- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- e2-354-674/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- UAB „T.“
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „L.“, V. K.
- Advokatai
- Donatas Daunys, Tadas Perveneckas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „T.“ ieškinį atsakovui V. K. transporto įmonei, tretieji asmenys UAB „L.“ , V. K. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2299,00 Eur skolos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 134,57 Eur palūkanų, 8 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat paršo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu , nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Lipatas“.
Ieškinyje nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje su ieškovo komercijos direktoriumi A. S. susisiekė V. K. transporto įmonės savininkas V. K. ir nurodė, jog pageidauja apšiltinti autoserviso sienas ir lubas. 2016-08-30 ieškovo atstovas nuvyko į objektą ir atsakovui pateikė rekomendacijas dėl apšiltinimo darbų atlikimo, kartu nurodant, jog ieškovas atlieka tik sienų apšiltinimo darbus, todėl atsakovas pageidavo, jog ieškovas surastų subrangovą ir serviso lubų šiltinimui. 2016-09-06 ieškovas ir atsakovas sudarė Sutartį Nr. 2016‑09‑06, pagal kurią ieškovas įsipareigojo termoputa apšiltinti autoserviso sienas. Šalių sutartimi sulygti darbai buvo atlikti ir už juos atsakovas pilnai atsiskaitė. Ieškovas surado subrangovą UAB „L.“, kuris darbus sutiko atlikti už l m³ kainos (214 Eur/m³ + PVM) kainą. Pabrėžtina, kad susitarus su subrangovu dėl darbų, atsakovo įmonės savininkui V. K. buvo nurodyta, jog tam, kad objekte galėtų būti atliekami apšiltinimo darbai, objekto patalpos turi būti apšildytos bent jau iki +10 laipsnių temperatūros, taip pat, objekte esantys daiktai, įranga ir objekto vidus/langai, vartai, turi būti patikimai uždengti plėvele. Šios sąlygos atsakovui buvo priimtinos ir 2016-10-21 buvo suderintas darbų atlikimas. 2016-10-21 UAB „L.“ darbuotojams nuvykus į objektą, paaiškėjo, kad objektas nėra paruoštas darbų atlikimui, t. y., patalpos nėra apšildytos, objekte esantys daiktai ir objekto vidaus paviršiai nėra uždengti plėvele ir pan. Dėl šios priežasties UAB „L.“ patyrė papildomų laiko/darbo sąnaudų, nes buvo priversti savo jėgomis objekto vidaus paviršius ir jame esančius daiktus apdengti plėvele bei apšildyti objektą iki reikiamos temperatūros darbams atlikti. UAB „L.“ lubų apšiltinimo darbus atliko tinkamai, šie darbai atsakovui buvo perduoti 2016‑10‑21 Darbų įvykdymo-priėmimo aktu. Šiuo pagrindu, 2016-10-24 UAB „T.“ išrašė ir V. K. transporto įmonei pateikė apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą TER Nr. 21 2299,00 Eur, be PVM, sumai. Atsakovas buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu raginamas atsiskaityti, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta ir atsakovas yra skolingas 2299,00 Eur (be PVM). Ieškovas taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1-2 punktais, 2 straipsnio 5 dalimis, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi prašo iš atsakovo priteisti 134,57 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pilnai palaikė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. transporto įmonė atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad subrangovas lubų apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai, 2016-10-21 darbų vykdymo priėmimo aktą pasirašė ne atsakovas. Aktą kaip rangovas pasirašė UAB „L.“ atstovas, nors atsakovas jokios sutarties su šia įmone nepasirašinėjo. Atsakovas ne kartą reiškė ieškovui pretenzijas dėl darbų metu apgadintos serviso įrangos, nekokybiškai atlikto darbo, siūlė išspręsti ginčą taikiu būdu, tačiau ieškovas nereagavo, neatvyko įvertinti žalos ir atliktų darbų kokybės, dėl ko atsakovas su ieškovu už atliktus darbus neatsiskaitė.
