Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. T. atstovės advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuriuo I. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nubausta 289 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. nubausta už tai, kad vertėsi komercine veikla neturėdama tam reikalingo leidimo, tai yra neturėdama vaistininko praktikos licencijos, neįrašyta į vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, o būtent: neturėdama leidimo verstis vaistinių preparatų „Hyalgan“, medicinos prietaiso „SportVis“ prekyba, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 19 d. dvidešimčiai gydytojų G. S. ir A. Š. pacientų (G. S. – 19, A. Š. – 1), pardavė 72 vnt. vaistinio preparato „Hyalgan“ ir 2 vnt. medicinos prietaisų „SportVis“, ir iš šių pardavimų gavo apie (ne daugiau) 4 070,90 Eur pajamų.

Apeliaciniu skundu I. T. atstovė advokatė G. Martyšienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį I. T. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad yra verčiamasi tam tikra veikla ir tai daroma neteisėtai (verčiantis šia veikla, nesilaikoma tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėtą). Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-354-327/2016). Taip pat pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 straipsnyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009). Kadangi

šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmeni atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nutarime, kuriuo I. T. pripažinta padariusi ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nenurodyta, kokio būtent teisės akto konkretų reikalavimą ji pažeidė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog formaliai perrašė (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. K. 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir administracinės bylos iškėlimo“ nurodytus bylos įrodymus, o konstatuodamas ATPK pažeidimą, klaidingai nurodė net prokuroro nutarime nurodyto galimo teisės pažeidimo faktines aplinkybes, o būtent, kad I. T. dvylikai asmenų (o ne dvidešimčiai, kaip nurodyta nutarime) galimai vaistus ir medicinos prietaisus pardavė brangiau, nei pati juos pirko, ir tokiu būdu gavo (ne daugiau) kaip 328,76 Eur finansinę naudą (bet ne 4 070,90 Eur pajamų, kaip nurodyta nutarime).

