Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-05-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-247-903/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-26
Bylos Nr.
II-247-903/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00183-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
K. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-247-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00183-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl VĮ Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-666-2025, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. sausio 3 d. automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-2026-2025 K. J., pasiūlant iki 2025 m. vasario 2 d. sumokėti 300 Eur baudą, už tai, kad jis, būdamas UAB „B.“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Bendrovė) vadovu, iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-666-2025 K. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, paskirta 615 Eur bauda.

Šalies argumentai

K. J. skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą. Skunde nurodyta, kad UAB „B.“ įm. k. 141621079, kuriam vadovavo, buvo sustabdyta veikla nuo 2023 m. spalio 10 d. Šiemet 2025 m. sausio 3 d. gavo pranešimą ir administracinio nusižengimo protokolą. Kadangi yra jūrininkas, buvo jūroje, o anksčiausiai galėjo atvykti tik grįžęs, t. y. po 7 dienų. Nuvykus į VMI padalinį Klaipėdoje 2025 m. sausio 10 d. registruotu vizitu 11.20 val., patvirtino, jog įvykusi klaida ir specialistės, negalėjo pasakyti, kodėl sistema suformavo šią baudą, nes įmonės veikla sustabdyta teisingai. Tą pačią dieną, 2025 m. sausio 10 d., apie 12.30 val., buvo nuvykęs į VĮ Registrų centrą Klaipėdoje. VĮ Registrų centro darbuotoja patvirtino, kad įmonės veikla sustabdyta teisingai, deklaruota taip pat viskas korektiškai. Nuo 2023 m. spalio 10 d. jokio priminimo ar pranešimo dėl nepateiktų finansinių ataskaitų nėra gavęs elektroniniu paštu ar kitu būdu.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. UAB vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėjome, šiuo atveju K. J., būdamas Bendrovės vadovu, 2023 metų Bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskirdamas K. J. 615 Eur baudą. Akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių (Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Tai, kad Bendrovės veikla nuo 2023 m. spalio 10 d. sustabdyta, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje (buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės veiksmai) būtų organizuoti ir atlikti laiku ir nesudarytų kliūčių atlikti laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5079-271/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais ir tai nelaikytina mažareikšmiu pažeidimu, kaip kad mano Pareiškėjas. Pažymėtina, kad Bendrovė nėra likviduojama ir tai nesudaro pagrindo Bendrovės vadovui nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui, net gi jei Bendrovės veikla sustabdyta. Analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog kai apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama VMI ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų, toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6203-1017/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1003-1082/2020 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad K. J. nuo 1997 m. gruodžio 4 d. eina Bendrovės pareigas. Registrų centras pažymi, kad Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl būdamas Bendrovės vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent K. J., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad K. J. yra kaltas ir tai nepanaikina įmonės vadovo atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, Bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Taigi, Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai būtų laiku pateikti Registro tvarkytojui. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju priimant Nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda – bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. J. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, Nutarimu K. J. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. 615 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusižengimų. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Ūkio subjektai privalo savalaikiai atlikti veiksmus, taip, kaip tai numato imperatyvios įstatymo nuostatos, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita Registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), o kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius Registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, įtvirtintos ANK 22 straipsnyje, bet ir teisingumo principo.

Teismo posėdžio metu K. J. prašė tenkinti jo skundą ir panaikinti Institucijos nutarimą. Paaiškino, kad prisipažįsta, jog laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Nepateikė dėl to, kad nežinojo, nes buvo sustabdyta įmonės veikla. Įmonė veiklą vykdė 25 m., tuos rinkinius teikdavo buhalterė. Veiklą vykdė iki 2023 m. spalio mėnesio. Jis yra vienintelis akcininkas. Šiai dienai, balandžio mėn. pabaigoje, yra pateikę rinkinius už 2023 m. ir 2024 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB „B.“ steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „B.“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Iš pateikto JAR išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „B.“ vienintelis akcininkas ir bendrovės vadovas yra K. J.. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas, t. y. K. J..

Kadangi K. J. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu K. J. už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 615 Eur bauda yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui. Teismo posėdžio metu K. J. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia. K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jau pateikė VĮ Registrų centrui privalomus dokumentus, tai patvirtina jo pastangas ištaisyti susidariusią situaciją ir laikytis teisės aktų reikalavimų, anksčiau už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą baustas nebuvo, dirba.

Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas asmuo turi įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino gan griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Esant išdėstytam, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad laiku nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, K. J. padarė tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, už kurį jam būtų tikslinga skirti 615 Eur baudą, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas K. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus. Teismo nuomone, 200 Eur baudos paskyrimas K. J. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

K. J. skundą tenkinti iš dalies.

VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-666-2025 pakeisti, sumažinant K. J. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – dydį iki 200 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus