Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-22 · Administracinė byla Nr. I-3270-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
I-3270-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00129-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3270-644/2019Proceso Nr. 3-62-3-00129-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjai D. P.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. P. patikslintą skundą (b. l. 25-29) palaikė ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jos naudai 100 Eur turtinei bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo bei 100 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo parengimu.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK Prienų PK) 2018-08-31 nutarimu už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 127 str. 1 d., jai buvo skirta nuobauda - 300 Eur bauda, už tai, kad ji 2018-08-05, apie 18 val. 00 min. iš savo namų (duomenys neskelbtini), už 7 eurus G. S. pardavė vieną butelį degtinės „S. K.“ ir taip prekiaudama alkoholiniais gėrimais, neturėdama licencijos pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 str. 1 d. 3 d. ir neturėdama savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto leidimo vertėsi ūkine ir komercine veikla, ir iš vertimosi veikla, kuriai reikalinga licencija, gavo 7 eurų pajamų. Patikrinimo metu, pas ją namuose rasta ir paimta 3 buteliai degtinės „S. K.“.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, jį apskundė ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-108-805/2018 panaikino Alytaus AVPK Prienų PK 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR-N-1541-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, požymių ir sudėties.

Pareiškėja dėl 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo apskundimo patyrė 100 Eur turtinę žalą, kadangi šią sumą sumokėjo advokatui už skundo surašymą. Nurodo, kad bylinėjimąsi lėmė neteisėtas jos patraukimas administracinėn atsakomybėn, nes administracinės teisės pažeidimo nebuvo padariusi.

Pareiškėjos manymu, neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: jos atžvilgiu nepagrįstai, neteisėtai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas nutarimas, kuriuo buvo nubausta administracine nuobauda.

Be to, pareiškėja teigia, kad patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur, nes dėl neteisėto protokolo bei nutarimo surašymo, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, dar labiau pablogėjo jos sveikata, yra neįgali dėl diagnozuotų širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, šios ligos tik paūmėjo nuo jos patiriamų neigiamų emocijų. Dar iki šiol geria raminamuosius vaistus, be vaistų pagalbos negali užmigti, vargina nemiga. Tai labai pakenkė ir jos reputacijai, ji buvo apšmeižta kaip alkoholio platintoja, nors nubaudimas ir buvo panaikintas, tačiau jos pradėjo šalintis žmonės, pažįstami bei draugai. Visa tai ją labai žeidžia, žinant, kad jokio administracinės nusižengimo nėra padariusi. Kol vyko teismo procesas užsisklendė savyje, su niekuo nebendravo, jai buvo prieš gimines bei artimuosius labai gėda, todėl nesilankė viešose vietose, žmonių susibūrimuose, tiesiog vengė bet kokio bendravimo. Taip pat ji patyrė daug streso teismo posėdžiuose, sugaišo daug savo laiko važinėdama į teismo posėdžius.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime (b. l. 33-36) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nors įsiteisėjusia Alytaus apylinkės teismo 2018-11-29 nutartimi pareigūno priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta, administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Teigia, kad teismas nekonstatavo jokių neteisėtų Alytaus AVPK veiksmų (neveikimo) vykdant administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, nenustatė jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant administracinį nusižengimą pareiškėjos atžvilgiu ir vykdant kitas teisės aktais jiems pavestas tiesiogines funkcijas. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir byla nutraukta dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei pareigūnas, paskyręs administracinę nuobaudą. Objektyvių duomenų, surinktų ir užfiksuotų teisėtomis priemonėmis, pareigūnui pakako ir jis neturėjo pagrindo jais abejoti, dėl ko nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė būtent pareiškėjai, t. y. byloje surinkti įrodymai lėmė jo įsitikinimą, kad pareiškėja yra kalta dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, todėl ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsakovas taip pat nurodė, kad vieno iš liudytojų G. S., parodymai, duoti teismo posėdžio metu ir duoti tyrėjui administracinio nusižengimo tyrimo metu, keitėsi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priešingai nei pareigūnas, byloje surinktus įrodymus visumoje laikė prieštaringais ir nesutampančiais detalėse bei darė išvadą, kad nėra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų neabejotiną pareiškėjos kaltę. Tačiau nutartyje nebuvo nustatyta jokių pareigūnų veiksmų prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, ir nebuvo konstatuotas bendro pobūdžio pareigų nevykdymas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio taikymo prasme. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje ir priėmus nepagrįstą nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Žemesnės instancijos teismas

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas J. P. surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79-ANR_P-3629-2018, kuriame nurodė, jog D. P. 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 00 min. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), už 7 Eur G. S. pardavė vieną degtinės „S. K.“ 0,5 litro talpos butelį ir taip prekiaudama alkoholiniais gėrimais, neturėdama licencijos pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes neturėdama savivaldybės administracijos direktoriaus išduoto leidimo vertėsi ūkine ir komercine veikla, kuriai reikalinga licencija, ir iš to gavo 7 Eur pajamų. Patikrinimo metu namuose rasta ir paimta 3 buteliai degtinės „S. K.“. Šiais veiksmais padarydama administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje (b. l. 42,43). Alytaus AVPK Prienų PK 2018-08-31 nutarimu Nr. 79-ANR_N-1541-2018 (toliau – ir Nutarimas) D. P. už minėtus veiksmus buvo paskirta 300 Eur bauda (b. l. 40,41). Alytaus apylinkės teismas 2018-11-29 nutartimi pareiškėjos D. P. skundą tenkino, Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių ir sudėties (b. l. 69-76).

