Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti Olandijoje, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) Olandojoje, deklaravusi išvykimą į Nyderlandus (t. y. Olandiją), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. O. 2018 m. balandžio 21 d. apie 10.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje su M. D. g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimą tuo, kad sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalojo motociklo „Yamaha“ vairuotoją R. A., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nukentėjusysis R. A. teisme parodė, jog jis mano, kad jo sveikatos būklė bus tokia visada. Taip sakė daktarai. Po avarijos yra pažeisti stuburo nervai, kurie neatsistato. Jie yra nutraukti. Niekas nepasakys, ar jis pasveiks. Tik jam pasakė, kad jis nevaikščios. Tęsia gydymą. Bando sportuoti, vietoj garažo buvo priverstas įsirengti sporto salę. Kas rytą su žmona tampo kojas. Kas metai reikia eiti į neįgalumo komisiją. Gauna pensiją ir neįgalumo išmoką, iš viso ­ – nepilnai 500 eurų. Neįmanoma pinigais įvertinti tai, kas įvyko. Prie jo turi būti šalia žmona, ji negali dirbti. Prisiima materialinę atsakomybę tuo, kad prašo tik 50 000 eurų. Tailande stuburo operacija kainuoja 100000 eurų. Jei nebūtų viršijęs greičio, gal tos pačios pasekmės būtų buvę. Jis 27 metus vairuoja. Važinėjo mopedu. Moka važiuoti motociklu. Turi B, E vairuotojo kategorijas. 600 cm³ šio motociklo variklio darbinis tūris, motociklas buvo draugo. Jis nejaučia 70 procentų kūno. Nevaldo kūno nuo bambos žemyn – tai yra ir gamtiniai reikalai, ir kt. Leidžiasi „(duomenys neskelbtini)“ ampules. Dabar didina vaistų dozę, po to reikės laikyti ją pastovią, o vėliau ­­– mažinti. Geria visokius vaistus, kai pradeda skaudėti. Jo darbingumas – 20 procentų. Gal jis pablogės. Po įvykio jo ir šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Nenuvyksta į vaikų šventes mokykloje. Vaikams matyti tėtį luošą – baisu. Jam gėda išvažiuoti į gatvę. (duomenys neskelbtini)nėra. Apie pramogas nėra ką kalbėti. Anksčiau sportavo neprofesionaliai ­– krepšinis, baseinas. Iki įvykio vertėsi statybų verslu. Dabar į objektą negalės patekti su vežimėliu. Laukia vežimėlio, pagaminto specialiai jam, kuris kainuos 2000 eurų. Žmona dėl jo išėjo iš darbo. Reikalinga jos pagalba buityje, važiuojant pas gydytojus, įlipant į lovą ir pan. Tik po traumos ligoninėje praleido 6,5 mėnesio. Klinikose buvo mėnesį, po to – 5 mėnesius reabilitacijoje, po to dėl komplikacijų – pūslės uždegimo infekcijos – 1,5 mėnesio Klaipėdos ligoninėje. Tęsė reabilitaciją Palangoje. Kas mėnesį pirkosi tik procedūras po 10 dienų, kad būtų pigiau. Gydytojas rekomendavo reabilitaciją. Įvykio pasekmės jaučiasi kiekvieną dieną, naktį. Vartoja antidepresantus. Tuštinimasis vyksta kas 3 dienas su žmonos pagalba, naudojant pagalbines priemones. 3-4 valandas gali išsėdėti vežimėlyje. Po to reikia pagulėti. Prasėdi 6-8 valandas vežimėlyje. Nevaikščios, katerizavimas bus visą gyvenimą. Gali praeiti nugaros skausmai, jei praeis vaistų terapiją.Įvykio metu buvo su apranga, šalmu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Atsižvelgiant į tai, kad būtent kaltinamosios neatitinkantis KET elgesys ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kaltinamosios M. O. veiksmai teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

