- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1474-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20294-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Termona“
- Atsakovas
- UAB „Lipatas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Termona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Termona“ ieškinį atsakovui UAB „Lipatas“ dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Termona“ prašė priteisti iš atsakovo 1 177,89 Eur žalos atlyginimą, 2 000 Eur ekspertizės išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. šalys sudarė Subrangos sutartį Nr. 2016-10-10 (toliau – Subrangos sutartis arba Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo poliuretano puta apšiltinti pastato, esančio Bagdoniškės g. 30, Raseiniai, stogo konstrukciją, šiai užduočiai naudojant sertifikuotas medžiagas. Šia sutartimi buvo sutarta, jog atsižvelgiant į tai, kad prieš atliekant darbus neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti darbų apimties ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kiekio, atliktų darbų apimtis bus nustatyta faktiškai atlikus darbus. Atsakovas privalėjo tinkamai informuoti apie atliktus darbus, todėl ieškovas išsiuntė atsakovui Darbų įvykdymo-priėmimo akto formą, kad atsakovas, atlikęs darbus, ją užpildytų, darbus priduotų ir su užsakovu patvirtintų parašais. Nepaisant to, kad ieškovas Subrangos sutartį, pasirašė su atsakovu, atsakovas 2016 m. spalio 21 d. Darbų įvykdymo - priėmimo aktą perdarė savo vardu, kaip tiesioginis rangovas ir pasirašė tiesiogiai su pagrindinio statybos darbų užsakovo – V. K. transporto įmonės atstovu. Minėtame akte atsakovas nurodė, kad darbams atlikti sunaudojo 11 kubinių metrų termoputos, tačiau ieškovas, būdamas atsakingas už atsakovo atliktų darbų kokybę, turėdamas prievolę atsiskaityti su atsakovu už jo atliktus darbus, neturėjo galimybės nei įvertinti atliktų darbų kokybės, nei sunaudoto medžiagų kiekio. Atsakovas Darbų įvykdymo - priėmimo aktą pasirašė su Generaliniu darbų užsakovu, kaip generalinis Rangovas, bet apie medžiagas, jų kilmę, bei sunaudotą jų kiekį su ieškovu nesuderino, tinkamai neinformavo. Atsakovas už atliktas paslaugas išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą 1 768,60 Eur sumai plius PVM t. y. iš viso 2140 Eur. Nurodė, jog šią pateiktą sąskaitą apmokėjo ir su atsakovu pateiktos sąskaitos pagrindu pilnai atsiskaitė ir savo ruožtu dėl šių darbų apmokėjimo kaip generalinis rangovas kreipėsi į darbų užsakovą. Paaiškino, jog kadangi užsakovas su ja neatsiskaitė, buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Nurodė, jog minėto teisminio ginčo metu užsakovas ginčijo atsakovo atliktų darbų kokybę, todėl ir vengė atsiskaityti su juo dėl atsakovo atliktų darbų. Paaiškino, jog minėto ginčo metu atlikus ekspertizę, buvo konstatuota, jog atsakovui atliekant darbus buvo sunaudota daug mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte. Be to, teismo ekspertizė konstatavo, kad atsakovo atlikti perdangos šiltinimo darbai dėl netolygaus ir nepakankamo storio įrengto šiltinamosios medžiagos sluoksnio iš esmės nepagerino patalpų šiluminės techninės charakteristikos, t. y. nebuvo pasiektas rezultatas, kurio užsakovas tikėjosi. Nurodė, jog kadangi ginčas vyko tarp ieškovo kaip generalinio rangovo ir darbų užsakovo, teismas sprendė, kad užsakovas neturi prievolės jam mokėti kaip generaliniam rangovui už tą atliktų darbų dalį, kurių užsakovas faktiškai negavo, nes atsakovas sunaudojo gerokai mažiau medžiagų, be to, atsakovo darbai buvo atlikti nekokybiškai ir tam netinkamomis medžiagomis. Pažymėjo, jog teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, remiantis toje byloje esančiais duomenimis, jam iš užsakovo priteisė tik 416,81 Eur sumą, konstatavęs, kad tokia yra faktiškai atsakovo atliktų darbų/paslaugos vertė, kurią darbų užsakovas ir turi sumokėti generaliniam rangovui. Atsižvelgiant į tai prašo priteisti iš atsakovo be pagrindo sumokėtą sumą bei aukščiau minėtoje byloje patirtas ekspertizės atlikimo išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Lipatas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovas visiškai neatsižvelgia į šalių sudarytos sutarties nuostatas, t. y. nevertina to, dėl ko iš tikrųjų šalys susitarė ir neatsižvelgia į tai, kad jis savo įsipareigojimus ieškovui įvykdė tinkamai, nepriklausomai nuo to, ką įsipareigojo atlikti pats ieškovas užsakovui, todėl savo reikalavimą grindžia ne šalių tarpusavio susitarimo apimtimi, bet ieškovo įsipareigojimais, prisiimtais prieš užsakovą. Šiuo atveju būtina nustatyti, kokia buvo jo įsipareigojimų prieš ieškovą apimtis ir ar šalys buvo susitarusios dėl šiluminės varžos rodiklių, kurių nepasiekus užsakovo ieškovui mokėtina suma buvo sumažinta. Nurodė, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl atitinkamo šiluminės varžos rodiklio pasiekimo. Pažymėjo, kad reikšdamas ieškinį šioje byloje, ieškovas remiasi byloje dėl užsakovo skolos teismui pateikta ekspertizės išvada, laikydamas, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas šalims turi prejuducinę galią, tačiau nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kokia buvo užsakovo ir ieškovo susitarimo dėl darbų kokybei keliamų reikalavimų tikroji esmė, tuo tarpu jokio susitarimo dėl konkretaus šilumos laidumo koeficiento tarp šalių nebuvo. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nesiėmė būtinų veiksmų atliktų darbų priimti, todėl jam tenka tokio neveikimo pasekmės. Dėl prašomų priteisti išlaidų už ekspertizės atlikimą nurodė, jog pastarosios buvo patirtos kitoje civilinėje byloje, todėl yra procesinio, bet ne materialaus teisinio pobūdžio ir negali būti reikalavimu naujoje byloje. Be to, ieškovas netinkamai paskaičiavo jai neatlygintų ekspertizės išlaidų dydį, nes nors ekspertizė kainavo 2 500 Eur, tačiau iš ieškovo buvo priteista tik šių išlaidų dalis. Galiausiai nurodė, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui UAB „Termona“ iš atsakovo UAB „Lipatas“ 1 548,45 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 46,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4.1. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius, patirtus dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų bei dalį ekspertizės išlaidų, patirtų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018. Pareikšti reikalavimai yra betarpiškai susiję su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose išnagrinėta civiline byla Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-54-267/2019) bei Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-14138-1089/2019 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-439-619/2020). Minėtų bylų nagrinėjime dalyvavo abi nagrinėjamos bylos šalys, todėl bylose nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų padarytų išvadų šalys nebegali ginčyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
4.2. Dėl 1177,89 Eur žalos atlyginimo, mažinant atliktų darbų kainą, teismas sprendė, jog apšiltinimo sluoksnio netolygumo svyravimo amplitudė yra labai didelė, nuo 1 iki 7 cm, kas suponuoja, jog tokie trūkumai patikrinimo metu tikėtina būtų aptikti. Kadangi nustatyti trūkumai dėl apšiltinimo sluoksnio netolygumo nevertinti kaip neakivaizdūs, o ieškovas darbus priėmė jų nepatikrinęs, remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi konstatuotina, jog ieškovas prarado teisę remtis darbo trūkumų faktu, todėl reikalavimas dėl šiuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo – sumokėtos kainos mažinimo, atmestinas, kaip nepagrįstas.
4.3. Dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas sprendė, jog įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą, taip pat tai, jog ieškovas iš viso patyrė 2 048,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, o dalis jų – 500,05 Eur išlaidų jam priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14138-1089/2019, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 548,45 Eur nuostolių dėl ekspertizės atlikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1177,89 Eur patirtos žalos.
6. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovui atlikus Darbus, apeliantas visiškai apmokėjo atsakovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir dėl to už Darbų atlikimą atsakovui iš viso buvo sumokėta 2140 EUR suma, tačiau Užsakovas apeliantui sumokėjo tik 416,81 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje dėl nuostolių atlyginimo apeliantui iš atsakovo buvo priteista 545,30 EUR suma (įvertinus sunaudotų medžiagų kiekį), apeliantas mano, kad skirtumą (2 140 EUR - 416,81 EUR - 545,30 EUR) kuris sudaro 1 177,89 EUR, turi padengti atsakovas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
7.1. Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino šalių sudarytos Sutarties nuostatas, t. y., dėl ko iš tikrųjų šalys susitarė. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje e2-14138-1089/2019 patirtų ekspertizės išlaidų kompensaciją apskaičiavo remdamasis deklaruotų ir nepanaudotų putų procentine išraiška, nes pastarojoje byloje kompensacijos dydį apeliantas siejo su mažesnio nei deklaruoto putų kiekio sunaudojimo aplinkybe. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino, kad atsakovas savo įsipareigojimus apeliantui įvykdė tinkamai pagal tarpusavio sutartį, nepriklausomai nuo to, ką įsipareigojo atlikti pats apeliantas Užsakovui, todėl savo reikalavimą grindžia ne šalių (apelianto ir atsakovo) tarpusavio susitarimo apimtimi bet apelianto įsipareigojimais, prisiimtais prieš Užsakovą. Todėl šiuo atveju tiek pirmoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje e2-14138-1089/2019, tiek skundžiamame teismo sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojimus įvykdė remdamasis sutartimi ir aiškiai pasisakė, jog šalių pasirašytoje Subrangos sutartyje nėra sutartinių nuostatų dėl apšiltinamojo sluoksnio šiluminės varžos tam tikro dydžio pasiekimo.
7.2. Atsakovas darbus atliko vadovaudamasis Subrangos sutartimi, kurios 2.5. p. šalys susitarė, kad bendra vykdomų darbų preliminari apimtis 120 m² (šiltinamas plotas), šiltinama 0,07 m. sudaro preliminariai 8,4 m³. Sutarties 4.3.1. p. numatyta, kad jeigu atlikus darbus ir atlikus šiluminės varžos/sandarumo tyrimą Užsakovo netenkina gautas rezultatas, tai Užsakovas turi teisę reikalauti Rangovo pagerinti šiluminės varžos/sandarumo parametrus papildomomis priemonėmis, apmokėdamas visus su papildomomis priemonėmis susijusius kaštus. Iš nurodytų Sutarties nuostatų seka išvada, jog apeliantas ir atsakovas nesusitarė dėl reikalavimo pasiekti konkretų šiluminės varžos rodiklį, o susitarė tik dėl apšiltinamojo sluoksnio storio ir bendro išpurškiamo putų kiekio, su galimybe imtis papildomų priemonių, jeigu šilumos laidumo koeficientas netenkins apelianto. Pagrindinė iškelta užduotis – buvo atlikti apšiltinimo darbus išpurškiant tam tikrą kiekį apšiltinimo putų, šalims nenumatant konkrečių privalomų pasiekti šiluminės varžos rodiklių. Tai atitinkamai reiškia, kad atsakovo atliktų darbų kiekiai, o kartu ir apelianto atsakovui mokėtina suma turi būti apskaičiuojama vadovaujantis faktiškai išpurkštų putų kiekiu.
7.3. Byloje dėl nuostolių atlyginimo 2019 m. liepos 12 d. priimtame sprendime, kuris šalims turi prejudicinio teismo sprendimo galią, pažymėta, kad ginčo tarp apelianto ir atsakovo dėl tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio - statybos subrangos, tarpusavio įsipareigojimų apimties nėra. T. y. teismas patvirtino, jog nei viena nei kita šalis neginčijo to, jog tarp šalių nebuvo susitarta dėl tam tikrų šiluminių techninių savybių. Teismas taip pat nurodė, jog pagal Subrangos sutarties 2.5 punkto sąlygas buvo nustatyta preliminari, o ne konkreti šiltinimo poliuretano putomis darbų kaina. Galutinė darbų kaina turėjo priklausyti nuo atsakovo faktiškai suvartoto putų kiekio (Subrangos sutarties 2.5, 3.1.2 punktai).
7.4. Tai, kad pats apeliantas Darbus laikė priimtais patvirtina ir paties apelianto elgesys. Sutarties 2.6. p. šalys susitarė, kad Užsakovas su Rangovu atsiskaito sumokėdamas avansą - 800 EUR, o likusią sumą - 796 EUR per 5 darbo dienas po darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo. Nors atliktų Darbų priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas tiesiogiai su menamu Užsakovo atstovu, akivaizdu, jog apeliantas laikė, kad 2016 m. spalio 21 d., atsakovui ir A. G. pasirašius atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, Darbai buvo perduoti ir apeliantui, kadangi po šio akto pasirašymo, per Sutartyje numatytą 5 d. d. terminą - 2016 m. spalio 28 d., apeliantas galutinai atsiskaitė su atsakovu už atliktus Darbus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas pilnai ir galutinai atsiskaitydamas su atsakovu, patvirtino, jog atsakovas Darbus atliko, apeliantas Darbus priėmė bei atliktiems Darbams pretenzijų neturi.
