- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e2A-435-280/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Danguolės Smetonienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-1005/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo nukirsti keliančius pavojų medžius, institucijos, teikiančios byloje išvadą - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos bei Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie Kupiškio rajono savivaldybės,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. prašė įpareigoti atsakovę E. S. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, pašalinti kartu su šaknimis 49 medžius: 4 ąžuolus, 23 liepas, 12 uosių, 4 pušis, 1 eglę, 3 drebules, 2 klevus bei krūmus 21 metro ilgio ruože. Taip pat, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas savo žemės sklype vykdo žemės ūkio veiklą, iš kurios gauti produktai skiriami ieškovo šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovės sklype prie pat sklypų ribos augantys medžiai kenkia ieškovo daržams, kadangi medžių šaknys nueina į ieškovo sklypą, o medžių lapija užgožia ieškovo sklypą ir sudaro pavėsį. Dalis atsakovės sklype augančių medžių yra prie pat ieškovo pastatų ir kelia pastatams pavojų. Medžių šakos gadina pastatų stogus ir sienas, o šaknys gadina pastatų pamatus. Dėl šių aplinkybių ieškovas negauna tokios naudos, kokią galėtų gauti dirbdamas pakankamai derlingą savo žemę bei patiria išlaidas pastatų remontui. Šalys ne vieną kartą bandė geranoriškai spręsti šį klausimą, ieškovas prašė atsakovės nupjauti medžių šakas, tačiau atsakovė to nepadarė. Šalių ginčą dėl medžių nagrinėjo Kupiškio rajono valdžios institucijos, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovas, siekdamas galutinai išspręsti susidariusią situaciją, nutarė kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti, kad jo sklypui neigiamas pasekmes darantys medžiai būtų likviduoti su šaknimis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2020 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, nupjauti 13 vienetų vienas po kito augančių želdinių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės: gyvatvorę, ąžuolą, ąžuolą, ąžuolą, ąžuolą, liepą, ąžuolą, uosį, uosį, liepą, klevą, liepą, liepą. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 350 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės priteisė valstybei 37,50 Eur žyminio mokesčio, 2,55 Eur pašto išlaidų bei 212,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalių žemės sklypai ribojasi, nėra ginčo dėl sklypų ribos bei aplinkybės, jog želdiniai auga per arti sklypų ribos. Nustatė, kad dauguma ginčo želdinių yra ilgaamžiai ir tikėtina yra pasodinti pirmiau, nei buvo pastatyti ieškovo pastatai. Kai kurie ginčo želdiniai yra priskiriami saugotiniems. Nurodė, kad ginčo išsprendimui reikšmingas teisinis reglamentavimas, kurio turi būti laikomasi veisiant naujus želdinius, kadangi tai leidžia palyginti, kiek byloje susidariusi situacija nukrypsta nuo šiuolaikinio želdinių veisimo standarto, vertino Želdynų įstatymo, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių nuostatas.
5. Nustatė, kad ieškovas savo teisę gyventi saugioje aplinkoje bei jam nuosavybės teise priklausančius pastatus nuo atsakovės sklype augančių želdinių poveikio nuo 2012 metų gynė neteismine tvarka. Ieškovas administracine tvarka kreipėsi į Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją prie Kupiškio rajono savivaldybės, kad atsakovė būtų įpareigota nugenėti į jo sklypą užaugusias medžių šakas. Komisija 2012-06-14 protokole konstatavo, kad ąžuolų šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę ant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato turi būti nugenėtos (el. b. l. 35). 2015-11-25 Komisijos protokole yra konstatuota, kad apatinės medžių šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę, darančios žalą kaimynų pastatams, kaimynams tarpusavyje susitarus turi būti nugenėtos (el. b. l. 36-37). Šalių ginčas buvo sprendžiamas ir 2019-05-22 Komisijos posėdyje (el. b. l. 117).
6. Pažymėjo, kad pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnį želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai turi tinkamai tvarkyti želdinius, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. E. S. nėra atlikusi 2015-11-25 Komisijos protokole nurodytų genėjimo darbų (el. b. l. 39) 2019-03-18 E. S. kreipėsi į policiją dėl to, kad A. B. apgenėjo jos sklype augančius medžius, tačiau tikslindamas įvykio aplinkybes policijos tyrėjas nustatė, kad A. B. 2019 m. vasario mėnesį apgenėjo E. S. priklausančių medžių šakas, kurios kėlė pavojų jo turtui, gavęs seniūno Ž. V. leidimą, kadangi E. S. nesiėmė jokių veiksmų genėti medžių šakų, kurios yra A. B. sodybos teritorijoje (el. b. l. 41-42). Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovė negenėjo medžių patvirtina ir ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuotos ant pastatų stogų užėjusios šakos (el. b. l. 19-22). Pretenziją dėl geranoriško medžių pašalinimo atsakovei registruotu paštu 2019-06-12 siuntė ieškovo atstovas, kas irgi patvirtina, kad tuo metu želdinių atsakovė netvarkė (el. b. l. 44). Atsakovė tik po to, kai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą (2019-10-31), kuria pritarė kai kurių želdinių pašalinimui, ėmėsi tam tikrų veiksmų, 2019-11-21 iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos išsiėmė leidimą atlikti medžių, kurių kirtimui pritarta, genėjimo darbus (el. b. l. 125). Teismas nustatė, kad buvo apgenėti tik keli medžiai, iš tų, kurių kirtimui buvo pritarta. Konstatavo, kad atsakovė savo žemės sklype esančių želdinių, kurie auga prie pat sklypo ribos su ieškovo žemės sklypu, nuo 2012 metų tinkamai neprižiūri.
