- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-18
- Bylos Nr.
- 2-817-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00728-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Kęstutis Jungevičius
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atsakovui advokatui Kęstučiui Jungevičiui, kuris kartu yra ir trečiojo asmens R. B. atstovas, atsakovui V. L., trečiajam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. L., trečiasis asmuo – R. B., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. ieškinyje (1 t., b. l. 34–38) nurodė, kad ūkininkauja nuo 2004-01-05. Ji su atsakovu V. L. susipažino 2004 m. pavasarį, kai jis su ieškovės sutuoktiniu R. B. pradėjo bendrą veiklą – prekybą sodo augalais (tuo metu V. L. taip pat buvo įregistravęs ūkininko ūkį bei medelyną Marijampolės rajone). Prekyba gerai sekėsi, tad buvo sutarta nupirkti ir išsinuomoti daugiau žemės sklypų. Nors už sklypus, nupirktus 2004 - 2007 metais Jonavos rajone, mokėta bendrais pinigais, jie buvo įregistruoti tik V. L. vardu. Buvo sutarta, kad šiuos sklypus bei sklypą Utenos rajone jis perleis ieškovei 2011 m. gruodžio mėnesį. Nupirkti ir išsinuomoti žemės sklypai buvo užsodinti bendrai išaugintais sodinukais. Žemes dirbo šalys kartu, kartu dalindavosi pajamas ir išlaidas. Per keletą metų atsirado tarpusavio pasitikėjimas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė patikėjo atsakovui savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke prisijungimo duomenis (2006 m. gegužės mėn.). Iš šios sąskaitos į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke jis 2006-05-10 persivedė 30 000 Lt, o 2006-05-17 – dar 10 000 Lt. Dalis šių pinigų, t. y. 25 000 Lt, greitu laiku buvo grąžinta. Likusią dalį pinigų (15 000 Lt) buvo žadama grąžinti vėliau. Ieškovė 2007-04-26 notarine tvarka sudarė įgaliojimą, kuriuo atsakovą įgaliojo valdyti, tvarkyti ieškovės ūkį, jo ūkinius, komercinius, teisinius ir finansinius reikalus. Įgaliojimui galiojant, atsakovas iš ieškovės sąskaitos į savo sąskaitas persivedė dar 154 149,60 Lt. Paklaustas, kur naudoja paimtus pinigus, konkrečiau nepaaiškino, išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, tik vis atsakydavo, jog ieškovės ūkio reikmėms, o ataskaitą žadėjo pateikti, kai suskaičiuos buhalterė. Įtarimų kilo po 2009-08-28 pavedimų (69 300 Lt). Norint išsiaiškinti, kokiu tikslu paimti pinigai, ieškovė negalėjo su juo susisiekti. V. L. 2009-11-04 persivedė į savo sąskaitą dar 4 379,60 Lt. Jo persivesta pinigų suma jau viršijo žadėtų perleisti žemės sklypų kainą, todėl ieškovė nutarė, kad reikia pakeisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis ir panaikinti jam išduotą įgaliojimą. 15 000 Lt V. L. į savo sąskaitą yra persivedęs iki išduodant jam įgaliojimą, dalį, t. y. 154 149,60 Lt, – įgaliojimui galiojant (nuo 2007-04-06 iki 2009-11-10). Kadangi visa pinigų suma, t. y. 169 149,60 Lt, atsakovo buvo panaudota ne ieškovės, o jo paties interesais, ji turi būti grąžinta kaip be pagrindo įgytas turtas. Atstovas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, kad pavedimo įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus. Atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Įgaliojimas buvo panaikintas, o taip pat pakeisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenys būtent todėl, kad atsakovas negalėjo pagrįsti, jog iš ieškovės sąskaitos paimtus pinigus naudoja ieškovės pavedimu ir interesais, o pareikalavus, jų negrąžino. Ieškovui priklausančius pinigus atsakovas yra įgijęs be teisėto pagrindo, todėl turi grąžinti. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 198 073,20 Lt, tai yra 169 149,60 Lt be pagrindo įgytą pinigų sumą ir 28 923,60 Lt palūkanų, bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 77–84) nurodė, kad su ieškovės sutuoktiniu R. B. susipažino 2000 metais. Jis pirkdavo iš atsakovo vaismedžių sodmenis, nes tuo metu vertėsi jų perpardavimu. Už sodmenis R. B. atsiskaitydavo pavėluotai, dėl ko 2006 m. susidarė 40 000 Lt įsiskolinimas. 2006 m. balandžio mėn., R. B. dar nepadengus 40 000 Lt skolos, jis paprašė paskolinti jam dar 29 000 Lt. R. B. paaiškino, kad ši suma jam reikalinga skubiai, siekiant atsiskaityti su teismo antstoliu, vykdančiu alimentų vaiko, susilaukto su kita moterimi (ne ieškove) išlaikymui, priverstinį išieškojimą iš R. B.. Kadangi atsakovas tokios sumos neturėjo, R. B. pasiūlė kredito lėšomis įsigyti ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) R. B. pasiūlytas žemės sklypas buvo nedidelis (2,56 ha) ir toli nuo kitų atsakovo turimų sklypų, todėl nebuvo tinkamas plėtojamai žemės ūkio veiklai vystyti, be to, R. B. žemės sklypo pasiūlyta žemės sklypo kaina buvo didesnė nei šio sklypo rinkos kaina. Šį žemės sklypą atsakovas sutiko įsigyti norėdamas padėti R. B. šeimai susitvarkyti finansines problemas, tačiau su sąlyga, kad sklypo įsigijimui bus naudojamos kredito lėšos pagal ieškovo su AB Ūkio banku sudarytą kredito sutartį. R. B. susitvarkius savo finansines problemas, iš gautos sklypo įsigijimo kainos dalies iki 2006 m. pabaigos atsakovui bus grąžintas 40 000 Lt įsiskolinimas. Kadangi pasiūlytos sandorio sąlygos tiko tiek R. B., tiek ieškovei, 2006-05-04 Pagėgių savivaldybės notaro biure buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė pardavė sklypą atsakovo nuosavybėn už 69 000 Lt. Už sklypą su oeškove atsakovas tinkamai ir visiškai atsiskaitė, jo nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo tinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vykdydama aukščiau nurodytą susitarimą, ieškovė, asmeniškai autorizuodama save savo banko elektroninėje sistemoje, iš savo sąskaitos 2006 m. dalimis grąžino atsakovui R. B. 40 000 Lt įsiskolinimą už vaismedžių sodinius, perduotus R. B. skolon. Ieškovės teiginys, jog 40 000 Lt atsakovas įgijo be pagrindo, neatitinka tikrovės, kadangi jos pačios sutikimu ir jėgomis buvo grąžinta jos sutuoktinio R. B. skola. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, jog atsakovas buvo žadėjęs ieškovei ateityje perleisti sklypą. Kadangi atsakovas tuo metu verslo ir ūkio vystymui naudojosi kredito įstaigų teikiamomis finansinėmis paslaugomis, vienos iš tokių kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui užtikrinti buvo įpareigotas įkeisti sklypą, ką ir padarė 2006-06-01. Ieškovei apie tai buvo žinoma. Šios aplinkybės paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo tariamą pažadą ateityje perleisti jai sklypą, kadangi iki kredito grąžinimo sklypas turėjo išlikti įkeistas UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui ir disponuoti juo atsakovas neturėjo teisės. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nesikreipė į atsakovą dėl sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat nesitarė dėl sklypo perleidimo. Visus atsakovui priklausančius žemės sklypus atsakovas įsigijo nuosavomis lėšomis arba naudodamasis kredito įstaigų teikiamomis finansinėmis paslaugomis, jokių pažadų dėl jų perleidimo ateityje nedavė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo dirbami bendrai, užsodinti bendrai užaugintais sodinukais, neatitinka tikrovės. Visi atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iki 2007 m. buvo tvarkomi atsakovo vienasmeniškai. Jis pats įsigydavo sodinukus, dirbdavo žemės sklypus, įsigydavo techniką. 2007 metais ieškovė su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais finansiškai sunkiai vertėsi ir išgirdę apie Nacionalinės mokėjimo agentūros vykdomas žemės ūkio paramos programas, nutarė sutvarkyti visus dokumentus tokiai paramai gauti ir pradėti ūkininkauti. Kadangi savo vienintelį žemės sklypą jau buvo pardavę atsakovui ir neturėjo kitų žemės sklypų tinkamų žemės ūkio veiklai vystyti, todėl jie kreipėsi į atsakovą dėl dalies atsakovui nuosavybės teise priklausančių ir jo nuomojamų žemės ūkio paskirties sklypų nuomos. Su ieškove 2007 m. buvo sudarytos žemės ūkio paskirties nuomos sutartys. Ieškovei išnuomoti žemės ūkio paskirties sklypai buvo atsakovo tinkamai prižiūrėti, užsodinti, su ieškove ir jos sutuoktiniu buvo sutarta, kad be nuomos mokesčio, kuris buvo itin mažas ir neatitinka tuometinių rinkos sąlygų, ieškovė kompensuos atsakovui jo investicijas į šiuos žemės ūkio paskirties sklypus, kurių suma sudarė 38000 Lt. Toks susitarimas buvo pasiektas ir dėl to, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo ilgalaikės. Ieškovė, tinkamai tvarkydama ūkį, galėjo pagrįstai tikėtis gauti labai didelę finansinę naudą, ženkliai viršijančią nuomos mokestį ir kompensacijos sumą, ypač įvertinus labai dideles ieškovės iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautas sumas, kurios sudaro virš 265 000 Lt. Likusi ieškovės nurodyta tariamai be teisinio pagrindo gautų lėšų dalis buvo naudojama išimtinai ieškovės atsakovui suteikto įgaliojimo ribose, vykdant ieškovės pavedimus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės melagingus teiginius, kad 154149,60 Lt buvo atsakovo neteisėtai įgyta ir panaudota. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė 2009-11-10 notariniu pareiškimu patvirtino, jog jokių pretenzijų atsakovui dėl jo veiksmų, atliktų jos išduoto įgaliojimo pagrindu neturi ir ateityje nereikš. Visos mokėjimo operacijos buvo atliekamos pačios ieškovės, arba jos įgalioto asmens – sutuoktinio R. B.. Atsakovui suteikto įgaliojimo panaikinimas 2009 metais buvo sąlygotas to, kad ieškovės sutuoktinis R. B. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Be to, ieškovė iki šiol nėra su atsakovu tinkamai atsiskaičiusi pagal žemės sklypų nuomos sutartis. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas nuo visos jos reikalaujamos sumos už laikotarpių nuo šių lėšų panaudojimo. CK 6.240 straipsnis numato, jog be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, ne už laikotarpį nuo šio turto neteisėto įgijimo, bet tik nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgijimo nepagrįstumą. Ieškovė iki teismo įsakymo pareiškimo atsakovui pretenzijų dėl jo veiksmų nereiškė.