7.5. Byloje dėl nuostolių atlyginimo priimtame 2019 m. liepos 12 d. sprendime nurodyta, jog nėra ginčo ir dėl to, kad apelianto įgalioti atstovai nedalyvavo priimant iš atsakovo darbus, netikrino jų kokybės, tarp įmonių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, o apeliantas su atsakovui atsiskaitė pagal pastarojo 2016 m. spalio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliantas nedalyvavo atliktų Darbų apžiūroje ir neatvyko priimti Darbų rezultato, nesuteikia teisės apeliantui remtis atliktų Darbų trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
9. Nagrinėjamoje byloje apelianto (ieškovo) reikalavimus dėl nuostolių patirtų dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų priteisimo yra susijęs su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose išnagrinėta civiline byla Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-54-267/2019) bei Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-14138-1089/2019 (apeliacinės instancijos bylos Nr. e2A-439-619/2020). Minėtos bylos turi prejudicinę reikšmę, todėl jose nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų padarytų išvadų šalys negali ginčyti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
10. Apeliantas prašo priteisti 1 177,89 Eur žalos atlyginimą, mažinant atliktų darbų kainą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, jog ieškovas (rangovas) atsakovo (subrangovo) atliktus darbus priėmė ir apmokėjo jų nepatikrinęs; pretenzijas atsakovui (subrangovui) pradėjo reikšti tik po to, kai užsakovas atsisakė juos apmokėti. Tokį ieškovo elgesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-14138-1089/2019 įvertino kaip aplaidų, tačiau nusprendė ginti ieškovo teises dėl permokos už nepanaudotas putas priteisimo, nes padarė išvadą, jog aplinkybės dėl faktiškai panaudotų putų kiekio nebuvo vizualiai matomos, tokiam darbų trūkumui nustatyti buvo būtinas ekspertinis tyrimas, t. y. tokie trūkumai atitiko paslėptų trūkumų požymius (teismo sprendimo 16 punktas). Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog net tuo atveju, jei ieškovas būtų patikrinęs atsakovo atliktus darbus, paslėpti trūkumai dėl medžiagų (putų) kiekių neatitikimo nebūtų nustatyti be specialaus tyrimo, todėl nusprendė ginti ieškovo teises ir pažeistus interesus dėl apmokėjimo už faktiškai panaudotą putų kiekį.
12. Apeliantas (ieškovas) reikalavimą dėl sumokėtos atliktų darbų kainos sumažinimo reiškia kitu pagrindu – dėl atliktų darbų trūkumų (kokybės). Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės apie atsakovo atliktų darbų neatitikimą kokybės reikalavimams, apie apšiltinimo sluoksnio įrengimo netolygumą (svyruoja nuo 10 iki 71 mm) ir tai, kad tokie darbai iš esmės nepagerino patalpų šiluminių techninių charakteristikų, buvusių iki perdangos šiltinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-14138-1089/2019, nurodė, jog dalis atsakovo atliktų darbų trūkumų – netolygus putų išpurškimas – buvo akivaizdūs (teismo sprendimo 16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kitaip vertinti šio trūkumo matomumo nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo jokio pagrindo, nes ir pats apeliantas (ieškovas) priešingai neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apšiltinimo sluoksnio netolygumo svyravimo amplitudė yra labai didelė, nuo 1 iki 7 cm, kas suponuoja, jog tokie trūkumai patikrinimo metu labiau tikėtina būtų aptikti.
13. Kaip jau minėta, Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
14. Šioje byloje nustatyti trūkumai dėl apšiltinimo sluoksnio netolygumo įvertinti kaip akivaizdūs, o apeliantas (ieškovas) darbus priėmė jų nepatikrinęs, remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas prarado teisę remtis darbo trūkumų faktu, todėl reikalavimas dėl šiuo pagrindu atsiradusių nuostolių atlyginimo – sumokėtos kainos mažinimo, pagrįstai atmestas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
15. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Atmetus apeliacinį skundą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.