7. Nustatė, kad šalių besiribojantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jie turi vieną bendrą ribą, ties kuria ieškovės žemės sklype viena linija yra pasodinti įvairūs želdiniai, kuriuos prašoma pašalinti. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pirmasis želdinys prie sklypų ribos yra gyvatvorė. Parengiamojo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad gyvatvorę ieškinyje įvardino krūmais 21 metro ilgio ruože. Gyvatvorė auga ant sklypų ribos, yra pakirpta (suformuotas lygus paviršius), tačiau jos atskyros atšakos yra perėjusios į ieškovo žemės sklypą, žiūrint iš šono gyvatvorė yra lygiagrečiai su ieškovo gyvenamuoju namu. Antrasis želdinys yra ąžuolas, augantis prie pat sklypų ribos, nuo ieškovo gyvenamojo namo kampo 6,75 m atstumu, jo vainikas yra aukštas, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato. Trečiasis ir ketvirtasis želdiniai yra ąžuolai, augantys prie pat sklypų ribos, kurių kamienai prie kelmo yra susiglaudę, o paskui išsišakoja į du savarankiškus kamienus. Šių ąžuolų vainikai yra ganėtinai aukšti, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo ūkinio pastato. Penktasis želdinys yra ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Šeštasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jos šakos yra virš ūkinio pastato. Septintasis želdinys yra didelis ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Aštuntas ir devintas želdiniai yra nestori, tačiau jau pakankamai aukšti uosiai, kurie auga netoli ieškovo ūkinio pastato, vos toliau nuo sklypų ribos. Dešimtasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat sklypų ribos ir dalis jos šakų nueina iki ieškovo ūkinio pastato. Vienuoliktas želdinys yra klevas, kuris auga prie pat ieškovo pirties, o jo šakos yra virš pirties stogo. Dvyliktasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat ieškovo pirties, o jos šakos yra virš pirties stogo. Už kelių žingsnių yra tryliktasis želdinys (liepa), kuri auga prie pat sklypų ribos ir yra pakrypusi į pirties pusę. Daugiau pastatų ieškovo žemės sklype palei sklypų ribą nėra. Pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kuria pritaria, jog būtų pašalinti medžiai, kuriuos teismas sprendime įvardijo, kaip želdinius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (ąžuolai), Nr. 6 (liepa), Nr. 7 (ąžuolas), Nr. 10, Nr. 12 ir Nr. 13 (liepos), kadangi šie medžiai kelia pavojų ieškovo turtui.
8. Teismas vertino atsakovės pateiktą 2019-11-15 Lietuvos dendrologų draugijos raštą „Dėl medžių būklės ekspertizės“ (el. b. l. 126-127), tai, kad trijų ekspertų grupė 2019-11-11 vertino devynių medžių, kurių kirtimui pritarė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, būklę. Nors raštas ir nėra eksperto išvada, pažymėjo, kad jame užfiksuotos aplinkybės yra teismui vertinga informacija, kadangi jo rengėjai 2019-11-11 buvo nuvykę į vietą ir vizualiai apžiūrėjo medžius, išoriškai vertino jų būklę. Tačiau teismas nurodė, kad negalima kategoriška išvada, kad tokie dideli želdiniai per savo aukštį nėra pažeisti vidinio puvinio (parazitinių organizmų), kad jų visos šaknys yra gyvybingos bei tvirtos, rašte nurodoma, kad medžiai turi sausų šakų, ko, teismo nuomone, neturėtų būti, jei apžiūrėti želdiniai išties tokie sveiki ir gyvybingi. Teismas nesutiko su rašte padarytomis išvadomis, kad apžiūrėti želdiniai nekelia jokio pavojaus, be to, Lietuvos dendrologų draugijos nariams nebuvo žinomos kitos teismo nustatytos reikšmingos aplinkybės.
9. Nors atsakovei jos tėvo sodinti medžiai yra brangūs, teismas pripažino, kad tai negali būti pagrindas juos iškelti aukščiau ieškovo interesų, paneigti ieškovo ir šeimos teisės gyventi saugioje aplinkoje. Atsakovė savo žemės sklype esančių želdinių, kurie auga prie pat sklypo ribos su ieškovo žemės sklypu, ilgą laiką tinkamai neprižiūri. Tai, kad sodinant želdinius galimai išvis nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo ir želdiniai buvo pasodinti laikantis kaimo tradicijų, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti želdinius pagal galiojančius teisės aktus. Pažymėjo, kad teisiniame reglamentavime nėra atskirai pasisakyta apie miško medžių (ąžuolai, klevai, uosiai, liepos) sodinimo atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos. Kadangi miško medžiai gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai (ką patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės), sprendė, kad nelogiška, kad jų sodinimo atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos yra tie patys.