Motyvuojamoji dalis

Dėl faktinių aplinkybių

Skunde teigiama, kad I. T. vaistinius preparatus „SportVis“ (nereceptinis), „Erectus“ (nereceptinis) įsigydavo arba pagal išankstinę sąskaitą, arba sumokėdama grynais pinigais UAB „P.“ (kai būdavo Vilniuje) arba vaistinėse (su 25 proc. nuolaida) už asmenines lėšas ir juos naudojo savo šeimos narių poreikiams, taip pat pristatydavo konkrečiam pacientui arba gydytojui (kuris jau būdavo paskyręs vaistinį preparatą konkrečiam pacientui, o šis pageidaudavo jį įsigyti) pagal poreikį. Kartu su pateiktais vaistiniais preparatais „SportVis“, „Erectus“ visada juos įsigijusiems asmenims pateikdavo įsigijimo dokumentus, o jie grąžindavo nurodytą pinigų sumą. Vaistinį preparatą „Hyalgan“ pacientui (pagal poreikį) tiesiog nupirkdavo už pacientą pagal išrašytą receptą, nes kitaip jo niekas neparduoda, ir kartu su čekiu pristatydavo jam ar perduodavo jo šeimos nariams.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nutarime nenurodė, kiek konkrečiai pajamų I. T. gavo iš neva neteisėtos veikos. Pažymi, kad ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių I. T. iš tariamai neteisėtos komercinės veiklos gautų pajamų dydį. Advokatės teigimu, teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad „I. T. gauta nauda pasireikšdavo tuo, kad nuo parduotų vaistų ir medicinos preparatų skaičiaus priklausydavo I. T. atlyginimas“, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios 2015 m. gegužės 7 d. pateiktos 2012 m. gruodžio 27 d. darbo sutarties Nr. 5 nuostatų, I. T. buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis, jokių kitų duomenų apie tariamai I. T. iš neteisėtos veikos gautas darbo pajamas ar ekonominę naudą nėra. Apeliantė nurodo, kad parduodamų vaistų ir vaistinių preparatų kiekis apskrityje buvo vienas iš I. T. darbinės veikios vertinimo rodiklių (skleidžiant daugiau informacijos, turėtų didėti pardavimai), tačiau tai neįtakojo jai nustatyto darbo užmokesčio. Teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog I. T. gavo kokias nors pajamas už tai, kad padėdavo asmenims įsigyti (teikdavo paslaugą) jiems skirtus receptinius vaistus ir (ar) medicinos prietaisus – tai buvo paslaugos suteikimas, bet ne kokios tai ekonominės naudos siekimas, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Atkreipia dėmesį, jog FNTT specialistė 2016 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodė, kad „<...> jeigu I. T. vaistus ir vaistinius preparatus parduodavo už tą pačią kainą (ką patvirtino byloje liudytojais apklausti asmenys), tai versdamasi neteisėta komercine veikla ji galimai gavo ekonominės naudos, kurios FNTT specialistė negali įvertinti, nes nėra surinkta pakankamai duomenų“. Tuo FNTT specialistė patvirtino, kad I. T. negalėjo būti pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, nesant šio pažeidimo sudėties. Akcentuoja, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tuomet, kai iš neteisėtos veikos gaunamos pajamos. Kartu atkreipia dėmesį, kad prokuroras 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad visgi tik dvylikai asmenų (juos nurodant) I. T. galbūt pardavė vaistus brangiau nei įsigijo ir taip gavo (ne daugiau) kaip 328,76 Eur finansinę naudą, o ar pardavė brangiau ir likusiems devyniems asmenims, duomenų nėra. Taigi, neaišku, kiek pagal prokurorą I. T. gavo finansinės naudos ir kokiu būdu ji buvo apskaičiuota. Pasak apeliantės, skundžiamame nutarime dar neaiškiau nurodytas I. T. gautų pajamų dydis, jis apskritai nėra tiksliai įvardintas: pradžioje nurodoma, kad I. T. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 19 d. iš dvidešimties asmenų gavo 4 070,90 Eur pajamų, o vėliau jau nurodoma, kad I. T. nauda – atlyginimo priedas. Be to, anot apeliantės, kyla klausimas, ar tariamai gautoms pajamoms gali būti prilyginama pacientų nurodyta apytikrė vaistų įsigijimo kaina, kurios patys asmenys tiksliai nurodyti negali. Dar kartą pažymi, kad I. T. pagal paciento receptą už savo asmenines lėšas nupirkdavo jam vaistus ir su įsigijimo dokumentu pastarajam atiduodavo, o pacientas atiduodavo jai jos sumokėtą pinigų sumą. Nurodo, kad nelogiška būtų manyti, jog asmuo, žinodamas, kad brangus vaistas parduodamas vaistinėse, įsigytų jį brangiau iš pašalinio asmens. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal FNTT specialistės K. K. 2016 m. birželio 23 d. paaiškinimų protokolą (3 t., b. l. 78–80), ūkinė komercinė veikla laikoma neteisėta, kai asmuo iš jos siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, o šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. T., nupirkdama sąnarių ligomis sergantiems asmenims pagal jiems išrašytus receptus vaistus ar gydytojo paskirtus medicinos prietaisus ir perduodama pastariesiems, gavo pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Specialisto išvadoje nurodytas I. T. tariamai gautų pajamų dydis (specialisto išvadoje esančiais skaičiavimais, tik neaišku, kuriais, iš dalies rėmėsi ir teismas) apskaičiuotas remiantis asmenų nurodytomis apytikrėmis vaistų įsigijimo sumomis, be jokio pagrindo prilygintas liudytojų nurodytai vaisto / medicinos prietaiso apytikrei įsigijimo kainai, o tai yra nepagrįsta, nelogiška ir neteisinga, paneigta liudytojų R. K., P. K., D. K., R. M., V. V., A. M., A. R., A. B. parodymais.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Advokatės G. Martyšienės teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme nebuvo surinkta jokiu objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog I. T. apskritai vertėsi neteisėta veikla. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad I. T. niekam pati savo paslaugos nesiūlė, „jokių sąlygų tokiai veiklai vykdyti nekūrė“, padėdavo įsigyti vaistinį preparatą / medicinos prietaisą pačių asmenų prašymu, jokių pajamų iš to negavo. Pagal I. T. parodymus, liudytojo M. M. apklausos protokole užfiksuotus parodymus (2 t., b. l. 121–125) darytina išvada, kad I. T. tiesiog padėjo senyvo amžiaus, sąnarių ligomis sergantiems asmenims, kurie buvo dėkingi už tai, savo veiksmus tiek ji pati, tiek ir kiti asmenys vertino kaip pagalbą, o ne kaip vertimąsi neteisėta veikla (be licencijos) gaunant pajamų, tačiau šių duomenų teismas skundžiamame nutarime nevertino. Apeliantė pažymi, kad prekyba receptiniais vaistais nebuvo vykdoma, I. T. tik suteikdavo paslaugą (padėdavo) daugumoje senyvo amžiaus, sąnarių ligomis sergantiems pacientams ir už juos pagal jiems išrašytus receptus nupirkdavo vaistus. Akcentuoja, kad receptinio vaisto „Hyalgan“ be paciento recepto I. T. neturėjo galimybės nupirkti, o medicinos prietaisai „Erectus“ ir „SportVis“ yra nereceptiniai gaminiai, juos fiziniai asmenys gali įsigyti tiek vaistinėse, tiek iš didmenine prekyba užsiimančių įmonių. I. T., kaip informacijos apie nurodytus medicinos prietaisus sklaidos specialistė, žinojo, kur tuo metu galima pigiausiai įsigyti medicinos prietaisus, todėl (esant poreikiui ir turėdama galimybę, pvz. važiuodama į Vilnių) juos nupirkdavo tiek šeimos nariams, tiek pageidaujantiems asmenims, kurie grąžindavo įsigijimo dokumentuose nurodytą sumą. Mano, kad visi šie duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog I. T. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

Skunde taip pat nurodoma, kad I. T. kaltė dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo negali būti įrodinėjama duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnyje ir 227 straipsnyje (Šiaulių apygardos teismo 2014-11-26 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos teismo 2014-12-22 nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nutartis), todėl tokiais įrodymais šioje administracinėje byloje remtis negalima. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu įrodymai dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o nutraukus ikiteisminį tyrimą – dėl ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, yra surinkti be teisėto pagrindo, nes Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių galimas kriminalinės žvalgybos tyrimas, šios veikos sąlyginai pripažintos esant pavojingesnėmis už kitas nusikalstamas veikas, nenumatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ikiteisminis tyrimas I. T. atžvilgiu buvo nutrauktas ir tuo pačiu pagrindu I. T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, vadinasi, kad nei faktinis, nei teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo susijęs su BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika, kurios padarymu buvo įtariama I. T., nei su ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu, kurio padarymu teismas I. T. pripažino kalta.