Atsakovo atstovas advokatas Donatas Daunys teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė jį pilna apimtimi atmesti. Taip pat nurodė, kad teismas neturėtų vadovautis trečiojo asmens UAB „L.“ pateikta Vertinimo ataskaita, nes nėra duomenų, kad ekspertas yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, taip pat pateikta išvada visiškai prieštarauja teismo paskirtos ekspertizės išvadai. Vadovaujantis ekspertizės aktu darbai iš esmės nebuvo atlikti. Prašo atmetus ieškinį priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Trečiasis asmuo įmonės savininkas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su UAB „L.“ dėl jokių darbų nesitarė, niekada nebendravo, jokių sutarčių su jais nesudarinėjo. Kalbant apie lubų apšiltinimo darbus jis juos derino tik su ieškovo vadovu. Niekur raštu dėl darbų apimties susitarta nebuvo, su ieškovu buvo susitarta, kad darbai bus atlikti taip, kad būtų pasiekta tam tikra šiluminė varža. Trečiojo asmens UAB „L.“ darbuotojai atvyko į vietą nepasiruošę, pradėjo reikšti pretenzijas, kad patalpoje per šalta, kad daiktai viduje neuždegti. Jie tarpusavyje diskutavo ir galiausiai nusprendė darbus atlikti, informuodami jį, kad viskas bus gerai. Kadangi turėjo išvykti viso proceso stebėti negalėjo. Grįžus į vietą pamatė, kad darbuotojų jau nebuvo, o patalpose esantys daiktai (keltuvai, vartai) buvo pažeisti užpurškiant juos putomis. Keltuvai techniškai nebuvo sugadinti tik jų estetinis vaizdas, tuo tarpu garažo vartai sugedo ir buvo būtina keisti mechanizmą. Iš karto paskambino dėl to ieškovui ir informavo apie situaciją. Nuo to momento ieškovo vadovas pradėjo jį ignoruoti, neatsakyti į skambučius. Ieškovas nei karto nebuvo atvykęs apžiūrėti atliktus darbus ir subrangovo padarytą žalą, į prašymus nereagavo, jokių sprendimų nesiūlė. Darbų priėmimo aktą pasirašęs asmuo pas jį nedirbo, tik nuomojosi pas jį patalpas. Anot A. G. išvykdami trečiojo asmens darbuotojai paprašė jo pasirašyti aktą ir jis pasirašė. Jis pats informacijos apie darbų užbaigimą negavo, grįžęs darbuotojų nerado. Sienų apšiltino darbų aktą pasirašė A. G., tačiau dėl to problemų nekilo, nes paties ieškovo atlikti darbai buvo kokybiški ir jokių nesusipratimų nebuvo, dėl to klausimo, kad aktą pasirašė neįgaliotas asmuo nekėlė, už tinkamai atliktus darbus iš karto atsiskaitė pagal pateiktą sąskaitą.
Trečiasis asmuo UAB „L.“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2016-10-10 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2016‑10‑10. Tuo tarpu susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo šiuo atveju buvo žodinis. Atitinkamai susiklostę šalių santykiai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę užsakovo - generalinio rangovo - subrangovo santykiai, todėl atsakovo argumentai neva jokia rašytinė sutartis dėl lubų apšiltinimo darbų atlikimo nebuvo sudaryta, niekaip nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.
Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo lubų šiltinimo darbus atliko nekokybiškai, nepasiekiant žodiniu susitarimu aptarto apšiltinimo efekto. Šiuo atveju trečiasis asmuo pažymi, kad darbus atliko vadovaudamasis sudaryta Subrangos sutartimi, kurios 2.5. punkte numatyta, kad bendra vykdomų darbų preliminari apimtis 120 m (šiltinamas plotas), šiltinama 0,07 m. +-0,02 m., kas sudaro preliminariai 8,4 m³. Dar daugiau, Sutarties 4.3.1. punkte numatyta, kad jeigu atlikus darbus ir atlikus šiluminės varžos/sandarumo tyrimą Užsakovo netenkina gautas rezultatas, tai Užsakovas turi teisę reikalauti Rangovo pagerinti šiluminės varžos/sandarumo parametrus papildomomis priemonėmis, apmokėdamas visus su papildomomis priemonėmis susijusius kaštus. Tikėtina, kad šiuo atveju ieškovas taip pat gavo analogiškus nurodymus iš atsakovo, t. y. ieškovas ir atsakovas nesusitarė dėl reikalavimo pasiekti konkretų šilumos laidumo koeficientą, o susitarė tik dėl apšiltinamojo sluoksnio storio, su galimybe imtis papildomų priemonių, šilumos laidumo koeficientui netenkinat ieškovo. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pagrindinė trečiajam asmeniui iškelta užduotis šiuo atveju buvo pagerinti objekto termoizoliacines savybes, nenurodant konkrečiai privalomo pasiekti šilumos laidumo koeficiento. Šiuo atveju teismo eksperto išvadoje pažymėta, kad subrangovo UAB „L.