- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-14138-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08755-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Termona“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lipatas“
- Advokatai
- Andrius Dobrovolskis, Tadas Perveneckas, Marius Choniakovas
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovės vadovui R. K., atstovams advokatui Tadui Perveneckui ir advokato padėjėjui Mariui Choniakovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lipatas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termona“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lipatas“ 1 195,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovė vykdė V. K. transporto įmonei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus. Kadangi užsakovė pageidavo, kad būtų apšiltintos ir pastato lubos, šių darbų atlikimui ieškovė pasitelkė atsakovę. Kai atsakovė atliko darbus, ieškovė už juos atsiskaitė ir pateikė atitinkamai PVM sąskaitą faktūrą apmokėti V. K. transporto įmonei. Pastarajai neapmokėjus sąskaitos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. V. K. transporto įmonė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi tuo, kad atsakovė UAB „Lipatas“ nekokybiškai atliko darbus, apgadino serviso įrangą. Išnagrinėjus ieškovės pareikštą ieškinį V. K. transporto įmonei, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 pripažinta, kad atsakovė šioje byloje netinkamai atliko rangos darbus. Be kita ko, teismo sprendimu nustatyta, kad, atlikdama lubų šiltinimo darbus, atsakovė sunaudojo ne 11 m³ putų, o 8,13 m³ putų. Kadangi nurodytoje byloje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės tiek ieškovei, tiek atsakovei turi prejudicinę galią.
1.2. Atlikdama darbus V. K. transporto įmonės patalpose, atsakovė juos atliko ne tik nesulaukusi tinkamos oro temperatūros, tačiau taip pat nesuderino sąmatos, nepateikė ieškovei darbų priėmimo-perdavimo akto, netinkamai apšiltino lubas ir sunaudojo mažesnį apšiltinimo medžiagos kiekį, nei buto nurodyta atsakovės ir V. K. transporto įmonės pasirašytame akte. Iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistas faktiškai sunaudotų apšiltinimo putų kiekio skirtumas – 545,30 Eur (11 m³ – 8,13 m³ × 190 Eur). Taip pat atsakovė turėtų kompensuoti dalį ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažesniam suvartotam putų kiekiui, t. y. 500,05 Eur (2 059,50 Eur × 24,28 procentai (11 m³ /8,13 m³).
1.3. Be to, atsakovė, atlikdama darbus, apgadino vartus. Už vartų remontą ieškovė sumokėjo 150 Eur. Šią sumą atsakovė turėtų kompensuoti ieškovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Lipatas“ su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo jų netenkinti ir priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovė ir atsakovė pagal subrangos sutartį susitarė dėl sunaudojamų medžiagų kiekio (išeigos), atsižvelgiant į darbų atlikimo metu esančią paviršių temperatūrą. Kadangi dengiamų paviršių temperatūra neatitiko darbų atlikimui reikalingų techninių reikalavimų, buvo sunaudota 30 procentų daugiau putų. Esant žemesnei patalpų ir jų paviršių temperatūrai, termoizoliacinės putos išsiplečia mažiau, dėl ko jų tūris yra atitinkamai mažesnis. Byloje Nr. e2-354-674/2018 atliktos ekspertizės išvados dėl faktiškai sunaudoto putų kiekio yra padarytos neatsižvelgiant į išorinius poveikius, t. y. temperatūrą. Nepatikrinęs atsakovo atliktų darbų rezultato, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kad atsakovė neva netinkamai atliko darbus ir panaudojo ne tokį medžiagų kiekį, koks buvo nurodytas ieškovei pateiktoje sąskaitoje.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovės nurodomos išlaidos vartų remontui kelia abejonių. Pirma, ieškovės pateiktame elektroniniame susirašinėjime kinta tiek nuostolių dydžiai, tiek remonto apimtys. Atsakovui atliekant darbus, buvo apipurkštos pakeliamų vartų spyruoklės ir kiti mechanizmai. Tačiau ieškovės nuostoliai yra grindžiami vartų automatikos lazdos su randine ir vežimėliu, lazdos prailginimo su grandine keitimo išlaidomis ir automatikos programavimo bei reguliavimo darbų išlaidomis. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų. Be to, objekte yra dveji pakeliami vartai. Vieni iš jų tinkamai neveikė. Taigi kyla abejonių, ar ieškovė apmokėjo ne antrųjų vartų tvarkymo išlaidas.