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. dublike (1 t., b. l. 141–146) nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog pinigus iš ieškovės gavo teisėtai, t. y. sandorių ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu. Atsakovas neįrodė, kad 40 000 Lt yra skolos už jos sutuoktinį grąžinimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokia skola apskritai egzistavo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovės sutuoktinis neva prašė atsakovo paskolinti dar 29 000 Lt visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovas teigia, kad sutiko su ieškovės sutuoktinio pasiūlymu nupirkti iš ieškovės 2,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šie atsakovo teiginiai taip pat yra nepagrįsti, nes žemės sklypas jam buvo parduotas atsakovo iniciatyva. Atsakovas neįrodė, kad 38000 Lt yra kompensacija už jo investicijas į ieškovei išnuomotus žemės sklypus. Atsakovas nepateikė jokių neva sudaryto susitarimo dėl kompensacijos buvimo įrodymų. Atsakovas neįrodė, kad 4379 Lt – tai žemės sklypų nuomos mokestis. Nuomos sutartys buvo sudarytos 2007 metų pradžioje. Pavedimai atlikti 2009 metais. Atsakovas neįrodė, kad likusią gautą pinigų sumą panaudojo įgaliojimo ribose. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės šeimai nuolat teikė finansinę paramą, kad 2007-2008 metais neva paskolino 20 950 Lt. Ši aplinkybė taip pat nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atsakovui neįrodžius, kad pinigus iš ieškovės gavo teisėtai, priteistinos ir visos ieškinyje nurodytos palūkanos. 2009-11-10 notariniame pareiškime nėra nurodyta, jog ieškovė neturi pretenzijų atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. triplike (1 t., b. l. 150–154) nurodė, kad su dubliku ieškovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių jos procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovo 15000 Lt, nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio tariamą bendrą ūkininkavimą su ieškove. Miesteliuose, kaimo vietovėse, ypač ūkininkų ir jų samdinių santykiai ir tarpusavio atsiskaitymai yra grindžiami ne apskaitos dokumentais, sutartimis, o tarpusavio pasitikėjimu. Dėl 38 000 Lt investicijos į ieškovės ūkį ūkio reikalai toje vietovėje tvarkomi vadovaujantis tarpusavio pasitikėjimu, neįforminant sandorių rašytiniais susitarimais. Susitarimas dėl kompensacijos už investicijas buvo žodinis. Atsakovas perdavė ieškovei visus reikiamus dokumentus, kad ji galėtų tinkamai susitvarkyti savo apskaitos dokumentus. Tai, kad ji dėl šių dokumentų į apskaitą neįtraukė ar sunaikino, negali būti laikoma atsakovo atsakomybės priežastimi. Notarinio pareiškimo turinys yra labai aiškus – jame labai nurodyta, kad jokių pretenzijų ieškovė neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje.
Trečiasis asmuo R. B. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 5–8), kuriuose išdėstė bylos aplinkybes ir pateikė jų vertinimą, iš esmės atitinkančius ieškovės ieškinio ir dubliko turinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo sąskaitą buvo atlikti šie mokėjimai: 2006-05-10 – 30000 Lt (1 t., b. l. 40), 2006-05-17 – 10 000 Lt (1 t., b. l. 40), iš viso – 40000 Lt. Dviem 2006-06-02 pavedimais po 2000 Lt, 2006-06-06 2000 Lt pavedimu, 2006-06-09 5000 Lt pavedimu, dviem 2006-06-21 pavedimais po 2000 Lt, 2006-06-22 4000 Lt pavedimu, 2006-06-23 2000 Lt pavedimu, 2006-07-01 2000 Lt pavedimu ir 2006-07-05 2000 Lt pavedimu iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 25000 Lt (1 t., b. l. 41–42).
2007-04-26 notarine tvarka buvo patvirtintas įgaliojimas (1 t., b. l. 44), kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą valdyti, tvarkyti ieškovės ūkį, jo ūkinius, komercinius, teisinius ir finansinius reikalus, susijusius su ūkininko ūkio veikla, atstovauti ieškovę dėl nuomos teisės (išsinuomoti žemės sklypus jos vardu), o taip pat atlikti kitus įgaliojime numatytus veiksmus.
Galiojant aukščiau paminėtam įgaliojimui, atsakovui iš ieškovės sąskaitos buvo atlikti šie mokėjimai bendrai 154 149,60 Lt sumai: dviem 2008-06-19 mokėjimo pavedimais pervesta po 30 000 Lt, 2008-06-25 pavedimu – 1500 Lt, 2008-06-26 pavedimu – 8 400 Lt, 2009-04-15 pavedimu –10 000 Lt, 2009-04-23 pavedimu 500 Lt, 2009-08-28 pavedimais – 35 000 Lt ir 34 300 Lt, 2009-09-28 pavedimu – 70 Lt, 2009-11-04 pavedimais – 4190 Lt ir 189,60 Lt.