“ atlikti atitvarų apšiltinimo darbai netenkina kokybės reikalavimų įprastai taikomų tokios rūšies darbams, apšiltinimo sluoksnis įrengtas netolygiai, sluoksnio storis svyruoja nuo 10 mm iki 71 mm - tai įtakoja atitvaros šilumos perdavimo koeficiento U vertę, kas tiesiogiai neigiamai įtakoja atitvarų šilumos mainų procesus ir blogina šilumines technines charakteristikas. Dėl šio atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju kaip minėta nebuvo susitarta pasiekti konkretų šilumos perdavimo koeficientą, o buvo sutarta dėl konkretaus apšiltinamojo sluoksnio storio nepriklausomai nuo gautos šilumos perdavimo koeficiento vertės. Todėl eksperto pateikta išvada šioje konkrečioje situacijoje, nereiškia, kad įsipareigojimai buvo pažeisti dėl nepasiekto šilumos perdavimo koeficiento, kadangi šalys dėl tokio rezultato apskritai nesitarė. Be kita ko, nepriklausomai nuo to, kad objekto lubų apšiltinimas buvo atliktas, ekspertas nurodė, jog neva UAB „L.“ atlikti perdangos šiltinimo darbai, dėl netolygaus ir nepakankamo storio, įrengto šiltinamosios medžiagos sluoksnio iš esmės nepagerino patalpų šilumines technines charakteristikas, buvusias iki perdangos šiltinimo. Su tokia eksperto išvada negalima sutikti, kadangi faktiškai darbai buvo atlikti - buvo įrengtas apšiltinamasis sluoksnis, todėl akivaizdu, kad šilumos perdavimo koeficientas įrengus papildomą apšiltinamąjį sluoksnį negalėjo nepasikeisti. Atsižvelgiant į šią neteisingą eksperto išvadą, trečiasis asmuo taip pat teikia į teismo ekspertų sąrašus įrašyto ir aukštesnę kvalifikaciją turinčio teismo eksperto D. K. vertinimo aktą (toliau - Vertinimo aktas), kuris buvo sudarytas vertinant teismo ekspertizės akte Nr. 18-07/01 pateikiamus faktinius matavimus ir perdangos apšiltinimui panaudotų poliuretano putų technines charakteristikas. Vertinimo akte teismo ekspertas aiškiai pažymėjo, kad iki darbų atlikimo perdangos šilumos perdavimo koeficientas (U) yra 1,48 W/(m -K) arba perdangos šiluminė varža (R) yra 0,676 (m K/W). Tuo tarpu po darbų atlikimo esama apšiltintos perdangos šilumos varža yra 2,069 (m K/W). Dėl to Vertinimo akte buvo padaryta išvada, kad atlikti perdangos šiltinimo darbai poliuretano putomis tris kartus pagerino perdangos šilumines technines charakteristikas buvusias iki perdangos šiltinimo darbų atlikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju abejotina, ar teismo eksperto A. Sabeckio ekspertizėje yra pateikti teisingi ir pagrįsti atsakymai į pateiktus klausimus, kadangi akivaizdu, kad šilumos perdavimo koeficientui padidėjus 3 kartus, išvada neva šiluminio laidumo savybės nepagerėjo, yra akivaizdžiai klaidinga. Dėl pasirašyto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto atsakovas pažymėjo, kad 2016‑10‑21 darbų vykdymo priėmimo aktą be numerio pasirašė ne Užsakovas V. K. transporto įmonė. Vis tik, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, 2016-09-06 darbų įvykdymo - priėmimo aktą Nr. 16-0906 atsakovo vardu pasirašė A. G.. Pripažindamas šį aktą pasirašytą tinkamo atsakovo atstovo, atsakovas 2016-09-15 atliko mokėjimą ieškovui būtent pagal šį aktą. Vis tik, šiuo metu atsakovas nesutinka, kad to paties asmens pasirašytas aktas laikytinas pasirašytu tam įgalioto asmens, nes buvo nekokybiškai atlikti darbai. Atsakovas taip pat teigia, jog V. K. transporto įmonė ne kartą Rangovui rašė pretenzijas dėl darbų metu apgadintos serviso įrangos. Vis tik, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei ir/ar trečiajam asmeniui būtų buvę teiktos kokios nors pretenzijos dėl neva atsiradusios žalos. Dėl atsakovo nurodytos apgadintos serviso įrangos teismo ekspertizės akte pažymėta, kad vizualinės apžiūros metu, užfiksuotas vartų pakeliamųjų įrenginių apipurškimo šiltinimo putomis faktas. Šiuo atveju nustatyti neva tai esantys pažeidimai nesukelia atsakovei jokios žalos (išskyrus valymo kaštus), t. y. mechanizmai gali veikti tinkamai, jų veikimui nurodyti neva apgadinimai netrukdo. Vartų pakeliamų įrenginių apipurškimas šiuo atveju gali būti lengvai išvalomas, nepadarant jokios žalos bet kokiems mechanizmams, todėl atsakovo teiginiai dėl neva padarytos žalos yra visiškai nepagrįsti. Dėl atsakovo vengimo atsiskaityti su ieškovu pažymėtina tai, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Atitinkamai svarbu ar atsakovas priėmė atliktus darbus ar ne. Šiuo atveju, į bylą ieškovas pateikė 2016-10-21 darbų įvykdymo - priėmimo aktą (toliau - Aktas), kuriame jokie atliktų darbų trūkumai nebuvo pažymėti. Atitinkamai laikytina, kad atsakovas darbus priėmė be trūkumų ir atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Be kita ko, teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Šiuo atveju atsakovas naudojasi atliktais darbai, kadangi atsakovo dirbtuvėse (autoservise) yra vykdoma veikla, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl Akto trečiasis asmuo taip pat norėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju trečiajam asmeniui atlikus darbus atsakovas juos apžiūrėjo ir neturėdama pretenzijų pasirašė Aktą, taip patvirtindamas, kad