10. Teismas konstatavo, kad želdiniai, kurie teismo sprendime įvardinti numeriais nuo 1 iki 13 imtinai turi būti pašalinti, kadangi auga per arti sklypų ribos, kelia pavojų žmonėms, statiniams ir pastatams (Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Želdinys Nr. 1 (gyvatvorė) auga lygiagrečiai su ieškovo gyvenamuoju namu ant sklypų ribos bei atžalomis pereina į ieškovo žemės sklypą. Nuo gyvatvorės iki ieškovo gyvenamojo medinio namo yra kelių metrų atstumas, todėl šis želdinys sulaiko drėgmę ir kenkia ieškovo namui. Želdinys Nr. 2 (ąžuolas) auga vos 6,75 metro atstumu nuo ieškovo gyvenamojo namo ir yra apie 21 metro aukščio. Kiti želdiniai nuo Nr. 3 iki Nr. 13 (išskyrus du nestorus uosius (Nr. 8 ir Nr. 9)) yra vidutiniškai 21 metro aukščio medžiai, kurie auga prie pat ieškovo pastatų. Pripažino, kad mažu atstumu ar prie pat pastatų augantys medžiai savo šakomis (kamienais) daro neigiamą poveikį pastatų stogams ir sienoms, o medžių šaknys gadina pastatų pamatus. Toks medžių poveikis daro tiesioginę nuolatinę žalą ieškovo pastatams. Dėl per arti augančių didelių medžių kyla potencialus pavojus ir pačiam ieškovui bei jo šeimos nariams, kadangi ieškovo kiemo dalis kur nuolat vaikšto žmonės yra arba po medžiai, arba visai šalia jų. Tikimybė nukentėti nuo šio potencialaus pavojaus šaltinio smarkiai išauga audrų ir kitų gamtos stichijų metu. Teismas atsižvelgė į viešai prieinamoje interneto paskyroje patalpintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. Gaisrų ir gelbėjimo darbų statistikos analizės duomenis apie teiktą techninę pagalbą, užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimą, kas taip pat patvirtina, jog tiek pastatai, tiek žmonės gali nukentėti nuo krentančių medžių šakų, ar net pačių išverstų (nulaužtų) medžių. Vertino, kad ieškovas su šeima nuolat gyvena ginčo vietoje, o atsakovė savo žemės sklypą nuo yra išnuomojusi (el. b. l. 86). Pripažino, jog ieškovas pagrįstai skundžiasi vasaros metu jo kiemą savo lapija užgožiančių medžių pavėsiu bei susidarančia drėgme. Nurodė, kad nuo medžių į ieškovo sklypą krentantis didžiulis šešėlis matosi ir viešai prieinamoje interneto paskyroje (duomenys neskelbtini), kurioje yra patalpintos ginčo vietovės ortofo.
11. Teismas pripažino, kad sprendime nurodyti želdiniai turi būti tik nupjauti (paliekant protingo aukščio kelmus), reikalavimas pašalinti želdinius kartu su šaknimis yra perteklinis. Nurodė, kad kiti atsakovės žemės sklype augantys želdiniai, kuriuos prašo pašalinti ieškovas, nekelia jam pavojaus ir jo pastatams jokios žalos nedaro. Kadangi ieškovo reikalavimai yra patenkinti 50 %, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė dalį žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu E. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę nupjauti 7 vienetus vienas po kito augančių želdinių (išskyrus ąžuolą): liepą (paliekant ąžuolą), uosį, uosį, liepą, klevą, liepą, liepą, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naujai teikiamus rašytinius įrodymus, susijusius su Želdinių būklės įvertinimu naudojant tomografą, skirtą nematomam vidiniam medienos puviniui nustatyti ir vizualiai matomiems lajos, šaknų būklės pažeidimams įvertinti bei įrodymus, susijusius su ginčo medžių šešėliavimu ieškovo sodybai.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė ginčo bei byloje susiklosčiusių teisinių santykių esmę, netinkamai nustatė taikytinas materialines teisės normas, spręsdamas civilinius teisinius santykius, be pagrindo taikė viešosios teisės normas. Saugotini ginčo želdiniai pasodinti anksčiau, negu ieškovas tapo valdos savininku ir net anksčiau, negu atsirado ieškovo įsigyta sodyba bei pastatyti joje stovintys statiniai, todėl nurodytas teisinis reglamentavimas neaktualus, jis nustatytas siekiant naujai formuoti želdynus bei sodinti naujus želdinius.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog ginčo medžiai kelia pavojų ieškovo žemės sklypui, jame esantiems statiniams ar žmonėms. Įsigydamas valdą 2011 metais ieškovas negalėjo nematyti, jog gretimame žemės sklype (iš šiaurės rytų pusės) išilgai sklypo ribos auga pilnai suaugę, brandūs medžiai, kurie daro tam tikrą poveikį gyvenamajai aplinkai, t.y. tam tikru paros metu sudaro šešėlį, rudenį - meta lapus, užima dalį vizualinės erdvės, uždengia dalį horizonto. Byloje nebuvo sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovo interesų apgynimo. Teismas įpareigojo nupjauti medžius neįvertinęs, ar kada nors egzistavo faktai, dėl kurių būtų buvusi padaryta konkreti žala, ar buvo užfiksuoti avariniai įvykiai (nors ir nesukėlę žalos), ar buvo nustatyti grėsmę žmonėms liudijantys faktai, nenagrinėjo kitų priemonių (pavyzdžiui įpareigojimo nugenėti medžius, kad jie nepažeistų ieškovo interesų) taikymo galimybės; nenagrinėjo ieškinio reikalavimo proporcingumo ir pagrįstumo, kai pačiam ieškovui priklausančių statinių būklė yra avarinė, nenagrinėjo, ar ieškovas ketina pertvarkyti tuos avarinius statinius, kuriems, jo teigimu, daro žalą medžiai; nesiaiškino, ar ieškovas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl šių statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Atsakovė netektų jos tėvų sodintų, jai brangių ąžuolų, netektų galimybės mėgautis medžių šešėlių teikiamais privalumais slepiantis nuo saulės kaitros. Mano, kad sprendimas priimtas nesilaikant šalių teisių proporcingumo principo.