2.3. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį ieškovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra procesinio pobūdžio ir turėjo būti išspręstas byloje Nr. e2-354-674/2018. Taigi ieškovė negali reikšti tokio reikalavimo šioje byloje. Bylos dalis pagal tokį reikalavimą turėtų būti nutraukta. Kita vertus, ieškovė negali perkelti visų neigiamų pasekmių atsakovei, nes vangiai dalyvavo bylos Nr. e2-354-674/2018 nagrinėjime. Jeigu ieškovė būtų veikusi aktyviai, sprendimas galimai galėjo būti priešingas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės ir atsakovės atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir atsikirtimus į juos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra sudėtinis – jį sudaro trys atskiri reikalavimai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 545,30 Eur permoką už atliktus statybos rangos darbus, taip pat 150 Eur išlaidų už V. K. transporto įmonei priklausančių vartų remontą kompensaciją ir 500,05 Eur kitoje civilinėje byloje ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją. Visi šie reikalavimai yra betarpiškai susiję su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, o vėliau Šiaulių apygardos teisme, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės bylos Nr. e2A-54-267/2019) priimtuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
5. Nurodyta byla buvo iškelta pagal ieškovės šioje byloje UAB „Termona“ ieškinį V. K. transporto įmonei dėl atsiskaitymo už atsakovės šioje byloje UAB „Lipatas“ atliktus rangos darbus. Byloje pagal ieškovės ieškinį V. K. transporto įmonei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje procesiniu statusu dalyvavo ir šioje byloje atsakove patraukta UAB „Lipatas“. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų padarytų išvadų ieškovė UAB „Termona“ ir atsakovė UAB „Lipatas“ šioje byloje nebegali ginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rajono 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ir toje pačioje byloje kaip apeliacinės instancijos teismo priimta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, išanalizavus byloje pateiktus įrodymus (įskaitant atliktos teismo ekspertizės akto išvadas), nustatytos tokios šioje byloje reikšmingos faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. atsakovė UAB „Lipatas“ lubų šiltinimo darbus V. K. transporto įmonei priklausančiose patalpose atliko kaip ieškovės UAB „Termona“ pasitelktas subrangovas;
6.2. ieškovė UAB „Termona“ priėmė atsakovės UAB „Lipatas“ atliktus lubų šiltinimo putomis darbus jų nepatikrinusi;
6.3. atlikdama šiltinimo darbus, atsakovė UAB „Lipatas“ putomis apipurškė patalpose buvusių vartų mechanizmus, keltuvus ir kitus daiktus;
6.4. šiltinimo darbams atsakovė UAB „Lipatas“ sunaudojo ne 11 m³, bet 8,13 m³ putų.
7. Ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio – statybos subrangos, tarpusavio įsipareigojimų apimties nėra. Taigi su tuo susijusios aplinkybės atskirai neaptariamos. Atsižvelgiant į nurodytą, pasisakytina dėl kiekvieno iš ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 545,30 Eur dydžio permoką už sunaudotą putų kiekį?
8. Bylos šalys sutaria, kad pagal tarp jų 2016 m. spalio 10 d. pasirašytos Subrangos sutarties Nr. 2016-10-10 (toliau – Subrangos sutartis) 2.5 punkto sąlygas buvo nustatyta preliminari, o ne konkreti šiltinimo poliuretano putomis darbų kaina. Galutinė darbų kaina turėjo priklausyti nuo atsakovės faktiškai suvartoto putų kiekio (Subrangos sutarties 2.5, 3.1.2 punktai). Teismo posėdyje atsakovės vadovas R. K. patvirtino, kad darbų apimtis, o kartu ir kaina, buvo apskaičiuota preliminariai (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 h 34 min. 30 sek.–2 h 35 min. 5 sek.).