darbai yra atlikti tinkamai ir jie tenkina atsakovą. Pažymėtina, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, Užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą tiek atlikus darbus atskirais etapais, tiek iš karto ir pastebėjus trūkumus, apie tai pranešti rangovui ir juos užfiksuoti atliktų darbų akte, darbus priimti su išlygomis ar atsisakyti juos priimti. Šiuo atveju apie jokius trūkumus Akto pasirašymo ir darbų apžiūrėjimo metu atsakovas nepareiškė. Teismų praktikoje dėl atliktų darbų priėmimo ir įvertinimo pažymima, kad būtent darbų perdavimo-priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu, išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Akte darbų trūkumų nenurodė, todėl toks elgesys eliminuoja atsakovo teisę vėliau remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Atkreipia teismo dėmesį, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirti arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirti galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirti, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei (statymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kaip matyti iš nurodytos teisės akto nuostatos, įstatymai atsakovui nesuteikė teisės visiškai neatsiskaityti su ieškovė, kadangi šiuo atveju atsakovas galėjo tik sumažinti atliktų darbų kainą arba reikalauti pašalinti trūkumus. Vis tik šiuo atveju atsakovas veikė neteisėtai bei apskritai neatsiskaitė su ieškove, sulaikydamas mokėtinas sumas, vietoj to, kad reikalautų pašalinti esančius trūkumus. Dėl pinigų sulaikymo nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalies ir 6.208 straipsnio 4 dalies prasmę, tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą. Kitaip tariant, įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl didesnės apimties sulaikymo, todėl šalims turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, o atsakovas negalėjo sustabdyti apmokėjimo už visus trečiojo asmens atliktus darbus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovui priimant darbus nepažymėjus jokių trūkumų, darbai yra laikomi atliktais tinkamai, todėl atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus.
Trečiojo asmens UAB „L.“ atstovas advokatas Tadas Perveneckas teismo posėdžio metu parodė, kad išsamiai pasisakė rašytiniuose paaiškinimuose, tos pozicijos laikosi. Papildomai paaiškino, kad tiek ieškovas tiek atsakovas buvo įspėti, kad prieš atliekant darbus nebuvo pasiekta reikiama patalpos vidaus ir paviršių temperatūra, kuri yra technologiškai reikalinga ir būtent dėl to galimas netolygus putų išsidėstymas ir pasiskirstymas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „L.“ vadovas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nebuvo tinkamai paruošęs patalpų darbui, nes paviršiaus temperatūra buvo beveik minusinė. Dėl to pagal visas technologijas esant tokiai temperatūrai yra galimybė, kad tos šiltinamos medžiagos kiekis turėtų būti net iki 50 proc. didesnis pasiekti norimą storį ir tai buvo iš karto pasakyta bei numatyta sutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę rangos sutartį dėl objekto lubų apšiltinimo darbų. Ieškovas vykdydamas susitarimą surado subrangovą lubų apšiltinimo darbams atlikti - UAB „T.“, kuris pateikė komercinį pasiūlymą dėl šiltinimo darbų, atsakovas su komerciniame pasiūlyme nurodytomis sąlygomis sutiko, todėl buvo nustatyta darbus atlikti 2016-09-14. Kaip matyti iš komercinio pasiūlymo atsakovui už nurodytą kainą buvo siūloma lubų šiltinimas 36 kg/m3 tankio uždarų porų poliuretano „LACKFA“ putomis padengiant apie 120 m² ploto 7 cm storiu, tokiu atveju būtų sunaudota 8,4 m² putų, apskaičiuota šiltinimo varža R=3,18. Bendra darbų kaina 1797,60 Eur be PVM. Tačiau atsakovas atidėjo darbus ir apie tai, kad jau galima atlikti darbus pranešė spalio mėnesio pradžioje. Dėl oro sąlygų (buvo per šalta) UAB „T.“ atsisakė šio objekto dėl to ieškovas sudarė subrangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „L.“. 2016-10-10 tarp ieškovo (rangovo) ir trečiojo asmens UAB „L.“ (subrangovo) buvo sudaryta Subrangos sutartis Nr. 2016-10-10 (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl stogo konstrukcijų šiltinimo poliuretano puta darbų. Darbai turėjo būti atliekami generalinio rangovo užsakovui V. K. transporto įmonei, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.5 punkte nurodyta preliminari darbų apimtis: 120 m² šiltinamas plotas, šiltinama 0,07 m. ± 0,02 m., kas sudaro preliminariai 8,4 m³. Vieno 1 m³ kaina 190,00 Eur plius PVM. Šiltinimo darbų kaina yra 1596,00 Eur įskaitant PVM. Šalys taip pat susitarė, kad galutinė atliktų darbų apimtis bus nustatyta faktiškai atlikus darbus.
