Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti 2024 m. kovo 15 d. Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK (toliau – ir institucija) nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK(duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą naujai nagrinėti Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK.

2. Pateiktame skunde nurodoma, jog D. J. uždaroje dukros klasiokų tėvų „Facebook“ grupėje netiesiogiai apšmeižė I. J., neva ji yra narkomanė, alkoholikė. Nutarimas priimtas skubotai, išvados padarytos nemotyvuotos, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Nutarime akcentuojama nekaltumo prezumpcija bei nurodoma, kad duomenų nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą konstatuoti, tačiau nesiimta jokių priemonių, kad gauti daugiau duomenų. Be to, pareigūnė neįvertino, kiek grupę sudaro asmenų. Nors tai uždara klasės tėvų grupė, tačiau ji labai didelė ir asmenų skaičius gali vyrauti nuo 20 iki 40 arba dar daugiau. Neįvertinta duomenys, kad grupėje yra būtent dukros A. klasės draugių ir draugų tėvai. Grupėje viešai D. J. patalpinus įrašus, žmonėms tapo neabejotinai aišku, kad rašoma yra apie A. mamą. Pareigūnė neįvertino, kad A. J. šiuo metu nepilnametis vaikas ir jos psichika yra gniuždoma, traumuojama dėl tėvo įžeidžiančio, šmeižikiško mamos išvadinimo alkoholike, narkomane klasiokų tėvų grupėje. Dukrai, mokyklos darbuotojams, klasiokams taip pat tapo žinoma ši informacija. Nutarime nurodoma, kad „ištyrus surinktus įrodymus turi nelikti abejonių, kad asmuo padarė veiką“, tačiau iš tokio argumento visiškai neaišku, kokioje dalyje vertinant administracinio nusižengimo sudėtį yra kilusi abejonė, kuo tai pasireiškia. Nenurodytas joks teisinis vertinimas konkrečių duomenų, įrodymų, koks prieštaravimas ar abejonė nustatyta. Šioje dalyje taip pat akcentuojama, kad nesiimta jokių priemonių tariamoms abejonėms pašalinti. Nutarimo aprašomojoje, motyvuojamojoje dalyje net nenurodoma, koks administracinis nusižengimas analizuojamas, įtariamas ir pan. Tik nutarimo gale konstatuojama, kad nėra patikimų įrodymų dėl ANK 481 straipsnio l dalies nusižengimo, t.y. dėl viešos tvarkos sutrikdymo. D. J., paskelbdamas šmeižiančius įrašus dukros A. J. klasiokų tėvų grupėje apie I. J. neužtikrino dukrai teisės į sveiką bei saugią aplinką, sukėlė dukrai emocinį stresą, veikė priešingai savo vaiko interesams ir panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, todėl akivaizdu kad D. J. veiksmai sudaro kitų pažeidimų sudėtis (ANK 73 straipsnis). Jis, norėdamas gauti tam tikrą informaciją, susirašinėjo grupėje ir sąmoningai, tyčia, siekė, kad dukros A. bendraklasių tėvai sužinotų nurodomą informaciją apie A. mamą. Po tokių duomenų paviešinimo ne tik I. J., bet ir dukra A. patyrė stresą, o dabar tęsiasi įtampa tiek namuose, tiek mokykloje, išgyvena dukra daug nemalonių situacijų, gal net bus priversta keisti mokymo įstaigą. I. J. yra priversta nuolat aiškintis asmenims apie šeimos gyvenimą. Ji jaučiasi įžeista, pažeminta, apšmeižta, jaučia baimę, nepatogumą eiti į mokyklą, bendrauti su mokyklos darbuotojais, tėvais.

