Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Albertui Kilevičiui,

nedalyvaujant institucijos, teikiančios byloje išvadą - Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei E. S. dėl įpareigojimo nukirsti keliančius pavojų medžius, institucijos, teikiančios byloje išvadą - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos bei Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismui sprendžiant šalių ginčą yra būtina nustatyti, ar ginčo želdiniai nekelia pavojaus ieškovui ir jo šeimos nariams, ieškovo žemės sklype esantiems statiniams ir pastatams. CK. 1.137 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teisę į gynybą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo teisę gyventi saugioje aplinkoje bei jam nuosavybės teise priklausančius pastatus nuo atsakovės sklype augančių želdinių poveikio nuo 2012 metų gynė neteismine tvarka. Ieškovas administracine tvarka kreipėsi į Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, kad atsakovė būtų įpareigota nugenėti į jo sklypą užaugusias medžių šakas. Komisija 2012-06-14 protokole konstatavo, kad ąžuolų šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę ant gyvenamojo namo ir ūkinio pastato turi būti nugenėtos. (el. b. l. 35) 2015-11-25 Komisijos protokole yra konstatuota, kad apatinės medžių šakos, užaugusios į kaimyninio sklypo pusę, darančios žalą kaimynų pastatams, kaimynams tarpusavyje susitarus turi būti nugenėtos. (el. b. l. 36-37) Šalių ginčas buvo sprendžiamas ir 2019-05-22 Komisijos posėdyje. (el. b. l. 117)

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių besiribojantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šalių žemės sklypai turi vieną bendrą ribą, ties kuria ieškovės žemės sklype viena linija yra pasodinti įvairūs želdiniai, kuriuos prašo pašalinti ieškovas. Tiek byloje šalių pateikti įrodymai, tiek išvažiuojamo parengiamojo posėdžio metu užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pirmasis želdinys prie ieškovo ir atsakovės sklypų ribos yra gyvatvorė. Parengiamojo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad gyvatvorę ieškinyje įvardino krūmais 21 metro ilgio ruože. Gyvatvorė auga ant sklypų ribos, yra pakirpta (suformuotas lygus paviršius), tačiau jos atskyros atšakos yra perėjusios į ieškovo žemės sklypą (parengiamojo posėdžio garso įrašas nuo 2:50 val. iki 3:00 val.), žiūrint iš šono gyvatvorė yra lygiagrečiai su ieškovo gyvenamuoju namu. Antrasis želdinys yra ąžuolas, augantis prie pat sklypų ribos, nuo ieškovo gyvenamojo namo kampo 6,75 m atstumu (parengiamojo posėdžio garso įrašas nuo 3:25 val. iki 4.55 val.). Šio ąžuolo vainikas yra aukštas, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato. Trečiasis ir ketvirtasis želdiniai yra ąžuolai, augantys prie pat sklypų ribos, kurių kamienai prie kelmo yra susiglaudę, o paskui išsišakoja į du savarankiškus kamienus. Šių ąžuolų vainikai yra ganėtinai aukšti, tačiau į šalis nueina šakos, kurios auga virš ieškovo ūkinio pastato. Penktasis želdinys yra ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Šeštasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jos šakos yra virš ūkinio pastato. Septintasis želdinys yra didelis ąžuolas, kuris auga prie pat sklypų ribos prie pat ieškovo ūkinio pastato, o jo šakos yra virš ūkinio pastato. Aštuntas ir devintas želdiniai yra nestori, tačiau jau pakankamai aukšti uosiai, kurie auga netoli ieškovo ūkinio pastato, vos toliau nuo sklypų ribos. Dešimtasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat sklypų ribos ir dalis jos šakų nueina iki ieškovo ūkinio pastato. Vienuoliktas želdinys yra klevas, kuris auga prie pat ieškovo pirties, o jo šakos yra virš pirties stogo. Dvyliktasis želdinys yra liepa, kuri auga prie pat ieškovo pirties, o jos šakos yra virš pirties stogo. Už kelių žingsnių yra tryliktasis želdinys (liepa), kuri auga prie pat sklypų ribos ir yra pakrypusi į pirties pusę. Daugiau pastatų ieškovo žemės sklype palei sklypų ribą nėra. Toliau atsakovės žemės sklype yra pasodinta linija įvairių želdinių (liepos, eglės, klevai ir kt.), o ieškovo sklype žiūrint lygiagrečiai nuo sklypų ribos yra kelių metrų ruožas pievos, o po to dirva suarta. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame žemės sklypo plane irgi yra užfiksuota, kad nuo pirties prasideda ariama žemė. (el. b. l. 25)

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kuria pritaria, kad būtų pašalinti medžiai, kuriuos teismas sprendime įvardijo, kaip želdinius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (ąžuolai), Nr. 6 (liepa), Nr. 7 (ąžuolas), Nr. 10, Nr. 12 ir Nr. 13 (liepos), kadangi šie medžiai kelia pavojų ieškovo turtui.