2016-10-21 buvo pasirašytas Darbų įvykdymo – priėmimo aktas, aktą pasirašę UAB „L.“ direktorius R. K., užsakovo vardu pasirašė A. G..
Pagal teismui pateiktus ieškovo ir atsakovo raštus, tarpusavyje šalys oficialiai raštu bendravo nuo 2016-11-18. 2016-11-18 ieškovo rašte atsakovui nurodoma, kad darbų kaina atitinka pateiktam komerciniam pasiūlymui. Taip pat ieškovas nurodo „tokios sąlygos buvo ir pasirašytoje Jūsų/mūsų sutartyje Nr. 2016-09-06.“
Atsakovas 2016-11-30 pateikė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad atliekant lubų šiltinimo darbus buvo sugadintas vartų mechanizmas, darbai atlikti atmestinai, neuždengti patalpose esantys daiktai, dėl ko buvo apipurkšti putomis ir juos nėra galimybės nuvalyti, taip pat putos paskirstytos netolygiai todėl abejoja tikėtinu efektu, atlikusi darbus įmonė pasišalino nepateikdama darbų priėmimo – perdavimo akto. Pranešime atsakovas taip pat nurodo, kad ne kartą ragino UAB „T.“ atstovus atvykti į vietą ir paties įvertinti atliktų darbų kokybę bei padarytą žalą, tačiau ieškovo vadovas šiuos raginimus ignoruoja, jokių veiksmų nesiima. Prie pranešimo pateikė fotonuotraukas, kuriose aiškiai matomi poliuretano putomis apipurkšti paviršiai (garažo vartų kėlimo spyruoklės, keltuvas ir kt.).
Iš 2016-12-27 ieškovo rašto matyti, kad atsakovas informavo ieškovą apie netinkamai atliktus darbus bei darbų atlikimo metu sugadintą atsakovo turtą. Ieškovas rašte taip pat nurodo, kad jis atliekant lubų apšiltinimo darbus nedalyvavo ir negali komentuoti darbų aplinkybių, taip pat neturi pareigos padengti UAB „L.“ galimai padarytus nuostolius, todėl dėl visų pretenzijų nurodo kreiptis tiesiogiai į UAB „L.“.
Dėl rangos sutarties dalyko
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas rašytinės rangos sutarties dėl lubų apšiltinimo darbų sudarę nebuvo, tačiau ginčo tarp šalių, kad buvo sudaryta būtent žodinė rangos sutartis, byloje nėra. Kadangi kitų duomenų, išskyrus UAB „T.“ komercinį pasiūlymą, apie susitarimą dėl darbų apimties nėra, teismas daro išvadą, kad atsakovas sutiko būtent su komerciniame pasiūlyme išdėstytomis sąlygomis, kurios jam buvo priimtinos ir būtent pagal šį komercinį pasiūlymą dar 2016‑09-14 turėjo būti atliekami darbai atsakovui priklausančiose patalpose. Šią išvadą patvirtina taip pat ir tai, kad po pateikto komercinio pasiūlymo šalys apie darbų apimtį, teismo duomenimis, daugiau nesiderėjo ir papildomai nieko nesitarė, V. K. transporto įmonės savininkas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškovu buvo tartasi, kad darbai būtų atlikti taip, kad būtų pasiekta tam tikra šiluminė varža (komerciniame pasiūlyme nurodyta R=3,18). Nors ieškovas tiek ieškinyje tiek pretenzijose dėl skolos apmokėjimo akcentuoja tik komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą, tačiau teismas laiko, kad kaina nėra esminis susitarimo dalykas, ką patvirtino ir V. K. transporto įmonės savininkas. Komerciniame pasiūlyme buvo detaliai aptarta darbų apimtis: 7 cm storio sluoksnis, kuriuo bus pasiekta 3,18 šiltinamojo sluoksnio šiluminė varža, preliminariai sunaudota 8,4 m³ poliuretano putų. Taigi atsakovas sudarydamas žodinį susitarimą dėl darbų pagal pateiktą komercinį pasiūlymą siekė ne tik sumokėti konkrečią kainą, tačiau ir už šią kainą pasiekti kuo geresnį rezultatą pastatui apšiltinti.
Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Įvertinęs teismui pateiktus duomenis bei šalių parodymus teismo posėdžio metu, teismas daro išvada, kad ieškovas ir atsakovas sudarydami rangos sutartį susitarė, kad pastato lubų apšiltinamojo sluoksnio varža turi būti ne mažesnė nei 3,18, o tai pagal komercinį pasiūlymą turėjo būti pasiekta 7 cm storio poliuretano putų sluoksniu, kuriam preliminariai turėjo būti sunaudota 8,4 m³ poliuretano putų.
Dėl atliktų darbų apimties ir kokybės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681straipsnis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir kokybiškai. Užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.
Kaip jau nustatyta aukščiau, šalys sudarė rangos sutartį dėl lubų apšiltinimo darbų poliuretano putomis pasiekiant šiluminę varžą R=3.18. Teismo ekspertizės aktas Nr. 18-07/01 patvirtina, kad subrangovo atlikti darbai neatitinka šalių susitarimo, t. y. komerciniame pasiūlyme nurodytos darbų apimties: nei poliuretano putų storiu nei šilumine varža. Pagal teismo ekspertizę trečiojo asmens UAB „L.“ apšiltinimo sluoksnis įrengtas netolygiai (svyruoja nuo 10 iki 71 mm) ir tai įtakoja atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertę, kas tiesiogiai neigiamai įtakoja atitvarų šilumos mainų procesus ir blogina šilumines technines charakteristikas, dėl ko atlikti darbai iš esmės nepagerino patalpų šilumines technines charakteristikas, buvusias iki perdangos šiltinimo (įrengto sluoksnio šiluminė varža sudarytų tik 0,78). Be to ekspertizės akte užfiksuota, kad faktiškai panaudotos apšiltinimo medžiagos kiekis (8,13 m³) yra žymiai (2,87 m³) mažesnis negu nurodomas 2016-10-21 darbų vykdymo – priėmimo akte ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 21 (11 m³).
Taigi įvertinus teismo ekspertizės išvadas akivaizdu, kad atlikti nekokybiški darbai ir norimas tikslas nebuvo pasiektas – pasiekta apšiltinamojo sluoksnio šiluminė varža tik 0,78, kai tuo tarpu pagal susitarimą turėjo būti 3,18, t. y. siekia tik 24,53 proc. Negana to, tiek PVM sąskaitoje faktūroje tiek darbų įvykdymo – priėmimo akte, vadovaujantis ekspertizės aktu, nurodytas neteisingas sunaudotų medžiagų kiekis – pagal ekspertizės aktą sunaudota 8,13 m³ tuo tarpu atsakovo prašoma sumokėti už 11 m³.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje trečiojo asmens UAB „L.“ atstovas nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų darbų (netolygiai pasiskirsčiusio poliuretano putų sluoksnio) yra kalti tiek ieškovas tiek atsakovas, nes jie buvo įspėti, kad dėl per žemos oro ir paviršių temperatūros poliuretano putos gali pasiskirstyti netolygiai, tačiau vis tiek nurodė darbus vykdyti. Su šiais trečiojo asmens UAB „L.“ argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
CK 6.659 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.
Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „L.“ pripažino, kad atliekant darbus tiek patalpos tiek jos paviršių temperatūra neatitiko techninių reikalavimų ir būtent dėl ko putos pasiskirstė netolygiai, bei tinkamai neišsiskleidė. Neva trečiojo asmens UAB „L.“ atstovo apie galimas pasekmes buvo informuotas tiek atsakovas tiek ieškovas, tačiau buvo nuspręsta vis tiek atlikti darbus. Šiuos teiginius teismas vertina kritiškai, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pradėdamas vykdyti darbus subrangovas ar rangovas būtų informavęs atsakovą apie tai, kad nepasiekus reikiamos temperatūros darbai nebus atlikti tinkamai ir pasiektas norimas rezultatas (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog pradėdamas vykdyti darbus pagal esamą situaciją (temperatūrą) subrangovas kartu prisiėmė ir visų su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Šalims sudarius rangos sutartį, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Ieškovas pats iš esmės jokių darbų neatliko, darbams atlikti buvo pasamdytas subrangovas, tačiau tai nešalina jo atsakomybės už atliktus nekokybiškus darbus, nes pagal CK 6.650 straipsnio 2-3 dalis rangovui pasisamdžius tam tikrų darbų atlikimui subrangovus, prieš užsakovą už subrangovų atliktų darbų trūkumus atsako rangovas, todėl už subrangovo netinkamai atliktus darbus atsakomybę turi prisiimti rangovas. Taip pat pažymėtina, kad nors trečiojo asmens atstovas teisingai nurodė, kad Subrangos sutartyje yra numatyta būtina oro ir paviršiaus temperatūra, kad darbas būtų atliktas tinkamai, tačiau minėta sutartis buvo sudaryta tik tarp rangovo (ieškovo) ir subrangovo (trečiojo asmens UAB „L.“). Duomenų, kad su minėta sutartimi buvo supažindintas ir atsakovas ir jam buvo išaiškinta pareiga prišildyti patalpas ir galimos pasekmės dėl temperatūros neatitikimų, byloje nėra. Ieškovo atstovo teismo posėdžio metu išakyti paaiškinimai neva atsakovas dar atliekant sienų apšiltino darbus buvo informuotas apie būtiną darbams atlikti oro temperatūrą ir turėjo tai žinoti atliekant lubų šiltimo darbus, niekuo nepagrįsta, šalių pasirašytoje rangos sutartyje apie reikalavimus temperatūrai taip pat nieko nėra nurodyta.