I. T. atstovė taip pat pažymi, kad kaip įtariamasis 2016 m. gegužės 6 d. apklaustas N. Z. (2 t., b. l. 111­–113) parodė, jog receptinį vaistą „Hyalgan“ ir medicinos prietaisą ,,SportVis“ skirdavo pacientams, o kadangi dauguma jų buvo iš kaimų, dėl sąnarių ligų sunkiai vaikštantys, tai tiesiog padėdavo skirtą preparatą įsigyti patogiau ir greičiau. I. T. jo (N. Z.) prašymu pagal pacientui išrašytą receptą vaistą ,,Hyalgan“ nupirkdavo už pacientui patraukliausią kainą ir kartu su įsigijimo dokumentais pristatydavo jam, kad perduotų pacientui. Mano, kad šie N. Z. parodymai taip pat patvirtina, kad I. T. jokios neteisėtos veiklos nevykdė, jokių pajamų dėl paslaugos suteikimo negavo, tačiau teismas minėtų parodymų visiškai nevertino. Be to, kaip liudytojas apklaustas G. S. (2 t., b. l. 31–34) parodė, kad, jeigu jis skirdavo pacientui vaistinį preparatą „Hyalgan“, pacientai skųsdavosi didelėmis kainomis vaistinėse. Dėl to jis paskambindavo I. T. ir ji padėdavo pacientui įsigyti skirtą „Hyalgan“ už mažesnę kainą (su turima nuolaida), ir toks elgesys, liudytojo nuomone, yra humaniškas. Liudytojo G. S. teigimu, jis matydavo, kad I. T. perduodavo pacientui prašomą vaistinį preparatą su įsigijimo dokumentais. Apeliantės įsitikinimu, minėti parodymai taipogi patvirtina, kad I. T. jokios neteisėtos veiklos nevykdė, jokių pajamų dėl paslaugos suteikimo negavo. Taigi teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad I. T. kaltę pagrindžia ir liudytojo G. S. parodymai.

Be to, advokatės G. Martyšienės teigimu, išanalizavus dvylikos asmenų, t. y. R. K., V. V., K. A., L. G., L. K., E. R., S. D., A. P., A. M., Z. P., A. B., J. K., kuriems neva brangiau, nei pati įsigijo, I. T. pardavė vaistus ir vaistinius preparatus, ir gavo 328,78 Eur finansinę naudą, parodymus, akivaizdu, kad jie I. T. kaltės nepatvirtina. Dar kartą akcentuojama, kad tai, jog būtent I. T. perdavė liudytojams vaistus įrodinėjama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija, nors įrodymais, gautais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 ir 227 straipsniuose, padarymo, negali būti remiamasi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, liudytojos R. K., V. V. parodė, kad joms vaistinis preparatas buvo perduotas su įsigijimo dokumentu (sąskaita), kurioje nurodyta ta pati vaisto kaina, liudytojas A. B. nurodė, kad jam vaistinis preparatas buvo perduotas su įsigijimo dokumentu (kvitu), liudytojai A. P., A. M. parodė, kad jie mokėjo tiek, kiek buvo nurodyta ant vaistų dėžutės ar vaistinės kvite, o tai akivaizdžiai paneigia, kad I. T. pardavė vaistą brangiau, negu pati pirko, ir gavo pajamų. Pasak apeliantės, iš specialisto išvados neaišku, kokiu pagrindu konstatuota, jog „pagal pateiktus duomenis šio tyrimo metu laikoma, kad vaistą „Hyalgan“ K. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š. kabinete pardavė I. T.“. Tai, kad būtent I. T. perdavė K. A. vaistus „Hyalgan“ (nors pagal medicininius dokumentus toks vaistas pastarajai net neskirtas), vėlgi įrodinėjama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija, nors, kaip jau buvo minėta, šiais įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti remiamasi. Taigi, anot advokatės, I. T. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju grindžiama tik prielaidomis tiek apie pažeidimo padarymo faktą, tiek apie gautas pajamas.

Pasak apeliantės, neaišku, kokias faktines bylos aplinkybes teismas konstatavo savo nutarime nurodytais bylos duomenis, pagal kuriuos „su lojalumo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) vaistinio preparato ,,Hyalgan“ nuo 2014-11-21 iki 2015-02-23 buvo nupirkta 23 kartus“. Atkreipia dėmesį, kad nurodyta lojalumo kortelė nepriklauso I. T., todėl šis teismo argumentas jokių bylos aplinkybių nepatvirtina.

Advokatės G. Martyšienės manymu, I. T. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, visiškai be pagrindo: jos vertimasis neteisėta veikla nepatvirtintas jokiais administracinės bylos duomenimis, jis paremtas tik prielaidomis, kad: 1) būtent I. T. (nes ,,nepateikta kitų duomenų“) perdavė (bet ne pardavė) asmenims būtent jų asmens sveikatos kortelėse nurodytus jiems skirtus vaistinius preparatus / medicinos prietaisus, nors liudytojai nepažino (ar nebuvo tikri), kad bendravo būtent su I. T.. Be to, visiškai neįrodytas ir nutarime nenurodytas I. T. tariamai gautų pajamų dydis (be jokių įrodymų konstatuota, kad gauta nauda pasireikšdavo tuo, jog nuo parduotų vaistų skaičiaus priklausydavo I. T. atlyginimas).

