įgalinimus tvarkyti jos kaip ūkininkės ūkį (identifikavimo kodas 1248962), spręsti su tuo susijusius įvairaus pobūdžio reikalus, taip pat naudotis jai priklausančiose bankų sąskaitose esančiomis lėšomis ir jomis disponuoti. Tokiu vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str. 2, 3 d.) ji siekė sukurti pavedimo teisinius santykius. Apeliantė, kreipdamasi į teismą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo sumas, pervestas jam įgaliojimo galiojimo laikotarpiu, šio asmens gautas kaip nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.760 str. 8 d.), kadangi, jos manymu, atsakovas gautas pinigų sumas naudojo ne ieškovės, bet savo interesais. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko nurodydamas, kad jis ieškovės pavedimus vykdė tinkamai, veikdamas išimtinai jos interesais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, įvertindamas tai, kad šalys vykdė bendrą veiklą, susijusią su sodinukų auginimu ir realizavimu, pačios ieškovės veiksmus po įgaliojimo išdavimo bei tai, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių apie veikimą ieškovės interesais.

Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, vienu iš argumentų nurodo, jog teismas, konstatavęs, jog atsakovas neįrodė, jog pinigus panaudojo ieškovės interesais (arba, kad ji buvo davusi sutikimą pinigus naudoti atsakovo interesais), tačiau atsižvelgęs į tai, kad atsakovas tam tikrus veiksmus ieškovės naudai atliko, nepagrįstai priteisė ½ dalį visos prašomos sumos, neišanalizavęs, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko ir už kokią sumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo padarytų išvadų neteisėtomis ar nepagrįstomis.

Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovui veikiant pagal išduotą įgaliojimą ir atliekant įgaliojime nurodytus veiksmus, susijusius su ieškovės ūkio tvarkymu, tai nebuvo vien tik pavedimo teisiniai santykiai. Greta to, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip jau buvo minėta, atsakovą ir ieškovės sutuoktinį, t. y. trečiąjį asmenį šioje byloje – R. B. - siejo bendra veikla, susijusi su sodinukų auginimu ir realizavimu. Tai papildomai patvirtina ir atsakovo trečiajam asmeniui 2006-05-24 išduotas įgaliojimas valdyti, tvarkyti jo ūkininko ūkį, jo ar jo ūkio vardu registruotus žemės sklypus (pasėlius, naudmenis, derlių ir kita), sudaryti visus įstatymu leidžiamus sandorius (išskyrus disponavimą) (t. 2, b. l. 9). Kaip paaiškino byloje dalyvaujantys asmenys, R. B. ir, kaip teigia pati ieškovė, jis kartu su ieškove atlikdavo konkrečius ūkinius darbus, o atsakovas šioje veikloje panaudodamas didesnę savo kaip ūkininko patirtį, nuomojo žemės sklypus ieškovei, tvarkė apskaitos dokumentus, dalyvavo ekologinio ūkio patikrose. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, įgaliojimu suteiktų teisių ir pareigų apimtis negali būti atsietai vertinama vien tik per pavedimo teisinių santykių prizmę, kadangi turi būti atsižvelgta į visumą šioje byloje reikšmingų aplinkybių, susijusių su minėtos bendros veiklos vykdymu, siekiant tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir priimti teisingą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, jau iki įgaliojimo išdavimo atsakovas ir trečiasis asmuo buvo pažįstami ir jau tuo metu užsiėmė bendra veikla, siekdami ne tik auginti sodinukus ir juos realizuoti, bet ir plėtoti ūkį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai (t. 1, b. l. 95-105) buvo išnuomoti ieškovei žemės ūkio veiklai ir iš šios veiklos ieškovei kaip ūkininkei, buvo išmokamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ne tik už ekologinį ūkį, bet ir už pasėlius (t. 1, b. l. 40-50). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išduotu įgaliojimu pavedė atsakovui tvarkyti jos ūkį ir netrukus ieškovei kaip ūkininkei buvo pradėtos mokėti nurodytos išmokos, kurios didžiąja dalimi ir sudarė pinigų sumas, pervedamas iš ieškovės į atsakovo sąskaitą, ir, kaip matyti iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, turėjo būti naudojamos ūkio tvarkymui bei jo plėtrai, šių aplinkybių atsakovas nepaneigė, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tam tikrus veiksmus atliko pagal išduotą įgaliojimą ir ieškovės interesais (CPK 185 str.). Tačiau nustatyti, kokio dydžio lėšos ir kur buvo panaudotos vykdant nurodytą įgaliojimą, ar įvertinti ieškovės ūkio veiklos rezultatus, iš šios veiklos gaunamas pajamas, patirtas sąnaudas, kad būtų galima nustatyti atsakovo indėlį, nėra objektyvios galimybės, kadangi tokių įrodymų į bylą nepateikė nei viena iš šalių, o vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Todėl sutiktina su teismo priimtu sprendimu priteisti ieškovei ½ dalį jos prašomos sumos, nes, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neatskleidė ekologinio ūkio tvarkymo ypatumų, be to, ji pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes nekontroliavo savo sąskaitos banke, taip pat nepakankamai domėjosi atsakovo atliekamais veiksmais pagal išduotą įgaliojimą 2,5 metų, o atsakovas, kaip įgaliotinis, turintis pareigą pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, nepateikė įrodymų, kad šią pareigą būtų tinkamai vykdęs, toks ginčo išsprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Nėra pakankamo pagrindo sutikti su atsakovu, kad panaikindama įgaliojimą ir nurodydama, kad „jokių pretenzijų neturiu ir ateityje nereikšiu“ ieškovė pripažino atsakovo atliktus veiksmus pagal įgaliojimą tinkamais, kadangi šiuo pareiškimu, išreiškiančiu jos vienos valią, buvo sprendžiamas įgaliojimo panaikinimo klausimas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šiuo aspektu buvo padarytas minėtas įrašas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu įrašu ieškovė visgi neatsisakė galimų pretenzijų atsakovui, kadangi vien tik jos atliktas veiksmas – įgaliojimo panaikinimas anksčiau nustatyto termino (2017 m.), patvirtina aiškiai jos išreikštą valią, kad atsakovas nebebūtų jos įgaliotiniu ir neatliktų įgaliojime numatytų plačios apimties veiksmų.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, konstatavęs, jog atsakovo indėlis į bendrą ūkininkavimo veiklą pasireiškė ieškovo ūkininkavimo patirtimi, ūkininkavimo veiklai skirtų žemės sklypų nuoma, apskaitos dokumentų tvarkymu, konkrečių ūkinių darbų atlikimu, samdinių paieška ir atsiskaitymu su jais, dalyvavimu ekologinio ūkio patikrose, turėjo įvertinti tai, kad atsakovo indėlis buvo daug didesnis nei ieškovės ir trečiojo asmens, nes ieškovė prie ūkio reikalų tvarkymo niekaip neprisidėjo, o trečiojo asmens dalyvavimas pasireiškė tam tikrų paprastų ūkinių darbų atlikimu, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir paskaičiavimais. Iš bylos duomenų, nesant pateiktų veiksmų detalizacijos, nėra galimybės įvertinti atsakovo indėlio į bendrą veiklą dydžio. Taip pat nesutiktina su apeliantu, kad teismas neišskaitė iš priteistos ½ dalies ieškovės reikalaujamos sumos atsakovo investicijų į bendrą veiklą, už žemės sklypo nuomą mokėtinų sumų, atsakovo už ieškovės ūkininkavimo veiklą ieškovės vardu sumokėtus valstybinius, vietinius ir komunalinius mokesčius ir rinkliavas, kadangi atsakovas neįrodė, jog investavo konkrečią sumą būtent ieškovės ūkio naudai, taip pat nepateikė duomenų, kokio dydžio mokesčiai ir rinkliavos buvo sumokėti (CPK 178 str.).