3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog tėvų klasės grupėje (duomenys neskelbtini) nariai, tuo metu buvo diskutuota apie nuotraukas. D. J. ją išvadino narkomane, alkoholike. Ji sužinojusi apie komentarą jį išmetė iš grupės. Tuo metu konfliktavo, vyko skyrybų procesas, vyksta skyrybų procesas ir dabar. A. J. – jos dukra, (duomenys neskelbtini) metų, apie įrašą sužinojo iš klasiokų, bet vaikai nėra priimti į grupę, jie galėjo sužinoti iš tėvų. Dukra dėl šios žinutės kitą dieną neišėjo į mokyklą, su mokytoja apkalbėjo ir jai patarė kreiptis į policiją. Ji buvo pažeminta dėl šių jos įvardijimų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė nurodė, kad policija nenustatė kiek asmenų priklauso grupei. Nors grupė tėvų, bet informacija pasklido mokytojams, vaikams. Neišsiaiškinta kaip kiekvienas iš tėvų iš grupės suvokė paskleistą žinučių turinį. Žmonės iš grupės sužinojo ne nuomonę, o faktą, kad motina narkomanė, alkoholikė. Informacija susieta su I. J.. Tai akivaizdu iš to, kad dukra A., motina I. J., tėvas D. J.. Informacijos pranešimas socialinėje erdvėje, tai rodo, kad informacija tapo žinoma grupės nariams. D. J. ir civilinėje byloje I. J. vadina narkomane, alkoholike, tai rodo, kad socialinėje erdvėje paviešinta informacija buvo tyčinė, sąmoninga. Policija nesiaiškino, kaip paskleista informacija paveikė nepilnametę dukrą. Dukra atsisako su tėvu bendrauti. Jis bendravo socialinėje erdvėje pažeisdamas vaiko interesus.

5. Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodoma, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas pagal I. J. pareiškimą, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio D. J. veiksmų dukros klasės grupėje soc. erdvėje www.facebook.com, nes jis ten ją pavadino alkoholike ir narkomane. Prie pareiškimo buvo pridėti priedai - ekrano foto nuotraukos. I. J. pasidariusi narkotikų ir alkoholio tyrimų testus atsiuntė el. paštu jų rezultatus. Taip pat pareiškėja I. J. atvykusi į Žaliakalnio PK pateikė paaiškinimą apie įvykį, kuriame nurodė, kad su sutuoktiniu skiriasi, vyksta teisminiai procesai ir jis 2024 m. vasario 4 d. www.facebook.com dukros klasės grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra privati, pavadino ją narkomane ir alkoholike kas yra melaginga informacija. Po paaiškinimo teikimo el. paštu atsiuntė papildomą ekrano nuotrauką. Tyrimą atlikusi pareigūnė peržiūrėjo visos ekrano nuotraukos iš kurių buvo matyti, kad vartotojas „D. J.“ atrašė į vartotojos „Ž. V.“ žinutę parašydamas: „kai vaikas turi narkomanę/alkoholikę motiną tai sunku ką ir sužinoti kas vyksta mokykloje, tad tenka pačiam daugiau domėtis. Tad, ačiū, kad pranešat. Dėkoju Jums“. Tai yra D. J. atrašė ne į I. J. žinutę, o Ž. V.. Toje žinutėje neįvardino asmens vardu ir pavarde. Pareiškėja mano, kad žinutė yra adresuota tikrai jai, nes tai jos vyras, ji su juo skiriasi ir nesutaria, ir jis taip nori ją melagingai apkaltinti, pažeminti. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia, būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąja tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju ginčo, kad www.facebook.com uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas „D. J.“ atrašė į vartotojos „Ž. V.“ žinutę parašydamas: „kai vaikas turi narkomanę/alkoholikę motiną tai sunku ką ir sužinoti kas vyksta mokykloje, tad tenka pačiam daugiau domėtis.“ nėra. Šiuo atveju buvo atliekamas tyrimas, ar D. J. veiksmai laikytini administraciniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju uždara „facebook“ grupė „(duomenys neskelbtini)“ yra sukurta klasės tėveliams, joje nepilnamečiai asmenys, kaip A. J. ar jos klasiokai, negali lankytis ir skaityti jos turinio, nes pagal socialinio puslapio taisykles, oficialiai susikurti paskyrą leidžiama nuo (duomenys neskelbtini) metų. Todėl, D. J. išsakyti žodžiai grupėje nebuvo nukreipti į jo vaiko interesų pažeidimą, todėl, jo veiksmai net negali būti kvalifikuotini kaip ANK 73 straipsnis. Jis nėra atsakingas už kitų grupės narių informacijos sklaidą savo vaikams. D. J. išsakyti žodžiai nėra traktuotini kaip necenzūriniai, o I. J. juos priskirdama savo asmeniui, dėl išsakytų žodžių įsižeidė. Todėl šiuo atveju išsakyti žodžiai ir I. J. įsižeidimas dėl jų, pilnai atitinka įžeidimo sąvoką. Įžeidimu laikytina, tyčinis elgesys, žeminantis kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimo veiksmai gali būti atlikti viešai arba neviešai. Įžeidimui būdingas asmens pažeminimas, jo autoriteto ar profesinio prestižo menkinimas. Įžeidimo atveju, žinant tikrąją situaciją, siekiama peržengti leistinas kritikos ribas. Šiuo atveju ANK nėra numatyta atsakomybės už asmens įžeidimą. Ilgą laiką asmens įžeidimas buvo ne tik civilinis deliktas, bet ir nusikalstama veika, tačiau pastaroji 2015 m. liepos 9 d. dekriminalizuota. Tai, jog pareiškėja nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus, gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius įvykius dirbtinai kriminalizuoti ir savo asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas 2024 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą vadovaujantis ANK 565 ¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant įvykyje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja I. J., prašydama grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno Žaliakalnio policijos komisariatui. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareigūnė priimdama sprendimą neištyrė visų įvykio aplinkybių ir nemotyvuotai priėmė sprendimą nutraukti bylos teiseną.

9. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir rašytinių bylos duomenų, I. J. 2024 m. vasario 5 d. pareiškimu (administracinio nusižengimo bylos lapas – (toliau AN b. l.) 6-9) kreipėsi į policiją nurodydama, jog 2024 m. vasario 4 d. dukros klasės „Facebook“ grupėje D. J. parašė, jog ji yra narkomanė ir alkoholikė, kaimynei rašė pernai tą patį, pareigūnams pernai per iškvietimą sakė tą patį, tačiau tai yra visiškas melas ir šmeižtas, ji turi pasidariusi alkoholio ir narkotikų testus; po komentaro klasės grupėje dukra sužinojo iš klasiokų, jaučiasi prastai, bijo, kad su ja niekas nenorės bendrauti, draus klasiokų tėvai. Prie minėto I. J. 2024 m. vasario 5 d. pareiškimo buvo pridėti priedai – ekrano fotonuotraukos, kurios patvirtina, kad 2024 m. vasario 4 d. www.facebook.com facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ vartotojas „D. J.“ atrašė į vartotojos „Ž. V.“ žinutę parašydamas: „kai vaikas turi narkomanę/alkoholikę motiną tai sunku ką ir sužinoti kas vyksta mokykloje, tad tenka pačiam daugiau domėtis. Tad, ačiū, kad pranešat. Dėkoju Jums“ (AN b. l. 10-13). Administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja pateikė tyrimų rezultatus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, iš kurių nustatyta, kad alkoholio tyrimo rezultatas yra normalus, nefiksuotas piktnaudžiavimas alkoholiu, o narkotinių medžiagų vartojimo testo rezultate rasta benzodiazepinų (b. l. 15, 17). 2024 m. vasario 26 d. paaiškinime (AN b. l. 19) pareiškėja nurodė, kad su sutuoktiniu D. J. skiriasi, vyksta teisminiai procesai, jis ją įžeidinėja, 2024 m. vasario 4 d. Facebook tėvų grupėje ją vadino narkomane ir alkoholike, ji pasidariusi testus, iš kurių matyti, kad ji nieko nevartoja; minėta dukros grupė nėra vieša, o privati, joje yra 28 nariai (šiuo metu išmetus D. J. tapo 27), grupėje yra kitų vaikų tėvai, kurie matė D. J. žinutę; žino, kad žinutę kiti tėvai matė, nes jos dukrai skambino klasiokės ir pasakė, kad jos tėtis parašė tokią žinutę; dukra pradėjo bijoti, kad kiti tėvai neleis vaikams su ja bendrauti arba pas ją nakvoti.

10. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, – nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565-1 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. ANK 481 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

12. ANK 73 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

13. Nagrinėjamu atveju, teismas, ištyręs bylos duomenų visumą, neturi pagrindo išvadai, kad savo veiksmais D. J. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ar panaudojo savo valdžią, kaip tėvas, priešingai vaiko interesams nagrinėjamo įvykio metu dėl toliau išdėstytų motyvų.

Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies nusižengimo

14. Iš pateiktos administracinės bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. vasario 4 d. D. J. „facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ parašė žinutę – „kai vaikas turi narkomanę/alkoholikę motiną tai sunku ką ir sužinoti kas vyksta mokykloje, tad tenka pačiam daugiau domėtis. Tad ačiū, kad pranešat. Dėkoju Jums“. Faktas, kad D. J. parašė šią žinutę byloje nėra ginčijamas, taip pat neginčijama, kad įvykis, dėl kurio buvo prašoma pradėti administracinę teiseną vyko viešojoje vietoje – socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra 27 nariai – klasės tėvai. Tačiau, vien fakto, kad įvykis įvyko viešoje vietoje nepakanka administraciniam nusižengimui konstatuoti, kadangi ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra ne tik tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose, bet ir juo turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, įvykę nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-75-417/2024).

16. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjos ir D. J. vyksta užsitęsęs skyrybų procesas, teisminis ginčas, kuriame kaip nurodė pati pareiškėja sutuoktinis taip pat ją vadina narkomane, alkoholike, tad akivaizdu, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, bendravimas dažnai klostosi tvyrant įtampai, todėl tokiais atvejais, kaip ir šis, išsakomi žodžiai su pykčiu, kritika gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais nenorima bendrauti, o ne į viešos tvarkos ir žmonių rimties sutrikdymą. Analizuojant šios žinutės semantinę atskirtų žodžių prasmę, bylos kontekstą matyti, jog: 1) jie nėra necenzūriniai, išsakyti buvo facebook tėvų grupėje vienkartinai, vėliau pačios pareiškėjos, kaip šios facebook administratorės pašalinti, pašalinant patį šios grupės narį – sutuoktinį D. J.; 2) šią žinutę D. J. parašė ne tiesiogiai pareiškėjai, o atsakydamas į kito asmens žinutę ir tiesiogiai neminėjo pareiškėjos. Kita vertus, sutiktina su pareiškėja, kad iš turimo konteksto galima netiesiogiai rasti sąsajų, kad jis kalba apie savo vaiko motiną, tačiau tiesiogiai jos neįvardina; 3) tarp pareiškėjos ir D. J., kaip pasakytų žodžių autoriaus, yra įtempti konfliktiniai santykiai, vyksta teisminis skyrybų procesas, tad vienkartinai, nesistemiškai pasakyti žodžiai narkomanė, alkoholikė neskirti pažeisti viešą tvarką ir žmonių rimtį; 4) iš žinutės turinio akivaizdu, kad tikslas jos buvo ne pažeisti viešą tvarką ir žmonių rimtį, o padėkoti apie praneštas grupėje žinias.

17. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar dėl D. J. minėto vienintelio komentaro buvo pažeista ar siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, atsižvelgiama ne tik į minėtas aplinkybes, bet tame tarpe ir į parašyto komentaro turinį ir bendrą socialinio tinklo uždaros grupės pokalbio kontekstą. Iš pareiškėjos paaiškinimų, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje tarp narių vyko diskusija dėl fotonuotraukų. D. J. parašė vienintelę žinutę, atsakydamas šioje diskusijoje ne į pareiškėjos, o kito grupės nario žinutę. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir iš teisme nagrinėjamos bylos medžiagos nenustatyta, kad grupėje ši žinutė būtų sulaukusi kitų grupės narių reakcijų, pasisakymų ir pan. Vien tai, kad kita grupės narė pranešė apie žinutę, nurodydama nieko bendra su žinute neturinčią priežastį – smurtą, įvertinus tai, kad pati I. J., kaip šios grupės administratorė, turi teisę pašalinti visas žinutes, kurios laikytinos netinkamomis minėtoje grupei, ką ji ir padarė, tai nerodo, jog vien tuo buvo pažeista ar buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, žmonių rimtį. Teismo vertinimu, nors D. J. paskelbta žinutė gali nuteikti nemaloniai ir tokie išsireiškimai, grupėje skirtoje vaikų tėvams, yra nepateisinami, tačiau dėl mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo siekiama pažeisti ar buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taigi, byloje nebuvo nustatyta, kad D. J. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip minėjo pati pareiškėja, šiuo metu tarp jos ir D. J. vyksta skyrybų procesas ir tarp jų yra susiklostę įtempti santykiai, todėl spręstina, kad šiuo komentaru buvo išreikštas D. J. nepasitenkinimas pačia pareiškėja, o ne noras pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nenustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje esančių narių rimtis buvo sutrikdyta, juolab D. J. žinutės tikslas, kaip teismas aukščiau minėjo, yra ne siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o priešingai, padėkoti grupės nariams už pateikiamą grupėje informaciją.