Apeliantės vertinimu, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011, formuojama teismų praktika, priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato ATPK 9, 256, 257 ir 284 straipsniai, o pavieniais įrodymais. Mano, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarime nurodytas aplinkybes, jog I. T. neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla ir gavo iš jos ekonominės naudos (nuo parduotų vaistų ar vaistinių preparatų skaičiaus priklausydavo I. T. atlyginimas). Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės tai padaryti, administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.

I. T. atstovės advokatės G. Martyšienės apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 173 straipsnio 1 dalis numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Nustatant pajamas (įplaukas), gaunamas neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, gali būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti netiesioginiai apmokestinamų pajamų skaičiavimo metodai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK), įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., 127 straipsnio 1 dalyje analogiškai numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009, N62-724/2011 ir kt.).

Taip pat pažymima, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl I. T. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino jų visumoje, vadovavosi teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, o ne vien rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad I. T. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, jos kaltę padarius šį pažeidimą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų.

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 2014 m. gruodžio mėnesį laukiant eilėje pas gydytoją G. S., prie jo priėjusi moteris paklausė, ar ne jis laukia vaistų ir padavė jam 3 dėžutes vaistų, kuriuos jis buvo užsisakęs per gydytoją G. S.. Už vaistus jis sumokėjo 500 Lt, moteris, pardavusi jam vaistus, pasakė, kad padarė kalėdinę nuolaidą, jokio kvito ar sąskaitos, patvirtinančių, kad jis sumokėjo už vaistus, jam nedavė. Vaistus jis pirko be recepto, nes gydytojas recepto nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 43–45). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino I. T. kaip moterį, iš kurios pirko vaistus, kuriuos buvo užsisakęs pas gydytoją G. S. (1 t., b. l. 46–48).

Liudytoja A. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2015 m. sausio ar vasario mėnesį per gydytoją G. S. užsisakė vaistų „Hyalgan“. Nurodytą dieną jai atvykus pas gydytoją G. S. ir laukiant prie jo kabineto, prie jos priėjusi moteris, prieš tai paklaususi, kas laukia vaistų, padavė jai tris dėžutes vaisto „Hyalgan“, pasakė, kad vienos ampulės kaina 52 Eur. Ji moteriai sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta pastarosios paduotame vaistinės kvite. Vaistą pirko be recepto, nes gydytojas jo nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 58–60).

Liudytoja L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji per gydytoją G. S. 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje užsisakė vaistų su hialuronu. Nuėjusi pas gydytoją, laukdama eilėje prie jo kabineto, šiuos vaistus nusipirko iš juos atnešusios moters. Pirko tris dėžutes vaistų, už juos sumokėjo apie 600 Lt, t. y. padavė moteriai 600 Lt ir gavo iš jos iki 10 Lt grąžos. Nepamena, kad moteris, pardavusi vaistus, jai būtų davusi kvitą ar sąskaitą. Vaistus pirko be recepto, nes gydytojas nebuvo jo išrašęs. Matė, kad kiti žmonės iš šios moters taip pat pirko vaistus, ji pasakojo žmonėms apie šį vaistą, apie jo veikimą. Žino, kad vaistus nusipirko pigiau, nei būtų pirkusi vaistinėje (1 t., b. l. 62–64). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. G. pagal bendrus veido bruožus atpažino I. T., kaip labiausiai panašią į tą moterį, iš kurios ji pirko vaistus su hialuronu. Kartu nurodė, kad nėra tikra, ar tai ta pati moteris (1 t., b. l. 65–67).

Liudytojas A. B. nurodė, kad 2015 m. sausio mėnesį gydytojas G. S. jam užsakė vaistų, kurių pavadinimas prasideda raide „H“, kuriuos jis, atvykęs pas gydytoją, nusipirko iš nepažįstamos moters. Už tris dėžutes vaistų jis sumokėjo apie 150–152 Eur, prie vaistų buvo pridėtas kvitas. Vaistus jis pirko be recepto, nes gydytojas G. S. jo nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 69–71).

Liudytoja S. D. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje jai gydytojas G. S. per kažkokią moterį užsakė vaistus su hialuronu. Po kelių dienų atvykusi pas gydytoją, ji iš nepažįstamos moters gydytojo procedūriniame kabinete nusipirko šiuos vaistus. Moteris jai padavė tris dėžutes vaistų ir pasakė, kad vienos ampulės kaina yra 198 Lt. Ji moteriai sumokėjo 594 Lt. Moteris jai pasakė, kad, jeigu būtų reikalingas kvitas, vaistai kainuotų brangiau. Ji (S. D.) atsakė, kad kvito jai nereikia. Kad vaistams reikalingas receptas, ji nežinojo, taip pat nežinojo, kiek šie vaistai kainuoja vaistinėje. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. D. pagal bendrus veido bruožus atpažino I. T., kaip labai panašią į tą moterį, iš kurios ji pirko vaistus „Hyalgan“ (1 t., b. l. 76–78).

Liudytoja E. J. parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį nuvykusi pas gydytoją G. S. ir gydytojo nurodymu nuėjusi į procedūrinį kabinetą, iš moters, kurią prieš tai matė einančią pas gydytoją, nusipirko tris ampules vaistų su hialuronu, už juos sumokėjo apie 586 Lt. Moteris jai jokio kvito ar sąskaitos nedavė, recepto gydytojas G. S. jai nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 80–82). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. J. iš bendrų veido bruožų atpažino I. T. kaip moterį, iš kurios gydytojo G. S. kabinete pirko vaistus su hialuronu (1 t., b. l. 83–85).

