Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. ir atsakovo R. V. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1311-476/2015 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. V. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Raseinių rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą, prašydama dukterų M. V., gim. (duomenys neskelbiami) ir A. V., gim. (duomenys neskelbiami) , gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje; pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi nustatytą išlaikymo dydį M. ir A. V. priteisiant iš atsakovo R. V. materialiniam nepilnamečių dukterų išlaikymui po 145 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukterų pilnametystės; priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavesti valdyti ir tvarkyti R. P.; priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, suteikiant antrinę teisinę pagalbą R. P..Ieškovė nurodė, kad kurį laiką po teismo nutarties priėmimo, atsakovo R. V. teikiamų lėšų pakako dukterų išlaikymui, tačiau paskutiniu metu dėl valiutos pasikeitimo šalyje ženkliai padidėjo visų prekių ir paslaugų kainos, todėl dukrų išlaikymui reikalinga daugiau lėšų. Be to, atsirado papildomų išlaidų, kadangi dukra M. V. pradėjo lankyti mokyklą. A. V. šiuo metu lanko darželį, už kurį taip pat reikia mokėti po 20-30 Eur priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus. Nurodė, kad su dukromis gyvena dviejų kambarių bute, jos aprūpintos būtiniausiomis reikmenimis, todėl prašė jų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Dėl bendravimo su dukromis ginčo tarp šalių nėra, ieškovė leidžia atsakovui pasiimti dukras tada, kai jis nori, todėl bendravimo tvarkos nustatyti neprašė. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad prašoma padidinti materialinio išlaikymo suma yra aiškiai per didelė. Nurodė, kad R. P. gaunamas materialinio išlaikymo lėšas naudoja neracionaliai. Prašė dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, kadangi jis turi nuosavą gyvenamąjį namą, gali užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas savo nepilnametėms dukroms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-10-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė M. ir A. V. gyvenamąją vietą su motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje, pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44-136/2012 pavirtintos taikos sutarties 1 punktą ir priteisė iš atsakovo R. V. materialinį išlaikymą jo nepilnametėms dukroms M. ir A. V. kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienai po 100 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos (2015-10-23) iki jų pilnametystės, materialinį išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė R. P., nuo 2015-10-23 nutraukė materialinį išlaikymo išieškojimą pagal 2012-01-17 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį, ieškinį dalyje dėl 145 Eur materialinio išlaikymo priteisimo atmetė, iš atsakovo R. V. priteisė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikai nuo mažens gyveno kartu su motina, tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, dukterys dar reikalauja nuolatinės motinos priežiūros, o tėvas sutinka, kad dukterų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl sprendė, kad nepilnamečių vaikų M. ir A. V. interesus ir poreikius geriausia patenkinti galės ieškovė, vaikų motina R. P., todėl jų gyvenamąją vietą nustatė su motina R. P. jos gyvenamojoje vietoje.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nepilnamečių dukrų M. ir A. V. poreikiai padidėjo, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su mokymusi, saviugda, sveikata, laisvalaikiu.Teismas sprendė, kad yra pagrindas pagal ieškovės prašymą iš dalies didinti taikos sutartimi patvirtintą 250 Lt (72,40 Eur) vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, o atsakovas R. V., būdamas darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį po 100 Eur kiekvienai iš dukterų išlaikyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. nesutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė tik į ieškovės klaidingą informaciją apie vaikų gyvenamosios vietos sąlygas ir vietą, nevertino jo atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodytų aplinkybių.Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, susijusius su išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymu, nevertino jo pablogėjusios turtinės padėties.Teismas nevertino aplinkybės, jog savo vaikų išlaikymu atsakovas rūpinasi geranoriškai ir tam buvo sudaryta taikos sutartis.Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, ir priteisti iš atsakovo R. V. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms M. ir A. V. periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nededa jokių pastangų įsidarbinti, nėra suinteresuotas gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jas dukrų išlaikymui. Teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino išlaikymo dydžio, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo.Teismas materialinį išlaikymą padidino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nors prašymas buvo pakeisti išlaikymo dydį nuo kreipimosi į teismą dienos.Teismas neatsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena nuolat, tenka didesnis aprūpinimo krūvis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. V. nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Sveikatos sutrikimai vaikams atsirado tik pakeitus jų gyvenamąją vietą, t.y. ieškovei su vaikais persikėlus gyventi į butą.Nuo 2002-07-26 atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį, kuriame ir dirba, be to stato namą, kurį pradėjo statyti kartu su ieškove, todėl dirbti kito darbo, iš kurio taip pat gautų pajamų, negali, šiuo metu jokių vertybinių popierių neturi.Ieškovė nepateikė tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina, jos gyvenamojoje vietoje, bei pakeistas iš atsakovo taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad M. ir A. V. yra ieškovės R. P. ir atsakovo R. V. dukros. