Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-01-09 · Civilinė byla Nr. e2-1384-608/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
e2-1384-608/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03235-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Advokatai
Ingrida Varanavičė, Viktorija Dubovskienė
Kategorijos
  • 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1384-608/2024Proceso Nr. 2-68-3-03235-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 2.6.39.2.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,Sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Dubovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ 2052,43 EUR draudimo išmokai kompensuoti, 106,28 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo užlietas ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė apskaičiavo 2052,43 EUR minėto buto remonto kainą ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką. Ieškovė nustatė, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl vandens prasiskverbimo pro bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą. Minėto pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo atsakovė, kuri turėjo pareigą prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, buvo atsakinga už viso pastato priežiūrą ir privalėjo atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. gavo iš (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančių komercinių patalpų pranešimą dėl per lubas bėgančio vandens. Atsakovei patikrinus informaciją nustatyta, kad avarijos vieta yra bute adresu (duomenys neskelbtini), esančioje vamzdyno dalyje, uždengtoje minėto buto savininko įrengta apdaila. Atsakovė pažymi, kad butui adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sukelta žala dėl prasiskverbusio vandens. Sienos išardymo darbus atliko gyventojo pasamdytas rangovas, kadangi pats gyventojas atsakovei to padaryti neleido. Atsakovė kaip administratorius neturi pareigos įrengti nuardytos apdailos ar kompensuoti įrengimo kaštus (juolab, kai gyventojas tokiems darbams pasitelkė savo rangovą), nes bendro naudojimo inžinerinė įranga turi būti gerai prieinama, matoma, neužgriozdinta, neužmūryta ar kitaip uždengta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA419790 patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) sunkiasi ir bėga vanduo per lubas kavinėje (e.b.l. 22-23, tomas 1). Įtariama, kad trūkusi kanalizacijos sistema viršuje esančiame bute arba iš bendrų namo tinklų. Minėtame akte nurodyta, kad neišardžius sienos, negalima nustatyti, kurie tinklai pažeisti, juntamas nuotekų kvapas ketvirtame bute. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: drabužinės (4,5 kv. m) įmontuojamos spintos demontavimas. Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, draudimo liudijimo Serija TIA Nr. 625042720, draudimo laikotarpis - nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 321 d. (e.b.l. 10-13, tomas 1).

Ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju. Apskaičiuodama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 17 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės), pagal kurias nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė apskaičiavo, kad apdrausto buto remonto kaina sudaro 2052,43 EUR ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina mokėjimo nurodymų kopijos (e.b.l. 7; 14, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ neginčija aplinkybės, jog draudžiamojo įvykio metu 2021 m. rugsėjo 10 d. ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų, kuriems priskirtina fekalinė bei lietaus vandens nuotekų sistema, administravimo funkcijas.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt.

Tačiau tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 30 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl fekalinės nuotekų sistemos vamzdžio susidėvėjimo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo patalpų savininkams, įvyko avarija ir buvo sugadinta ieškovės draudėjui priklausančio buto apdaila bei sugadintas bute buvęs turtas. Taigi, žala padaryta dėl kanalizacijos stovo, kaip konstrukcijos, trūkumų. Tačiau byloje nėra ginčo dėl kanalizacijos stovo kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto statuso, taip pat kad žala padaryta ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai. Todėl sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Net ir įrodžius namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, teismas, be kita ko, turėtų vertinti administratorės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovė galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs.

Nagrinėjamu atveju atsakovė namą (duomenys neskelbtini), administruoja su Jungtinės veiklos sutarties dalyviais 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytos Administravimo sutarties, registracijos Nr. MVB-SUT-20-896, pagrindu (e.b.l. 147-154, tomas 1). Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.1 punktu administratorius įsipareigojo laikytis sutarties Specialiojoje dalyje numatytų pareigų. Specialiosios dalies 3.1 punktu administratorius įsipareigojo vykdyti pastato apžiūrą, defektų nustatymą, rengti pasiūlymus defektams šalinti pagal STR reikalavimus, organizuoti defektų šalinimą, vykdyti daugiabučio namo kasmetines apžiūras. Administratorius be kita ko įsipareigojo vykdyti ir vandentiekio, kanalizacijos tinklų ir įrenginių techninę priežiūrą, profilaktiką.

Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 32 punktą). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Iš atsakovės pateiktų statinio apžiūros aktų matyti, kad bendrojo naudojimo objektų apžiūras atsakovė vykdė pagal teisės aktų reikalavimus. UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. gruodžio 28 d. statinio apžiūros akte Nr. DA698 konstatuota, kad Buitinių nuotekų sistema – būklė patenkinama, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir priežiūros darbus (e.b.l. 155-170, tomas 1). UAB „Naujamiesčio būstas“ 2019 m. balandžio 10 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, remontuoti pagal poreikį (e.b.l. 171-174, tomas 1). UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2020 m. spalio 25 d. statinio apžiūros akte Nr. DA466370 (3.3 punktas) nurodyta, kad lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų būklė patenkinama, vizualinės apžiūros metu esminių defektų nepastebėta; lietaus vandens sistemą pajungti į požeminę sistemą arba nuvesti toliau nuo pastato (e.b.l. 176-178, tomas 1).

Pagal aukščiau nurodytas civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas tiek neteisėtų veiksmų, tiek jų priežastinio ryšio su kilusia žala įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiam asmeniui, vietoje kurio į deliktinės civilinės atsakomybės teisinį santykį įstojo ieškovė subrogacijos tvarka.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2021 m. rugsėjo 10 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA419790 nurodyta, kad neišardžius sienos, negalima nustatyti, kurie tinklai pažeisti, juntamas nuotekų kvapas ketvirtame bute. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: drabužinės (4,5 kv. m) įmontuojamos spintos demontavimas. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte, sudarytame 2021 m. rugpjūčio 30 d., nurodyta, kad apžiūrėti 4 ir 5 butai, iš kurios vietos tiksliai pilasi vanduo, nenustatyta (e.b.l. 57, tomas 1).

Taigi, iš minėtų apžiūros ir atliktų darbų aktų matyti, kad vizualiai nustatyti vandens prasiskverbimo priežastį buvo neįmanoma dėl to, kad bendrojo naudojimo įranga buvo uždengta buto savininko įrengta siena, duomenų apie revizinių durelių įrengimą nėra. Tik buto (duomenys neskelbtini), savininkui išardžius sieną, kuria buvo uždengti bendrojo naudojamo vamzdžiai, administratorius nustatė, kad sukorodavusi tarp aukštų esanti vamzdyno atkarpa, kuri buvo pakeista. Tai patvirtina, jog atlikti fekalinės kanalizacijos nuotekų vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą be savininkų valios atsakovui objektyviai neįmanoma. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų dėl vandens prasiskverbimo iš butuose esančių bendrojo naudojimo vamzdynų, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti vamzdyno tvarkingumu, o ieškovo argumentas, kad atsakovas be pranešimo apie įvykį turėjo pareigą nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, kai jis šiuo atveju galėjo būti nustatytas, tik sugadinant namo gyventojui nuosavybės teise priklausančio buto sienos apdailą bei išgriaunant dalį sienos, prieštarauja protingumo principui. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog UAB „Mano Būstas Vilnius“ susidariusioje situacijoje atliko visus jam privalomus atlikti veiksmus. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Vien atsakovės buvimas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore nesudaro pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei dėl bendrojo naudojimo objektų gedimo pasekoje kilusios žalos. Toks išaiškinimas dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo konstrukcijų neteisėto uždengimo, paslėpimo ar kitokių kliūčių juos tinkamai apžiūrėti sudarymo įtakos, sprendžiant klausimą dėl administratorės atsakomybės už šių konstrukcijų gedimo metu padarytą žalą taikymo ar jo dydžio, yra pateiktas apeliacinės instancijos teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015; 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2086-373/2015; 2017 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-398-658/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-660-357/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015).

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1452,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ 1452,00 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė