- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- e2-451-887/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03014-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Atsakovas
- T. N.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu bei ieškinio patikslinimu prašo priteisti iš atsakovo T. N.: 1. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2 1 200,00 Eur skolą, 181,64 Eur sutartines/pelno palūkanas, 432,00 Eur administravimo mokestį, 543,64 Eur palūkanas/negautas pajamas – viso 2 357,28 Eur; 2. Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v 1 716,29 Eur skolą, 264,89 Eur sutartines/pelno palūkanas, 445,50 Eur administravimo mokestį, 818,05 Eur palūkanas/negautas pajamas, 14,83 Eur skolos išieškojimo išlaidas – viso 3 259,56 Eur; 3. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5. Bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (2021-12-02 Nr. DOK 5973) ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (2022-02-01 Nr. DOK 3685) nurodė, kad AB „BnP Finance“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovas T. N. 2019-01-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB „BnP Finance“ atsakovui suteikė Sutartyje Nr. 1 nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo Sutartyje Nr. 1 nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje Nr. 1 numatytas sumas AB „BnP Finance“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė Sutartį Nr. 1, todėl AB „BnP Finance“ 2019-06-27 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. AB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019-01-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią AB „BnP Finance“ atsakovui suteikė Sutartyje Nr. 2 nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo Sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje Nr. 2 numatytas sumas AB „BnP Finance“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė Sutartį Nr. 2, todėl AB „BnP Finance“ 2019-08-28 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2019-08-26 AB „BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20190826_01 / 19-50-08, pagal kurią 2019-09-24 priedu prie skolų portfelio perleidimo Nr. 2 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v. 2019-10-03 ieškovė UAB „Gelvora“ ir AB „BnP Finance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 19-50-09, pagal kurią 2019-10-03 UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas Vartojimo kredito sutartis, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną. Ieškovė nurodo, kad apie tai, jog ji patyrė nuostolius dėl netinkamo Vartojimo kredito sutarčių Nr. BOB4ry3rgd2 ir Nr. BOB-srfzwc4v vykdymo, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais kriterijais, rodo šios aplinkybės: pajamos buvo numatytos gauti iš anksto pagal Sutarčių specialiosiose sąlygose numatytą Vartojimo kredito gražinimo grafiką, pagrįstai tikėtasi jas gauti, jei atsakovas tinkamai būtų įvykdęs Sutartis, t. y. atlikęs įmokas grafike numatyta tvarka bei pajamos negautos dėl atsakovo netinkamo Sutarčių vykdymo. Pagal sutartis planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartys galiotų, jeigu nebūtų nutrauktos) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Šiuo atveju, negautų pajamų ir negauto administracinio mokesčio suma buvo pagrįstai paskaičiuota pagal Sutarčių specialiosiose sąlygose numatytą kredito grąžinimo grafiką, skaičiuojant negautas įmokas po sutarčių nutraukimo iki Sutarčių termino pabaigos, kurias ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs minėtas Sutartis.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas T. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su pagrindinės skolos reikalavimu, sutartinėmis palūkanomis, paskaičiuotomis iki sutarties nutraukimo, nesutinka su reikalavimais dėl negautų pajamų ir administravimo mokesčio. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių vartojimo kredito santykiai yra pasibaigę, sutartis buvo nutraukta 2019-06-03. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju vartojimo kredito sutartis yra nutrūkusi, todėl teismas nepagrįstai atsakovui stengiasi užkrauti papildomą finansinę naštą. Minėtos praktikos, jog pelno palūkanos negali būti priteistos, laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-11787-886/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-375-275/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-560/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021). Analogiškai teismų praktikoje pasisakoma ir dėl priteisto administravimo mokesčio kasmėnesinėmis įmokomis. Pažymėtina, kad administravimo mokestis turi būti paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. kuomet faktiškai buvo atliekami sutarties administravimo veiksmai, šalių santykiams nutrūkus, jokie administravimo veiksmai ieškovės faktiškai nebuvo atliekami, tačiau iki šios dienos atsakovas yra įpareigotas mokėti už tariamus administravimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 nurodė, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. <...> Tokia situacija, be kita ko, neskatina paskolos davėjo laiku imtis skolos išieškojimo veiksmų, be to, kintant pinigų skolinimo rinkoje kainai, gali sudaryti prielaidas paskolos davėjui nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (kasacinio teismo nutarties 52 punktas). Minėti kasacinio teismo išaiškinimai dėl paskolos davėjo lūkesčio intereso tik patvirtina išvadą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos pasibaigus kredito grąžinimo terminui. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. (2021-12-23 Nr. DOK 43444).