Liudytoja E. R. nurodė, kad ji 2014 m. gruodžio mėnesį pirko vaistus iš moters prie gydytojo G. S. kabineto, pirko penkias ampules vaistų, kurių pavadinimas prasideda raide „H“, mano, kad pirko vaistus „Hyalgan“. Už penkias ampules ji moteriai sumokėjo apie 1 000 Lt. Moteris jai jokio kvito ar sąskaitos nedavė, vaistus ji pirko be recepto, nes gydytojas G. S. jo nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 91–92).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį jis nuvykęs pas gydytoją G. S. jo kabinete sutiko moterį, iš kurios nuėjęs į procedūrinį kabinetą nusipirko tris ampules vaistų, už juos sumokėjo apie 150 Eur. Sumokėjo tokią kainą, kokia buvo užrašyta ranka ant vaistų dėžutės. Kvito ar sąskaitos jis moters neprašė, ar vaistai receptiniai ar ne, nežinojo, recepto vaistams neturėjo (1 t., b. l. 98–100). Iš pateiktų fotonuotraukų atpažino I. T. kaip moterį, labai panašią į tą, iš kurios pirko vaistus, pažymėjo, kad dėl to nėra tikras, nes šią moterį matė labai trumpai, jos veido gerai neįsidėmėjo (1 t., b. l. 101–103).

Liudytojas J. K. nurodė, kad 2015 m. sausio mėnesį nuvykęs pas gydytoją G. S. matė, kaip į jo kabinetą įėjo moteris, kuri po to jam procedūriniame kabinete pardavė tris ampules vaistu su hialuronu. Jis moteriai sumokėjo apie 150 Eur – padavė jai 150 Eur, o pastaroji davė jam 2 ar 3 Eur grąžos. Kvito ar sąskaitos, patvirtinančių, kad jis sumokėjo pinigus, moteris jam nedavė, ant vaistų pakuotės kaina nebuvo nurodyta. Vaistus jis pirko be recepto, gydytojas jo nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 109–111). Iš pateiktų fotonuotraukų pagal bendrus veido bruožus atpažino I. T. kaip moterį, iš kurios pirko vaistus su hialuronu (1 t., b. l. 112–114).

Liudytoja K. K. parodė, kad ji 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje paprašė gydytojo G. S. užsakyti jai vaistų „Hyalgan“. Gydytojo G. S. kabinete moteris, kurią ji matė įeinančią į kabinetą su maišeliu vaistų, padavė jai tris ampules vaistų „Hyalgan“ ir pasakė vienos ampulės kainą. Pamena, kad vienos ampulės kaina buvo apie 197 Lt. Moteris jos klausė, ar reikalingas kvitas, kartu paaiškindama, kad tuomet vaistų kaina bus didesnė. Ji moteriai atsakė, kad kvito jai nereikia. Vaistus pirko be recepto, gydytojas G. S. recepto nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 115–118). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė moterį, kaip labiausiai panašią į tą, iš kurios pirko vaistus „Hyalgan“. Kartu pažymėjo, jog nėra tikra, kad tai ta pati moteris, iš kurios ji pirko vaistus (1 t., b. l. 119).

Liudytoja Z. A. nurodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje ji paprašė gydytojo G. S. užsakyti jai vaistų su hialuronu, kurių pavadinimas prasideda raide „H“. Šiuos vaistus ji nusipirko nuvykusi pas gydytoją G. S., iš nepažįstamos moters, kurią ji matė išeinant iš gydytojo kabineto. Už tris ampules sumokėjo 594 Lt, tai patvirtinančio kvito ar sąskaitos moteris jai nedavė. Vaistus iš moters ji pirko be recepto, nes gydytojas recepto nebuvo išrašęs (1 t., b. l. 121–123). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja Z. A. pagal bendrus veido bruožus atpažino I. T., kaip labai panašią į tą moterį, iš kurios ji pirko vaistus „Hyalgan“ (1 t., b. l. 124).

Liudytoja V. V. nurodė, kad 2014 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį nuvykus pas gydytoją G. S., prie jos priėjo moteris, kurią buvo anksčiau mačiusi gydytojo kabinete. Ji kartu su šia moterimi nuėjo į savo kabinetą ir ten moteris jai padavė vaistus „SportVis“, už kuriuos ji pastarajai sumokėjo pateiktoje sąskaitoje nurodytą pinigų sumą. Vaistų kaina buvo apie 300 Lt, o ant vaistų dėžutės buvo užrašyta apie 100 Lt didesnė kaina. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodė moterį, labiausiai panašią į tą, iš kurios pirko vaistus „SportVis“, tačiau kartu pažymėjo, jog nėra tikra, kad tai ta pati moteris, iš kurios ji pirko vaistus (1 t., b. l. 136).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji lankėsi pas gydytoją A. Š., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikoje, jo prašė penkių ampulių jai reikalingų vaistų. Gydytojas A. Š. prie jos kažkam paskambinęs, pasakė, kad moteris atveš vaistus, viena ampulė kainuos lyg 192 Lt. Vaistus atvežė nepažįstama moteris, ji pastarajai už penkias ampules sumokėjo 1 000 Lt ir gavo 40 Lt grąžos. Nei kvito, nei sąskaitos moteris jai nedavė. Vaistus iš moters ji pirko be recepto, nes gydytojas A. Š. nebuvo jo išrašęs (2 t., b. l. 19–21).