M. O. padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą, veikdama nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto būdama neteista, visiškai prisipažino ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamosios veiksmais yra padaryta žala nukentėjusiajam. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam R. A. kaltinamosios M. O. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, o taip pat ir neturtinę atlygino draudimo bendrovė. Nukentėjusysi R. A. kaltinamosios atžvilgiu yra pareiškęs patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 162–167), kuriame dalies reiškiamų reikalavimų yra astsisakęs (3 t., b. l. 4) ir galutinis kaltinamajai reiškiamas reikalavimas yra dėl 51 924 eurųneturinės žalos atlyginimo, kadangi draudimo išmokėta suma nepadengia jam padarytos neturtinės žalos. Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pakanka, kad kaltininkas bent iš dalies atlygintų ar pašalintų padarytą žalą. Įstatymas šiuo atveju nereikalauja visiško žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi būti pašalinta ar atlyginta, todėl būtent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar pašalintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su kaltinamąja pagrindu privalo atlyginti žalą esant draudiminiam įvykiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmokėjo nukentėjusiajam 824,26 eurus turtinei žalai atlyginti už medikamentų įsigijimą bei 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 159–160), o taip pat VSDFV sumokėjo 2 902,80 eurų ir 13 993,10 eurų valstybinei ligonių kasai jų patirtos žalos atlyginimui bei įvykio metu nepataisomai sugadintos tranporto priemonės (motociklo) savininkui patirtą 3 518 turtinę žalą (2 t., b. l. 2–3). Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad kaltinamoji M. O. 2019-09-12 nukentėjusiajam sumokėjo 1 000 eurų žalos atlyginimo (3 t., b. l. 3). Esant šiems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žala iš esmės buvo atlyginta kaltinamosios draudiko, iš dalies ir pačios kaltinamosios, todėl teismas sprendžia esant nustatytą ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios M. O. asmenybę – administracine tvarka nebausta, priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas ­­ – duomenų nėra, turinti aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti užsienio valstybėje, jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, jos elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos (atlygino dalį žalos), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. O. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant I. O. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją M. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams I. O. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, ji dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kalta, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jai taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, teismas atsižvelgia ir nukentėjusiojo rizikingą elgesį – eismo įvykio metu tranporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialiosios teisės bei viršydamas leistiną greitį. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajai yra netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. A. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė jo naudai iš civilinių atsakovų M. O. (Civilinis atadskovas 1) ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (Civilinis atadskovas 2) priteisti 4 134,43 eurus turtinės ir 52 924 eurus neturtinės žalos, o o padarytos žalos dydžiui esant neaiškiam, nustatyti žalą teismui (2 t., b. l. 162–167). Vėliau nukentėjusysis, tai yra civilnis ieškovas R. A., atsižvelgdamas į tai, kad Civilinis atadskovas 2 priėmė sprendimą sumokėti 3 338,14 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti ir Civilinis atadskovas 1 sumokėjo 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, teismui pateiktu pareiškimu atsisakė nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų, tai yra nuo 4 134,43 eurus turtinės žalos priteisimo iš abiejų atsakovų ir 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš Civilinio atsakovo 1, ir teismo prašė šį atsisaktymą priimti , o iš Civilinio atsakovo 1 jam priteisti 5 1924 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 4).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios veiksmų. Tai reiškia, kad M. O. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamosios civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamoji M. O. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Byloje yra pateikti draudimo bendrovės rašytiniai paaiškinimai, taip pat nukentėjusiojo paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam R. A. civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje turtinę žalą atlygino, todėl R. A. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 4 134,43 eurus turtinės žalos atlyginimo atsisako ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti. Atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.

