Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Aktiva Finance Group OU, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Darius Bliznikas ir R. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo R. C. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas, nenustatęs CPK 651 straipsnyje numatytų akivaizdžių kliūčių 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkymu Nr. S-25-35-46236 priėmė vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-13253-457/2025; išieškotoja Aktiva Finance Group OU; skolininkas R. C. Antstolis 2025 m. lapkričio 17 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-35-46250, kuriame apskaičiavo iš viso 43,39 Eur vykdymo išlaidas, susidedančias iš 38,57 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, t. y. 4,49 Eur už pašto paslaugas su įteikimu ir 0,33 Eur banko mokesčius. Antstolis 2025 m. lapkričio 18 d. išieškotojai išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 582/2025, serija DAR, kurios suma 43,06 Eur.

7. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas tarp pareiškėjos, kaip išieškotojos, ir antstolio dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo. Pareiškėja sutinka apmokėti būtinąsias išlaidas (dalyje dėl 38,57 Eur administravimo išlaidų), tačiau nesutinka apmokėti 4,49 Eur pašto išlaidų, nes pareiškėjos nuomone, pašto išlaidos yra būtinosios (administravimo) išlaidos ir jų apmokėjimo negali būti reikalaujama iš išieškotojos. Antstolis nesutinka su pareiškėjos vertinimu, nurodydamas, kad antstolio patiriamos administravimo išlaidos yra susijusios su antstolio ir jo darbuotojų kvalifikacija ir klientų aptarnavimo kokybe, o procesinių dokumentų siuntimo skolininkui registruota pašto siunta paslaugas antstoliui suteikia tretieji asmenys, todėl antstolis turi teisę reikalauti išieškotojos sumokėti už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas.

9. Antstolis nurodo, kad jo išrašyta sąskaita nėra procesinis veiksmas, todėl skundas neturėtų būti nagrinėtinas teisme. Vadovaujantis CPK 510 straipsniu, CPK nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Nagrinėjamoje byloje išieškotoja iš esmės skundžia antstolio procesinius veiksmus apskaičiuojant vykdymo išlaidas, dėl kurių vykdomosios bylos šalis gali pateikti skundą CPK 510 straipsnio tvarka ir jis nagrinėtinas teisme pagal CPK XXXI skyriaus nuostatas, todėl antstolio argumentai, kad skundas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingu atveju išieškotojai būtų užkirstas kelias ginčyti iš jos reikalaujamų sumokėti sumų teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir SVI numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti SVI (CPK 610 straipsnio 2 dalis).

11. SVI 105 punkte įtvirtinta vykdymo išlaidų struktūra, analogiška CPK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam teisiniam reglamentavimui. SVI 134 punkte numatyta, kad pašto ir kurjerių išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas, priskiriamos prie išlaidų tretiesiems asmenims, taigi, yra vykdymo išlaidų dalis. Vykdymo veiksmai, už kurių atlikimą sumokama tretiesiems asmenims, atliekami po to, kai išieškotojas sumoka už jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu SVI nustatyta tvarka mokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo (SVI 149 punktas). Pagal SVI 150 punktą, antstoliui pareikalavus, išieškotojas nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Visos vykdymo išlaidos, išskyrus SVI numatytus atvejus, yra išieškomos iš skolininko (SVI 151 punktas). Išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui, išskyrus SVI nustatytus atvejus (SVI 155 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju antstolis pareiškėjai išrašė sąskaitą, kuria pareikalavo sumokėti administravimo išlaidas ir išlaidas tretiesiems asmenims (pašto korespondencijos siuntimo skolininkui išlaidas). Taigi, nors pagal pirmiau aptartas teisės normas pašto išlaidos nėra priskiriamos vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, tačiau CPK 657 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Be to, antstoliui pareikalavus, išieškotojas SVI nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas (SVI 150 punktas).

13. Taigi, antstolis turėjo išsiųsti skolininkui raginimą ir šiam veiksmui atlikti turėjo naudotis pašto paslaugomis, todėl pagrįstai skaičiavo pašto paslaugoms patirtas išlaidas ir jas apmokėti pareikalavo išieškotojos.

14. Nei SVI 150 punkte, nei CPK 610 straipsnyje nėra numatytos išimtys, kokių vykdymo išlaidų išieškotojas neturi apmokėti. Dėl to SVI 150 punktas neturėtų būti aiškinamas taip, kad vykdymo išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai išieškotojas prašė atlikti konkretų veiksmą vykdomoje byloje. Toks teisės normos aiškinimas prieštarautų CPK 634 straipsnio 2 daliai, numatančiai antstoliui pareigą imtis teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

15. Kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamo antstolio veiksmo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Pažymėtina, kad antstolis pagrįstai atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad analogiški pareiškėjos argumentai, kuriais yra grindžiamas ir nagrinėjamoje byloje pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, teismų jau buvo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti kitose bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1311-1142/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-652-1059/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3345-1070/2025, ir kt.).

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo reikalavimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Antstolis prašo išieškotojos Aktiva Finance Group OU atstovei UAB „Julianus Inkaso“ ir įgaliotam asmeniui G. Ž., solidariai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

18. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

20. Teismo vertinimu, antstolio nurodyta aplinkybė, kad panašūs pareiškėjos skundai daugeliu atvejų teismų yra atmetami, nėra pakankama spręsti, jog pareiškėja, šioje byloje apskųsdama antstolio veiksmus, būtų tą dariusi nesąžiningai ar sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nėra pagrįsti, sudaro pagrindą skundą atmesti, bet ne spręsti, kad pareiškėja piktnaudžiauja turimomis procesinėmis teisėmis. Todėl pasinaudojimas suteikta procesine teise – skųsti antstolio veiksmus – savaime negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nenustatęs piktnaudžiavimo požymių, teismas netenkina antstolio prašymo dėl baudos skyrimo.

21. Kadangi procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui R. C. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nutartis jam taip pat įteikiama viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Aktiva Finance Group OU skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Netenkinti antstolio Dariaus Blizniko prašymo dėl baudos skyrimo.

Įteikti suinteresuotam asmeniui R. C., gim. 1969 m. spalio 3 d., šią nutartį viešo paskelbimo būdu. Nurodyti nutarties įteikimo viešo paskelbimo būdu datą 2026 m. sausio 28 d.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.