9. Taip pat tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Termona“ už pagal Subrangos sutartį atliktus darbus sumokėjo atsakovei UAB „Lipatas“ 2 140 Eur, apskaičiuotus laikant, kad buvo sunaudota 11 m³ putų. Byloje taip pat nebuvo ginčo dėl to, kad galimai suvartotą putų kiekį atsakovė nustatė pati, o apskaičiuojant suvartotą kiekį kiti asmenys nedalyvavo. Tą iš esmės patvirtino ir atsakovės vadovas R. K., nurodęs, kad sunaudotą šiltinimo medžiagos kiekį asmeniškai nustatė pagal išnaudotą talpų skaičių (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 h 18 min. 43 sek.–1 h 19 min. 30 sek.). 2016 m. spalio 21 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktą (II t., b. l. 114) su atsakove pasirašęs A. G., apklaustas byloje kaip liudytojas, parodė, kad atsakovės sunaudoto ir akte nurodyto medžiagos kiekio neskaičiavo ir netikrino (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 h 16 min. 00 sek.–2 h 16 min. 24 sek.).
10. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovės įgalioti atstovai nedalyvavo priimant iš atsakovės darbus, netikrino jų kokybės, tarp įmonių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, o ieškovė su atsakove atsiskaitė pagal pastarosios 2016 m. spalio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje deklaruotas sunaudotas šiltinimo medžiagų kiekis (I t., b. l. 337). Ieškovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis paaiškino, kad tokia situacija susiklostė dėl to, jog ieškovė pasitikėjo atsakove (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 49 sek.–44 min. 58 sek.; 46 min 17 sek.–46 min. 22 sek.).
11. Taigi faktiškai suvartoto šiltinimo medžiagos kiekio faktą atsakovė byloje įrodinėjo atsakovo R. K. paaiškinimais, jau minėta PVM sąskaita faktūra ir tos pačios dienos Darbų priėmimo–perdavimo aktu. Tą parengiamajame teismo posėdyje akcentavo ir vienas iš atsakovės atstovų advokato padėjėjas Marius Choniakovas (2019 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 22 sek.–26 min. 28 sek.).
12. Kaip nurodyta šio sprendimo 6.3 papunktyje, civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 priimtais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, kad faktiškai šiltinimo darbams atsakovė UAB „Lipatas“ sunaudojo ne 11 m³, bet 8,13 m³ putų. Tokią aplinkybę teismai nustatė remdamiesi byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis (II t., b. l. 104–140). Ekspertizės akte suformuluota kategoriška išvada, kad faktiškai panaudotos apšiltinimo medžiagos kiekis (8,13 m³) yra žymiai (2,87 m³) mažesnis negu buvo nurodytas 2016 m. spalio 21 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte (11 m³). Tiek Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų, tiek Šiaulių apygardos teismas pripažino nurodytą eksperto išvadą pagrįsta ir ja rėmėsi. Dėl to šioje byloje atsakovė apskritai nebegali ginčyti nurodytų išvadų dėl prejudicinės jų galios. Kita vertus, net ir laikantis kitokios pozicijos, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti eksperto išvados pagrįstumu, o civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 teismų priimtus sprendimus šioje konkrečioje ginčo dalyje laikyti tik kaip rašytinius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Visų pirma, atsakovė nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad ginčo darbai buvo atlikti naudojant būtent „Purinova“ putas, t. y. putų įsigijimo prieš darbų atlikimo pradžią dokumentai. Į tai dėmesys buvo atkreiptas ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime (8 lapo pirma pastraipa). Be to, abejones atsakovės teiginiais nagrinėjamoje byloje išreiškė ir ieškovė (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 00 sek.–25 min. 28 sek.). Atsakovė turėjo galimybes surinkti tokius įrodymus teismo posėdžio pertraukos metu, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Taigi atsakovės pateiktas 2017 m. rugsėjo 18 d. techninės informacijos lapas (II t., b. l. 166) neturi įrodomosios reikšmės. O tai lemia situaciją, kai byloje nėra jokių duomenų apie naudotų putų technines savybes ir temperatūros galimą įtaką putų išsiplėtimui. Antra, atsakovė nepateikė patikimų duomenų, kokia buvo patalpų temperatūra ir oro drėgmė, kai įmonė pradėjo šiltinimo darbus ir kai baigė. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos nuotraukos nepatvirtina tokio fakto (II t., b. l. 90, 141). Nėra aišku nei kada šios nuotraukos darytos, nei kur, nei kokiu tiksliai laiku. Be to, tokios nuotraukos civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 nebuvo pateiktos. Jeigu būtų veikusi rūpestingai ir atidžiai, atsakovė prieš pradėdama darbus būtų aktu užfiksavusi darbų sąlygas. Juolab, kad temperatūrų rodikliai, ką akcentavo atsakovė, buvo itin reikšmingi putų suvartojimui ir kartu atliktų darbų kokybei. Šiuo atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti. Atsakovės vadovas R. K. ir akcentavo, kad patalpos darbų atlikimui nebuvo paruoštos ir dėl to, jog tai gali lemti putų kiekio išeigos padidėjimą pranešė ieškovės vadovui (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 h 16 min. 38 sek.-1 h 17 min. 49 sek.). Tačiau atsakovė byloje taip pat neneigė to, kad prieš pradedant darbus patalpos buvo šildomos. Nepaisant to, konkrečios darbų atlikimo sąlygos, kaip minėta, objektyviai nebuvo fiksuotos.
