- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-439-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08755-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- UAB „Lipatas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Lipatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Termona“ ieškinį atsakovei UAB „Lipatas“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Termona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lipatas“ 1 195,35 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad vykdė V. K. transporto įmonei priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), sienų apšiltinimo darbus. Kadangi užsakovė pageidavo, kad būtų apšiltintos ir pastato lubos, šių darbų atlikimui ieškovė pasitelkė atsakovę. Kai atsakovė atliko darbus, ieškovė už juos atsiskaitė ir pateikė atitinkamai PVM sąskaitą faktūrą apmokėti V. K. transporto įmonei. Pastarajai neapmokėjus sąskaitos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. V. K. transporto įmonė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi tuo, kad atsakovė UAB „Lipatas“ nekokybiškai atliko darbus, apgadino serviso įrangą. Išnagrinėjus ieškovės pareikštą ieškinį V. K. transporto įmonei, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 pripažinta, kad atsakovė šioje byloje netinkamai atliko rangos darbus. Be kita ko, teismo sprendimu nustatyta, kad, atlikdama lubų šiltinimo darbus, atsakovė sunaudojo ne 11 m³ putų, o 8,13 m³ putų. Kadangi nurodytoje byloje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės tiek ieškovei, tiek atsakovei turi prejudicinę galią. Atlikdama darbus V. K. transporto įmonės patalpose, atsakovė juos atliko ne tik nesulaukusi tinkamos oro temperatūros, tačiau taip pat nesuderino sąmatos, nepateikė ieškovei darbų priėmimo-perdavimo akto, netinkamai apšiltino lubas ir sunaudojo mažesnį apšiltinimo medžiagos kiekį, nei buto nurodyta atsakovės ir V. K. transporto įmonės pasirašytame akte. Iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistas faktiškai sunaudotų apšiltinimo putų kiekio skirtumas – 545,30 EUR (11 m³ – 8,13 m³ × 190 Eur). Taip pat atsakovė turėtų kompensuoti dalį ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažesniam suvartotam putų kiekiui, t. y. 500,05 EUR (2 059,50 Eur × 24,28 procentai (11 m³/8,13 m³). Be to, atsakovė, atlikdama darbus, apgadino vartus. Už vartų remontą ieškovė sumokėjo 150 Eur. Šią sumą atsakovė turėtų kompensuoti ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu atsakovė UAB „Lipatas“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė pagal subrangos sutartį susitarė dėl sunaudojamų medžiagų kiekio (išeigos), atsižvelgiant į darbų atlikimo metu esančią paviršių temperatūrą. Kadangi dengiamų paviršių temperatūra neatitiko darbų atlikimui reikalingų techninių reikalavimų, buvo sunaudota 30 procentų daugiau putų. Esant žemesnei patalpų ir jų paviršių temperatūrai, termoizoliacinės putos išsiplečia mažiau, dėl ko jų tūris yra atitinkamai mažesnis. Byloje Nr. e2-354-674/2018 atliktos ekspertizės išvados dėl faktiškai sunaudoto putų kiekio yra padarytos neatsižvelgiant į išorinius poveikius, t. y. temperatūrą. Nepatikrinęs atsakovo atliktų darbų rezultato, ieškovas negali remtis aplinkybėmis, kad atsakovė neva netinkamai atliko darbus ir panaudojo ne tokį medžiagų kiekį, koks buvo nurodytas ieškovei pateiktoje sąskaitoje. Ieškovės nurodomos išlaidos vartų remontui kelia abejonių. Ieškovės pateiktame elektroniniame susirašinėjime kinta tiek nuostolių dydžiai, tiek remonto apimtys. Atsakovui atliekant darbus, buvo apipurkštos pakeliamų vartų spyruoklės ir kiti mechanizmai. Tačiau ieškovės nuostoliai yra grindžiami vartų automatikos lazdos su randine ir vežimėliu, lazdos prailginimo su grandine keitimo išlaidomis ir automatikos programavimo bei reguliavimo darbų išlaidomis. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų. Be to, objekte yra dveji pakeliami vartai. Vieni iš jų tinkamai neveikė. Taigi kyla abejonių, ar ieškovė apmokėjo ne antrųjų vartų tvarkymo išlaidas. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį ieškovės kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų yra procesinio pobūdžio ir turėjo būti išspręstas byloje Nr. e2-354-674/2018. Taigi ieškovė negali reikšti tokio reikalavimo šioje byloje. Bylos dalis pagal tokį reikalavimą turėtų būti nutraukta. Kita vertus, ieškovė negali perkelti visų neigiamų pasekmių atsakovei, nes vangiai dalyvavo bylos Nr. e2-354-674/2018 nagrinėjime. Jeigu ieškovė būtų veikusi aktyviai, sprendimas galimai galėjo būti priešingas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Lipatas“ ieškovei UAB „Termona“ 1 192,68 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 327 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, o vėliau Šiaulių apygardos teisme, nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 (apeliacinės bylos Nr. e2A-54-267/2019) priimtuose teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šalys jų nebegali ginčyti nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 545,30 EUR dydžio permokos už sunaudotą putų kiekį priteisimo, konstatavo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio, jog, atlikdama šiltinimo darbus, atsakovė faktiškai sunaudojo 2,87 m³ putų mažiau nei deklaravo. Ši aplinkybė teismų procesiniais sprendimais, kurie turi prejudicinę galią, buvo taip pat konstatuota. Vertindamas atsakovės atsikirtimus į ieškinį bei pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog konkrečios darbų atlikimo sąlygos nebuvo fiksuotos, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie naudotų putų technines savybes ir temperatūros galimą įtaką putų išsiplėtimui. Atsakovės atsikirtimą, kad ieškovė, jeigu būtų faktiškai patikrinusi darbų rezultatą, galėjo nustatyti, kiek putų faktiškai buvo sunaudota, atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, jog nagrinėjama situacija atitinka paslėptų trūkumų požymius ir nėra pagrindo CK 6.662 straipsnio 3 dalies taikymui. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju pareikštas reikalavimas betarpiškai yra susijęs su atsakovės atliktų darbų defektais bei įvertinęs ginčo situacijos specifiką, teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 545,30 EUR kvalifikavo kaip reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo už nekokybiškai atliktus darbus ir ieškinį šioje dalyje tenkino.
8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės dalį civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 turėtų 500,05 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų kompensaciją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikšti atsakovei atgręžtinį reikalavimą dėl dalies bylinėjimosi išlaidų padengimo. Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės siekia, kad atsakovė apmokėtų dalį ekspertizės, kurios tikslas buvo nustatyti, ar atsakovė kokybiškai atliko darbus, išlaidų. Konstatavo, kad šios išlaidos nebūtų buvę patirtos, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Subrangos sutartį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad atsakovės atliktų darbų apimtis buvo mažesnė nei deklaravo atsakovė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 497,38 Eur. Reikalavimo dalį, dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 atmetė, kadangi jos tiesiogiai susijusios su pačios ieškovės veiksmais reiškiant ieškinį V. K. transporto įmonei. Teismo vertinimu, mažinti priteistinos kompensacijos sumą ar jos apskritai nepriteisti remiantis atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-354-674/2018 nėra pagrindo, kadangi byloje kaip trečiasis asmuo dalyvavo pati atsakovė.