18. Konstatuotina, kad D. J. išsakyti žodžiai „alkoholikė, narkomanė“ nepriskirtini nei necenzūriniams žodžiams, nei gestams viešosiose vietose, jų negalima laikyti ir įžeidžiamu kibimu, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju, kai tarp asmenų santykiai įtempti, nuolat kyla tarpusavio konfliktai, proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti, todėl tokiais atvejais būtina abiejų konfliktuojančių pusių parodymus vertinti itin atsargiai (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022). Iš pareiškėjos paaiškinimų, duotų tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek nagrinėjant pareiškėjos skundą teisme, matyti, kad jos ir D. J. santykiai yra itin konfliktiški, įtempti, todėl akivaizdu, kad esant tokiems susiklosčiusiems santykiams kiekvienas gali jautriau ir nepakančiau reaguoti į vieni kitų veiksmus, viską priimti asmeniškai, pasakyti nepateisinamus moralės požiūriu žodžius, tačiau vien tai nereiškia, kad toks elgesys yra savaime priešingas teisei ir duodantis pagrindo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Sutiktina, kad D. J. pasirinktas emocijų reiškimo būdas, pavadinant vaiko motiną narkomane, alkoholike, nėra toleruotinas, tačiau jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos tokios aplinkybės, kurios patvirtintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiuo atveju pastebėtina, jog formalus įstatymo, be kita ko, ANK 481 straipsnio taikymas, kai bet kurie asmens neetiški, nemandagūs ir pan., tačiau nepavojingi veiksmai, nenustačius ir asmens siekio savo veiksmais būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, neatitiktų ANK paskirties teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-806/2022).

20. Pareiškėja I. J. manydama, kad yra pažeistos jos teisės, D. J. išsakius minėtus jai nepriimtinus teiginius, galėjo ir gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą). Vadovaujantis teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais – ultima ratio, pažymėtina, kad esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui kaip šiuo atveju civilinės teisės priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas turėtų būti nesvarstomas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo galimai pažeistas teises būtų gynusi civilinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad aptartų duomenų visuma, kai tarp šalių susiklostę santykiai visų pirma gali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo D. J. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-330-919/2021, Nr. AN2-144-348/2022 ir kt.).

Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies nusižengimo

21. Pareiškėja teigia, jog byloje yra ne tik ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, bet ir ANK 73 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pareiškėja nurodo, kad apie D. J. žinutę sužinojo ir jos dukra A. J.. Dukrai apie žinutę pranešė jos bendraklasiai. Dėl šio įvykio A. J. sekančią dieną nevyko į mokyklą, bijo, jog negalės praleisti daugiau laiko su savo bendraklasiais, nes to neleis jų tėvai.

22. Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnį kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šiuo teisės pažeidimu yra kėsinamasi tik į įstatymu ginamas vaikų teises ir interesus, tuo padarant jiems žalą teisių ir interesų įgyvendinimo prasme. Kaip nurodyta anksčiau minėtoje teismų praktikoje pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu. Be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