14. Trečia, tai, kad ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 atlikusiam ekspertui tiesiogiai nebuvo užduotas klausimas dėl to, koks putų kiekis faktiškai buvo sunaudotas, nereiškia, kad ekspertas, vertindamas darbų rezultato kokybinius rodiklius, negalėjo nustatyti faktiškai suvartoto šiltinimo medžiagos kiekio ir dėl to pateikti savo ekspertinį vertinimą. Atsakovė turėjo galimybes ginčyti eksperto išvadas kitoje byloje. Tačiau eksperto išvadų pagrįstumas nebuvo paneigtas. Priešingai, jis patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
15. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio, jog, atlikdama šiltinimo darbus, atsakovė faktiškai sunaudojo 2,87 m³ putų mažiau nei deklaravo (CPK 185 straipsnis).
16. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė iš atsakovės darbų rezultatą priėmė jo nepatikrinusi. Taip pat nėra ginčo, kad dalis atsakovės atliktų darbų trūkumų buvo akivaizdūs (pvz., netolygus putų išpurškimas). Tačiau tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek vėliau ieškovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis akcentavo, kad faktiškai ant lubų išpurkštas putų kiekis negalėjo būti nustatytas be atskiro tyrimo (2019 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 56 sek.–16 min. 42 sek.; 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 32 sek.–47 sek. 5 sek.). Atsakovės atsikirtimas, kad ieškovė, jeigu būtų faktiškai patikrinusi darbų rezultatą, galėjo nustatyti, kiek putų faktiškai buvo sunaudota, atmestinas kaip nepagrįstas. Atliktų darbų pobūdis ir aplinkybė, kad nustatyti, kiek faktiškai buvo suvartota putų, buvo būtinos specialios techninės žinios ir tam reikėjo atlikti atskirą ekspertinį tyrimą (išpurkštos medžiagos matavimus ir skaičiavimus), suponuoja, jog nagrinėjama situacija atitinka paslėptų trūkumų požymius. Nurodytų veiksmų atlikimo negalima vertinti kaip patenkančių į normalių sąlygų apibrėžtį. Dėl to nėra pagrindo riboti ieškovės teisės reikšti atsakovei pretenziją ir atsisakyti ją tenkinti pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Pridurtina, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, ginčo situacijos visumoje elgėsi aplaidžiai. Bet įprastinių rūpestingumo standartų nesilaikė ir atsakovė. Atsisakymas ginti ieškovės teisę nurodytu teisiniu pagrindu reikštų adekvačios ginčo šalių interesų pusiausvyros iškreipimą.
