Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. eB2-1239-656/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
eB2-1239-656/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Kategorijos
  • 3.4.3.2Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Civilinė byla Nr. eB2-1239-656/2022
Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-01447-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „GRISTA“ nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pareiškimą dėl BUAB „GRISTA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Bankrutavusios UAB „GRISTA“ nemokumo administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pareiškimu prašo UAB „GRISTA“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą pripažinti tyčiniu.

2. Administratoriaus tvirtinimu, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „GRISTA“ buvo iškelta bankroto byla. Šia nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus.

3. Paskutinis buvęs įmonės vadovas J. L. įpareigojimo neįvykdė, visų bendrovės turto pagal balansą bei dokumentų neperdavė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi jam buvo paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo dieną.

4. Administratoriui užklausus, buvęs vadovas ir akcininkas Š. G. (vadovo pareigas ėjęs nuo 2014-01-18 iki 2019-08-30) 2020-07-02 pateikė nemokumo administratoriui paaiškinimus dėl akcijų pardavimo aplinkybių bei duomenis (dokumentų perdavimo aktą, UAB „GRISTA“ kasos likučio 2019-08-31 aktą, darbo sutartis, akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Added Value“ apskaitos principų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 peržvalgos ataskaitą, 2018-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, UAB „GRISTA“ 2019-08-22 kreditorių / debitorių sąrašą, 2019-07-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo). Ši informacija neabejotinai patvirtina, kad J. L. turi visus dokumentus, tačiau piktybiškai jų neperduoda administratoriui.

5. VĮ Regitra duomenimis UAB „GRISTA“ vardu yra registruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė nėra perduota administratoriui, jos buvimo vietos nėra galimybės nustatyti.

6. VĮ Registrų centro duomenimis paskutinė įmonės finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2017 metus. Nemokumo administratorius apie įmonės turtą, įsipareigojimus bei sandorius sužino tik iš trečiųjų asmenų.

7. Administratorius kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl permokos grąžinimo, dėl ko buvo pradėtas BUAB „GRISTA“ patikrinimas dėl pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo. Mokesčių administratorius kreipėsi į nemokumo administratorių dėl papildomos informacijos / dokumentų pateikimo. Administratorius dėl objektyvių aplinkybių (buvusiam vadovui neperdavus dokumentų) negalėjo pateikti patikrinimui informacijos ir dokumentų. Mokesčių administratorius, atlikęs BUAB „GRISTA“ mokestinį patikrinimą, už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-01-31 Bendrovei papildomai apskaičiavo 409 948 Eur mokėtino PVM. Mokesčių administratorius nurodė: išanalizavus atsiskaitomųjų sąskaitų duomenis nebuvo galimybės nustatyti, ar gautos piniginės lėšos gali būti pripažintos apomokestinamosiomis pajamomis už Bendrovės parduotas prekes ir / ar paslaugas ir apmokestintos pelno mokesčiu, o išmokėtos lėšos – Bendrovės sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius neturėjo galimybės pateikti jokių BUAB „GRISTA“ buhalterinių apskaitos dokumentų dėl buvusio vadovo veiksmų, mokesčių administratorius atliko vienpusį patikrinimą ir panaikino visą UAB „GRISTA“ pateiktą atskaitą už 2019 metus ir priskaičiavo 409 948 Eur mokėtino PVM.

8. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad dokumentų neperdavimas administratoriui lėmė, kad nemokumo administratoriui nėra galimybės efektyviai vykdyti bankroto procesą, nustatyti tikrųjų ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti ir patikrinti su tuo susijusių operacijų ir veiksmų teisėtumą.

9. Todėl prašo UAB „GRISTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuotu tyčio banktroto požymiu – kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi duomenys.

Motyvuojamoji dalis

10. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad ūkio subjekto vadovas atsako ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka.