Liudytoja R. L. parodė, kad kartą ligoninėje iš nepažįstamos moters nusipirko penkias ampules vaistų, kurių pavadinimą jai buvo pasakęs gydytojas G. S. ir ji turėjo lapelį su šio vaisto pavadinimu. Už vaistus sumokėjo 1 000 Lt, čekio, patvirtinančio vaistų įsigijimą, moteris jai nedavė. Vaistus jai suleido gydytojas G. S. (2 t., b. l. 130–131).

Liudytoja Z. P. parodė, kad 2015 m. žiemą jai vaistus nuo sąnarių skausmo, tris ampules, paskambinęs telefonu užsakė gydytojas G. S.. Nuvykusi į ligoninę, ji vaistus nusipirko iš nepažįstamos moters, už juos sumokėjo apie 300 Eur (2 t., b. l. 147–149). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu Z. P. nurodė I. T. kaip moterį, labiausiai panašią į tą, apie kurią ji davė parodymus (2 t., b. l. 161–163).

Liudytoja D. K. nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį jai su mama A. L. nuvykus pas gydytoją G. S., pastarasis paskambino kažkokiai moteriai, kuri atvykusi pas gydytoją, procedūriniame kabinete, jai pardavė penkias ampules į sąnarį leidžiamo vaisto. Iš viso ji už mamai skirtus vaistus sumokėjo 1 000 Lt. Moteris jai davė kažkokios vaistinės kvitą, kuriame buvo nurodyta būtent tokia suma, kokią ji ir sumokėjo. Gydytojas G. S. recepto šiems vaistams išrašęs nebuvo (2 t., b. l. 165–167).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuomet, kai gydytojas G. S. jam pasakė, jog viena moteris į (duomenys neskelbtini) ligoninę atveža į sąnarį leidžiamus vaistus „Hyalgan“, ir jam išreiškus pageidavimą gauti šių vaistų, gydytojas, paskambinęs kažkokiai moteriai susitarė, kad pastaroji vaistus kitą dieną atveš į ligoninę. Kitą dieną jis gydytojo G. S. procedūriniame kabinete iš nepažįstamos moters nusipirko tris ampules vaistų „Hyalgan“, viena ampulė kainavo ne mažiau kaip 47 Eur. Moteris jam davė vaistinės kvitą, kuriame nurodyta kaina atitiko jo sumokėtą pinigų sumą. Recepto vaistams gydytojas išrašęs nebuvo (2 t., b. l. 169–170 ). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. M. nurodė, jog pagal bendrus veido bruožus į moterį, iš kurios jis pirko vaistus „Hyalgan“, labiausiai panaši moteris nuotraukoje Nr. 2 (I. T.) (2 t., b. l. 172–174).

Liudytojas S. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam gydytojas G. S. po operacijos rekomendavo vaistus „Hyalgan“ ir pasakė, kad šiuos vaistus gali užsisakyti per jį. Gydytojas paskambinęs telefonu užsakė penkias ampules vaistų „Hyalgan“, kurių vienos kaina – 46 Eur. tai galėjo būti 2015 m. vasario mėn. Vaistus, šešias ampules „Hyalgan“, jis nusipirko iš pas gydytoją G. S. atvykusios moters, pastaroji jam davė Euro vaistinės kvitą. Pamena, kad kvite nurodyta suma ir jo sumokėta suma neatitiko. Vaistai jam kainavo apie 300 Eur. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas S. E. nurodė, jog pagal bendrus veido bruožus į moterį, iš kurios jis pirko vaistus „Hyalgan“, labiausiai panaši moteris nuotraukoje Nr. 2 (I. T.) (2 t., b. l. 183–185).

Liudytoja R. V. taip pat nurodė, kad jos prašymu gydytojas G. S. kažkam paskambinęs užsakė vaistų „Hyalgan“. Gydytojo nurodytu laiku atvykusi į ligoninę, ji procedūriniame kabinete iš nepažįstamos moters nusipirko vaistų už maždaug 600 Lt – viena ampulė kainavo apie 200 Lt. Kvito, patvirtinančių vaistų pirkimą, moteris jai nedavė, gydytojas G. S. recepto nebuvo išrašęs (2 t., b. l. 187–189). Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. V. nurodė atpažįstantį moterį nuotraukoje Nr. 2 (I. T.) kaip moterį, iš kurios pirko vaistus „Hyalgan“, kuriuos buvo užsisakiusi per gydytoją G. S. (2 t., b. l. 190–192).

Liudytoja R. K. parodė, kad per gydytoją G. S. 2014 m. lapkričio mėnesį užsisakė vaistų „SportVis“. Gydytojo nurodytu laiku atvykusi į ligoninę, šiuos vaistus procedūriniame kabinete nusipirko iš moters, kurią matė įeinant į gydytojo kabinetą. Už vaistus sumokėjo apie 300–500 Lt. Jos sumokėta pinigų suma buvo tokia, kokia buvo nurodyta ir moters paduotoje sąskaitoje. Vaistus pirko be recepto – gydytojas jo nebuvo išrašęs (2 t., b. l. 194–196). Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu liudytoja R. K. nurodė atpažįstantį moterį nuotraukoje Nr. 2 (I. T.) kaip tą pačią moterį, iš kurios pirko vaistus „Hyalgan“, kuriuos buvo užsisakiusi per gydytoją G. S. (2 t., b. l. 197–199).

