- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2305-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01533-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Justneda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geica“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Justneda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geica“ ieškinį mažajai bendrijai „Justneda“ dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 863,04 Eur išlaidų už paslėptų automobilio defektų šalinimą ir 300 Eur išlaidų, patirtų ieškant taikaus susitarimo su atsakove.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. 20.20 val. su atsakove sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią iš atsakovės įsigijo 2012 m. rugsėjo 17 d. gamybos automobilį Fiat Ducato (toliau – Automobilis) už 4 400 Eur kainą. Atsakovė skelbime deklaravo, kad Automobilis yra be defektų. Ieškovė paaiškino, kad Automobilį ketina naudoti intensyviam krovinių pervežimui, todėl atsakovė privalėjo informuoti, jog yra didelė tikimybė, kad artimiausiu metu Automobilio dalys nustos veikti arba suprastės jų veikimo efektyvumas. Potencialius, tikėtinus Automobilio trūkumus atsakovė privalėjo įrašyti į Sutartį. Tačiau atsakovė sąmoningai suklaidino ieškovę, teigdama, kad Automobilis yra puikios būklės ir tokios būklės bus artimiausiu metu. Dėl to ieškovė Automobilį įsigijo.
3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. dėl pašalinių garsų Automobilio pakaboje ir netipinės perteklinės vibracijos kreipėsi į UAB „Rupega“, kuri atliko paslėptų defektų šalinimo darbus, pakeitė variklio pagalves. Tą pačią dieną Automobilio apžiūra ir paslėptų defektų iš pakabos elementų šalinimas buvo atliktas G. V. įmonėje. Ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. pristatė Automobilį į IĮ „Gerautus“, nes važiuojant staiga sukilo variklio apsukos. Variklio sustabdyti nepavyko, jis per išmetimo vamzdį pradėjo mesti daug dūmų, po kurio laiko užgeso. Automobilių remonto dirbtuvėse buvo nustatytas variklio defektas. Ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. įsigijo tvarkingą variklį ir turbiną.
4. Ieškovė informavo atsakovę apie paaiškėjusius paslėptus Automobilio defektus. Iš pradžių atsakovė sutiko iš dalies kompensuoti už paslėptus Automobilio defektus, tačiau vėliau atsisakė bendrauti su ieškove. Pokalbio telefonu 2020 m. lapkričio 17 d. metu atsakovės atstovas pripažino, kad buvo galima variklio defektui užbėgti už akių, taip pat pripažino, kad kažkada buvo keista variklio turbina. Tikėtina, kad toks variklio turbinos keitimas buvo atliktas pačiu pigiausiu būdu tam, kad būtų galima Automobilį parduoti kaip tvarkingą. Pokalbio metu atsakovė taip pat pripažino, kad remontavo pavarų dėžę. Yra didelė tikimybė, kad atsakovė nepaminėjo ir kitų defektų. Atsakovė pokalbio metu sutiko su 500 Eur kompensacija, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovė 2020 m. gruodžio 12 d. raštu nesutiko su Automobilio paslėptais defektais. Ieškovė 2020 m. gruodžio 15 d. pakartotinai teikė atsakovei pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 27 d. pakartotinai atsisakė pripažinti, kad pardavė Automobilį su paslėptais defektais.
Šalies argumentai
5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo parduotas tvarkingas, be jokių paslėptų defektų, Automobilis, kurį buvo galima eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį. Vėliau išryškėję transporto priemonės trūkumai galėjo atsirasti ir dėl pačios ieškovės kaltės, dėl netinkamos Automobilio priežiūros ar netinkamo jo eksploatavimo. Sutartyje užfiksuota, kad parduotas buvo ne naujas Automobilis, o naudotas – 2012 metų gamybos, 8 metų senumo. Dėl to ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas. Ieškovė turėjo suprasti, kad, įsigijus naudotą Automobilį su 828 428 km rida, galimai reikės investuoti papildomų lėšų, atlikti jo privalomus dalių pakeitimus, remonto darbus. Likus mėnesiui iki Sutarties sudarymo, atlikta Automobilio techninė apžiūra, kurios metu jokių trūkumų ar paslėptų defektų nenustatyta. Atsakovė sąžiningai informavo ieškovę, kad buvo remontuota Automobilio pavarų dėžė.
7. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovė prieš Sutarties sudarymą Automobilį nuvežtų į autoservisą. Ieškovė po Automobilio apžiūros pati nusprendė jį pirkti ir be apžiūros servise. Dėl to įsigyto naudoto Automobilio gedimo rizika tenka pačiai ieškovei, prieš tai įsitikinusiai jo tinkamumu. Ieškovė gerai žinojo, kad perka ne naują, o seną naudotą Automobilį, kuris ne kartą buvo remontuotas, kurį reikės ir pačiai ieškovei ateityje remontuoti. Automobilio trūkumai pasireiškė po dviejų mėnesių jo eksploatavimo. Šie trūkumai nebuvo paslėpti, nes atsakovė apie tokius trūkumus Sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti. Atlikta techninė apžiūra patvirtino, kad Automobilis atitinka techninius reikalavimus. Ieškovės nurodytų Automobilio trūkumų pobūdis yra einamojo remonto darbai, kurie įrodo, kad šie trūkumai negali būti laikomi buvusiais Sutarties sudarymo metu. Tokie defektai, kaip pašaliniai garsai pakaboje ir netipinė perteklinė vibracija, ieškovės galėjo būti pastebėti pirkimo metu. Ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros ir kvitai nepatvirtina, kad ieškovė nurodytas išlaidas patyrė taisydama būtent atsakovės parduotą Automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės MB „Justneda“ ieškovei UAB „Geica“ 1 655 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų, 37 Eur žyminio mokesčio; grąžino ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio; ieškovės prašymą priteisti 300 Eur teisinių išlaidų atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 1 189,61 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė Automobilio pirkimo metu atskleidė atsakovei, jog perka automobilį nuolatiniam krovinių pervežimui, intensyviai eksploatacijai, todėl reikalinga patvari ir tvarkinga transporto priemonė. Tiek skelbime, tiek pirkimo metu atsakovė informavo ieškovę, kad Automobilis yra tvarkingas, be defektų, buvo naudojamas kaip pakaitinis. Sutartyje nurodyta, kad Automobilis neturi defektų, nurodyti visi Automobilio duomenys: gamybinė markė, pavadinimas, identifikavimo numeris, rida ir t.t. Automobilio techninė apžiūra atlikta prieš mėnesį, 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. jis galėjo dalyvauti viešame eisme. Atsakovė informavo ieškovę, kad anksčiau buvo suremontuota Automobilio pavarų dėžė. Ieškovei pagrįstai susidarė įspūdis, kad Automobilis yra tvarkingas, su galiojančia technine apžiūra, todėl ji tikėjosi naudoti Automobilį pagal tiesioginę paskirtį ir tikslą – intensyviam krovinių pervežimui. Ieškovė prieš Sutarties sudarymą Automobilio techninės būklės autoservise netikrino.
10. Teismas pažymėjo, kad nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, jog parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis). Dėl to pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad, ieškovė, nepatikrinusi Automobilio, kuris buvo naudotas, būklės pirkimo metu, prisiėmė galimą riziką dėl galimų daikto trūkumų, atsiradusių po Sutarties sudarymo. Įrodymų, kad ieškovė netinkamai Automobilį prižiūrėjo ir eksploatavo ne pagal paskirtį, byloje nėra. Dėl to teismas šį atsakovės argumentą atmetė ir preziumavo, kad dėl Automobilio gedimų nėra ieškovės kaltės.
11. Teismas nesutiko ir su atsakovės argumentu, kad ieškovė, pirkdama naudotą Automobilį (8 metų senumo), negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas. Teismas nustatė, kad jau kitą dieną po Automobilio įsigijimo jis sugedo ir buvo taisomas, ieškovė patyrė 505 Eur remonto išlaidų. Dėl to ieškovė negalėjo naudotis Automobiliu pagal paskirtį. Ieškovės nurodyti ir 2020 m. rugsėjo 16 d. nustatyti Automobilio defektai yra neįprasti. Tai – paslėpti defektai, kurie sukėlė ieškovei nepatogumų naudotis pirktu daiktu ir sumažino daikto naudingumą, dėl jų ieškovė patyrė 505 Eur nuostolių, kurie priteistini iš atsakovės (pardavėjos).
