Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas J. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5–14), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK), 2 000 Lt turtinės ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų nuo skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40–41).

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apskrities VPK įgaliotas pareigūnas A. D. 2014 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. 20H-8942614-14 dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b. l. 18) (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažino J. V. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą bei paskyrė administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu byloje Nr. 11-129-358/2014 panaikino minėtą Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl nepagrįsto ir neteisėto nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Valdžios institucijos – Kauno apskrities VPK – neteisėti veiksmai kildinami iš policijos pareigūno A. D. veiksmų priimant Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, nors šio pažeidimo padaręs nebuvo. Priimdamas Nutarimą policijos pareigūnas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Tai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnui neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą gindamas savo teises, pažeistas jo atžvilgiu priėmus neteisėtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Pareiškėjas nurodė, kad su advokatės Dianos Višinskienės kontora buvo sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo dėl atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl Kauno apskrities VPK neteisėtai ir nepagrįstai priimto Nutarimo pareiškėjas patyrė 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjo patirtos išlaidos advokatui yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimumo, todėl 2 000 Lt laikytini realiai patirtais J. V. nuostoliais. Pareiškėjas dėl neteisėto ir nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn taip pat patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamą jo asmens vertinimą ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises, o tai yra pagrindas pripažinti, jog tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir J. V. patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjas nuolatos jautė stresą, pergyveno, dėl ko sutriko jo įprastinis gyvenimo ritmas, pradėjo kankinti nemiga. Apie pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, buvo informuotas ir J. V. darbdavys – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo darbdavys norėjo žinoti ir galutinį sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, kadangi įvykio metu pareiškėjas vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, todėl pareiškėjas turėjo pranešti darbdaviui apie priimtą Nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas padaręs eismo įvykį, kurio metu sužalojo asmenį, dėl ko pablogėjo pareiškėjo reputacija.