2009-11-10 ieškovė notariniu pareiškimu (1 t., b. l. 52) panaikino atsakovui išduotą įgaliojimą. Ieškovė dalį pinigų, t. y. 15 000 Lt (40 000 - 25 000), pervestų į atsakovo sąskaitą iki išduodant jam įgaliojimą, prašė CK 6.237 straipsnio pagrindu priteisti kaip be pagrindo įgytą turtą, panaudotą ne ieškovės, bet atsakovo interesais. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu nėra sudariusi jokio pinigų perleidimo sandorio.
Likusią pinigų dalį (154 149,60 Lt), kuri buvo pervesta galiojant įgaliojimui, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pagal atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančius Civilinio kodekso straipsnius (CK 2.137, 2.133-2.137, 2.144, 2.155, 6.756, 6.759-6.761, 6.764, 6.765 straipsniai). Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-04-26 iki 2009-11-10 atsakovas turėjo teisę disponuoti ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau neturėjo teisės jų pasisavinti. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuos pinigus taip pat panaudojo savo interesais, todėl laikytina, kad juos yra įgijęs be teisėto pagrindo, todėl turi pareigą grąžinti.
Bylos šalys skirtingai aiškino su ieškovės reikalavimu susijusias bylos aplinkybes.
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2004 metais, kai jis su ieškovės sutuoktiniu trečiuoju asmeniui R. B. vykdė bendrą veiklą – prekybą sodo augalais. Ieškovės teigimu, prekyba gerai sekėsi, todėl buvo sutarta pirkti ir nuomoti žemės sklypus. Ieškovė nurodė, kad visi žemės sklypai nupirkti bendrais šalių pinigais, tačiau jie buvo įregistruoti tik atsakovo vardu, bet šalys buvo sutarusios, kad nupirktus sklypus bei sklypą Utenos rajone atsakovas perleis ieškovei ir trečiajam asmeniui 2011 m. gruodžio mėnesį.
Atsakovas nurodė, kad su R. B. susipažino 2000 metais, R. B. pirkdavo iš atsakovo sodmenis ir vertėsi jų perpardavimu, o su ieškove atsakovas susipažino per jos sutuoktinį tik 2006 metais. Dėl 40 000 Lt sumos atsakovas nurodė, kad įsiskolinimas susidarė R. B. vėluojant atsiskaityti už sodmenis. Atsakovo teigimu, R. B. dar nepadengus 40 000 Lt skolos, jis paprašė paskolinti jam dar 29 000 Lt, tačiau atsakovui neturint tokios sumos, jis sutiko įsigyti ieškovei priklausantį 2,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad sklypo įsigijimui bus naudojamos kredito lėšos pagal atsakovo su banku sudarytą kredito sutartį. Atsakovas nurodė, kad sandorio sąlygos tiko tiek R. B., tiek ieškovei, todėl atsakovas su ieškove sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovui sklypą už 69 000 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam priklausančius žemės sklypus (žemės sklypai nurodyti atsakovo atsiliepime į ieškinį, 1 t., b. l. 78–79) įsigijo nuosavomis lėšomis arba naudodamasis kredito įstaigų teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Atsakovas teigė, kad už itin mažą nuomos mokestį išnuomojo ieškovei eilę žemės sklypų (nuomos sutartys nurodytos atsiliepime į ieškinį, 1 t., b. l. 79-80). Atsakovo teigimu, ieškovei išnuomoti žemės ūkio paskirties sklypai atsakovo buvo tinkamai prižiūrėti, užsodinti tinkamai apdorotais, sveikais, sertifikuotais ir aprobuotais sodiniais. Atsakovas tvirtino, jog su ieškove ir jos sutuoktiniu buvo sutarę, kad jie kompensuos atsakovo investicijas į sklypus, kurių suma sudarė 38 000 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sukonkretino savo atsikirtimus (1 t., b. l. 174–176 ), nurodydamas, kad aukščiau nurodytas lėšas gavo šiais pagrindais: 1) 40 000 Lt susitarimo su ieškove ir trečiuoju asmeniu pagrindu; 2) 38000 Lt susitarimo su ieškove pagrindu buvo sumokėti kaip kompensacija už atsakovo investicijas į ieškovei nuomos sutarčių pagrindu perduotus žemės sklypus; 3) 4379,60 Lt nuomos mokesčio buvo ieškovės sumokėta sudarytų žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindu; 4) visa likusi suma buvo panaudotos išimtinai ieškovės interesais, neviršijant ieškovės išduoto įgaliojimo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo neigė, kad atsakovas skolino trečiajam asmeniui pinigus, neigė atsakovo investicijas į ieškovei išnuomotus žemės sklypus bei visiškai kitaip aiškino bylos aplinkybes, susijusias su šalių indėliu vykdant veiklą ieškovei išnuomotuose žemės sklypuose. Priešingai nei nurodė atsakovas, ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad šiuose žemės sklypuose visi darbai buvo atlikti jų jėgomis ir lėšomis, o atsakovo veikla apsiribojo tik dokumentų sutvarkymu.