Atsakovė aiškina, kad savo želdinius tinkamai prižiūri, be to, želdiniai jokio pavojaus nei ieškovui, nei jo turtui nekelia. Atsakovė į bylą pateikė 2019-11-15 Lietuvos dendrologų draugijos raštą „Dėl medžių būklės ekspertizės“. (el. b. l. 126-127) Iš šio rašto matyti, kad Lietuvos dendrologų draugijos želdinių trijų ekspertų grupė 2019-11-11 vertino devynių medžių būklę atsakovės žemės sklype. Iš minėto rašto matyti, kad buvo vertinti būtent tie medžiai, kurių kirtimui pritarė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Rašte užfiksuota, kad ekspertai nustatė, jog vidutinis medžių aukštis yra 21 metras. Ekspertai pateikė išvadas: 1) medžiai yra saugotini, sveiki, nekelia jokio pavojaus, dėl to jokiu būdu negalima kirsti; 2) šakas, kurios yra labai arti ar liečiasi prie ūkio pastato stogelio, reikia genėti, taip pat, reikia išpjauti sausas šakas, kurios yra virš stogelio; 3) storiausią ir seniausią ąžuolą reikia įtraukti į Gamtos paveldo registrą.

Iš Lietuvos dendrologų draugijos internetinėje svetainėje http://www.dendrologai.lt/istatai esančio 2017-03-28 įstatų projekto matyti, kad draugija yra laisvanoriška savarankiška mokslinė visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos piliečius - specialistus ir praktikus, besidominčius savaiminės ir svetimžemės dendrofloros įvairove, moksliniais tyrimais, dauginimu ir platinimu. 2017-03-28 įstatų projekto 2.2.8. punktas numato, kad draugija atlieka ekspertizes suinteresuotoms įstaigoms ir asmenims įvairiais dendrologiniais klausimais. Taigi, nors 2019-11-15 Lietuvos dendrologų draugijos raštas „Dėl medžių būklės ekspertizės“ ir nėra eksperto išvada civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme, šiame rašte užfiksuotos aplinkybės yra teismui vertinga informacija, kadangi jo rengėjai 2019-11-11 buvo nuvykę į vietą ir apžiūrėjo medžius. Vizuali želdinių apžiūra leidžia išoriškai įvertinti jų būklę, tačiau teismo įsitikinimu negalima daryti kategoriškos išvados, kad tokie dideli želdiniai per savo aukštį nėra pažeisti vidinio puvinio (parazitinių organizmų), o juo labiau, kad jų visos šaknys yra gyvybingos bei tvirtos. Patys dendrologų draugijos nariai 2019-11-15 rašte yra pripažinę, kad medžiai turi sausų šakų, ko neturėtų būti, jei apžiūrėti želdiniai išties tokie sveiki ir gyvybingi, kaip, kad tvirtinama minėtame rašte. Taigi, teismas vertina Lietuvos dendrologų draugijos surinktus duomenis apie ginčo želdinių išvaizdą, rūšį, apimtį, aukštį ir kt., tačiau jokiu būdu nesutinka su padarytomis išvadomis, kad apžiūrėti želdiniai nekelia jokio pavojaus. Čia būtina pažymėti ir tai, kad Lietuvos dendrologų draugijos nariams, kurie atliko medžių apžiūrą ir surašė išvadą, jog medžiai nekelia jokio pavojaus, nebuvo žinomos kitos reikšmingos aplinkybės, kurias nustatė bylą išnagrinėjęs teismas.