Pareiškėja atsakovo veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. nurodo, kad nebuvo laikytasi ANK įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, dėl ko jos atžvilgiu nepagrįstai, neteisėtai, nenustačius ir neįrodžius visų administracinio nusižengimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, priimtas nutarimas, kuriuo buvo ji nubausta administracine nuobauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, Alytaus apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus Alytaus AVPK Prienų PK pareigūnų veiksmus. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje nesurinkta patikimų įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismas pažymėjo, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ANK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, o veika yra baigta. Todėl šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vienkartinis pardavimas asmeniui, kuris yra ilgą laiko tarpą gyvenęs ir dirbęs pas pareiškėją bei siejamas tolimais giminystės ryšiais, jo prašymu vieno butelio alkoholinio gėrimo, netgi, jeigu jis butų patvirtintas nenuginčijamais įrodymais, negalėtų būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.

Teismas pažymi, kad ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009, N62-724/2011; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1-309/2017). Sąvoka „vertimasis veikla“ apibūdina veiklos versliškumą, t. y. sistemingumą, pastovumą ir pelno siekimą ar gavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, akivaizdu, kad norint patraukti D. P. administracinėn atsakomybėn už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, policijos pareigūnai privalėjo nustatyti, ar pareiškėjos veikla (net ir pripažinus, kad ji pardavė vieną degtinės butelį G. S.) pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, policijos pareigūnai, pareiškėjai surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau ir Nutarimą, absoliučiai neatliko jokių veiksmų renkant įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius aplinkybę apie D. P. veiklos versliškumą. Surašydami protokolą bei Nutarimą, pareigūnai neatskleidė ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmės, t. y., visiškai nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjos veiklos sistemingumas, pastovumas. Kaip minėta, vienkartinis veiksmas parduodant degtinės butelį, negali būti pagrindu patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vertinimu, pareiškėja administracinėn atsakomybėn buvo patraukta dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję Alytaus AVPK Prienų PK pareigūnai, visiškai neįrodinėjo pareiškėjos veiklos versliškumo, kas yra būtina sąlyga patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė žalą.

Dėl turtinės žalos

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą, ruoštis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 100 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 4 bei 2018 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvito, pareiškėja už procesinių dokumentų, dėl Nutarimo panaikinimo, parengimą patyrė 100 Eur išlaidų (b. l. 16,17). Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėja nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą, dar labiau pablogėjo jos sveikata, yra neįgali dėl diagnozuotų širdies ligų, aukšto kraujospūdžio, šios ligos tik paūmėjo nuo jos patiriamų neigiamų emocijų. Dar iki šiol geria raminamuosius vaistus, be vaistų pagalbos negali užmigti, vargina nemiga. Tai labai pakenkė ir jos reputacijai, ji buvo apšmeižta kaip alkoholio platintoja, nors nubaudimas ir buvo panaikintas, tačiau jos pradėjo šalintis žmonės, pažįstami bei draugai. Visa tai ją labai žeidžia, žinant, kad jokio administracinės nusižengimo nėra padariusi. Kol vyko teismo procesas užsisklendė savyje, su niekuo nebendravo, jai buvo prieš gimines bei artimuosius labai gėda, todėl nesilankė viešose vietose, žmonių susibūrimuose, tiesiog vengė bet kokio bendravimo. Taip pat ji patyrė daug streso teismo posėdžiuose, sugaišo daug savo laiko važinėdama į teismo posėdžius. Padarytą neturtinę žalą pareiškėja vertina 500 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jos atžvilgiu pradėtos administracinės teisenos. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), pareiškėjos patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertina 200 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjai būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jos teisių pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjos teisėms. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjos patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 200 Eur, pareiškėjos patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų

Pareiškėja prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2018 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-682-756/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų teismui parengimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje priimtas pareiškėjos naudai, taigi pareiškėja turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėją byloje atstovavo advokatė R. M. pagal 2019 m. sausio 16 d. atstovavimo sutartį Nr. 5. Atstovavimo išlaidos grindžiamos 2019 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitu ir sąskaita faktūra Nr. 4 (b. l. 7, 8, 9).

Pareiškėjos skundas teisme buvo užregistruotas 2019 m. sausio 18 d., taigi šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, t. y. 935,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą nustatytas koeficientas - 2,5. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali priteistina suma – 2339,25 Eur. Pareiškėjos prašoma 100 Eur suma už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsni, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjos D. P. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis