Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „APS grupė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. sausio 16 d., civilinėje byloje Nr. e2-25897-845/2024 pagal ieškovės UAB „Euroinstal“ ieškinį atsakovei UAB „APS grupė“ dėl 7 236 Eur skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo patvirtinta tarp šalių 2024 m. gruodžio 27 d. sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 4 d. buvo gautas pareiškėjos (ieškovės) UAB „Euroinstal“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2024 m. gruodžio 27 d. sudarytą ir teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtiną taikos sutartį. Prašyme nurodė, jog atsakovė UAB „APS grupė“ nevykdo taikos sutartyje numatytų sąlygų, atliko tik pirmąjį 2 454,75 Eur mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Euroinstal“ prašymą ir išduoti pareiškėjai (ieškovei) vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25897-845/2024 dėl skolininkės (atsakovės) UAB „APS grupė“ neįvykdytų taikos sutarties sąlygų – dėl likusios 6 942,11 Eur sumos ir 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos grąžinimo iš atsakovės UAB „APS grupė“.

4. Teismas nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį UAB „APS grupė“ įsipareigojo sumokėti UAB „Euroinstal“ 9 396,86 Eur skolą tokia tvarka ir terminais: 2454,75 Eur iki 2025 m. sausio 15 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. vasario 28 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. kovo 31 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. balandžio 30 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. gegužės 31 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. birželio 30 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. liepos 31 d. ir 942,11 Eur iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (taikos sutarties 7 punktas). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad, jeigu UAB „APS grupė“ nevykdys šios taikos sutarties 7 punkte bet kurio iš numatytų įsipareigojimų ir 3 kalendorines dienas ieškovei nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos šios taikos sutarties 7 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios taikos sutarties 7 punkte numatytų atsakovės prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o ieškovė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovės neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai. Tuo atveju, jeigu atsakovė tinkamai ir laiku nevykdys šios taikos sutarties sąlygų, t. y. jeigu nesumokės ir (ar) sumokės tik dalį nurodytos sumos iki nustatyto termino, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (taikos sutarties 11 punktas). Pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad UAB „APS grupė“ nevykdo taikos sutartyje numatytų sąlygų, atliko tik pirmąjį 2 454,75 Eur mokėjimą. Byloje nėra duomenų apie šalių sudarytos taikos sutarties tinkamą vykdymą, UAB „APS grupė“ nevykdė savo įsipareigojimų pareiškėjai (ieškovei) UAB „Euroinstal“ taikos sutartyje nustatyta tvarka (remiantis sąskaitos išrašu, atliko tik pirmąjį mokėjimą). Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas nėra suėjęs, todėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) UAB „APS grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – kreditorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkė pavėlavo sumokėti įmoką, tačiau tai padarė ne tyčinių veiksmų pagrindu, ar siekdama piktybiškai vengti vykdyti taikos sutartį. Skolininkė susiduria su finansiniais sunkumais. Skolininkė šiam momentui yra pasiruošusi ir užtikrina, kad vykdys taikos sutartį pilna apimtimi. Teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalyje. Teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nepagrįstai suteikė prioritetą vien tik taikos sutarties sąlygoms bei kreditorės paaiškinimams, teikiamiems įrodymams. Šalys taikos sutartyje yra numačiusios įmokos vėlavimo teisines pasekmes (0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl pradelstų įmokų gavimo nepatogumai kreditorei yra kompensuojami.

7. Pareiškėja (ieškovė) UAB „Euroinstal“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį nepakeistą, skirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos, skiriant ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir yra tik dar vienas atsakovės būdas kaip įmanoma ilgiau vilkinti procesą ir vengti mokėjimo prievolės, naudojantis viešaisiais valstybės finansais ir išnaudojant teisminę sistemą ne pagrindinės jos funkcijos įgyvendinimui – teisingumo vykdymui, tačiau siekiant procesu naudotis kaip priemone vengiant prisiimtų (ir teisme patvirtintų) įsipareigojimų vykdymo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pagrindinės faktinės aplinkybės – taikos sutartis nebuvo vykdoma pagal grafiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta bei priimta laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas ne teisine logika, o subjektyviais ir visiškai nepagrįstais, su esama situacija, nesusijusias teiginiais bei samprotavimais, turint vienintelį tikslą – kuo ilgiau užvilkinti procesą. Atskirasis skundas yra akivaizdus atsakovės nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymas, todėl yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje įtvirtintą sankciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos (ieškovės) UAB „Euroinstal“ prašymą ir išduoti pareiškėjai (ieškovei) vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25897-845/2024 dėl skolininkės (atsakovės) UAB „APS grupė“ neįvykdytų taikos sutarties sąlygų – dėl likusios 6 942,11 Eur sumos ir 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos grąžinimo iš atsakovės UAB „APS grupė“.

12. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi priimta nenustačius ir iš esmės neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių ir nesivadovaujant teisiniu reglamentavimu.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. sausio 16 d., civilinėje byloje Nr. e2-25897-845/2024 pagal ieškovės UAB „Euroinstal“ ieškinį atsakovei UAB „APS grupė“ dėl 7 236 Eur skolos už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo patvirtinta tarp šalių 2024 m. gruodžio 27 d. sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta.

14. Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį atsakovė UAB „APS grupė“ įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „Euroinstal“ 9 396,86 Eur skolą tokia tvarka ir terminais: 2454,75 Eur iki 2025 m. sausio 15 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. vasario 28 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. kovo 31 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. balandžio 30 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. gegužės 31 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. birželio 30 d.; 1 000 Eur iki 2025 m. liepos 31 d. ir 942,11 Eur iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (taikos sutarties 7 punktas). Taikos sutartimi šalys susitarė, kad, jeigu UAB „APS grupė“ nevykdys šios taikos sutarties 7 punkte bet kurio iš numatytų įsipareigojimų ir 3 kalendorines dienas ieškovei nesumokės ar nepilnai sumokės atitinkamos šios taikos sutarties 7 punkte įsipareigotos sumokėti sumos dalies, visų šios taikos sutarties 7 punkte numatytų atsakovės prievolių įvykdymo terminas bus laikomas pasibaigusiu, o ieškovė turės teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovės neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai. Tuo atveju, jeigu atsakovė tinkamai ir laiku nevykdys šios taikos sutarties sąlygų, t. y. jeigu nesumokės ir (ar) sumokės tik dalį nurodytos sumos iki nustatyto termino, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (taikos sutarties 11 punktas).

15. Remiantis byloje ieškovės pateiktu sąskaitos išrašu atsakovė 2025 m. sausio 20 d. atliko tik pirmąjį mokėjimą.

16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir argumentais.

17. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš esmės tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Vykdant teismo sprendimą, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-969/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalys ginčą buvo išsprendusios taikiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 18 punktas). Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas). Tuo tarpu, kai turi būti sprendžiama dėl teismo tvarka patvirtintos taikos sutarties galiojimo, nuginčijimo, keitimo ir vykdymo ir kt. klausimų, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šiems klausimams galioja tos pačios nuostatos kaip ir teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas).

22. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

23. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka; dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

24. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

25. Be to, kad ieškovė kreipdamasi dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė duomenis apie tai jog atsakovė atliko tik pirmąjį mokėjimą, atsakovė iki pat šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme neteikė ir byloje nėra daugiau jokių duomenų apie taikos sutarties vykdymą ar įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdo. Tai atskirajame skunde pripažįsta pati atsakovė ir dėl to tarp šalių ginčo nekyla.

26. Taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios – aiškiai nustatytas grafikas kada ir kokio dydžio atsakovės mokėjimai ieškovei turėjo būti atlikti, taip pat nustatytas aiškus terminas, kurį nevykdant minėtų mokėjimų kyla teisinės pasekmės – be kita ko, ieškovė įgauna teisę nedelsiant kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo visai atsakovės neapmokėtai bendrai įsiskolinimo sumai. Pažymėtina, jog ir atsakovė neteigia ir neįrodinėja taikos sutarties sąlygų neaiškumo, todėl laikytina, kad šalys jas supranta vienodai. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sąlygos apskritai negalėtų priverstinai vykdomos ar kad prašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta, jog atsakovės nurodyta aplinkybė – atsakovės patiriami finansiniai sunkumai būtų pagrindas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas nėra suėjęs (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad nagrinėjamu atveju, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

28. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas pareiškėjos (ieškovės) naudai.

32. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovės (suinteresuoto asmens) ieškovei (pareiškėjai).

Dėl baudos skyrimo

33. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

34. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

35. Pareiškėja (ieškovė) nurodė, jog atskirasis skundas yra akivaizdus suinteresuoto asmens (atsakovės) nesąžiningo elgesio ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymas, todėl yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintą sankciją.

36. Kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas. Taigi, pasinaudojimas teisės aktuose įvirtinta teise savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje atsakovė naudojosi tuo ne pagal paskirtį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo skirti suinteresuotam asmeniui baudą argumentus, nagrinėjamu atveju nenustatė tam pagrindo. Vertinant priešingai, būtų apribota suinteresuoto asmens (atsakovės) teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas skirti suinteresuotam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Euroinstal“ iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euroinstal“ prašymą skirti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.