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei 150 EUR dydžio išlaidas, nes jų atsiradimą lėmė atsakovės neapdairūs veiksmai. Atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad putomis, be kita ko, buvo apipurkšti vartų pakeliamieji mechanizmai užfiksuoti nuotraukoje pav. 27. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pati nefiksavo, kokias vartų mechanizmų dalis apipurškė putomis, putų nuo mechanizmų nevalė ir nesiėmė priemonių sukeltoms pasekmėms pašalinti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė, atlikdama šiltinimo darbus, putomis apipurškė ir automatikos lazdą. Pažymėjo, jog įrodymų, kad automatikos lazdos pakeitimo ir kiti darbai turėjo kainuoti mažiau ar kad keičiant vieną dalį nebuvo būtina atlikti kitų darbų, atsakovė į bylą nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Lipatas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. liepos 12 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 545,30 EUR dydžio permoką. Pažymėjo, jog teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie naudotų putų technines savybes ir temperatūros galimą įtaką putų išsiplėtimui klaidinga, kadangi temperatūros įtaka putų išsiplėtimui nepriklauso nuo konkrečių naudotų putų. Teismas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 aiškiai akcentavo tai, jog atliekant darbus tiek patalpos, tiek jos paviršių temperatūra neatitiko techninių reikalavimų ir būtent dėl to putos pasiskirstė netolygiai bei tinkamai neišsiskleidė. Apie tai, kad temperatūra nebuvo tinkama, ieškovas buvo informuotas tą pačią dieną, prieš atliekant darbus telefonu bei jau po darbų atlikimo. Teismas nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma, patvirtinančia, kad patalpose iš tikrųjų nebuvo reikiamos temperatūros. Ieškovui buvo žinoma, kokios pasekmės yra neišvengiamos tinkamai neparuošus patalpų paviršių darbų atlikimui. Sutarties 2.8. p. ieškovas ir apeliantas aiškiai susitarė kokios darbų atlikimui reikalingos sąlygos. Objekto paviršiui esant žemesnės nei + 5 laipsniai temperatūros, tam pačiam plotui padengti buvo reikalinga 30 % daugiau medžiagų (putų). Tuo tarpu ekspertizės akte šios aplinkybės nebuvo vertintos ir eksperto išvada nebuvo teisinga.
12. Apeliantės vertinimu, teismas šiuo atveju nesivadovavo rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis - CK 6.655 str. 1 d. CK 6.662 str. 1 d., 3 d. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju darbų užsakovui pradėjus naudotis apelianto atliktų darbų rezultatu, darbai buvo laikomi perduotais, o ieškovui kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus. Tuo tarpu pats ieškovo atsiskaitymas patvirtina, kad ir ieškovas laikė darbus atliktais ir perduotais. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog faktiškai ant lubų išpurkštas putų kiekis negalėjo būti nustatytas be atskiro tyrimo, todėl nagrinėjama situacija atitinka paslėptų trūkumų požymius, dėl ko nėra pagrindo riboti ieškovo teises reikšti apeliantui pretenziją ir atsisakyti ją tenkinti pagal 6.662 str. 3 d. Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas neatvyko apžiūrėti ir priimti atliktų darbų, nors tokią galimybę turėjo. Šiuo atveju tokie ieškovo veiksmai laikytini akivaizdžiu bendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Nors sutartis nenumato apelianto pareigos atlikti kontrolinius matavimus ar bandymus, vis tik, pats darbų pobūdis aiškiai patvirtina, kad priimant darbus bei įvertinant jų kokybę, reikalingi nors ir nesudėtingi, tačiau minimalūs kontroliniai matavimai (CK 6.694 str. 5 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad ieškovas pilnai ir galutinai atsiskaitydamas su apeliantu, patvirtino, jog apeliantas darbus atliko, ieškovas darbus priėmė bei atliktiems darbams pretenzijų neturi. Atitinkamai ieškovui nepatikrinus apelianto atliktų darbų rezultato, ieškovas nebegali remtis aplinkybėmis, neva apeliantas darbus atliko netinkamai, nepilna apimtimi ar panaudojo ne tokį medžiagų kiekį.
Šalies argumentai
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 150 EUR už objekte esančių vartų remontą. Atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kokiais liudytojo A. B. parodymais parodymais vadovavosi teismas tenkindamas šį reikalavimą. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu šis liudytojas parodė nuotraukas iš savo mobiliojo telefono, tačiau teismas nepagrįstai jomis rėmėsi, nes jos nėra bylos medžiaga. Pats patalpų savininkas negalėjo patvirtinti, kad automatikos lazda buvo apipurkšta putomis. Tuo tarpu apeliantės vadovas R. K. aiškiai nurodė, jog automatikos lazda buvo uždengta. Taigi, iš liudytojų V. K. ir A. G. parodymų negalima daryti išvados, kad apeliantė apipurškė putomis vartų automatikos lazdą. Nors skundžiamame sprendime teismas remiasi civilinėje byloje Nr. e2-354- 674/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau lieka nepaaiškinta, kaip 2018 m. 3 mėn. atliekant ekspertizės apžiūrą, ekspertas A. S. galėjo fiksuoti vartų automatikos lazdos apipurškimą termoizoliacinėmis putomis, kuomet vadovaujantis byloje esančia medžiaga, dar iki 2016 m. lapkričio mėn. ši automatikos lazda neva buvo pakeista. Apeliantės vertinimu, iš ekspertizės akte pateiktos nuotraukos (ekspertizės išvados pav. 27), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra įmanoma matyti, kokios tiksliai dalys yra apipurkštos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu ir sprendė, jog labiau tikėtina, kad automatikos lazda buvo apipurkšta, nors jokie ieškovo pateikti įrodymai šios aplinkybės nenuginčijamai nepatvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš apeliantės civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 turėtų ekspertizės išlaidų dalį. Šiuo atveju išlaidos už ekspertizę taip pat kaip ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos ir reikalavimas atlyginti šias išlaidas neabejotinai laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu. Atitinkamai ieškovas neturi teisės reikalauti kitoje civilinėje byloje iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto pareiškus ieškinį šioje byloje. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-354-674/2018 ieškovas turėjo teisę kelti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo ir apelianto (toje byloje trečiojo asmens) klausimą, tačiau ja nesinaudojo. Nors skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog ieškovas atgręžtinį reikalavimą grindžia civilinės atsakomybės teisiniais pagrindais, tačiau ieškovė neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo mažinti priteistinos kompensacijos sumą dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-354-674/2018. Ieškovas turėjo aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti įrodymus bei ginti savo poziciją, tačiau šios pareigos nevykdė. Ieškovui aktyviai dalyvavus bylos nagrinėjimo procese teismo sprendimas galimai galėjo būti priešingas ir ieškovui apskritai nekiltų pareiga atlyginti V. K. transporto įmonei patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir nebūtų pagrindo reikšti šioje byloje pateiktame ieškinyje keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Termona“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
16. Ieškovė nesutinka su apeliantės argumentais dalyje dėl 545,30 EUR dydžio permokos priteisimo. Atkreipė dėmesį, jog teismų procesiniais sprendimais kitoje byloje, kurių prejudicinės galios neginčija apeliantė, buvo nustatyta, kad faktiškai šiltinimo darbams apeliantė sunaudojo ne 11 m³, bet 8,13 m³ putų. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje apeliantas apskritai nebegali ginčyti nurodytų išvadų dėl prejudicinės jų galios. Net jeigu ir būtų galima ginčyti ankstesnėje byloje atliktos ekspertizės išvadas, tokiu atveju tai būtų galima padaryti tik kitos ekspertizės pagalba, tačiau apeliantas byloje neprašė teismo skirti ekspertizę. Dėl šios priežasties apelianto žodiniai paaiškinimai apie putų savybes, temperatūros poveikį darbų atlikimui ir tt. neturi visiškai jokios reikšmės. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atliktų darbų pobūdis ir aplinkybė, kad nustatyti, kiek faktiškai buvo suvartota putų, buvo būtinos specialios techninės žinios ir tam reikėjo atlikti atskirą ekspertinį tyrimą (išpurkštos medžiagos matavimus ir skaičiavimus), suponuoja, jog nagrinėjama situacija atitinka paslėptų trūkumų požymius.