12. Atsakovė neįrodė aplinkybių, mažinančių jos, kaip pardavėjos, atsakomybę už parduoto daikto kokybę. Nėra pagrindo svarstyti, kad ieškovė turėjo pastebėti Automobilio defektus, nes jie buvo neakivaizdūs ir pasireiškė tik kitą dieną po įsigijimo, jį eksploatuojant. Ieškovės teigimu, nepraėjus dviem mėnesiams po Automobilio pirkimo, 2020 m. lapkričio 12 d. užgeso variklis. IĮ „Gerautus“ automobilių remonto dirbtuvėse buvo nustatytas automobilio variklio defektas, o 2020 m. lapkričio 26 d. buvo pakeista Automobilio turbina ir variklis. Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. D., į bylą pateikti 2020 m. lapkričio mėnesio 3 garso įrašai. Teismas nesutiko su atsakovės prašymu šalinti iš bylos šiuos garso įrašus dėl to, kad padaryti neįspėjus atsakovės vadovo. Jokios asmeninės informacijos šiuose garso įrašuose nefiksuota, pokalbiai vyksta tarp Automobilio pardavėjo ir pirkėjų dėl šio Automobilio remonto ir jo išlaidų atlyginimo, t. y. dėl Sutarties. Dėl to teismas pripažino, kad garso įrašai gali būti leistina įrodinėjimo priemonė.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad nėra duomenų, jog visos ieškovės išlaidos patirtos remontuojant būtent iš atsakovės įgytą Automobilį, o ne kitą transporto priemonę. Taigi atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų visumos. Be to, pardavėja (atsakovė), gavusi pirkėjos (ieškovės) pretenzijas dėl Automobilio defektų, pasirinko pasyvią poziciją, ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovės pretenzijos pagrįstos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo (CK 6.200 straipsnis). Automobilio turbinos ir variklio pakeitimas nėra eksploatacinės išlaidos. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad poreikį pakeisti variklį ir turbiną lėmė Automobilio netinkamas eksploatavimas, nes tam patvirtinti nepateikta įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pardavimo metu Automobilio variklis ir turbina buvo netinkamos kokybės, t. y. su paslėptais defektais. Tačiau po dviejų mėnesių eksploatavimo juos reikėjo keisti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė patyrė 2 300 Eur nuostolių. Ši suma sudaro daugiau nei pusę Automobilio kainos (4 400 Eur), t. y. 52,27 proc. Automobilis yra gana nesenas (8 metų, 2012 metų gamybos). Ieškovė negalėjo tikėtis, kad po dviejų mėnesių Automobilio eksploatavimo reikės investuoti daugiau nei pusę šio Automobilio vertės, normaliai naudojant jį pagal paskirtį.
15. Teismas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti visą Automobilio variklio bei turbinos kainą, nes Automobilis buvo naudotas, 8 metų senumo. Pardavimo metu variklio bei turbinos resursas iš dalies buvo išnaudotas, tačiau, eksploatuojant normaliomis sąlygomis, neturėjo pasibaigti ir nusidėvėti. Dėl to atsakovę įpareigojo atlyginti ieškovei 50 proc. šių išlaidų, t. y. 1 150 Eur. Teismo vertinimu, ši suma yra proporcinga ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė.