Taigi kaip matyti iš pirmiau paminėtų liudytojų parodymų, devyniolika iš jų nurodė, kad jiems reikalingus vaistus „Hyalgan“ ir „SportVis“ kažkam paskambinęs užsakė gydytojas G. S., o vienas – kad vaistus užsakė gydytojas A. Š.. Be to, visi minėti liudytojai parodė, kad vaistus jie pirko iš jiems nepažįstamos moters, kurią matydavo bendraujančią su gydytojais, užsakiusiais vaistus, ligoninių koridoriuose arba gydytojo G. S. procedūriniame kabinete. Receptų vaistui „Hyalgan“ gydytojai jiems nebuvo išrašę. Nors asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu dalis liudytojų I. T. nurodė tik kaip labiausiai panašią į tą moterį, iš kurios jie pirko vaistus, tai pastarosios kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas gydytojas G. S. patvirtino, jog jo rekomenduotus vaistinius preparatus „Hyalgan“ ir medicinos prietaisus „SportVis“ pacientai įsigydavo iš I. T., nes pastaroji juos pardavinėdavo žymiai pigiau nei vaistinėje. Paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pacientas vaistus „Hyalgan“ pirkdavo iš vaistinės, jis receptą išrašydavo, o jeigu pirkdavo tiesiai iš I. T. – recepto nerašydavo. Taip pat nurodė, kad, jeigu pacientas pageidaudavo įsigyti „Hyalgan“, jis (G. S.) paskambindavo I. T. Yra matęs, kad I. T. vaistus pacientams parduodavo procedūriniame kabinete, taip pat ligoninės koridoriuje (2 t., b. l. 31–34). Liudytojui G. S. pateikus perklausyti 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. vasario 19 d. garso įrašus, pastarasis, juos perklausęs, patvirtino, kad garso įrašuose yra užfiksuoti jo pokalbiai su I. T. Taigi liudytojo G. S. parodymai neabejotinai patvirtina (o ne paneigia, kaip nepagrįstai teigiama skunde) pirmiau nurodytų liudytojų parodymus ir I. T. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą. Be to, pati I. T., apklausiama kaip įtariamoji, nurodė, kad ji neturi teisės pardavinėti vaistų, tačiau nupirkusi vaistus „Hyalgan“, juos perduodavo pacientams. Nauda buvo tokia, kad kiekvieną mėnesį įmonė, kurioje ji dirbo, iš vaistinių gaudavo informaciją apie jos parduotų vaistų ir medicinos prietaisų skaičių, ir nuo to priklausydavo jos atlyginimas. Patvirtino, kad ji vežė vaistus gydytojo G. S. pacientams į (duomenys neskelbtini) ligoninę, taip pat yra atvežusi „Hyalgan“ ir jį padavusi med. seselei gydytojo M. M. prašymu (2 t., b. l. 44–46). Tai, kad I. T. vertėsi komercine veikla, neturėdama tam reikalingo leidimo, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, patvirtina ir kiti bylos duomenys: iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautose asmens sveikatos istorijose užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad pirmiau nurodyti liudytojai, gydytojo G. S. pacientai, pirko vaistus „Hyalgan“ bei „SportVis“ (1 t., b. l. 140–149), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. T. pateikė UAB „P.“ PVM sąskaitas faktūras (2 t., 63–65 b. l.), byloje esančios sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kopijos (2 t., b. l. 72–100), kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinkti duomenys (3 t., b. l. 16–33), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada (3 t., b. l. 51–76), specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, jog į jai pateiktą klausimą specialistė atsakė, kad jeigu I. T. vaistinius preparatus (medicinos prietaisus) pacientams ir gydytojams parduodavo už tą pačią kainą, už kurią ji pati juos įsigydavo, tokia jos veikla laikoma neteisėta ūkine komercine veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (3 t., b. l. 78–80), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. T. nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi vaistininko praktikos licencijos, nėra įrašyta į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, neturi licencijų nė vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, ir į Tarnybą dėl licencijų išdavimo nesikreipė (3 t., b. l. 82), valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. T. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 24 d. nebuvo įsigijusi verslo liudijimo, nebuvo įregistravusi individualios veiklos pagal pažymą, nebuvo įsteigusi juridinio asmens (3 t., b. l. 124), 2015 m. vasario 24 d. kratos, atliktos I. T. gyvenamojoje vietoje, protokolas (3 t., b. l. 129–132) ir kratos metu paimtų daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (3 t., b. l. 133–161). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog I. T., žinodama, kad neturi teisės pardavinėti vaistus, juos pardavinėjo, taip elgėsi sąmoningai, siekdama gauti finansinės naudos, veikė sistemingai. Teismas, remdamasis bylos duomenų visuma, taip pat ir įsiteisėjusiu prokuroro 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir administracinės bylos iškėlimo (1 t., b. l. 2–41), teisingai nustatė, kad I. T., neturėdama leidimo verstis vaistinių preparatų „Hyalgan“, medicinos prietaiso „SportVis“ prekyba, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2015 m. vasario 19 d. dvidešimčiai gydytojų G. S. ir A. Š. pacientų (G. S. – devyniolikai, A. Š. – vienam), pardavė 72 vnt. vaistinio preparato „Hyalgan“ ir 2 vnt. medicinos prietaisų „SportVis“, ir iš šių pardavimų gavo apie (ne daugiau) 4 070,90 Eur pajamų. Bylos duomenys patvirtina nustatytą aplinkybę, kad I. T., neturėdama tam teisės, vaistus pardavė dvidešimčiai asmenų, o dvylikai iš jų vaistinius preparatus „Hyalgan“ ir medicinos prietaisus „SportVis“ pardavė brangiau nei pati juos pirko ir taip gavo finansinę naudą.