Teismo posėdžio metu atsakovas T. N. nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškiniu. Sutinka dėl skolos ir sutartinių/pelno palūkanų. Nesutinka dėl kitų likusių reikalavimų – administravimo mokesčio, palūkanų/negautų pajamų, skolos išieškojimo išlaidų. Nurodė, jog išanalizavęs teismų praktiką, konsultavosi su teisininkais ir vertina, kad atsiliepime nurodyti motyvai yra teisingi, pilnai juos palaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus AB ,,BnP Finance“ (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovo T. N. 2019-01-22 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-4ry3rgd2 (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią AB „BnP Finance“ atsakovui suteikė 1 200,00 Eur dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo Sutartyje Nr. 1 nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje Nr. 1 numatytas sumas AB „BnP Finance“ naudai. Atsakovas netinkamai vykdė Sutartį Nr. 1, todėl AB „BnP Finance“ 2019-06-27 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. AB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019-01-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią AB „BnP Finance“ atsakovui suteikė 1 800,00 Eur dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo Sutartyje Nr. 2 nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje Nr. 2 numatytas sumas AB „BnP Finance“ naudai. Atsakovas netinkamai vykdė Sutartį Nr. 2, todėl AB „BnP Finance“ 2019-08-28 pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
Pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ 2019-08-26 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20190826_01 / 19-50-08, pagal kurią 2019-09-24 priedu prie skolų portfelio perleidimo Nr. 2 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v. 2019-10-03 ieškovė UAB „Gelvora“ ir AB „BnP Finance“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 19-50-09, pagal kurią 2019-10-03 UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo sutartis ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas Vartojimo kredito sutartis, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.
Nustatyta, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 ir 6.886 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis ir 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Tarp šalių nėra ginčo ir atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimais dėl pagrindinės skolos ir sutartinių palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2. Todėl teismas, vadovaudamasis įstatyminiu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, jog ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 200,00 Eur skolą, 181,64 Eur sutartines/pelno palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2 bei 1 716,29 Eur skolą, 264,89 Eur sutartines/pelno palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v pagrįsti ir tenkintini (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 ir 6.205 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, ir 6.886 straipsnis, CPK 178 ir 185 straipsniai).
Dėl administravimo mokesčio.
Antrąją bendros vartojimo kredito kainos dalį, po sutartinių palūkanų, kurią Sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 įsipareigojo mokėti atsakovas, sudaro administravimo mokestis. Pagal Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 1.18 punktą Sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už Sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui.
Kredito sutartyse nurodytas Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su sudarytų vartojimo kredito sutarčių vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Kredito sutarties Nr. BOB-4ry3rgd2 specialiosiose sąlygose nurodyta, kad Sutarties administravimo mokesčio suma yra 432,00 Eur, o Kredito sutarties Nr. BOB-srfzwc4v – 486,00 Eur, tačiau pagal pastarąją sutartį ieškovė prašo priteisti ne 486,00 Eur , o 445,50 Eur.
Pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Kredito sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti Sutarties administravimo mokesčio suma, yra aiški ir atsakovui turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Būtent tokio dydžio administravimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Taip pat tokio dydžio administravimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovo mokėtiną vartojimo kredito sumą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, reikalavimas sumokėti Sutarties administravimo mokestį, kurio mokėjimas buvo aiškiai nurodytas kredito sutarčių specialiosiose sąlygose, tenkintinas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1822-638/2020).
Dėl negautų pajamų.
Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 543,64 Eur palūkanas/negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2023 m. sausio 22 d. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2 ir 818,05 Eur palūkanas/negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2022 m. sausio 23 d. pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v.