16. Teismas ieškovei iš viso priteisė 1 655 Eur (505 Eur +1 150 Eur) Automobilio defektų šalinimo išlaidų. Ieškovės reikalavimą priteisti 1 058,04 Eur Automobilio remonto išlaidų pagal 2021 m. sausio 5 d. IĮ „Gerautus“ PVM sąskaitą-faktūrą atmetė, pripažinęs, kad tai – eksploatavimo išlaidos. Be to, ieškovė teismui nepateikė šių išlaidų apmokėjimo įrodymų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Atsakovė MB „Justneda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė ieškovei pardavė naudotą Automobilį, kuris buvo tinkamos kokybės ir tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Automobiliui 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. likus mėnesiui iki pardavimo, buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu jokių trūkumų ar paslėptų defektų nenustatyta. Automobilis buvo 8 metų senumo, jo rida – net 828 428 km. Šios aplinkybės rodė Automobilio nusidėvėjimo lygį. Dėl to Automobilis buvo parduotas už nedidelę kainą – 4 400 Eur. Pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokio Automobilio rinkos kaina yra maždaug 5 000 Eur. Ieškovė, pirkdama tokį Automobilį, už realią, nedidelę kainą, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujos transporto priemonės savininkas. Ieškovė turėjo suprasti, kad dėl nurodytos Automobilio ridos reikės investuoti papildomų lėšų, atlikti tam tikrus remonto darbus. Teismas nepagrįstai nesutiko su šiais atsakovės teiginiais.
17.2. Ieškovė Automobilį pirko iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Atsakovė atskleidė ieškovei apie Automobilį visas žinomas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad Automobilio trūkumai paaiškėjo jau kitą dieną po jo pardavimo. Ieškovės atstovas, prieš Sutarties sudarymą, apžiūrėjo Automobilį, užvedė jį ir pasivažinėjo. Taigi tokius trūkumus, kaip pašaliniai garsai pakaboje ir netipinė perteklinė vibracija, ieškovės atstovas galėjo nustatyti šios apžiūros metu. Atsakovė taip pat sutiko, kad, prieš ieškovei įsigyjant Automobilį, jis būtų nuvežtas į servisą apžiūrai. Tačiau ieškovės atstovas, apžiūrėjęs Automobilį, nusprendė jį pirkti ir be apžiūros servise. Atsakovė sudarė ieškovei visas sąlygas patikrinti Automobilio kokybę iki Sutarties sudarymo. Dėl to Automobilio gedimo rizika, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu, tenka pačiai ieškovei.
17.3. Ieškovė iš pradžių nesikreipė į atsakovę dėl paaiškėjusių defektų ir nereikalavo jų pašalinti, o iš karto juos šalino savo lėšomis. Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitoje-faktūroje nurodytą 300 Eur kainą sudaro alyvos, filtro ir variklio pagalvių keitimas. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad tepalus nusprendė keisti pats, o keisti variklio pagalves rekomendavo servise. Filtro ir alyvos keitimas nėra Automobilio defektai, o tik patirtos jo eksploatavimo išlaidos. Variklio pagalvės transporto priemonės naudojimo metu taip pat natūraliai dėvisi, todėl turi būti periodiškai keičiamos. Ieškovė neįrodė, kad Automobiliui tikrai reikėjo keisti variklio pagalves, kad jos neatitiko kokybės reikalavimų. Pakabos garsas ir variklio pagalvių keitimas nėra tarpusavyje susiję.
17.4. Teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė ieškovei 505 Eur Automobilio defektų šalinimo išlaidų, remdamasis 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Rupega” ir G. V. įmonės sąskaitomis-faktūromis. Šios sąskaitos neįrodo, kad jose nurodyti darbai buvo atlikti remontuojant Automobilį. Sąskaitose nenurodyta, kokiai transporto priemonei buvo keičiamos variklio pagalvės ir atliktas važiuoklės remontas. Internetinės svetainės „rekvizitai.lt“ išrašas apie ieškovę patvirtina, kad ieškovei priklauso keturios transporto priemonės. Taigi ieškovė galėjo remontuoti bet kurią iš jai, o galbūt netgi tretiesiems asmenims, priklausančių transporto priemonių.
17.5. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai neatskleidžia, kas yra mokėtojas, kam priklauso banko sąskaitos išrašas, iš kokios banko sąskaitos atliekami mokėjimai. Neaišku, kas patvirtino išrašų kopijas. Šie išrašai neįrodo, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitose nurodytas sumas sumokėjo pati ieškovė. Be to, išraše nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. atlikto pavedimo gavėja yra UAB „Rupeta“, nors turi būti UAB „Rupega“. Dėl to abejotina, ar toks pavedimas iš viso galėjo būti atliktas ir patvirtintas AB banko „Swedbank“.