17. Kaip jau minėta, ieškovė ir atsakovė pagal Subrangos sutartį susitarė dėl apytikrės darbų sąmatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.658 straipsnio 3 dalis). Praktiškai byloje pareikštu reikalavimu dėl 545,30 Eur priteisimo ieškovė siekia susigrąžinti iš atsakovės už darbus sumokėtos kainos permoką. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Andrius Dobrovolskis paaiškino, kad paminėtą reikalavimą ieškovė reiškia remdamasi Subrangos sutarties 4.3.2 papunkčiu, t. y. kaip reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo esant darbų trūkumams (2019 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 42 sek.–13 min. 10 sek.). Tokia teisių gynimo priemonė, numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikoma tais atvejais, kai reikalaujama grąžinti apmokėjimą už nekokybiškai atliktus darbus. Šiuo konkrečiu atveju pareikštas reikalavimas betarpiškai yra susijęs su atsakovės atliktų darbų defektais. Aišku toks ryšys nėra visiškai tiesioginis, nes sunaudotas putų kiekis yra ir viena iš darbų kainos dedamųjų. Dėl to ieškovės pareikštas reikalavimas, įvertinus jo faktinę sudėtį, teisiškai gali būti kvalifikuojamas keliais būdais. Vis dėlto įvertinus ginčo situacijos specifiką ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 545,30 Eur kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo už nekokybiškai atliktus darbus.
18. Neteisingos darbų apimties faktas yra nustatytas. Taip pat nustatytas jų ryšys su atsakovės veiksmais ir galutiniu darbų rezultatu. Dėl darbų kainos mažinimo mechanizmo ir proporcijų byloje tarp šalių ginčo nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 545,30 Eur permoką už atliktus statybos rangos darbus. Prašymą taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, atsakovės atstovas advokatas Tadas Perveneckas išsakė tik baigiamosiose kalbose (2019 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 34 sek.–22 min. 18 sek.). Šis atsikirtimas nevertintinas, nes turėjo būti išsakytas ankstesnėje proceso stadijoje (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, atsakovei aplinkybė, kad gali būti taikomos CK 6.665 straipsnio nuostatos, neturėtų būti siurprizinė. Kaip minėta, būtent tokį pareikšto reikalavimo teisinį pagrindą nurodė ieškovės atstovas parengiamajame teismo posėdyje.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės dalies civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 turėtų 500,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų kompensaciją?
19. Ieškovė teigia, kad atsakovė turėtų kompensuoti 24,28 procentus įmonės iš civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 priteistų bylinėjimosi išlaidų. Išlaidas sudaro 2 048,50 Eur V. K. transporto įmonei iš ieškovės priteista suma už ekspertizės atlikimo išlaidų padengimą ir 11 Eur į valstybės biudžetą iš ieškovės priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Nuo šio reikalavimo atsakovė ginasi dviem atsikirtimais: tai yra procesinio pobūdžio reikalavimas, kuris turėjo būti keliamas civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 ir, antra, ieškovė pati yra atsakinga dėl jos patirtų išlaidų, nes teisminiame procese buvo pasyvi ir nesiėmė visų reikiamų veiksmų, kad būtų patenkintos ieškovės V. K. transporto įmonei pareikštos pretenzijos.
20. Nurodyti atsakovės atsikirtimai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektai, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Toje pačioje teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kad būtų koncentruočiau, operatyviau ir ekonomiškiau išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, įprastai turėtų būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje. Vis dėlto kasacinis teismas pripažino ir regresinio ieškinio tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškimo galimybę.
21. Neretai yra sudėtinga nustatyti, kokia dalimi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turėtų būti atsakingas už priešingą interesą turinčios bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tai iš dalies priklauso ir nuo trečiojo asmens bei bylos šalies, kurios pusėje asmuo dalyvauja teisminiame procese, vidinių tarpusavio santykių, išorinių santykių su kita bylos šalimi, trečiųjų asmenų tiesioginio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi principas „pralaimėjęs moka“ ir kitos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nurodytose situacijose ne visada gali būti pritaikomos. Dėl to nėra pagrindo pritarti atsakovės pozicijai, kad ieškovė neturi teisės ir negali reikšti įmonei atgręžtinio reikalavimo dėl dalies bylinėjimosi išlaidų padengimo. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas detalizavo, kad atgręžtinį reikalavimą grindžia civilinės atsakomybės teisiniais pagrindais, t. y. patirtas išlaidas ekspertizei apmokėti laiko ieškovės nuostoliais (2019 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 2 sek.–18 min. 47 sek.).