Nagrinėjamu atveju pagal Sutartį Nr. 1 atsakovui buvo suteiktas bendras 1 200,00 Eur kreditas, kurį atsakovas privalėjo grąžinti pradiniam kreditoriui iki 2023 m. sausio 22 d. bei sumokėti 725,28 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 25,48 proc.) Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis nutraukta 2019 m. birželio 27 d. atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Pagal Sutartį Nr. 2 atsakovui buvo suteiktas bendras 1 800,00 Eur kreditas, kurį atsakovas privalėjo grąžinti pradiniam kreditoriui iki 2022 m. sausio 23 d. bei sumokėti 1 250,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 38,22 proc.) Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus (CPK 178 ir 185 straipsniai).
Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 ir 6.222 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, gali tikėtis gauti 25,48 procentus metinių palūkanų nuo pagal Sutartį Nr. 1 (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio, o pagal Sutartį Nr. 2 – 38,22 procentus metinių palūkanų. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė pagrįstai gali tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarčių nutraukimo iki sutarčių termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike). Taip pat pažymėtina, kad skaičiuojant palūkanas vertinama, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) dienų (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas).
Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti negautas pajamas nuo sutarčių nutraukimo dienos, nes iki to mokėjimo palūkanos yra sumokėtos. Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarčių specialiųjų sąlygų, vartojimo kredito grąžinimo grafikų) matyti, kad paskolos davėjas pagal Sutartį Nr. 1 nuo sutarties nutraukimo dienos pagal sutarties mokėjimo grafiką (2019 m. liepos 22 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) pagrįstai (tinkamu sutarties vykdymo atveju) galėjo tikėtis gauti 520,91 Eur mokėjimo palūkanų, todėl ši suma priteistina ieškovei kaip patirti nuostoliai bei nuo šios sumos taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už termino jas sumokėti praleidimą (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutartį Nr. 1 mokėjimo palūkanų dalis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.), ieškovei priteistina pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, t. y. 25,48 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne daugiau nei ieškovės prašoma priteisti 543,64 Eur mokėjimo palūkanų suma iš viso. Pagal Sutartį Nr. 2 nuo sutarties nutraukimo dienos pagal sutarties mokėjimo grafiką (2019 m. spalio 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) paskolos davėjas pagrįstai (tinkamu sutarties vykdymo atveju) galėjo tikėtis gauti 810,29 Eur mokėjimo palūkanų, todėl ši suma priteistina ieškovei kaip patirti nuostoliai bei nuo šios sumos taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už termino jas sumokėti praleidimą (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Pagal Sutartį Nr. 2 mokėjimo palūkanų dalis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 23 d.), ieškovei priteistina pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, t. y. 38,22 procentai metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, bet ne daugiau nei ieškovės prašoma priteisti 818,05 Eur mokėjimo palūkanų suma iš viso.
Teismas pažymi, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų.
Dėl skolos išieškojimo išlaidų.
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 14,83 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė šias išlaidas patyrė siųsdama atsakovui pranešimus apie reikalavimo perleidimą ir reikalavimą įvykdyti įsipareigojimus. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Dėl procesinių palūkanų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti, ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį pilnai patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 126,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834:
Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4ry3rgd2 1 200,00 Eur skolą, 181,64 Eur sutartines/pelno palūkanas, 432,00 Eur administravimo mokestį, 520,91 Eur palūkanas/negautas pajamas, paskaičiuotas nuo 2019 m. liepos 22 d. iki kreipimosi į teismą 2021 m. gruodžio 2 d., 25,48 procentų dydžio palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 22 d.) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau nei 543,64 Eur palūkanų / negautų pajamų suma iš viso;
Pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-srfzwc4v 1 716,29 Eur skolą, 264,89 Eur sutartines/pelno palūkanas, 445,50 Eur administravimo mokestį, 810,29 Eur palūkanas/negautas pajamas, paskaičiuotas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki kreipimosi į teismą 2021 m. gruodžio 2 d., 38,22 procentų dydžio palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. sausio 23 d.) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir ne daugiau nei 818,05 Eur palūkanų / negautų pajamų suma iš viso;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 571,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 14,83 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 126,00 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.