16. Nurodo, kad teismo motyvai dėl techninės pagalbos šalinant medžių šakas, krentančio šešėlio yra siurpriziniai, kadangi nei vieno iš šių motyvų, juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė bylos šalys, ir nei vieno iš jų teismas netyrė. Dėl to teikia naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teigia, kad nėra duomenų, jog atsakovei priklausantys medžiai būtų sukėlę įskaitinius įvykius, būtų papildę statistiką ar būtų sukėlę konkretų pavojų, dėl kurio būtų buvę iškviesti ugniagesiai gelbėtojai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, darydamas išvadas apie nepageidaujamą pavėsį, rėmėsi tiktai vienos ortofoto vizualizacijos sukeltu klaidinančiu efektu, nevertino medžių padėties pasaulio šalių bei saulės kelio dangaus skliautu atžvilgiu. Medžiai auga pietvakarinėje atsakovės žemės sklypo dalyje, t.y. už šiaurės-rytų ieškovo žemės sklypo ribos. Tai reiškia, kad visą dieną ir vakarą ginčo medžių šešėlis krenta ant atsakovės valdos, o tuo laiku ieškovo valda yra apšviesta saulės. Ir tiktai ankstyvą rytą ginčo medžių šešėlis krenta ant ieškovo valdos. Todėl teismo motyvas dėl pavėsio nepagrįstas, o priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. Gaisrų ir gelbėjimo darbų statistikos duomenys teisiškai nereikšmingi.
18. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumenkino specialistų išvados reikšmę kitų įrodymų kontekste, padarė išvadas, kurioms reikalingos specialios žinios, nurodydamas, kad medžiai turi sausų šakų, ko neturėtų būti, jei apžiūrėti želdiniai išties tokie sveiki ir gyvybingi, kaip, kad tvirtinama minėtame rašte.
19. Teismo padaryta prielaida paremta teismo įsitikinimu, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad tokie dideli želdiniai per savo aukštį nėra pažeisti vidinio puvinio (parazitinių organizmų), o juo labiau, kad jų visos šaknys yra gyvybingos bei tvirtos. Tai negalėjo būti pagrindas ieškinį patenkinti. 2020-03-21 medžių būklė buvo įvertinta tomografu nematomam vidiniam medienos puviniui nustatyti ir vizualiai matomiems lajos, šaknų būklės pažeidimams įvertinti. Tyrimas atliktas vadovaujantis jame aprašytais metodais, surašyta galutinė išvada, šio tyrimo atlikimo poreikis iškilo vėliau, dėl prielaidomis grįsto sprendimo. Vien tas faktas, kad greta sklypo ribos (jos nepažeidžiant) gretimame sklype auga senyvi medžiai, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės. Specialisto išvada, kad ąžuolų šaknys inkarinės, auga gilyn, ne paviršinės, dėl to nekelia jokio pavojaus jokiems statiniams, nebeleidžia daryti jokių prielaidų apie ginčo medžių (konkrečiai ąžuolų) šaknų neigiamą poveikį pastatams ar toliau esančiam daržui, kol tokie faktai nėra pagrįsti įtikinamais įrodymas.
20. Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos išvada, kurioje pritarta ieškovo reikalavimui dėl įpareigojimo nukirsti išvardintus, keliančius pavojų medžius, padaryta atsižvelgiant į patikrinimo aktą Nr. PA39-334, prie kurio pridedamos nuotraukos Nr.2 ir parašyta: „medžių eilė kelianti pavojų turtui”, tačiau kitų duomenų nustatant kokius nors reikšmingus faktus, ar atliekant tyrimą bei pateikiant išvadą akte faktiškai nėra. Dendrologų-specialistų išvada dėl želdinių būklės yra išsami ir motyvuota, joje nurodyti konkretūs duomenys apie medžių būklę: gera ir vidutinė, medžiai sveiki, nekelia jokio pavojaus; nerasta nei vieno blogos būklės medžio, kuris būtų pavojingas; nurodoma, kad jokiu būdu medžių negalima kirsti, paprastasis ąžuolas ypatingai vertingas ir turėtų būti paskelbtas Gamtos paveldo objektu.