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 150 EUR už vartų remontą. Pažymėjo, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad apeliantas, atlikdamas šiltinimo darbus, putomis apipurškė patalpose buvusią serviso įrangą ir vartų mechanizmus. Apeliantas ginčijo tik apipurškimo mastą (t.y. kokie konkrečiai mechanizmai buvo apipurkšti) bei aplinkybę, jog vartų mechanizmų apipurškimas įtakojo tinkamą vartų veikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantui atliekant darbus buvo apipurkšta ir sugadinta kur kas daugiau vartų mechanizmo dalių, negu kad buvo pakeista, taigi, aplinkybė, kad buvo pakeistos ne visos apipurkštos vartų mechanizmo dalys, o tik tos, kurių pakeitimas buvo būtinas tinkamam vartų funkcionavimui, tik pagrindžia, jog teismo priteista suma (150 eur) yra visiškai pagrįsta. Tai, jog darbai buvo atlikti, paliudijo ir tuos darbus atlikęs asmuo ir juos pagrindžia byloje esanti 2016-12-07 PVM sąskaita-faktūra. Paprašytas teismo parodyti, kurioje iš byloje esančių nuotraukų yra užfiksuota automatikos lazda, darbus atlikęs A. B., ją nurodė esant ekspertizės akto 27 nuotraukoje. Šie A. B. paaiškinimai visiškai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog apeliantas, atlikdamas šiltinimo darbus, putomis apipurškė ir automatikos lazdą.
Šalies argumentai
18. Ieškovė nesutinka su skundo argumentu, neva teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą priteisti iš apeliantės 497,38 EUR kompensaciją. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, suformuotoje teismų praktikoje yra pripažinta regresinio ieškinio tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškimo galimybė. Ieškovas ieškiniu prašė, kad apeliantė apmokėtų dalį ekspertizės, kurios tikslas buvo nustatyti, ar apeliantė kokybiškai atliko darbus, išlaidų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, jog šioje ieškinio dalyje atgręžtinį reikalavimą grindžia civilinės atsakomybės teisiniais pagrindais. Sutiktina su teismo išvada, jog minėtų išlaidų ieškovas nepatirtų, jeigu apeliantė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal subrangos sutartį. Be to minėtos subrangos sutarties 6.4 p. numatė galimybę paskirti ekspertizę darbų kokybei įvertinti, o tokios ekspertizės išlaidas sutarta, jog apmoka šalis, kurios nenaudai priimtas ekspertizės sprendimas. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. šalys pasirašė Subrangos sutartį Nr. 2016-10-10, pagal kurią ieškovė veikdama kaip genrangovas užsakė, kad atsakovė atliktų stogo šiltinimo poliuretano puta darbus užsakovo V. K. transporto įmonėje adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1 p.). Ieškovė UAB „Termona“ už pagal Subrangos sutartį atliktus darbus sumokėjo atsakovei UAB „Lipatas“ 2 140 EUR sumą, apskaičiuotą laikant, kad buvo sunaudota 11 m³ putų. Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. Nr. e2-354-674/2018 pagal ieškovės šioje byloje UAB „Termona“ ieškinį V. K. transporto įmonei dėl atsiskaitymo už atsakovės šioje byloje UAB „Lipatas“ atliktus rangos darbus. Minėtoje byloje Šiaulių miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. K. transporto įmonės ieškovo UAB „Termona“ naudai 416,18 Eur skolos, 24,03 Eur palūkanų, 7,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2017-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 208,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Termona“ atsakovo V. K. transporto įmonės naudai 2048,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 545,30 Eur permoką už atliktus statybos rangos darbus, taip pat 150 Eur išlaidų už V. K. transporto įmonei priklausančių vartų remontą kompensaciją ir 500,05 Eur minėtoje civilinėje byloje ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies kompensaciją.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad prejudicinę reikšmę turinčiame sprendime konstatuota, jog atsakovė atlikdama darbus faktiškai sunaudojo 2,87 m³ putų mažiau nei deklaravo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 545,30 EUR permoką. Skundžiamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo atsakovės pareigą atlyginti ieškovei 150 Eur dydžio išlaidas už V. K. transporto įmonės patalpose buvusių vartų remontą, nes jų atsiradimą lėmė atsakovės neapdairūs veiksmai. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog konstatavus, kad atsakovės atliktų darbų apimtis buvo mažesnė nei deklaravo atsakovė, ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 497,38 Eur dydžio ekspertizės atlikimo išlaidų patirtų kitoje civilinėje byloje dalį.
22. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą visa apimtimi, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei teismo posėdžių metu šalių išsakytus argumentus, netinkamai taikė įrodymų vertinimą bei rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė į esmines ginčo aplinkybes.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir bylos medžiagą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų išvadai, jog apskųstas sprendimas priimtas pažeidžiant materialiąsias ar proceso normas, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei medžiagą. Priešingai, įvertinęs apskųsto teismo sprendimo turinį (motyvus ir suformuluotas išvadas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visus apeliaciniame skunde pakartotinai dėstomus atsakovės argumentus, dėl jų išsamiai pasisakė ir motyvavo jų atmetimo priežastis. Pažymėtina, jog vien atsakovei nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas nesukuria pagrindo tokį sprendimą laikyti nepagrįstu ir/ar neteisėtu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmesdama apeliacinį skundą pasisako dėl esminių jo argumentų.
Dėl 545,30 EUR dydžio permokos
24. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu šioje dalyje apeliaciniame skunde iš esmės siekia paneigti Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-354-674/2018 nustatytas aplinkybes, kvestionuoja minėtoje byloje atliktos ekspertizės išvadas.
25. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rajono 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės šioje byloje UAB „Termona“ ieškinį V. K. transporto įmonei dėl atsiskaitymo už atsakovės UAB „Lipatas“ atliktus rangos darbus, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek šioje, tiek minėtoje byloje dalyvavo tie patys asmenys tik skirtingu procesiniu statusu. Esant nurodytiems argumentams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rajono 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai.
28. Nagrinėjamoje byloje byloje nustatyta, kad ieškovė už atsakovės atliktus darbus sumokėjo 2 140 Eur sumą, kuri buvo apskaičiuota atsakovei nurodžius, kad darbams sunaudota 11 m³ putų. Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl 545,30 EUR dydžio permokos už atliktus darbus grąžinimo, esminę reikšmę turėjo aplinkybė apie atsakovės sunaudotą putų kiekį atliekant ginčo darbus. Minėtame Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rajono 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendime konstatuota, kad šiltinimo darbams atsakovė UAB „Lipatas“ sunaudojo ne 11 m³, bet 8,13 m³ putų. Tokias išvadas minėtoje byloje teismas padarė remdamasis byloje atliktos ekspertizės akto Nr. 18-07/01 išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su ieškovės teiginiais, jog atsakovė šioje byloje neturi teisės ginčyti minėtų prejudicinę reikšmę turinčių faktų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius ekspertizės akto Nr. 18-07/01 išvadų analize. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė apie patalpų paviršių temperatūros įtaką sunaudotų medžiagų kiekiui atliekant ginčo darbus, nėra pakankama nesivadovauti eksperto išvadomis ir konstatuoti faktą, kad atsakovė sunaudojo 11 m³ putų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė būdama dalyvaujančiu asmeniu minėtoje byloje ekspertizės akto išvadų neginčijo, nors turėjo ir galėjo numanyti, kad priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę ieškovei siekiant išsiieškoti sumas už netinkamai atliktus darbus.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės pozicija, jog ieškovės reikalavimas dėl 545,30 EUR permokos grąžinimo gali būti atmestas CK 6.662 str. 3 d. pagrindu.
30. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Termona“ apmokėjo už atsakovės UAB „Lipatas“ atliktus lubų šiltinimo putomis darbus jų nepatikrinusi. Tačiau apeliacinės instancijos instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju CK 6.662 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyti darbų trūkumai (sunaudotas mažesnis šiltinimo putų kiekis nei nurodė rangovas) nelaikytini akivaizdžiu trūkumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir tuo atveju jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą prieš priimant darbus juos patikrinti, toks trūkumas kaip sunaudotas medžiagos kiekis negali būti nustatomas paprastos apžiūros metu. Tai patvirtina ir minėtoje byloje atliktos ekspertizės išvados, kur ekspertas panaudotą medžiagų kiekį apskaičiavo tik nustatęs vidutinius panaudotos apšiltinimo medžiagos storius ir padengimo plotus.
32. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas tiek rangos teisinius santykius reglamentuojančias materialines normas, tiek procesines normas susijusias su prejudicinę reikšmę turinčių faktų nustatymu, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 545,30 EUR permokos grąžinimo.
Dėl 150 EUR kompensacijos už vartų remontą
33. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista 150 EUR kompesanciją už putomis apipurkštų vartų remontą. Nesutikdamas su šia skundžiamo sprendimo dalimi apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai rėmesi abejotinais liudytojų parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo apipurkšta vartų automatikos lazda, kadangi byloje nėra jokių aiškių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl apelianto atliktų darbų šiuo atveju buvo patirti nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
34. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).
35. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl šios sprendimo dalies pažymėtina, jog apeliantas įrodymus susijusius su vartų apipurškimu vertina atsietai, neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, liudytojai V. K. ir A. G. parodė, kad tiksliai nepamena kurios konkrečiai vartų mechanizmo dalys buvo apipurkštos, tačiau abu patvirtino vartų machanizmo apipurškimo faktą. A. B. parodė, kad tvarkė V. K. transporto įmonės patalpose buvusius vartus dėl to, kad putomis buvo apipurkšti jų mechanizmai, parodė, kad keitė automatikos lazdą, nes ji buvo apipurkšta putomis. Vartų mechanizmų apipurškimo faktą patvirtina tiek byloje pateiktos fotonuotraukos, tiek Civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvados, kokios detalės buvo keičiamos patvirtina byloje esantis darbus atlikusio A. B. 2016 m. lapkričio 3 d. el. laiškas, adresuotas ieškovei. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi liudytojo nuotraukomis, kurios nėra bylos medžiaga, kadangi tokių motyvų ar argumentų skundžiamame sprendime nėra. Apeliantė abejones dėl vartų automatikos lazdos apipurškimo grindžia tuo, kad vadovaujantis byloje esančia medžiaga ji buvo pakeista dar iki 2016 m. lapkričio mėn, t.y. anksčiau nei atlikta vizualinė ekspertizės apžiūra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte nėra įvardijama kokios konkrečiai vartų mechanizmo dalys yra apipurkštos. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys įrodymai, t.y. 2016-11-28 d. V. K. transporto įmonei siųstas bendrovės UAB „IDOMUS“ komercinis pasiūlymas su paskaičiuota 745,97 eurų + PVM vartų remonto suma, sudaro pagrindą išvadai, kad buvo pakeistos ne visos apipurkštos detalės ir V. K. transporto įmonė iš ieškovės pareikalavo tik dalies nuostolių. Kita vertus apeliantė skunde pagrįstai teigia, jog byloje įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų kokios konkrečiai vartų mechanizmo dalys buvo apipurkštos, kurios iš jų buvo keičiamos naujomis nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nešalina atsakovės atsakomybės už sugadintus vartus. Ieškovės į bylą pateiktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovė atlikdama darbus apgadino objekte buvusių pakeliamųjų vartų mechanizmą ir tai, kad ieškovė dėl šių atsakovės veiksmų padengė V. K. transporto įmonės nuostolius 150 EUR sumoje. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovė pati nefiksavo, kokias vartų mechanizmų dalis apipurškė putomis ir nesiėmė priemonių sukeltoms pasekmėms pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigdama savo atsakomybę nepateikė įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad vartų mechanizmai nebuvo sugadinti, taip pat nepateikė įrodymų ar sąmatos, kuri sudarytų pagrindą spręsti, kad tokio pobūdžio vartų remonto kaštai yra mažesni (CPK 178 str.).
36. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl šios ieškinio dalies tenkinimo priėmė tinkamai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, visapusiškai ištyręs byloje esančių įrodymus, remdamasis jų visuma ir tikimybių pusiausvytos principu.
Dėl civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensacijos priteisimo
37. Apeliantė nesutinka su šia sprendimo dalimi apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti kitoje civilinėje byloje iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš apelianto pareiškus ieškinį šioje byloje, kadangi išlaidos už ekspertizę yra procesinės išlaidos ir reikalavimas atlyginti šias išlaidas laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu, kuris turėjo būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 sprendė, jog kasacinis teismas iš esmės pripažįsta ir regresinio ieškinio tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos konkrečios bylos atveju aplinkybė, kad UAB „Lipatas“ būdama trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje Nr. e2-354-674/2018 nebuvo įtraukta į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepaneigia ieškovės teisės reikšti atsakovei atgręžtinio reikalavimo dėl nuostolių, kuriuos sudaro dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų minėtoje byloje.
39. Pažymėtina, kad civilinę bylą Nr. e2-354-674/2018 ieškovė inicijavo, V. K. transporto įmonei atsisakius apmokėti už atsakovės UAB „Lipatas“ darbus. Minėtoje byloje atsakovo V. K. transporto įmonės prašymu buvo paskirta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad UAB „Lipatas“ darbus atliko su defektais. Priėmęs sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, teismas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė ekspertizės išlaidas ir iš ieškovės, V. K. transporto įmonės naudai, priteisė 2048,50 EUR ekspertizės išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų situacija, kuomet atsakovė išvengtų atsakomybės atlyginti ieškovės nuostolių patirtų ekspertizės išlaidų forma dalį, kuri buvo atlikta siekiant nustatyti atsakovės atliktų darbų kokybę. Nors apeliantė įrodinėja, kad pasyvus ieškovės elgesys minėtoje byloje lėmė šių išlaidų dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizė minėtoje byloje paskirta teismo nutartimi, konstatavus, kad tinkamam bylos išnagrinėjimui ir atsakovės atliktų darbų kokybės įvertinimui būtinos specialios žinios. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė minėtoje byloje dalyvavo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų procesiniu statusu ir turėjo visas procesines teises, tačiau jomis nesinaudojo. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, jog minėtos ekspertizės kaštai galėjo būti mažesni. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ekspertizės išlaidų padengimas buvo aptartas ir šalių pasirašytos 2016 m. spalio 10 d. Subrangos sutarties 6.4 p., kuris numato, kad ginčų susijusių su atliktų darbų kokybe atveju paskirtos ekspertizės išlaidas apmoka šalis, kurios nenaudai priimtas ekspertizės sprendimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė šiuo atveju reikalauja atlyginti tik dalį nuostolių, kuriuos sieja su mažesnio nei deklaruotas putų kiekis sunaudojimo aplinkybe, neatsižvelgdama į tai, kad iš esmės minėta byla nebūtų užvesta ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų patirtos, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles pagal Subrangos sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos pagrįstai pripažino ieškovės teisę reikalauti dalies ekspertizės išlaidų kompensacijos.
40. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
41. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
42. Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 450 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Lipatas“ (į.k. 304314204) ieškovei UAB „Termona“ (į.k. 145281859) 450 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.