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės R. P. ir atsakovo R. V. sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms M. ir A. V. periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo ieškinio teismui padavimo (2011-11-08) iki dukrų pilnametystės. Minėta taikos sutartimi šalys susitarė ir dėl atsakovo R. V. bendravimo su dukterimis tvarkos.Ieškovė, esant neišspręstam klausimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pasikeitus dukrų poreikiams, tiek M. V., tiek A. V. išaugus, M. V. ruošiantis pradėti lankyti mokyklą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su motina, jos gyvenamojoje vietoje, bei taikos sutartimi nustatytą išlaikymą padidinti iki 145 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko – atsiliepime į ieškinį prašė nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, jo gyvenamojoje vietoje, o taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį sumažinti iki 35 Eur kiekvienai dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukrų pilnametystės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.156 straipsnyje nustatyto tėvų valdžios lygybės principo, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog vaikų interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Byloje nėra duomenų dėl netinkamo ieškovės elgesio vaikų atžvilgiu, vaikai šalims pradėjus gyventi skyrium, liko gyventi su ieškove, iš bylos duomenų matyti, kad vaikai yra prisirišę prie mamos ir jos dėmesys yra jiems itin svarbus dėl jų mažo amžiaus. Abi dukros M. ir A. V. gyvendamos su ieškove, turi tinkamas sąlygas mokytis ir užsiimti užklasine veikla. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir nesutiko, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, tačiau reikalavimo, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė, todėl darytina išvada, kad šių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė išimtinai tik į ieškovės galimybes ir jos pateiktus įrodymus, užtikrinti vaikams labiausiai jų interesus visapusiškai vystytis užtikrinančią aplinką. Kadangi byloje nenustatyta, kad ieškovės elgesys yra netinkamas ar priešiškas vaikų interesams ir poreikiams, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina visiškai atitinka jų interesus (CPK 185 str.). Atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių paneigti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 12, 178 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas R. V. ginčija įrodymų vertinimą, teigdamas, kad teismas nevertino pablogėjusios jo turtinės padėties, o ieškovė neįrodė išaugusių vaikų poreikių. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių dukrų M. ir A. V. poreikiai po Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi pavirtintos taikos sutarties, kuria išlaikymas kiekvienai dukrai buvo nustatytas po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį, pasikeitė, t.y. padidėjo, kadangi dukroms yra atitinkamai 7 ir 5 metai, jos išaugo, viena iš jų pradėjo lankyti mokyklą, kita lanko darželį, M. V. turi papildomų poreikių dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir lavintinų gabumų, mergaitėms atsirado sveikatos problemų, joms diagnozuota juvenalinė skoliozė, taikomos kineziterapinės procedūros, be to, dėl per tris metus pasikeitusios ekonominės situacijos didėja ir kitos vaikų išlaikymo išlaidos (maistui, rūbams ir pan.), dėl ko taikos sutartimi nustatyta išlaikymo suma (250 Lt (72,40 Eur) per mėnesį kiekvienam vaikui) tapo nepakankama net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti iš apelianto priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.Aplinkybė, jog savo vaikų išlaikymu atsakovas R. V. rūpinasi geranoriškai ir šalys buvo sudariusios taikos sutartį, šiuo konkrečiu atveju nelaikytina lemiančiu veiksniu, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl ligos, sunkios materialinės padėties ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas padidino priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad ši suma mažesnė nei ½ MMA, taigi ieškovei bet kokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Be to, pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas R. V. yra darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis pajamas iš ūkinės veiklos, neturintis kitų išlaikytinių, nenustatęs jokių objektyvių priežasčių dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, nustatė vaikams reikalingą didesnį išlaikymo dydį. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino subjektyvių veiksnių, dėl kurių atsakovas galėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šiuo atveju tai nėra lemiantis veiksnys, dėl kurio pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti didesnį iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį nei priteisė.Apeliantė R. P. teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteistino išlaikymo dydžio, tačiau sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė atitinkamą iš tėvo priteistiną išlaikymo dydį.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Ieškovė R. P. prašė išlaikymo dydį pakeisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pakeistas išlaikymo dydis priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo momento, todėl ši sprendimo dalis patikslintina ir didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t.y. nuo 2015-07-23. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

Dėl procesinės bylos baigties.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino vaikų poreikius ir jų santykį su tėvų turtine padėtimi bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš atsakovo R. V. išlaikymą nepilnametėms dukroms po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinus nei ieškovės R. P., nei atsakovo R. V. apeliacinių skundų, atsižvelgiant į tai, kad šalims yra teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-10-23 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad išlaikymas nepilnametėms dukroms M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai mokant periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį, priteisiamas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos (2015-07-23) iki vaikų pilnametystės.