17.6. Ieškovės pateikti 2020 m. lapkričio 26 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai nepatvirtina ieškovės patirtų 2 300 Eur dydžio išlaidų už variklio ir turbinos įsigijimą. Šie kvitai yra ne pinigų priėmimo, patvirtinantys mokėjimą už prekes, o prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, kurie atlieka tokią pačią funkciją, kaip ir sąskaitos-faktūros, bet neįrodo grynųjų pinigų priėmimo fakto. Kvituose net nėra įrašų „pinigus sumokėjau“, „pinigus gavau“. Kvituose ranka atlikti įrašai, tačiau neaišku – kieno. Įrašai „grynais“ skiltyje, kurioje turi būti įrašomas prekių (paslaugų) pirkėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė, nepatvirtina, kad ieškovė būtų sumokėjusi grynuosius pinigus. Kvituose nėra nurodyta, kokiai transporto priemonei įsigytas variklis ir turbina.
17.7. Automobilio variklio ir turbinos trūkumų negalima pripažinti paslėptais. Sutarties sudarymo metu tokių trūkumų nebuvo, atsakovė apie juos negalėjo žinoti. Sutarties sudarymo metu užfiksuota Automobilio rida buvo 828 428 km, tuo tarpu 2020 m. lapkričio 13 d. IĮ „Gerautus“ Transporto priemonės apžiūros akte užfiksuota rida yra 841 870 km. Taigi per du mėnesius ieškovė su Automobiliu nuvažiavo net 13 442 km. Dėl to Automobilio gedimas galėjo įvykti tiesiog dėl natūralaus jo detalių nusidėvėjimo. Ieškovė, pirkdama naudotą Automobilį, prisiėmė riziką, kad Automobilis gali turėti trūkumų.
17.8. Automobilį buvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – važiuoti. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės nuvažiuoti 13 442 km. Pardavimo dieną Automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas. Rimti Automobilio gedimai pasireiškė po dviejų mėnesių. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodyti gedimai, dėl kurių reikėjo keisti Automobilio variklį ir turbiną, atsirado iki Sutarties sudarymo, kad atsakovė nuslėpė šiuos gedimus. Ieškovė, tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d., telefonu susisiekė su atsakovės atstovu, nurodydama, kad Automobilis turi gedimą, ir, be jokių priekaištų, reikalavimų ar pretenzijų, tiesiog pasiteiravo, ar atsakovė žino, kur galima įsigyti tam tikras detales.
18. Ieškovė UAB „Geica“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1 655 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, radusi automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt atsakovės skelbimą apie parduodamą Automobilį, neturintį defektų, 2020 m. rugsėjo 15 d. Sutartimi įsigijo šį Automobilį už 4 400 Eur kainą. Kitą dieną po Sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d., ieškovė išgirdo pašalinius garsus pakaboje ir pastebėjo netipinę vibraciją. Dėl to tą pačią dieną pristatė Automobilį G. V. įmonei ir UAB „Rupega“ gedimui nustatyti ir remontui. Ieškovė už Automobilio važiuoklės remontą ir keturių variklio pagalvių pakeitimą nurodytoms įmonėms sumokėjo 505 Eur.
21. Ieškovei toliau naudojant Automobilį, 2020 m. lapkričio 12 d. variklis ėmė leisti daug dūmų, po to užgeso. Ieškovė kreipėsi į UAB „Autopretenzija“ konsultacijų ir į IĮ „Gerautus“ – dėl defektų nustatymo. IĮ „Gerautus“, remdamasi UAB „Autopretenzija“ rekomendacijomis, 2020 m. lapkričio 13 d. parengė Transporto priemonės apžiūros aktą, nustatė turbokompresoriaus veleno perkaitimą ir alyvos nesandarumą, dėl kurių alyva pateko į išmetimo sistemą, variklis neteko tepimo ir buvo pažeistas alkūninis velenas bei įdėklai, taip pat apskaičiavo preliminarius remonto kaštus – 3 333,90 Eur. Ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. iš S. S., veikiančio pagal verslo liudijimą, įsigijo kitą turbiną (230 Eur) ir variklį (2 070 Eur).