21. Teismas netinkamai vertino specialių duomenų reikalaujančius įrodymus: netinkamai įvertino 2019-10-29 patikrinimo akte pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę ir nepagrįstai atmetė Dendrologų- specialistų išvadą dėl želdinių būklės ir jų nekeliamo pavojaus. Teismas Dendrologų-specialistų išvadą vertino neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra surinka jokių priešingų įrodymų, kuriais remiantis galima buvo spręsti jog ginčo medžiai kelia pavojų pastatams arba žmonėms.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. B. prašo atsakovės skundo netenkinti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teigia, kad 2020-03-21 tyrime klaidingai nurodoma, jog dalis medžių dėl savo amžiaus pripažįstami naikintinais, o kiti paliekami. Apie medžių šakas nepasisakyta, tirta tik kamieno būklė, o ne šakų ir šaknų. Ateityje medžiai irgi senės ir jų niekas negenės, šakų ir šaknų niekas nemažins, jos ateityje kels pavojų ieškovo šeimai ir turtui, darys šešėlį, gadins pastatus savo drėgme ir vėl šis klausimas bus neišspręstas. Ekspertizės aktas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, ekspertizės atsakovė nepageidavo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo, sąžiningumo kriterijais palikta dalis medžių, kurie yra toliausiai nuo pastatų.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovės skundo netenkinti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad, atsižvelgdamas į Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimo akte Nr. PA39-334 (1-19) nurodytas aplinkybes, kad dalis medžių yra prie pat pastatų, medžio lapija virš stogo, tai šaknys tikrai po pastatu ardo pamatus, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pritaria ieškovo reikalavimui pašalinti saugotinus medžius: 5 ąžuolus ir 4 liepas, bet nepritaria ieškovo reikalavimui dėl kitų saugotinų ir nesaugotinų medžių pašalinimo, kadangi jie nekelia pavojaus ieškovo turtui.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu patikslino ieškovo reikalavimus, įvertino situaciją vietoje, pagrįstai konstatavo, kad želdiniai įvardinti numeriais nuo 1 iki 13 imtinai turi būti pašalinti. Naujai teikiama ekspertinė išvada praktiškai apima tik medžių būklės, jų augimo vietos, reikšmingumą kraštovaizdžiui ir tokios ekspertės išvados negali paneigti sprendimu įvertintą medžių keliamą pavojų statiniams, jų pamatams, žmonių saugumui. 2020-03-21 ekspertinė išvada yra analogiška 2019-11-15 ekspertiniam vertinimui, ir teismo jau kartą buvo vertinta medžių būklė. Neturi vienas ar kitas medis apsunkinti žmonių gyvenimo, kelti rizikos ir pavojaus žmonių saugumui, o medžių šaknys trukdyti vystyti žemdirbystei. Mano, kad neturėtų būti vertinami naujai pateikti įrodymai byloje, teismas tiek išvažiuojamojo posėdžio metu, tiek nagrinėjant toliau bylą įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
26. Atsakovė prašo teismo priimti naujus rašytinius įrodymus, susijusius su Želdinių būklės įvertinimu naudojant tomografą, skirtą nematomam vidiniam medienos puviniui nustatyti ir vizualiai matomiems lajos, šaknų būklės pažeidimams įvertinti (2020-03-21 dendrologo papildomą ekspertinį tyrimą dėl medžių būklės) bei įrodymus, susijusius su ginčo medžių šešėliavimu ieškovo sodybai (Geoportal map ortofoto duomenis).
27. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
28. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 21 punktą).
29. Pažymėtina, kad atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus teismo motyvams paneigti. Nurodo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo, kadangi teismo motyvai dėl krentančio šešėlio yra siurpriziniai, tokių įrodymų nepateikė bylos šalys, nei vieno iš jų teismas netyrė. Taip pat apeliantei iš sprendime nurodytų prielaidų tapo žinoma, kad teismo vidiniam įsitikinimui nepakako duomenų dėl želdinių būklės ir jų nepavojingumo vertinimo, nors buvo pateikta Dendrologų - specialistų išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, tačiau jie nepriimami ir nevertinami, nes byla apskųstoje dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo. Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo ir vertinimo spręs pirmosios instancijos teismas.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota nupjauti gyvatvorę bei 5 ąžuolus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ji įpareigota per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, nupjauti 7 vienetus augančių želdinių nuo (duomenys neskelbtini) pusės: liepą, uosį, uosį, liepą, klevą, liepą, liepą.
31. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių žemės sklypai ribojasi, želdiniai auga per arti sklypų ribos, dauguma ginčo želdinių yra ilgaamžiai, ąžuolai priskiriami saugotiniems, tikėtina, yra pasodinti pirmiau, nei buvo pastatyti ieškovo pastatai. Byloje ieškovas reiškė negatorinį ieškinį, prašydamas pašalinti 49 medžius, augančius su jo sklypu besiribojančiame atsakovės sklype. Be kitų motyvų nurodė, kad dalis atsakovės sklype augančių medžių yra prie pat ieškovo pastatų ir kelia jiems pavojų, medžių šakos gadina pastatų stogus ir sienas, šaknys gadina pastatų pamatus, ieškovas patiria išlaidas pastatų remontui. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad pastatai yra nusidėvėję, apleisti. Kad būtų remontuojami, kaip tvirtina ieškovas, duomenų nėra.
32. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad atsakovė želdinių tinkamai neprižiūri ir 13 želdinių turi būti pašalinti, nes auga per arti sklypų ribos, kelia pavojų ieškovui, jo šeimai (audrų, stichijų metu išauga tikimybė nukentėti) bei statiniams, daro žalą pastatams. Teismas vertino, kad gyvatvorė atžalomis pereina į ieškovo žemės sklypą, želdinys sulaiko drėgmę ir kenkia ieškovo namui, ąžuolas (želdinys Nr. 2) auga vos 6,75 metro atstumu nuo gyvenamojo namo, kiti ąžuolai auga prie pat pastatų, visi ąžuolai yra apie 21 metro aukščio. Pripažino, kad mažu atstumu ar prie pat pastatų augantys medžiai savo šakomis (kamienais) daro neigiamą poveikį pastatų stogams ir sienoms, medžių šaknys gadina pastatų pamatus, kiemas užgožiamas medžių pavėsiu bei susidarančia drėgme, kadangi nuo medžių krenta didžiulis šešėlis.
33. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi medžių sodinimo metu negaliojusiu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tik atsižvelgė į šiuo metu aktualias Želdynų įstatymo bei Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (patvirtintos Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717), Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ nuostatas, bei nurodė, kad tai leistų teismui palyginti, kiek byloje susidariusi situacija nukrypsta nuo šiuolaikinio želdinių veisimo standarto. Nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuota, jog želdiniai pasodinti pažeidžiant kokių nors teisės aktų reikalavimus, teismas tik konstatavo, jog atsakovė želdinių tinkamai neprižiūri.
34. Pastebėtina, kad byloje nebuvo galimybės nustatyti tikslaus želdinių sodinimo laiko, garbingo amžiaus atsakovė teigė, kad medžiai pasodinti dar atsakovės tėvų, ąžuolai yra išaugę iki 21 metro aukščio. 2015-11-25 Komisijos protokole yra konstatuota, kad atsakovės sodyboje auga daug vertingų medžių, kuriems yra 100 ir daugiau metų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad želdinių sodinimo metu tokie teisiniai santykiai nebuvo teisiškai reglamentuoti, o pagal CK 1.7 straipsnio 2 dalį teisės aktai, taip pat reglamentuojantys ir atstumų nuo kaimyninio sklypo reikalavimus, atgaline tvarka negalioja. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad želdiniai pasodinti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad želdiniai turi būti pašalinti dėl tos priežasties, jog yra per arti sklypo ribos, pripažintina nepagrįsta. Pažymėtina, kad reiškiant negatorinį ieškinį turi būti pirmiausia įrodinėjama, kad dėl to pažeidžiamos ieškovo teisės. Vien aplinkybė, kad želdiniai auga per arti kaimyninio sklypo ribos savaime nepatvirtina, kad ieškovo interesai yra pažeidžiami. Tiek, kad juos reikia šalinti.
35. Tačiau tuo pačiu pripažintina, kad atsakovė nėra atleista nuo pareigos tinkamai prižiūrėti želdinius pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir nepažeisti gretimo sklypo savininko teisių. Todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Želdynų įstatymu įstatymo leidėjas siekia, jog esami želdynai ir želdiniai būtų tinkamai tvarkomi. Įstatymas reglamentuoja, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai turi tinkamai tvarkyti želdinius, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų (15 straipsnis). Pažymėtina, kad želdinių priežiūra nėra vienkartinis veiksmas, ji turi būti vykdoma nuolat (periodiškai), yra tęstinio pobūdžio. Todėl, įsigaliojus teisės aktų reikalavimams dėl želdinių priežiūros sklypo savininkas turi jų laikytis. Atsakovė turi želdinius prižiūrėti laikydamasi bendro pobūdžio taisyklės – kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų, taip pat ir gretimų sklypų savininkų, teisės.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovas administracine tvarka kreipėsi į Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją prie Kupiškio rajono savivaldybės, kad atsakovė būtų įpareigota nugenėti į jo sklypą užaugusias medžių šakas. Komisija 2012-06-14 protokole konstatavo, kad ąžuolų šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę ant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato turi būti nugenėtos (el. b. l. 35). 2015-11-25 Komisijos protokole yra konstatuota, kad apatinės medžių šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę, darančios žalą kaimynų pastatams, kaimynams tarpusavyje susitarus turi būti nugenėtos (el. b. l. 36-37). CK 4.42 str. šakas nupjauti suteikia teisę ir kaimyninio žemės sklypo savininkui, prieš tai tinkamai įspėjus kaimyną.
37. Nors apeliantė teigia, kad protokolas jai nebuvo įteiktas, dėl jo nevykdymo nebuvo pateikti jokie privalomieji nurodymai, protokolu nepriimtas joks sprendimas, tačiau tai nepaneigia, jog toks rašytinis įrodymas leidžia spręsti dėl tuometinių faktinių aplinkybių egzistavimo, tokias išvadas pateikė Kupiškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, apsilankiusi ieškovo sodyboje bei įvertinusi faktinę padėtį. Nustatyta, kad šalių ginčas buvo sprendžiamas ir 2019-05-22 Komisijos posėdyje (el. b. l. 117), ieškovas tuo metu reiškė pretenzijas, nes medžiai auga arti sklypo, jų šakos ardo ūkinio pastato stogą, o kaimynė nenori jų nugenėti. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kupiškio seniūno 2019-02-01 pažymoje nurodyta, kad E. S. nėra atlikusi 2015-11-25 Komisijos protokole nurodytų genėjimo darbų (el. b. l. 39).
38. 2019-03-18 E. S. kreipėsi į policiją dėl to, kad A. B. apgenėjo jos sklype augančius medžius, tačiau policijos tyrėjas nustatė, kad A. B. 2019 m. vasario mėnesį apgenėjo E. S. priklausančių medžių šakas, kurios kėlė pavojų jo turtui, gavęs seniūno Ž. V. leidimą E. S. nesiėmus jokių veiksmų genėti medžių šakas, kurios yra A. B. sodybos teritorijoje (el. b. l. 41-42).
39. Nors apeliantė teigia, kad nutarime nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos buvo nurodytos paties ieškovo teiginiai, o ne policijos pareigūno konstatuotos faktinės aplinkybės, be to, seniūno išduotas raštas nėra leidimas, suteikiantis teisę apgenėti saugotinus medžius, pripažintina, kad pateiktų įrodymų visuma pagrįstai leido teismui spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, o atsakovė tinkamai neprižiūri želdinių.