Kaip teisingai pažymėta skunde, ATPK 173 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, tačiau sutikti su skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokio teisės norminio akto reikalavimą I. T. pažeidė, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas I. T. kaltę grindė ir byloje esančiu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad I. T. nėra licencijuota farmacinei veiklai, t. y. neturi vaistininko praktikos licencijos, nėra įrašyta į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, neturi licencijų nė vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, nurodytai Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, ir nutarime pagrįstai konstatavo, kad I. T. vaistus pardavinėjo pažeisdama teisės aktų reikalavimus – neturėdama licencijos nė vienai licencijuojamai farmacinės veiklos rūšiai, būdama neįrašyta į vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad I. T. vaistus pacientui visuomet nupirkdavo pagal jam išrašytą receptą, taip padėdama skirtą preparatą įsigyti patogiau ir greičiau, visuomet pateikdavo vaistų įsigijimo dokumentus, vaistus parduodavo už tokią kainą, už kurią pati juos įgydavo, neturėdama jokios finansinės naudos, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, bylos duomenimis, įskaitant byloje esančią specialisto išvadą, taip pat įsiteisėjusį prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir administracinės bylos iškėlimo, nustatyta, kad I. T. iš neteisėtos veikos gavo apie (ne daugiau) 4 070,90 Eur pajamų ir nesutikti su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu I. T. pripažino, kad ji neturi teisės pardavinėti vaistų, taip pat paaiškino, jog nauda buvo tokia, kad kiekvieną mėnesį įmonė, kurioje ji dirbo, iš vaistinių gaudavo informaciją apie jos parduotų vaistų ir medicinos prietaisų skaičių, ir nuo to priklausydavo jos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo posėdyje I. T. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus (4 t., b. l. 31–32). Nors teismas, remdamasis bylos duomenimis, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje be kita ko nurodė, kad I. T. gauta nauda pasireikšdavo ir tuo, kad nuo parduotų vaistų ir medicinos preparatų skaičiaus priklausydavo I. T. atlyginimas, tačiau nutarimo nustatomojoje dalyje pagrįstai konstatavo, kad pajamas I. T. gavo būtent pardavusi 72 vnt. vaistinio preparato „Hyalgan“ ir 2 vnt. medicinos prietaisų „SportVis“, o ne kokiu nors kitu būdu. Tai, kad byloje nenustatyta, jog lojalumo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , kuria naudojantis vaistinio preparato ,,Hyalgan“ nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. vasario 23 d. buvo nupirkta 23 kartus, priklausytų I. T., pastarosios kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą taip pat nepaneigia.

Kaip minėta, I. T. atstovė advokatė G. Martyšienė skunde pažymėjo, kad I. T. kaltė negalėjo būti įrodinėjama duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir ikiteisminio tyrimo metu vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, be to, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vadovavosi ne įrodymų visuma, kaip tai numato ATPK 9, 256, 257 ir 284 straipsniai, o pavieniais įrodymais, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011, formuojama teismų praktika.

Sutikti su minėtais skundo argumentais nėra pagrindo. Kaip jau buvo konstatuota pirmiau, apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų įvertino visumą byloje surinktų įrodymų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Pažymima, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti technines priemones bendra ir specialia tvarka. Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka <...> motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. vasario 9 d. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 11–12), o pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, dėl minėtų nusikaltimų kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas. 2015 m. vasario 24 d. I. T. buvo pranešta, kad ji įtariama galėjusi padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 35), 2016 m. balandžio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (3 t., 13 b. l.), 2016 m. gegužės 11 d. I. T. buvo pranešta, kad ji įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 54–56), 2016 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas. Kadangi iš bylos medžiagos, o taip pat ir apeliacinio skundo matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti, be to, kaip minėta, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatomos aplinkybes, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas I. T. kaltės klausimą, turėjo teisinį pagrindą remtis ir atliekant minėtus veiksmus gautais duomenimis.

Atsakant į skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas I. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2011, formuojama teismų praktika, pažymima, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos ir I. T. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios, priešingai, akivaizdu, kad šios aplinkybės yra iš esmės skirtingos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat pagrįstai konstatavo, kad I. T. inkriminuota nusikalstama veika atitinka ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, spręstinas I. T. veikos, kurią ji padarė iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikavimo klausimas.

ANK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą švelnesnė administracinė atsakomybė yra ir tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK , patvirtintame 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos.

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo 289 iki 868 eurų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. ANK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų. Taigi ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 173 straipsnio 1 dalyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. T. skundžiamu nutarimu paskirta ATPK 173 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 289 Eur bauda, o ANK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra 300 Eur bauda, ir bloginti administracine tvarka nubausto asmens padėties teismas šiuo atveju neturi teisinio pagrindo (ANK 652 straipsnis), akivaizdu, kad I. T. veikos perkvalifikavimas, nekeičiant jai paskirtos nuobaudos, būtų formalus. Dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą nepakeistą ir I. T. atstovės advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.