23. Vertinant pareiškėjos nurodomą ANK 73 straipsnyje įtvirtintą galimą pažeidimą, atkreiptinas dėmesys, kad nei pareiškėjos dukra, nei jos bendraklasiai nebuvo facebook uždaros grupės „(duomenys neskelbtini)“ nariais. Taigi, apie aukščiau aptariamą žinutę ir jos turinį nepilnamečiai vaikai jei ir sužinojo, tai sužinojo ne tiesiogiai iš D. J., ne dėl jo veiksmų, parašant šią žinutę uždaroje grupėje, o tikėtinai iš kitų asmenų, galimai savo tėvų, t. y. kitų grupės dalyvių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su institucijos atsiliepime nurodomu argumentu, kad D. J. negali būti atsakingas už kitų grupės narių informacijos sklaidą savo vaikams. Be to pareiškėja, kaip administratorė, galėjo užtikrinti kas gali būti grupės nariais, kas gali dalyvauti grupėje pasisakant, ji, kaip administratorė galėjo ne tik matyti skelbiamas žinutes, bet ir kontroliuoti jų turinį, jas šalinti, o vertinant tai, kad kaip pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jos ir sutuoktinio D. J. tarpusavio santykiai yra senai konfliktiški, skyrybų teisminis procesas užsitęsęs, kurio metu D. J. ją taip pat vadina narkomane, alkoholike, pareiškėja galėjo prevenciškai pašalinti minėtą asmenį, su kuriuo konfliktuoja, iš privačios grupės narių, ką ji ir padarė po minėtos žinutės. Vertinant D. J. veiksmus, žinutės turinį, negalima teigti, jog jie buvo kryptingi nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Priešingai, jie adresuoti ne nepilnamečiui vaikui, netgi ne pačiai pareiškėjai, o šia žinute buvo atsakyta į kito grupės nario žinutę, žinutės tikslas, kaip minėta, padėkojimas kitiems grupės nariams už informaciją. Net ir laikant, kad kiti uždaros grupės nariai, paskleidė minėtos žinutės turinį savo nepilnamečiams vaikams, kurie galimai apie tai pasakė ir pareiškėjos dukrai, kas galėjo turėti neigiamą poveikį nepilnamečiui vaikui, vien dėl šios aplinkybės patraukti D. J. administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo, kadangi minėta žinutės informacija nėra tiesiogiai nukreipta į nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir jei jos turinys ir pasiekė, tai pasiekė nepilnamečius vaikus ne dėl pačio D. J. veiksmų, o per kitus grupės narius, t. y. tėvus, kurie, kaip autoritetas savo vaikams ir brandžios asmenybės, yra atsakingi už nepilnamečių vaikų sveikatą, auklėjimą, ugdymą, tame tarpe informacijos sklaidą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pateiktus bylos duomenis, konstatuotina, jog D. J. veiksmai nebuvo nukreipti prieš nepilnametę dukrą, neturėjo kryptingumo vaiko atžvilgiu ir galimai buvo išplatinti už „facebook“ grupės ribų ne dėl pačio D. J. veiksmų, o dėl kitų grupės narių veiksmų, todėl D. J. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ir ANK 73 straipsnyje, sudėties požymių visumos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną. Vien tai, kad institucijos priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta.

24. Pažymėtina, kad kaip jau teismas aukščiau konstatavo, tarp pareiškėjos I. J. ir D. J. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, užtraukia administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo klausimu į teismą nebuvo kreiptasi civiline tvarka, o iš karto bandyta pasitelkti teisėsaugos institucijas tam, kad būtų nubausta kita konflikto pusė. Kaip teismas aukščiau nurodė, jeigu pareiškėja laiko, jog buvo paskleisti duomenys, žeminantys jos garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės, ji gali kreiptis į teismą pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį reikalaujant paneigti paskleistus duomenis, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, pareiškėja nepasinaudojo civilinių teisių gynimo būdais, o kreipdamasi iškart į policiją siekė kriminalizuoti sutuoktinio, su kuriuo vyksta teisminis skyrybų procesas, veiksmus. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.

25. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Institucija vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai ar būtų neįvertinusi visoje byloje surinktų įrodymų visumos, ar būtų surinkusi nepakankamai įrodymų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. D. J. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ar administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnyje, o tuo labiau būtiną minėtų nusižengimų subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos I. J. interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija ar pripažinti, kad nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neturi jokio pagrindo, todėl skunde pateikiami samprotavimai yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra priimtas teisingai įvertinus įvykio aplinkybes ir pagrįstas atitinkamais bylos duomenimis. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (nepradėjimo), todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos I. J. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. kovo 15 d. nutarimą, administraciniame nusižengime Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.