40. Pažymėtina, kad teismas, darydamas tokią išvadą, vertino ir ieškovo su ieškiniu pateiktas fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuotos ant pastatų stogų užėjusios šakos (el. b. l. 19-22), aplinkybes, kad atsakovė tik po to, kai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą (2019-10-31), kuria pritarė kai kurių želdinių pašalinimui, išsiėmė leidimą atlikti medžių, kurių kirtimui pritarė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (taip pat ir 5 ąžuolų), genėjimo darbus (el. b. l. 125), tačiau šalių apklausos metu paaiškėjo, kad buvo apgenėti tik keli medžiai.
41. Išvažiuojamojo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pirmasis želdinys yra gyvatvorė, auganti ant sklypų ribos, jos atskyros atšakos yra perėjusios į ieškovo žemės sklypą, žiūrint iš šono gyvatvorė yra lygiagrečiai su ieškovo gyvenamuoju namu. Antrasis želdinys yra ąžuolas, augantis prie pat sklypų ribos, nuo ieškovo gyvenamojo namo kampo 6,75 m atstumu, jo vainikas yra aukštas, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato. Trečiasis ir ketvirtasis želdiniai yra ąžuolai, augantys prie pat sklypų ribos, kurių kamienai prie kelmo yra susiglaudę, o paskui išsišakoja į du savarankiškus kamienus. Šių ąžuolų vainikai yra ganėtinai aukšti, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo ūkinio pastato. Penktasis želdinys yra ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Septintasis želdinys yra didelis ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Tačiau tai, kad tik dėl to ūkinis pastatas yra nukentėjęs, nėra nustatyta.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad medžiai savo šakomis gali daryti neigiamą poveikį pastatams. Tačiau sutiktina, kad kitos teismo išvados dėl ieškovo teisių pažeidimo nėra tinkamai motyvuotos, padarytos tinkamai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių.
43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl per arti augančių didelių medžių kyla potencialus pavojus ir pačiam ieškovui bei jo šeimos nariams, kadangi ieškovo kiemo dalis kur nuolat vaikšto žmonės yra arba po medžiais, arba visai šalia jų; tikimybė nukentėti nuo šio potencialaus pavojaus šaltinio smarkiai išauga audrų ir kitų gamtos stichijų metu. Teismas, nors ir laikė tinkamu įrodymu atsakovės į bylą pateiktą 2019-11-15 Lietuvos dendrologų draugijos raštą „Dėl medžių būklės ekspertizės“ (el. b. l. 126-127), tačiau nesutiko, kad jis patvirtina, jog želdiniai nekelia jokio pavojaus. Teismas nurodė, kad negalima kategoriška išvada, kad tokie dideli želdiniai per savo aukštį nėra pažeisti vidinio puvinio (parazitinių organizmų), jų visos šaknys yra gyvybingos bei tvirtos.
44. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepakankamai motyvuotos, pripažintina, kad nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės dėl ginčo medžių tikrosios būklės, teismas išvadas dėl vidinio puvinio grindė prielaidomis ir pasvarstymais, o ne byloje surinktais įrodymais.
45. Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, būtent ieškovo pareiga byloje buvo įrodyti, kad medžiai kelia grėsmę dėl nuvirtimo ar išlūžimo, o ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Tai tik jo deklaratyvūs teisginiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti išvadas dėl medžių keliamos grėsmės, rėmėsi statistiniais, viešai skelbiamai duomenimis dėl ugniagesių-gelbėtojų teiktos techninės pagalbos išlūžus medžiams, šalinant šakas, bei sprendė, kad pastatai, žmonės gali nukentėti nuo krentančių medžių šakų, ar net pačių išverstų (nulaužtų) medžių. Teismo išvados yra abstraktaus pobūdžio ir paremtos tik tikimybėmis bei prielaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turėjo būti nustatytos aplinkybės dėl konkrečių atsakovės sklype augančių medžių (šiuo atveju vertinant apeliacinio skundo dalyką – ąžuolų) būklę bei galimą grėsmę dėl jų išlūžimo, o ne vadovautis bendro pobūdžio statistine informacija.
46. Byloje nenustatyta, kad ieškovui buvo padaryta žala nulūžus medžiui ar šakai, ar kilo reali grėsmė pastatams ir žmonėms, byloje nebuvo paskirta ekspertizė medžių keliamai grėsmei įvertinti. Siekiant pašalinti visas abejones bylą nagrinėjant iš naujo tikslinga papildomai aiškintis aplinkybes dėl ginčo ąžuolų būklės, spręsti dėl naujai atsakovės teikiamų įrodymų priėmimo bei vertinimo visų aplinkybių kontekste.
47. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kuria pritaria, jog būtų pašalinti medžiai, kuriuos teismas sprendime įvardijo, kaip želdinius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (ąžuolai), Nr. 6 (liepa), Nr. 7 (ąžuolas), Nr. 10, Nr. 12 ir Nr. 13 (liepos), kadangi šie medžiai kelia pavojų ieškovo turtui. Tačiau teismas nepasisakė dėl tokios išvados vertinimo. Pastebėtina, kad šioje išvadoje nepateikti jokie motyvai dėl želdinių būklės, jų keliamo pavojaus.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas prieštaringai sprendime pasisakė dėl šaknų daromo poveikio, nes nurodė, jog ąžuolai neturi vizualiai matomų antžeminių šaknų, kurios nueitų į ieškovo sklypo pusę, neturi savybės duoti gyvybingų atžalų iš kelmo, medžių šaknys yra ir po pastatų pamatais. Bet teismas pripažino, kad medžių šaknys gadina pastatų pamatus, tačiau tokios išvados nekonkretizavo, kurio pastato, kaip pasireiškia pamatų gadinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo šie prieštaravimai turėtų būti pašalinti, siekiant išsiaiškinti, ar šimtamečių, pilnai susiformavusių ąžuolų šaknys gali daryti tokį poveikį pastatų pamatams, ar atsakovės nurodyta avarinė ieškovo pastatų būklė nėra įtakota kitų veiksnių.