Nukentėjusysis patikslintu civiliniu ieškiniu (kuris dar kartą patkslintas pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo) taip pat prašo, be draudimo bendrovės jam jau išmokėtos 5 000 Eur neturtinės žalos sumo ir kaltinamosios sumokėtos 1 000 eurų neturtinės žalos sumos, priteisti iš kaltinamosios 51924 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios kaltės jis patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, dėl kurių jis gali judėti tik vežimėlio pagalba, jo kojos yra visiškai nejautrios, sutrikusi (duomenys neskelbtini) funkcija, jo darbingumas sudaro tik 20 procentų, jis patiria nuolatinį diskomfortą ir skausmą, kurį malšina medikamentais. Taip pat nurodo, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) gyvenimas iš esmės neįmanomas. Pažymėjo, kad jo namų aplinka iš esmės nepritaikyta neįgaliam asmeniu. Kaltinamosios veika jam sukėlė ne tik fizinį, bet ir emocinį sukrėtimą. Atkreipia dėmesį, kad jis turėjo iškęsti ilgą gydymo bei reabilitacijos procesą. Ieškovą dėl nežinomybės ištiko didelis emocinis šokas, nes jis nežino, kiek sėkmingas bus gydymosi procesas. Sužalojimai sukėlė didelę baimę dėl dalies kūno nejautros. Jis nuolat patiria nuolatinį nesaugumo jausmą ir baimę dėl savo sveikatos. Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad dėl jo sveikatos būklės jam būtina kitų asmenų pagalba, todėl jo žmona dėl jo išėjo iš darbo, ką teismo posėdyje patvirtino ir nukentėjusiojo sutuoktinė N. L..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas nurodant, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs daugybiniais kūno sumušimais, dešinės pusės šonkaulių lūžiais, dubens ir stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių kompresiniais skeveldriniais lūžiais su nugaros sąnarių raiščių pažeidimu, dėl kurių pastarajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Dėl to, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis neteko 80 procentų darbingumo, akivaizdu, kad eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, apribotos jo judėjimo galimybės, sumažėjo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą, laisvalaikio leidimo būdai, kankina nerimas dėl ateities, nuotaikų pokyčiai, jis negali apsieiti be kitų asmenų pagalbos.

Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad eismo įvykio metu padaryta žala sveikatai yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi, nukentėjusiojo kaltė, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šiuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013, 2K-418-222/2016, kt.).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nagrinėjamu atveju atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamoji M. O. eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, turėdama teisę vairuoti, jos transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamoji yra jauno ir darbingo amžiau, dirbanti, yra sveika, t. y. pajėgi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Tuo tarpu nukentėjusiojo R. A. veiksmus vertinant saugumo ir pavojingumo šioje konkrečioje eismo įvykio situacijoje požiūriu, teismas visų pirma pažymi, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, sustabdyti ją iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, tai yra motociklo vairuotojas R. A., įvykio metu važiavo viršydamas leistiną greitį 25 km/h (leistinas ­ – 50 km/h, važiavo 75 km/h), o be to, net neturėdamas teisės būti eismo dalyviu, kadangi neturėjo specialiosios teisės šios tranporto priemonės vairavimui. Teismas pažymi, kad šie jo pažeidimai nepaneigia kaltinamosios kaltės dėl eismo įvykio, tačiau vertintini kaip galėję turėti įtakos eismo įvykio metu kilusių padarinių mastui.

Kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra išmokėjusi 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kaltinamoji – 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusysis iš kaltinamosios prašo priteisti 51 924 eurų neturtinės žalos. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems esunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016; 2K-25-489/2017, 2K-110-699/2017,2K-359-697/2017, kt.). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė maksimalią išmoką, susijusią su neturtinės žalos dydžiu, tai yra 5000 Eur yra jau išmokėjusi nukentėjusiajam, kaltinamoji nukentėjusiajam yra sumokėjusi 1000 eurų neturtinės žalos, likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 9 000 (devynis tūkstančius) Eur (t. y. 15 000 (penkiolika tūkstančių) -6000 (šeši tūkstančiai), priteisina iš kaltinamosios M. O..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 134), paliktinas byloje saugojimui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis/civilinis ieškovas pateikė prašymą iš kaltinamosios jam priteisti 1 935 eurus už advokato šioje baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas (3 t., b. l. 2).

Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, surašytų procesinių dokumentų skaičių, juose išdėstomų motyvų apimtis, nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1 935 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies, jo naudai iš kaltinamosios priteisiant 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. O., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją I. O. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti nukentėjusiojo R. A. atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 4 134,43 eurus turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.

R. A. patikslintą ieškinį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisti iš M. O. 9 000 (devynis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo R. A. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. O. 1000 (vieną tūkstantį) eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo R. A. naudai.

Išaiškinti M. O., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kompaktinį diską su vaizdo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje saugojimui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).