22. Ieškovė 2020 m. lapkričio 17-19 dienomis telefonu skambino atsakovei, nurodė nustatytus variklio ir turbinos gedimus, tarėsi dėl šių gedimų kompensavimo, tačiau atsakovė nesutiko geranoriškai atlyginti išlaidų dalies. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. teikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl Automobilio trūkumų, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 27 d. atsakymais nesutiko, kad Automobilis pardavimo metu turėjo trūkumų ir nesutiko atlyginti ieškovei nuostolių. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. paaiškėjusius Automobilio trūkumus pripažino paslėptais defektais, todėl iš atsakovės priteisė visas jų šalinimo išlaidas (505 Eur). Vertindamas 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškėjusius Automobilio trūkumus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šie trūkumai paaiškėjo tik praėjus dviem mėnesiams po Automobilio įsigijimo, jų šalinimo išlaidos sudaro daugiau nei pusę Automobilio kainos, todėl pripažino, jog 8 metų senumo Automobilis, eksploatuojant jį normaliomis sąlygomis, neturėjo visiškai nusidėvėti, ir priteisė ieškovei iš atsakovė pusę patirtų šių trūkumų šalinimo išlaidų – 1 150 Eur (2 300 Eur :2). Atsakovė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl pardavėjos (atsakovės) pareigos atlyginti pirkėjai (ieškovei) parduoto Automobilio trūkumų šalinimo išlaidas
24. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. paaiškėjusius Automobilio gedimus nepagrįstai pripažino paslėptais defektais, nes tai – tik Automobilio eksploatacijos pasekmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 50 proc. Automobilio variklio ir turbinos keitimo išlaidų, remdamasis aplinkybėmis, kad Automobilis sugedo po dviejų mėnesių nuo Sutarties sudarymo, o jo remonto kaina viršija pusę įsigijimo kainos. Pasak atsakovės, variklio ir turbinos trūkumų negalima laikyti paslėptais, tai – natūralus Automobilio nusidėvėjimas. Automobilis buvo tinkamas naudoti, nes 2020 m. rugpjūčio 19 d. jam buvo atlikta techninė apžiūra, patvirtinusi, kad jokių paslėptų trūkumų ir defektų Automobilis neturi, o ieškovė, pirkdama 8 metų senumo Automobilį su 828 428 km rida, turėjo suprasti, kad reikės investuoti papildomų lėšų remonto darbams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
25. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
26. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
27. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimus dėl pardavėjo atsakomybės už naudotos transporto priemonės ar jos dalių kokybę, yra gausi ir išplėtota. Pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat taikomi kokybės reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020 19 punktas).
28. Plėtodamas teismų praktiką dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad: pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus; antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to; trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas).
29. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi aptarta kasacinio teismo praktika, detaliai vertino šalių pateiktus duomenis apie Automobilio būklę jo pardavimo metu ir po pardavimo išryškėjusius jo defektus. Ieškovė jau kitą dieną po Automobilio įsigijimo patyrė 505 Eur išlaidų už važiuoklės remontą ir keturių variklio pagalvių keitimą. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad tepalų ir filtro keitimas susijęs su Automobilio eksploatacinėmis išlaidomis, taip pat ir variklio pagalvės gali natūraliai susidėvėti ir dėl to turi būti periodiškai keičiamos. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad nurodytas eksploatacines išlaidas ieškovė patyrė jau kitą dieną po Automobilio įsigijimo. Taigi būtent atsakovei naudojant Automobilį iki jo pardavimo jau buvo išeikvoti tepalai, sudėvėti filtras bei variklio pagalvės. Dėl to atsakovė, prieš parduodama Automobilį, turėjo pakeisti tepalus, filtrą, sudėvėtas variklio pagalves arba apie šiuos trūkumus informuoti ieškovę.
31. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. paaiškėjusius Automobilio trūkumus ieškovė turėjo pastebėti Sutarties sudarymo metu, o, nepatikrinusi Automobilio servise, turėtų pati prisiimti riziką dėl atsiradusių trūkumų. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
32. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis). Dėl to pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi šia kasacinio teismo praktika ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės atsakomybės už paaiškėjusius Automobilio trūkumus nepanaikina aplinkybė, jog ieškovė prieš Sutarties sudarymą nepatikrino Automobilio servise.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „Rupega“ ir G. V. įmonėje ieškovei buvo rekomenduota keisti Automobilio variklio pagalves, yra pakankama pripažinti, jog šios neatitiko kokybės reikalavimų. Transporto priemones remontuojančios įmonės prisiima atsakomybę už tinkamą Automobilio gedimo nustatymą ir jo pašalinimą. Kitokių duomenų, galinčių paaiškinti, kodėl kitą dieną po įsigijimo atsirado pašaliniai garsai Automobilio pakaboje ir vibracija, atsakovė nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kada paskutinį kartą buvo keisti Automobilio tepalai, filtras ir variklio pagalvės (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino aptariamus defektus paslėptais ir jų šalinimo išlaidas ieškovei priteisė iš atsakovės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
34. Aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. praėjus tik dviem mėnesiams po Automobilio įsigijimo, teko keisti turbiną ir variklį, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Automobilis tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Per šį laikotarpį ieškovė Automobiliu buvo nuvažiavusi 13 442 km, t. y. per dieną vidutiniškai apie 224 km. Taigi Automobilis nebuvo eksploatuojamas itin intensyviai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas variklio ir turbinos šalinimo išlaidas ieškovei iš atsakovės priteisė ne visas, o tik 50 proc. šių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad, praėjus itin nedaug laiko po Automobilio įsigijimo, ieškovei teko patirti remonto išlaidų, kurių suma sudaro daugiau nei pusę Automobilio įsigijimo kainos, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės pagrįstai priteisė pusę turbinos ir variklio šalinimo išlaidų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl ieškovės pateiktų dokumentų apie išlaidas, šalinant Automobilio trūkumus, vertinimo
35. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė savo teiginio, jog nėra duomenų, kad visas išlaidas ieškovė patyrė remontuodama būtent atsakovės parduotą Automobilį. Taip pat atsakovė teigia, kad teismas neįvertino, jog ieškovės pateikti sąskaitų išrašai ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai nepatvirtina, kad būtent ieškovė šiuose dokumentuose nurodytas sumas tikrai sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
36. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktiką įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).
37. Ieškovė pateikė teismui 2020 m. rugsėjo 16 d. G. V. įmonės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Serija GVE Nr. 0006247, kurioje nurodyta, kad ieškovė už važiuoklės remontą turi sumokėti 300 Eur, ir 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Rupega“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RUP 0026119, kurioje nurodyta, kad už keturias variklio pagalves ieškovė turi sumokėti 205 Eur.
38. Šių sąskaitų apmokėjimą ieškovė įrodinėjo 2021 m. kovo 19 d. sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), išrašais. Išraše, patvirtinančiame, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 18 d. 205 Eur sumokėjo UAB „Rupega“, iš tikrųjų nurodyta, kad gavėja yra UAB „Rupeta“. Tačiau bankiniam pavedimui atlikti svarbiausia yra tikslus gavėjo sąskaitos numeris. Aptariamoje sąskaitoje nurodytas gavėjos sąskaitos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su 2020 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. RUP 0026119 nurodytu UAB „Rupega“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) numeriu, taip pat išraše nurodyta, kad atsiskaitoma pagal sąskaitą-faktūrą RUP 0026119. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad toks ieškovės pavedimas iš viso negalėjo būti įvykdytas.