11. UAB „GRISTA“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai ar net apgaulingai, kadangi be jokių pateisinamų priežasčių buvęs vadovas neperdavė administratoriui dokumentų bei buhalterinės apskaitos programos. Tokiu būdu buvęs vadovas sąmoningai neperduoda dokumentų, kad nebūtų nustatyti galimai neteisėti Bendrovės sandoriai ir blogas jos valdymas, kurie galimai privedė Bendrovę prie nemokumo. Sąmoningai blogą Bendrovės valdymą patvirtina ir tai, kad buvęs vadovas neperdavė transporto priemonės. Todėl egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

12. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo siųsti teismui žinomais adresais, darbovietės adresu, tačiau grįžo neįteikti. Teismui išnaudojus visas galimybes realiai informuoti suinteresuotą asmenį apie pradėtą procesą dėl tyčinio bankroto, suinteresuotas asmuo buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad J. L. apie teismo procesą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma. Bankroto procese jam teismo buvo taikytos nuobaudos, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti 2020-06-18 (įteikta šeimos nariui). Pačiam suinteresuotam asmeniui nededant pastangų domėtis bankroto procesu, neteikiant teismui bei administratoriui duomenų apie pasikeitusį jo gyvenamosios vietos adresą, elektroninio pašto adresą, kuriais būtų įteikiami procesiniai dokumentai, jis pats prisiėmė iš to kylančią riziką.

Administratoriaus prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi UAB „GRISTA“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Nutartis įsiteisėjo 2020-05-15. Minėta nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

14. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi buvusiam bankrutuojančios UAB „GRISTA“ vadovui J. L. buvo paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo dieną. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi apribota buvusio UAB „GRISTA“ vadovo J. L. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

15. Bankroto bylos duomenimis, buvęs vadovas su nemokumo administratoriumi nebendradarbiavo, Bendrovės turto pagal balansą bei dokumentų neperdavė.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).

18. JANĮ nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019-12-31, taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdama į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra nurodęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 26–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 50 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju administratorius prašo pripažinti bankrotą tyčiniu, remdamasis JANĮ normomis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „GRISTA“ bankroto byla iškelta galiojant JANĮ. Nurodė, kad buvęs UAB „GRISTA“ vadovas nėra perdavęs nemokumo administratoriui įmonės turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų, o šio fakto pakanka konstatuoti netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tyčinį bankrotą.

20. Pažymėtina, kad nors dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimas, kuriuo grindžiamas netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, vyko jau iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, t. y. galiojant JANĮ, tačiau faktiniai įrodinėjami veiksmai (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami dar iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, t. y. galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo atliekami galiojant ĮBĮ, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra taikytinos ne JANĮ, o ĮBĮ nuostatos. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-1120/2022), kurioje kartu pažymėta, kad tyčinio bankroto taikymo pagrindai dėl netinkamo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, įtvirtinti JANĮ ir ĮBĮ, iš esmės yra panašūs, o įrodinėjamos ir byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa.

21. ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23. Nagrinėjamu atveju administratorius prašo BUAB „GRISTA“ bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kas iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto kaip tyčinio bankroto požymio reglamentavimą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto egzistavimo

24. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

25. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

26. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

27. Esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

28. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „GRISTA“ vadovu nemokumo bylos iškėlimo metu buvo J. L.. Buvusiam vadovui apie nemokumo bylos iškėlimą buvo žinoma. Tačiau buvęs vadovas Bendrovės dokumentų nepateikė nemokumo administratoriui. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi buvusiam bankrutuojančios UAB „GRISTA“ vadovui J. L. buvo paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo dieną. Teismo taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos, dokumentai ir turtas nebuvo perduoti administratoriui. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo nutarta apriboti buvusio UAB „GRISTA“ vadovo J. L. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Byloje nėra ginčo, kad įmonės turtas ir dokumentai nemokumo administratoriui nėra perduoti iki šiol.