Teismui yra suprantamas žmogiškas atsakovės noras išsaugoti visus ginčo želdinius. Atsakovės sklype augantys medžiai yra sodinti atsakovės tėvų, todėl suprantama, kad jie atsakovei yra brangūs, tačiau tai negali būti pagrindas juos iškelti aukščiau ieškovo interesų, o juo labiau paneigti ieškovo ir šeimos teisės gyventi saugioje aplinkoje. Teismo sprendime jau aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo žemės sklype esančių želdinių, kurie auga prie pat sklypo ribos su ieškovo žemės sklypu, ilgą laiką tinkamai neprižiūri. Šiuo aspektu atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog tai, kad sodinant želdinius galimai išvis nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo ir želdiniai buvo pasodinti laikantis kaimo tradicijų, neatleidžia jos nuo pareigos šiuo metu tinkamai prižiūrėti želdinius pagal galiojančius teisės aktus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo situacija labai nukrypsta nuo šiuolaikinio želdinių veisimo standarto, kuris yra orientuotas į besiribojančių žemės sklypų savininkų teisių užtikrinimą bei tinkamų želdinių veisimo sąlygų sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad jau aptartame teisiniame reglamentavime nėra atskirai pasisakyta apie miško medžių (ąžuolai, klevai, uosiai, liepos) sodinimo atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaip žinia, miško medžiai gali užaugti gerokai aukštesni ir platesni nei stambūs vaismedžiai (ką patvirtina ir šioje byloje nustatytos aplinkybės), todėl nėra logiška, kad jų sodinimo atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos yra tie patys.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad želdiniai, kurie teismo sprendime įvardinti numeriais nuo 1 iki 13 imtinai turi būti pašalinti, kadangi auga per arti sklypų ribos, kelia pavojų žmonėms, statiniams ir pastatams (Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Želdinys Nr. 1 (gyvatvorė), kaip jau minėta auga lygiagrečiai su ieškovo gyvenamuoju namu ant sklypų ribos bei atžalomis pereina į ieškovo žemės sklypą. Nuo gyvatvorės iki ieškovo gyvenamojo medinio namo yra kelių metrų atstumas, todėl šis želdinys sulaiko drėgmę ir kenkia ieškovo namui. Želdinys Nr. 2 (ąžuolas) auga vos 6,75 metro atstumu nuo ieškovo gyvenamojo namo ir yra apie 21 metro aukščio. Kiti želdiniai nuo Nr. 3 iki Nr. 13 (išskyrus du nestorus uosius (Nr. 8 ir Nr. 9)) yra vidutiniškai 21 metro aukščio medžiai, kurie auga prie pat ieškovo pastatų. Mažu atstumu ar prie pat pastatų augantys medžiai savo šakomis (kamienais) daro neigiamą poveikį pastatų stogams ir sienoms, o medžių šaknys gadina pastatų pamatus. Toks medžių poveikis daro tiesioginę nuolatinę žalą ieškovo pastatams. Taip pat, teismas laiko, jog dėl per arti augančių didelių medžių kyla potencialus pavojus ir pačiam ieškovui bei jo šeimos nariams, kadangi ieškovo kiemo dalis kur nuolat vaikšto žmonės yra arba po medžiai, arba visai šalia jų. Tikimybė nukentėti nuo šio potencialaus pavojaus šaltinio smarkiai išauga audrų ir kitų gamtos stichijų metu. Iš viešai prieinamoje interneto paskyroje https://pagd.lrv.lt/lt/gaisru-ir-gelbejimo-darbu-statistika/2019-m-2 patalpintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2019 m. Gaisrų ir gelbėjimo darbų statistikos analizės matyti, kad 2019 m. ugniagesiai gelbėtojai 4411 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje. Iš jų 1560 darbų – techninė pagalba, dažniausiai užgriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas – 1323 darbai, ypač jų skaičius buvo išaugęs birželio (232) ir kovo (208) mėnesiais (ataskaitos 25 lapas). Šie vieši duomenys taip pat patvirtina, jog tiek pastatai, tiek žmonės gali nukentėti nuo krentančių medžių šakų, ar net pačių išverstų (nulaužtų) medžių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas su šeima nuolat gyvena ginčo vietoje, o atsakovė savo procesiniuose dokumentuose adresą korespondencijai nurodo (duomenys neskelbtini), be to, savo žemės sklypą nuo 2014-04-23 iki 2020-12-31 yra išnuomojusi. (el. b. l. 86) Taip pat, teismui yra akivaizdu, jog ieškovas pagrįstai skundžiasi vasaros metu jo kiemą savo lapija užgožiančių medžių pavėsiu bei susidarančia drėgme. Nuo medžių į ieškovo sklypą krentantis didžiulis šešėlis matosi ir viešai prieinamoje interneto paskyroje https://www.regia.lt/map/kupiskio_r?lang=0, kurioje yra patalpintos ginčo vietovės ortofo.