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Teismas, vertindamas dalyvaujančių byloje šalių argumentus, pažymi, kad pinigai į atsakovo sąskaitą buvo pervedami nesant jokių rašytinių susitarimų pinigų mokėjimui pagrįsti. Iš dalyvaujančių byloje paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad šalys vykdė bendrą veiklą, susijusią su sodmenų auginimu ir realizavimu, tačiau ši veikla buvo vykdoma ne tik nesudarius jokių rašytinių sutarčių, bet ir nesant jokių aiškių žodinių susitarimų. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai iš esmės grindžiami vien tik jų pačių teiginiais ir nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad nors vienas atsakovu vardu įregistruotas žemės sklypas buvo nupirktas bendrais šalių pinigais, o taip pat neįrodė, kad atsakovas buvo įsipareigojęs kokius nors sklypus perleisti ieškovei ir trečiajam asmeniui. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad trečiasis asmuo atsakovui buvo skolingas 40 000 Lt.
Dėl ieškinio dalies, kuria ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15 000 Lt
Teismas sprendžia, kad priteisti ieškovei 15 000 Lt, pervestų į atsakovo sąskaitą iki išduodant jam įgaliojimą, nėra pagrindo. Kaip minėta, tiek iki įgaliojimo išdavimo, tiek ir išdavus įgaliojimą, pinigų pervedimai buvo vykdomi nesant jokių rašytinių susitarimų dėl pinigų mokėjimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad turėjo ieškovės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, nurodydamas, kad visus mokėjimo pavedimus atliko pati ieškovė. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė buvo perdavusi atsakovui prisijungimo duomenis, ji pati turėjo galimybę bet kuriuo metu kontroliuoti pinigines lėšas savo sąskaitoje. Ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie visas sąskaitos išlaidas ir pajamas. Ta aplinkybė, jog ieškovė 2007-04-26 notarine tvarka išdavė atsakovui įgaliojimą, suteikiantį jam plačius įgalinimus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė visiškai pritarė atsakovo veiksmams, susijusiems su pervestų pinigų panaudojimu. Pažymėtina, kad nuo pinigų pervedimo iki įgaliojimo išdavimo praėjo beveik vieneri metai. Priešingu atveju, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, tokio įgaliojimo atsakovui nebūtų išdavusi. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad minėtus 15 000 Lt atsakovas įgijo be pagrindo.
Dėl ieškinio dalies, kuria ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 154 149,60 Lt
Kaip minėta, likusi ieškovės prašoma priteisti suma (154 149,60 Lt) atsakovui buvo pervesta 2007-04-26 notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo galiojimo laikotarpiu. CK 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. CK 2.150 straipsnyje numatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas, o jeigu jis neteisėtai naudojo daiktą ar pinigus, – atitinkamai sumokėti nuomos mokestį ar palūkanas (CK 6.760 straipsnio 8 dalis).