30. Byloje pateikti buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko Š. G. (vadovo pareigas ėjo nuo 2014-01-18 iki 2019-08-30) 2020-07-02 paaiškinimai dėl akcijų pardavimo aplinkybių bei pateiktos kopijos dokumentų: 2019-11-19 bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kuriuo Š. G. dokumentus perdavė J.L.; UAB „GRISTA“ kasos likučio 2019-08-31 aktas; darbo sutartis; akcijų pirkimo – pardavimo sutartis; UAB „Added Value“ apskaitos principų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 peržvalgos ataskaita; 2018-12-31 ir 2019-07-31 balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos; UAB „GRISTA“ 2019-08-22 kreditorių / debitorių sąrašai; 2019-07-30 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo; UAB „GRISTA“ ilgalaikio turto apyvartos. Šie duomenys patvirtina, kad J. L. buvęs vadovas Š. G. yra perdavęs dokumentus, šiuos dokumentus J. L. UAB ,,GRISTA“ bankroto bylos iškėlimo metu turėjo, tačiau sąmoningai jų neperduoda administratoriui.

31. VĮ Regitra duomenimis UAB „GRISTA“ nuosavybe yra įregistruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė, kaip ir dokumentai, nėra perduota administratoriui.

32. Registrų centro duomenimis, UAB ,,GRISTA“ įregistruota 2014-01-14. Paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė yra pateikusi tik už 2017 metus. Už 2018 metus finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo teikti, tokiu būdu nevykdant LR akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų duomenis.

33. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai sudarė 274 729,58 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM su 450 638,40 Eur finansiniu reikalavimu, dėl ko bendra kreditorių reikalavimų suma šiuo metu siekia 725 369,98 Eur.

34. Kaip matyti iš bylos duomenų, įsiskolinimas valstybės biudžetui (450 638,40 Eur) atsirado mokesčių administratoriui atlikus mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-01-31, kuomet Bendrovei papildomai buvo apskaičiuota 409 948 Eur mokėtino PVM bei delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius neturėjo galimybės pateikti jokių BUAB „GRISTA“ buhalterinių apskaitos dokumentų dėl buvusio vadovo veiksmų (pastarajam neperdavus dokumentų), mokesčių administratorius atliko vienpusį patikrinimą. Mokesčių administratorius nurodė, kad iš atsiskaitomųjų sąskaitų duomenų nebuvo galimybės nustatyti, ar gautos piniginės lėšos gali būti pripažintos apomokestinamosiomis pajamomis už Bendrovės parduotas prekes ir / ar paslaugas ir apmokestintos pelno mokesčiu, o išmokėtos lėšos – Bendrovės sąnaudomis. Taigi mokestinis patikrinimas buvo atliktas mokesčių administratoriui neturint išsamių pirminių Bendrovės duomenų, remiantis mokesčių administratoriaus turimais kontrahentų duomenimis, dėl ko nei mokesčių administratioriui, nei nemokumo administratoriui nėra galimybės įvertinti įsiskolinimo valstybės biudžetui pagrįstumo, buvusio vadovo veiksmų teisėtumo. Ko pasėkoje pagal turimus duomenis patvirtintas 450 638,40 Eur finansinis reikalavimas.

35. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriui neperduoti Bendrovės dokumentai, buvęs vadovas sąmoningai atsisakė bendradarbiauti su administratoriumi, buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų bei turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir (ar) patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą.

36. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas konstatuoti netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų neišsaugojimą ir sąmoningą jų slėpimą, dėl ko pareiškėjos bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Pareiškimą tenkinus pilnai, BUAB „GRISTA“ naudai priteistina iš suinteresuoto asmens J. L. 726 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, JANĮ 70 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ prašymą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios BUAB „GRISTA“ (į. k. 303220218) bankrotą tyčiniu.

Priteisti BUAB „GRISTA“ naudai iš suinteresuoto asmens J. L. 726 Eur atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Ignotas