22. Praktiškai ieškovė prašo, kad atsakovė apmokėtų dalį ekspertizės, kurios tikslas buvo nustatyti, ar atsakovė kokybiškai atliko darbus, išlaidų. Akivaizdu, kad šios išlaidos nebūtų buvę patirtos, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Subrangos sutartį. Taigi atsakovė nepagrįstai siekia išvengti dalies ekspertizės atlikimo išlaidų kompensavimo ieškovei. Prašomos priteisti kompensacijos dydį ieškovė sieja su mažesnio nei deklaruotas putų kiekio sunaudojimo aplinkybe. Tačiau ieškovė nurodo netinkamą proprociją, t. y. 2,87 m³ ir 11 m³ santykis yra ne 24,28 procentai, bet 26,09 procentai. Kadangi pastarosios proporcijos taikymas reikštų išėjimą už ieškinio ribų, taikytina ieškinyje nurodyta procentinė proporcijos išraiška. Konstatavus, kad atsakovės atliktų darbų apimtis buvo mažesnė nei deklaravo atsakovė, ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 497,38 Eur (2 048,50 Eur × 24,28 procentai) dydžio ekspertizės atlikimo išlaidų dalį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismo ekspertui buvo pavesta atsakyti ir į kitus klausimus. Tačiau bendra Subrangos sutarties darbų kaina priklausė nuo atsakovės suvartoto putų kiekio. Taigi platesnė ekspertizės atlikimo apimtis neturi reikšmės nustatant, kokia dalimi atsakovė turėtų prisidėti prie jos apmokėjimo išlaidų padengimo. Atsakomybė atsakovei kompensuoti dalį ieškovės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018, negali kilti, nes šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pačios ieškovės veiksmais reiškiant ieškinį V. K. transporto įmonei.
23. Mažinti priteistinos kompensacijos sumą ar jos apskritai nepriteisti remiantis atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-354-674/2018 nėra pagrindo. Byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo pati atsakovė. Įmonė turėjo galimybę skųsti teismų priimtus procesinius sprendimus, reikšti pretenzijas dėl ekspertizės išvadų. Taigi negalima konstatuoti, kad dėl ekspertizės išlaidų yra kalta iš esmės tik pati ieškovė, kai ekspertizės tikslas buvo įvertinti būtent, ar atsakovės atlikti darbai atitinka įprastai tokiems darbams keliamus kokybės reikalavimus. Be to, kaip galima spręsti iš bylos Nr. e2-354-674/2018 medžiagos, ieškovė ir atsakovė procese veikė iš esmės bendrai.
Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur dydžio kompensaciją už vartų remontą?
24. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė, atlikdama šiltinimo darbus, putomis apipurškė patalpose buvusią serviso įrangą, vartų mechanizmus. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 150 Eur dydžio kompensaciją išlaidų, kurias įmonė patyrė apmokėjusi A. B. už vartų remontą 2016 m. gruodžio 7 d. išrašytą sąskaitą (I t., b. l. 332–333). Kaip galima spręsti iš 2016 m. lapkričio 3 d. A. B. elektroninio laiško, adresuoto ieškovei, jis atliko automatikos lazdos su grandine ir vežimėliu, lazdos prailginimo su grandine keitimo bei automatikos programavimo ir reguliavimo darbus (I t., b. l. 330).
25. Nuo šio reikalavimo atsakovė gynėsi remdamasi dviem atsikirtimais: atsakovė pakeistų dalių putomis neapipurškė, o jeigu ir apipurškė, tai ieškovė nedėjo pastangų sumažinti nuostolių dydžio, t. y. nesiaiškino, ar tikrai tokius darbus buvo būtina atlikti ir pan. Nurodyti atsakovės atsikirtimai atmetami kaip nepagrįsti.
26. Civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad putomis, be kita ko, buvo apipurkšti vartų pakeliamieji mechanizmai užfiksuoti nuotraukoje pav. 27 (II t., b. l. 120). Šioje nuotraukoje, ką 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pripažino atsakovės atstovai, užfiksuota automatikos lazda. Liudytojas V. K. parodė, kad nepamena, kokios tiksliai vartų mechanizmų detalės buvo apgadintos, tačiau patvirtino, jog vartų remonto darbus atliko A. B. (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 h 56 min 30 sek.–1 h 57 min. 25 sek.). Kitas liudytojas A. G. parodė, kad tiksliai nepamena, bet ginčo dalys galėjo būti apipurkštos (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 h 12 min. 46 sek.-2 h 13 min. 00 sek.).