Kaip jau buvo minėta ieškovas ieškinyje prašo želdinius pašalinti kartu su šaknimis. Parengiamojo posėdžio metu teismas apžiūrėjęs medžius nustatė, kad želdiniai sprendime įvardinti numeriais nuo Nr. 2 iki Nr. 13 neturi vizualiai matomų antžeminių šaknų, kurios nueitų į ieškovo sklypo pusę. Želdiniai, kuriuos teismas šiuo sprendimu įpareigoja nukirsti (ąžuolai, liepos, klevas ir uosiai) neturi savybės duoti gyvybingų atžalų iš kelmo, t. y., medžių kelmai praėjus kuriam laikui savaime sunyksta. Be to, nėra racionalu medžius šalinti kartu su šaknimis, kadangi išrovus medžius liks didelės duobės, kurioms užlyginti bus reikalingas papildomas gruntas bei grunto paskleidimas (išlyginimas) rankiniu būdu ar su technikos pagalba. Kitas aspektas, yra tas, kad medžių šaknys yra ir po pastatų pamatais, todėl yra tikimybė, jog raunant kelmus gali būti pažeisti pamatai ar net patys pastatai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog teismo sprendime nurodyti želdiniai turi būti tik nupjauti (paliekant protingo aukščio kelmus). Ieškovo reikalavimas pašalinti želdinius kartu su šaknimis yra perteklinis ir nėra tenkintinas.

Kiti atsakovės žemės sklype augantys želdiniai, kuriuos prašo pašalinti ieškovas nekelia jam pavojaus ir jo pastatams jokios žalos nedaro. Ieškovas teigia, kad dėl želdinių poveikio iš vykdomos ūkinės veiklos negauna tokios naudos, kokią galėtų gauti dirbdamas pakankamai derlingą savo žemę. Teismo įsitikinimu, naudos gavimas iš ūkinės veiklos yra neatsiejamas nuo daugybės kitų faktorių (pavyzdžiui, gamtinių (oro) sąlygų, sėklų kokybės, augalų priežiūros ir t. t.), todėl nėra pakankamo pagrindo daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas iš vykdomos ūkinės veiklos negauna tokios naudos, kokią galėtų gauti, tik dėl želdinių poveikio. Pažymėtina ir tai, kad pašalinus teismo sprendime nurodytus želdinius, ieškovo sklypas taps žymiai šviesesnis ir sausesnis, kas turėtų teigiamai veikti ieškovo auginamas kultūras.

Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. (el. b. b. l. 50-51) Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro 425 Eur (advokato užmokestis). Atsakovė bylą nagrinėjant teisme naudojosi privataus atstovo advokato padėjėjo teisine pagalba (el. b. l. 63), kurios išlaidos yra 700 Eur. (el. b. l. 129-134) Už ieškinio reikalavimą yra mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Nagrinėjant bylą patirta 5,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismo nuomone, yra tikslinga laikyti, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinti 50 %, kadangi leidus nukirsti 13 vienetų želdinių pradedant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiant už ieškovo pirties esančia liepa, maždaug pusė ieškovo žemės sklypo bus apsaugota nuo atsakovės sklype augusių želdinių poveikio. Tokios proporcijos teisingumu galima įsitikinti pažiūrėjus į ieškovo sklypo brėžinį. (el. b. l. 25) Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba, iš atsakovės į valstybės biudžetą yra priteistinas 37,50 Eur žyminio mokesčio, 212,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis) bei 2,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas privalo atlyginti 50 procentų atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y., 350 Eur. Ieškovo daliai tenkančios procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidos yra atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo A. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, nupjauti 13 (trylika) vienetų vienas po kito augančių želdinių nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės: gyvatvorę, ąžuolą, ąžuolą, ąžuolą, ąžuolą, liepą, ąžuolą, uosį, uosį, liepą, klevą, liepą, liepą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763(duomenys neskelbtini), bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 2,55 Eur (du eurus ir 55 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas – 5660) bei 212,50 Eur (du šimtus dvylika eurų ir 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.