Dėl reikalavimų, susijusių su įstatyminėmis bei procesinėmis palūkanomis

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu įstatyminių palūkanų, numatytų CK 6.240 straipsnio 1 dalyje, priteisimo pradžios momentu nurodydama, kad atsakovas atsiliepime pats pripažino, kad šios palūkanos galėtų būti skaičiuojamos nuo ankstesnės dienos, t. y. nuo teismo įsakymo priėmimo dienos (2012-04-03). Be to, ji nurodo, kad teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, nepasisakydamas dėl visų ieškovės reikalavimų, o būtent – dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas konstatavo, kad šioje konkrečioje byloje atsakovui apie nepagrįsto pinigų gavimo faktą ir konkrečią nepagrįstai gautų pinigų sumą tapo žinoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui sprendimu nustačius priteistiną sumą, todėl 5 procentų dydžio metines palūkanas priteisė tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo vadovaudamasis CK 6.420 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tokiais motyvais iš esmės atmetė ieškovės reikalavimą dėl palūkanų už be pagrindo įgytą pinigų sumą priteisimo, kadangi nustatė, kad sužinojimo momento pradžia yra po bylos iškėlimo, o ieškovės pareikštame reikalavime palūkanos buvo paskaičiuotos nuo 2006-05-10 iki 2012-04-02, t. y. iki bylos iškėlimo teisme dienos. Tuo pačiu pažymėtina, kad, nors teismas iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą (CK 6.37 str., 6.210 str.) ir ne visiškai teisingai nurodė tokių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pripažintina, kad teismas CPK 265 straipsnio 2 dalies nepažeidė, kadangi pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o šiuo atveju taikytina CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyto 5 procentų dydžio palūkanų norma (CK 6.210 str. 2 d.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikslintinas, priteisiant 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei nurodant, kad kita ieškinio dalis atmestina.

Dėl nurodytų aplinkybių kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš esmės netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tikslintinas tik dėl procesinių palūkanų priteisimo pradžios momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą patikslinti jį išdėstant taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. L. 77 074,80 Lt (septyniasdešimt septynių tūkstančių septyniasdešimt keturių litų ir 80 centų) be pagrindo įgytą sumą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (77 074,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 312,24 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvylikos litų ir 24 centų) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.