27. Kaip liudytojas byloje apklaustas A. B. parodė, kad tvarkė V. K. transporto įmonės patalpose buvusius vartus dėl to, kad putomis buvo apipurkšti jų mechanizmai. Jis taip pat parodė, kad keitė automatikos lazdą, nes ji buvo apipurkšta putomis (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas:. 2 h 25 min. 13 sek.–2 h 31 min. 15 sek.). Teikdamas paaiškinimus, atsakovės vadovas R. K. kategoriškai nurodė, kad, atliekant darbus, automatikos lazdos neapipurškė (2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas:. 1 h 35 min. 00 sek.-1 h 35 min. 35 sek.).
28. Vertinant nurodytus duomenis, visų pirma, byloje nėra ginčo, kad atsakovė pati nefiksavo, kokias vartų mechanizmų dalis apipurškė putomis, putų nuo mechanizmų nevalė ir nesiėmė priemonių sukeltoms pasekmėms pašalinti. Taigi pačios atsakovės neveikimas rodo jos nerūpestingumą. Pagrindo abejoti liudytojo A. B. parodymų įrodomąja reikšme nenustatyta. Vartų automatikos lazda, kaip vienas iš vartų mechanizmų, kuris buvo apipurkštas putomis, užfiksuota prie teismo eksperto parengto akto pridėtoje nuotraukoje. Liudytojas V. K. patvirtino, kad A. B. tvarkė vartų mechanizmus ir su juo atsiskaitė ieškovė UAB „Termona“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė, atlikdama šiltinimo darbus, putomis apipurškė ir automatikos lazdą (CPK 185 straipsnis).
29. Laišką apie atliktų darbų apimtį A. B. ieškovės vadovui išsiuntė 2016 m. lapkričio 3 d. Taigi ginčo darbai buvo atlikti iki V. K. transporto įmonės 2016 m. lapkričio 30 d. pretenzijos pareiškimo (II t., b. l. 142–143). Objektyvu, kad pretenzijos priede nėra nurodyta, jog būtina keisti automatikos lazdą. Šios dalies apgadinimai iki pretenzijos pareiškimo jau buvo pašalinti. Įrodymų, kad automatikos lazdos pakeitimo ir kiti darbai turėjo kainuoti mažiau ar kad keičiant vieną dalį nebuvo būtina atlikti kitų darbų, atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei 150 Eur dydžio išlaidas, nes jų atsiradimą lėmė atsakovės neapdairūs veiksmai (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
30. Apibendrinant išdėstytą, iš atsakovės UAB „Lipatas“ ieškovei UAB „Termona“ priteisiama 1 192,68 Eur (545,30 Eur + 497,38 Eur + 150 Eur) dydžio bendra skola. Taip pat už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
31. Iš esmės patenkinus visus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteisiamas už ieškinį sumokėtas 27 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 450 Eur (I t., b. l. 345–346; II t., b. l. 172–174, 187–188). Už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovė advokatui sumokėjo 750 Eur, taip pat 700 Eur už ieškinio parengimą. Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį, ginčo specifiką, pagrįstomis laikytina tik dalis ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.
32. Po pertraukos 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdis truko pusę valandos ir buvo išklausytos tik bylos šalių atstovų baigiamosios kalbos. Tokiam posėdžiui pasiruošti papildomai nebuvo būtina atlikti bylos medžiagos analizės ir pan. Dėl to ieškovės išlaidos advokato dalyvavimo teismo posėdyje po pertraukos pagrįstomis laikytinos tik 75 Eur dydžio apimtyje, t. y. ieškovės ir advokato sutartam valandiniam paslaugų įkainiui (2019 m. kovo 21 d. Teisinių paslaugų sutarties 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Lipatas“ ieškovei UAB „Termona“ 1 192,68 Eur (vieno tūkstančio šimto devyniasdešimt dviejų eurų ir 68 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 327 Eur (tūkstančio trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.