39. Ieškovės 2021 m. kovo 19 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė sumokėjo 300 Eur G. V. įmonei pagal sąskaitą-faktūrą GVE 0006247. Sutiktina su atsakove, kad ieškovės pateiktuose sąskaitos išrašuose nėra nurodytas pats mokėtojas bei jo sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), numeris. Tačiau tokiu pačiu 2021 m. kovo 19 d. sąskaitos išrašu ieškovė įrodinėjo ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. atsakovei sumokėjo 4 400 Eur. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo. Taip pat tokiu pačiu 2021 m. kovo 19 d. sąskaitos išrašu ieškovė patvirtino ir 87 Eur žyminio mokesčio mokėjimą už ieškinį nagrinėjamoje byloje Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodytas žyminis mokestis faktiškai buvo sumokėtas, jis apskaitytas teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Dėl to pripažintina, kad pateikti sąskaitų išrašai patvirtina faktiškas ieškovės patirtas išlaidas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
40. Ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais Nr. 11/16/1 ir Nr. 11/26 įrodinėjo, kad už pakeistą Automobilio turbiną sumokėjo 230 Eur, o už variklį – 2 070 Eur. Pateiktuose kvituose nurodyta, kad paslaugų pardavėjas yra pagal verslo liudijimą veikiantis S. S., kvitas patvirtintas jo parašu. Kvitų skiltyje, kurioje turi būti nurodyti prekių (paslaugų) pirkėjo fizinio asmens duomenys, įrašyta „grynais“, o žemiau nurodyti ieškovės pavadinimas, kodas ir verslo liudijimo numeris.
41. Pažymėtina tai, kad aptartų kvitų forma yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379, kuriuo taip pat patvirtintos ir Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito RF508 formos pildymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad kvitas išrašomas pinigų gavimo momentu. Kai šalys susitaria (sudaro atskirą sutartį) ir nustato atsiskaitymo už prekes ar paslaugas momentą, nesutampantį su faktišku paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu, tai paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo momentu išrašoma sąskaita faktūra (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau), o atsiskaičius vėliau, pinigų gavimo momentu išrašomas Kvitas. Taigi pagal Taisyklių nuostatas pripažintina, kad ieškovės pateiktuose kvituose nurodytas sumas ji sumokėjo jų išrašymo dieną (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
42. Atsakovė išrašu iš internetinės svetainės „rekvizitai.lt“ įrodinėja aplinkybę, kad ieškovė iš viso turi keturias transporto priemones, todėl pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai neįrodo, kad šios sumos buvo sumokėtos būtent už iš atsakovės pirkto Automobilio remontą. Pažymėtina, kad, 2020 m. lapkričio 12 d. užgesus Automobilio varikliui, ieškovė iš karto kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, o vėliau – į IĮ „Gerautus“. IĮ „Gerautus“, remdamasi UAB „Autopretenzija“ rekomendacijomis, parengė 2020 m. lapkričio 13 d. Transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad kreiptasi buvo dėl 2020 m. lapkričio 12 d. paaiškėjusio Automobilis gedimo („užsidūmijo, užsigazavo ir užgeso“), nustatyta, kad turi būti keičiamas turbokompresorius ir variklis, taip pat nurodyti visi Automobilio duomenys, jo valstybinis numeris ir kėbulo numeris, kurie yra tokie patys, kaip ir ieškovės iš atsakovės pirktas Automobilis.
43. Ieškovės atstovas atsakovės atstovą apie aptariamus gedimus buvo informavęs 2020 m. lapkričio 17 d., vėliau pokalbiai ir derybos dėl trūkumų šalinimo ir atlyginimo buvo tęsiami 2020 m. lapkričio 18-19 dienomis. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. siuntė atsakovei pretenzijas dėl Automobilio trūkumų. Taigi atsakovei buvo sudarytos visos galimybės nuo 2020 m. lapkričio 17 d. atvykti į servisą, apžiūrėti Automobilį ir įsitikinti ieškovės reiškiamų pretenzijų pagrįstumu. Tačiau atsakovė neišreiškė pageidavimo apžiūrėti Automobilį. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pati atsakovė pasirinko pasyvią poziciją ir nevykdė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutarties šalies bendradarbiavimo pareigos. Dėl to atsakovei tenka neigiamos pasekmės, kad ji nesurinko ir nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių paneigti jos atsakomybę už Automobilio trūkumus (CPK 123, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.