Eksperto dr. D. K. Vertinimo akte nurodyta, kad atlikti perdangos šiltinimo darbai tris kartus pagerino perdangos šilumines technines charakteristikas buvusias iki perdangos šiltinimo darbų atlikimo. Teismas šį vertinimo aktą vertina kritiškai, nes ekspertas nebuvo nuvykęs į objektą, jo neapžiūrėjo, vertinimą atliko tik remdamasis teismo ekspertizės išvadomis. Taip pat vertinimo ataskaitoje visiškai nepasisakyta apie tai, kokią įtaką galimai daro tai, kad putų storis yra netolygus, t. y. svyruoja nuo 10 iki 71 mm. Akte tiesiog abstrakčiai nurodoma, kad 39 mm storio putų apšiltinimo sluoksnis suteikia 1,393 papildomos šiluminės varžos. Su tokia abstrakčia išvada būtų galima sutikti jei apšiltinimo sluoksnis šiuo konkrečiu atveju butų tolygus ir sudarytų 39 mm. Tuo tarpu teismo paskirtos ekspertizės akte ekspertas būtent ir akcentuoja, kad netolygus putų sluoksnis tiesiogiai neigiamai įtakoja ir blogina šilumines technines charakteristikas. Taip pat teismui pagrįstų abejonių kelia ir tai, kad ekspertas dr. D. K. atlikdamas vertinimą negalėjo žinoti kokios tiksliai objekte buvo naudojamos poliuretano putos bei jų savybės, nes rėmėsi trečiojo asmens pateiktasis duomenis apie tai, kokias putas naudoto, tuo tarpu trečiasis asmuo pateikė putų pirkimo sąskaitą išrašytą 2017-09-27, t. y. praėjus beveik metams nuo darbų atlikimo, taigi akivaizdu, kad sąskaitoje nurodytos poliuretano putos negalėjo būti naudojamos atsakovo pastato lubų šiltinimui, nes jos trečiajam asmeniui UAB „L.“ buvo pristatytos tik 2017-10-03.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad trečiajam asmeniui atlikus darbus buvo pasiekta tik 24,53 proc. atsakovo norimo ir rangos sutartimi sulygto rezultato. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau rangos sutartimi buvo susitarta dėl 3,18 šiluminės varžos, tuo tarpu pagal ekspertizės išvadas buvo pasiekta tik 0,78. Taip pat vadovaujantis ekspertizės išvada atliekant darbus buvo sunaudota ženkliai mažiau medžiagų nei nurodyta sąskaitoje bei darbų priėmimo akte (sunaudota 8,13 m³, o sąskaita išrašyta už 11 m³), todėl ieškovo sąskaitoje nurodyta suma mažintina iki 1699,17 Eur (209 Eur x8,13 m³). Įvertinus šias aplinkybes ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisinat iš atsakovo ieškovui 416,81 Eur (1699,17 Eur x 24,53 proc.).
Dėl darbų priėmimo akto
Byloje taip pat buvo keliamas klausimas ar 2016-10-21 Darbų įvykdymo – priėmimo aktą pasirašė tinkamas, tam įgaliotas asmuo. Atsakovas nurodė, kad aktą pasirašęs asmuo su juo jokių darbo santykių akto pasirašymo metu neturėjo, jokių įgaliojimų pasirašyti įmonės vardu dokumentus suteikęs nebuvo. A. G. akto pasirašymo dieną buvo patalpų nuomininkas. Išvykdami UAB „L.“ darbuotojai paprašė jo pasirašyti ir jis pasirašė. Tuo tarpu tiek ieškovas tiek trečiasis asmuo UAB „L.“ nurodė, kad A. G. yra tinkamas asmuo pasirašyti dokumentą, nes tas pats asmuo pasirašė ir ieškovo 2016-09-06 Darbų įvykdymo – priėmimo aktą ir atsakovas dėl to jokių pretenzijų nekėlė ir už ieškovo atliktus darbus pilnai atsiskaitė.
Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.
Byloje esantis išrašas iš VSDFV („Sodros“) patvirtina, kad 2016-10-21 akto pasirašymo dieną A. G. darbo santykiais su atsakovu nebuvo susijęs. Taip pat nėra kitų duomenų, kad atsakovas įgaliojo A. G. jo įmonės vardu pasirašyti dokumentus. Vien ta aplinkybė, kad tas pats asmuo pasirašė ir ieškovo atliktų darbų priėmimo aktą, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad šis asmuo yra įgaliotas atsakovo. Juo labiau, kad kaip nurodė V. K. transporto įmonės savininkas V. K., atvykę UAB „L.“ direktorius, kuris pasirašė aktą, visus klausimus derino būtent su juo. Taip pat nėra jokių duomenų, kad trečiojo asmens UAB „L.“ direktorius duodamas pasirašyti pašaliniam asmeniui rangos santykiuose ypatingai svarbų dokumentą, žinodamas, kokias pasekmes jis sukelia, įsitikino, kad jį pasirašo tinkamas asmuo. Teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu daro išvadą, kad 2016-10-21 Darbų įvykdymo – priėmimo aktas nei atsakovo nei jo įgalioto asmens nebuvo pasirašytas.
Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį sutarčių šalys įpareigojamos bendradarbiauti, kai atsiranda kliūčių tinkamai įvykdyti rangos sutartį. Bendradarbiavimo pareiga apima šalių veiksmus, skirtus išvengti bet kokių ginčų bei nesutarimų dėl tinkamo sutarties vykdymo ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo. Kaip patvirtino ir pats ieškovas iškarto žodžiu informavo apie galimai nekokybiškai atliktus darbus ir padarytą žalą. Ieškovo atstovo teisme išsakytą poziciją neva atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie blogai atliktus darbus ar padarytą žalą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikė ieškovui teiktą pretenziją prie kurios yra pridėtos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi poliuretano putomis apipurkšti daiktai. Taip pat nors ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas visą šį bendradarbiavo ir pateikus bent kokius įrodymus apie galimai padarytą žalą ar nekokybiškai atliktus darbus būtų ėmęsis veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, tačiau ieškovo pateikti raštai atsakovui šiuos teiginius taip pat paneigia, nes ieškovas atsakydamas į atsakovo pretenzijas nurodė, kad neturi pareigos atliginti UAB „L.“ galimai padarytos žalos ir kad atsakovas visas pretenzijas tiek dėl nekokybiškai atliktų darbų ,tiek dėl galimai sugadinto turto turi reikšti tiesiogiai UAB „L.“.
Taigi apibendrinat tai, kas išdėstyta, teismas darbo išvadą, kad atsakovas darbų priėmimo akto nepasirašė. Ieškovas, priešingai nei nurodė teismo posėdžio metu, nesilaikė bendradarbiavo pareigos, net gavęs eilę atsakovo pretenzijų dėl galimai sugadinto turto ir nekokybiškai atliktų darbų, prie kurių taip pat buvo pridėtos ir fotonuotraukos su akivaizdžiai matomais apipurkštais daiktais, nevyko į vietą, nebandė ginčo spęsti taikiai, o priešingai stengėsi išvengti atsakomybės kaip rangovas atsakovui siųstuose raštuose nurodydamas, kad jis turi kreiptis tiesiogiai į UAB „L.“.
Dėl palūkanų ir skolos išieškojimo išlaidų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteistina 8 proc. dydžio palūkanos, kurias sudaro 24,03 Eur palūkanų (416,18 Eur x 8proc. x 267 d.) ir 8 proc. metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2018- 03- 08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Taip pat ieškovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo prašo priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina proporcingai patenkintai prašomos priteisti skolos daliai, t. y. iki 7,24 Eur (40 Eur x 18,10 proc).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė viso 1157,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1101,10 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 56,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovas patyrė 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintai ieškinio daliai, kuri yra 18,06 proc. (prašoma priteisti suma 2473,57 Eur, priteistina suma 447,45 Eur). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1157,10 Eur, todėl tam priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 208,97 Eur (1157,10x18,06 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 2500,00 Eur, todėl jam iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 2048,50 Eur (2500x81,94 proc.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ir sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis iš ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K. transporto įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 416,18 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 18 ct) skolos, 24,03 Eur (dvidešimt keturis eurus 03 ct) palūkanų, 7,24 Eur (septynis eurus 24 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2017-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,97 Eur (du šimtus dešimt eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo V. K. transporto įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2048,50 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. K. transporto įmonės, įmonės kodas 172767840, 4,00 Eur (keturis eurus) , o iš ieškovo UAB „T.“, įmonės kodas 145281859, 11, 00 Eur (vienuolika eurų) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, į. kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.