49. Sutiktina su apeliantės teiginiais, kad teismas, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu netirtais įrodymais, pasisakė dėl nuo medžių krentančio šešėlio, konstatavo, jog sprendime nurodomoje internetinėje paskyroje yra patalpintos ginčo vietovės ortofoto. Apeliantė nurodo, kad teismas vadovavosi tiktai vienos ortofoto vizualizacijos sukeltu efektu, nevertino medžių padėties pasaulio šalių ir saulės kelio dangaus skliauto atžvilgiu bei darė neteisingas išvadas, tai paneigia jos naujai teikiami įrodymai.
50. Pažymėtina, kad teismas sprendimą priima įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi dėl ginčo vietovės ortofoto vizualizacijos, patalpintos teismo nurodomame internetiniame puslapyje, šalys neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių duomenų vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis byloje neištirtais įrodymais bei daryti atitinkamas išvadas dėl nuo medžių krentančio šešėlio ir jo daromo poveikio.
52. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuo aukštaūgių medžių krenta šešėlis, tačiau turėtų būti vertinama, ar jis krenta ant ieškovo žemės sklypo didžiąją dalį dienos, ar tai trunka ganėtinai neilgai. Pažymėtina, kad tik nustačius šią aplinkybę būtų galima spręsti ir dėl susidarančios drėgmės bei jos galimo poveikio ieškovo pastatams. Kadangi apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, jos teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šešėliavimo, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti dėl šių įrodymų priėmimo, vertinimo siekiant pašalinti visus prieštaravimus.
53. Apeliantė taip pat nurodo, kad turėjo būti sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovo interesų apgynimo, aiškinamasi, ar ieškovas ketina pertvarkyti avarinius statinius, kuriems, jo teigimu, daro žalą medžiai, ar jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl šių statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies su tokiais apeliantės teiginiais sutinka. Tai, kokia dabartinė ieškovo statinių būklė, verčia abejoti būtinybe šalinti ginčo medžius.
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo svarstytina, kokios turėtų būti taikomos proporcingos savininko teisių gynimo priemonės, ar reikalinga esant tokiam pažeidimui (jeigu būtų konstatuotas šakų daromas neigiamas poveikis statiniams) spręsti dėl gyvatvorės, ąžuolų nupjovimo, ar pakaktų atsakovę įpareigoti pašalinti į ieškovo sklypą įsiskverbusias šakas bei ataugas.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad teismas, gindamas savininko teises pagal negatorinį ieškinį, tenkina savininko reikalavimus ta apimtimi, kiek konkrečiu atveju reikia, t. y. veiksmingai pašalina savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
56. Tenkindamas ieškinį teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas sprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami. Teismas gali susidurti su situacijomis, kai negatorinio ieškinio reikalavimai suformuluoti netinkamai, t. y. arba labai abstrakčiai, arba labai detaliai ir konkrečiai. Tokiais atvejais teismas įvertina, kad ieškiniu siekiama pašalinti savininko teisių pažeidimus, ir taiko proporcingas savininko teisių gynimo priemones. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas apsisprendžia, kokios priemonės turi būti įformintos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jos turi užtikrinti, kad savininko teisių pažeidimą sukeliančios aplinkybės būtų pašalintos. Kito, nei nurodyta ieškinyje, savininko teisių gynimo būdo pritaikymas nelaikomas ieškinio ribų peržengimu, nes pačiu negatoriniu ieškiniu siekiama apginti savininko teises. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 8 straipsnyje reglamentuotą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, teismas turi su bylos šalimis aptarti savininko galimo teisių gynimo būdo parinkimą.
57. Pripažintina, kad sprendžiant, ar tikslinga įpareigoti atsakovę nukirsti/nupjauti ginčo želdinius, turėtų būti svarstoma, ar tai yra proporcinga priemonė padarytam ieškovo teisių pažeidimui, ar nebūtų neproporcingai suvaržytos atsakovės teisės, ar ieškovo teisėms apginti neužtektų taikyti kitas priemones (pvz. įpareigoti atsakovę apgenėti ąžuolus, kad jų šakos nepatektų į ieškovo sklypo ribas, sutrumpinti gyvatvorę, įpareigoti nupjauti atšakas). Nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojama aplinkybė, kad ąžuolai yra priskirtini saugotiniems medžiams (kas nustatyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-10-29 patikrinimo aktu), vieną jų specialistų net siūloma įtraukti į Gamtos paveldo registrą.
58. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
59. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylos dalį, dėl kurios teiktas apeliacinis skundas, iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Tai sudaro pagrindą perduoti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą.
61. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, naikintina ir byla šioje dalyje grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje klausimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovė E. S. įpareigota nupjauti gyvatvorę bei 5 ąžuolus jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo A. B. žemės sklypu, panaikinti ir bylą šioje dalyje bei klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje neskundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.