- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-1411-436/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00728-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Skolininkas
- V. L.
- Kreditorius
- R. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1248-540/2012 pagal kreditoriaus R. B. pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko V. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolai iš skolininko išieškoti, prašė iš skolininko priteisti 169.149,60 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas arba turtines teises 169.149,60 Lt sumai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. nutartimi kreditorės R. B. pareikštų reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo skolininko V. L. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas arba turtines teises, pareikšto reikalavimo t.y. – 169.149,60 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.
Teismas nustatė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kreditorė tikėtinai pagrindė reikalavimus, todėl kreditorė turi pagrindo prašyti areštuoti skolininko turtą, kadangi nesiėmus priemonių pareiškimo reikalavimams užtikrinti, skolininkas turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas darė išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas. Kreditorė pareiškė reikalavimą dėl 169.149,60 Lt be pagrindo įgyto turto priteisimo, kas laikytina didele reikalavimo suma, o teismų praktikoje didelė reikalavimo suma yra laikoma vienu iš kriterijų, į kuriuos teismai atsižvelgia spęsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, nes tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas V. L. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad teismas netikrino pareikšto kreditorės reikalavimo pagrįstumo, teismas neįsitikino, kad pareikštas reikalavimas skolininkui pagrįstas.2009-10-10 kreditorė notaro akivaizdoje įteisino visus skolininko veiksmus, atliktus 2007-04-26 įgaliojimo pagrindu, patvirtino, kad jokių pretenzijų skolininkui neturi ir įsipareigojo pretenzijų nereikšti ateityje.Kreditorė nuo 2007-04-26 iki pareiškimo pateikto teismui į skolininką nesikreipė ir jokių pretenzijų tiesiogiai nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad skolininkas vengtų tenkinti kreditorės reikalavimus, slėpti turtą.Nors didelė ieškinio sumą yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet esminis reikalavimas – reikalavimo pagrįstumas ir reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė R. B. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias vertinamos aplinkybės reali grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Skolininko argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu yra teisiškai nereikšmingi.Ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką, nėra absoliuti. Šioje byloje skolininkas yra fizinis asmuo. Iš antstolio pateiktų dokumentų nustatyta, kad skolininkas turi ir kitų įsipareigojimų, jo turtas areštuotas arba apsunkintas hipoteka, todėl vien pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos CPK 144 str. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomu. Asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti šio prašymo faktinį pagrindą, t.y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius duomenis.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pripažįsta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didelė – 169.149,60 Lt, reikalavimas yra pareikštas fiziniam asmeniui, skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi, todėl pagrįstai laikė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ir skolininkui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, teismo įsakymo įvykdamas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2423/2011).
Pažymėtina, kad taikydamas CPK145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Prezumpcija, jog didelė ieškinio (pareiškimo) suma gali objektyviai padidinti galimai palankaus kreditoriui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-663/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Kreditorius šioje byloje pareiškimu prašo teismo iš skolininko priteisti iš viso 169.149,60 Lt. Todėl svarbu nustatyti ar tokio dydžio reikalavimas skolininkui laikytinas dideliu, vertinant skolininko turimą turtą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorė pareiškė reikalavimą nurodydama, kad skolininkas, neturėdamas teisinio pagrindo, iš kreditorei priklausančios sąskaitos į savo sąskaitą pervedė didelę sumą pinigų, pagal jos išduotą notariškai patvirtintą įgaliojimą. Apeliantas nurodo, kad teismas netikrino šio reikalavimo pagrįstumo, ar tikrai yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Tačiau šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi bylos dėl teismo įsakymo išdavimo procesas vyksta supaprastinto proceso tvarka, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Todėl pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik nustato, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ar kreditoriaus materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė R. B. pateikė teismui ieškinį dėl 198.073,20 Lt skolos priteisimo. Kauno rajono apylinkės teismas ieškinį priėmė, teismo įsakymą panaikino ir bylą pagal teismingumą perdavo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas pasisakys išnagrinėjęs civilinę bylą. Taip pat iš 2012 m. balandžio 11 d. antstolio Nikolajaus Alenino patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0165/12/00394 nustatyta, kad skolininko turtas jau buvo aprašytas kitų antstolių, yra vykdomi išieškojimai pagal kitas vykdomąsias bylas (b.l. 11-12). Darytina išvada, kad tokio dydžio reikalavimas skolininkui laikytinas dideliu, vertinant turimus skolinius įsipareigojimus, skolininko turimą turtą, kuris yra apsunkintas turto areštais. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, susijusius su kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumu, nes jie nepaneigia išvados, jog esant dabartinei skolininko finansinei padėčiai ir jam pareikštam 198.073,20 Lt dydžio materialiniam teisiniam reikalavimui, skolininkui V. L. gali būti sunku įvykdyti galimai kreditoriui palankų teismo sprendimą.
Atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai taip pat neduoda pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.