2007-04-26 ieškovės išduotas atsakovui įgaliojimas galiojo iki 2009-11-10, kai ieškovė notariniu pareiškimu jį panaikino (1 t., b. l. 52). Teismo posėdyje liudytoja apklausta notarė G. P. patvirtino, kad pareiškime dėl įgaliojimo panaikinimo įrašas „Jokių pretenzijų neturiu ir ateityje nereikšiu“, nereiškia, kad ieškovė įgaliojimo panaikinimo metu patvirtino, jog atsakovas su ja visiškai atsiskaitęs. Notarės teigimu, šis įrašas turi būti suprantamas, kad ieškovė neturi pretenzijų notarei.
Visi dalyvaujantys byloje asmenys patvirtino, kad atsakovas nuomojo ieškovei sklypus žemės ūkio veiklai. Teismas sprendžia, kad įgaliojimas atsakovui buvo duotas būtent tam, kad šalims vykdant bendrą veiklą šiuose žemės sklypuose, atsakovas ieškovės vardu galėtų atlikti su tuo susijusius veiksmus. Atsakovas neįrodė, kad su ieškove buvo susitarta dėl 38 000 Lt sumos kaip kompensacijos už investicijas, neįrodė, jog visa likusi suma buvo panaudota išimtinai ieškovės interesais, neviršijant ieškovės išduoto įgaliojimo. Nei ieškovė, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti, kiek atsakovas panaudojo lėšų vykdydamas įgaliojimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu buvo sutarta, jog jis, kaip turintis didesnę patirtį, tvarkys buhalteriją, atliks konkrečius ūkinius darbus, samdys žmones. Ieškovė savo paaiškinimais patvirtino, kad atsakovas dalyvavo ekologinio ūkio patikrose ir ieškovę pradžioje tenkino tai, ką jis darė (ieškovės paaiškinimai, teismo posėdžio protokolas, 1 t., b. l. 102). Trečiasis asmuo paaiškino, jog jis atlikdavo visus ūkio darbus, o atsakovas tvarkė dokumentus (trečiojo asmens paaiškinimai, 1 t., b. l. 173). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė įgaliojimą panaikino tik po 2,5 metų. Ieškovė turėdama galimybę kontroliuoti savo sąskaitą, būdama apdairi ir rūpestinga, įgaliojimą būtų panaikinusi žymiai anksčiau, jeigu atsakovas visiškai nebūtų atlikęs pagal įgaliojimą ieškovės naudai jokių veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės elgesį po įgaliojimo išdavimo, į jos ir trečiojo asmens paaiškinimus, į tai, jog atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių pinigų panaudojimą, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteisia iš atsakovo ieškovei ½ dalį sumos, kuri atsakovui buvo pervesta galiojant 2007-04-26 išduotam įgaliojimui, tai yra 77 074,80 Lt (154149,60:2) (CK 2.137 straipsnio 1 dalis,2.150 straipsnis, 6.760 straipsnio 8 dalis).
Dėl ieškinio dalies, kuria ieškovė prašo priteisti iš atsakovo palūkanas
CK 6.420 straipsnio 1 dalis numato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kaip minėta, mokėjimai iš ieškovės į atsakovo sąskaitą buvo atliekami šalims ne tik nesudarius jokių rašytinių sutarčių, bet ir nesant jokių aiškių žodinių susitarimų. Atsižvelgdamas į konkrečias faktines šios bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepagrįsto pinigų gavimo faktas ir konkreti nepagrįstai gautų pinigų suma atsakovui tapo žinomi tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės ir teismui sprendimu nustačius priteistiną sumą, todėl iš atsakovo ieškovei turi būti priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos tik už laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo (CK 6.420 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 2312,24 Lt (1 t., b. l. 3, 39) (77074,80X0,03) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Proporcingai kiekvienai šaliai tenkančios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės nei 10 Lt, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovo V. L. 77 074,80 Lt (septyniasdešimt septynių tūkstančių septyniasdešimt keturių litų ir 80 centų) be pagrindo įgytą sumą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (77 074,80 Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2312,24 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvylikos litų ir 24 centų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.