- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- AN2-330-919/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00214-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. A.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarties nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) d. buvo gautas D. A. pareiškimas, kuriame nurodė, kad M. D. ir A. Š. uždaroje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ rašė įžeidžiančius komentarus D. A. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos pareigūnas 2020 m. spalio 17 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pradėtą M. D. ir A. Š. pagal ANK 481 straipsnį. Pareiškėjas D. A. nesutikdamas su Institucijos 2020 m. spalio 17 d. nutarimu pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pradėti.
3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad socialiniame tinkle „Facebook“ veikianti grupė „(duomenys neskelbtini)“ yra viešoji vieta, kadangi joje veikos padarymo metu yra ar turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų. Grupės nariai be kieno nors atskiro leidimo gali įeiti į grupę ir perskaityti arba patys parašyti pranešimus, komentarus. Įrašų paskelbimo metu juos mato ir gali perskaityti grupės nariai. Įrašai išlieka ir gali būti perskaityti vėliau įsijungusių į grupę naujų narių, nes jie gauna pranešimus apie naujus įrašus. Socialinis tinklas fiksuoja ir parodo, kad konkretus komentaras ar įrašas yra perskaitytas socialinio tinklo konkretaus grupės nario. Iš bylos medžiagos matyti, kad įžeidžiantys komentarai buvo perskaityti virš šimto grupės narių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015).
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nevertino etiškos ir teisėtos D. A. reakcijos į M. D. necenzūrinius žodžius ir abiejų atsakomybėn traukiamų asmenų įžeidžiantį kibimą, jį gretinant su siaurai mąstančiu, psichiniu ligoniu, sergančiu depresija, o būtent nukentėjusiojo neprovokuojantį elgesį neatsakant tuo pačiu į pasikartojančius viešus užgauliojimus. Nebuvo vertinama, kad nukentėjusiojo veikla nebuvo nukreipti į atsakomybėn traukiamus asmenis. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo necenzūrinių žodžių ir užgauliojimų, kurie buvo rašomi tik iš administracinėn atsakomybėn patraukiamų asmenų pusės, nukentėjusiojo adresu, įvardijimas privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu, o ne viešoje vietoje provokuojamu, siekiamu konfliktu, kuris peržengia privataus dviejų asmenų nesutarimo ribas ir savo pavojingumu atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalį. Be to, atsakomybėn traukiami asmenys neleistinais įrašais reaguoja ne į nukentėjusiojo išreikštą nuomonę, o į jo „Facebook“ grupės puslapyje pateiktą objektyvią informaciją - paviešintus parašytus įstaigoms prašymus, gautus atsakymų iš įstaigų akmens pastatymo klausimu. Todėl darytina išvada, kad atsakomybėn traukiami asmenys neteisėtais būdais, tyčia kelis kartus, siekė necenzūriniais, įžeidinėjančiais žodžiais sustabdyti nukentėjusiojo veiklą, kuri nukreipta ne į juos asmeniškai, bet į visuomenei svarbių aplinkybių išsiaiškinimą. Pirmos instancijos teismas nenagrinėjo, nepasisakė traukiamų atsakomybėn asmenų kaltės klausimu.
3.3. Pareiškėjas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, atsakomybėn traukiamų asmenų įžeidžiančius žodžius nepagrįstai priskiria asmeninei nuomonei. Siekdami paveikti kito nuomonę piliečiai gali išsakyti savo nuomonę. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, tačiau tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Vienas aktualiausių saviraiškos laisvės apribojimo aspektų - asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. Teismų praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neleidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą. Marijampolės apylinkės teismas A. Š. ir M. D. bendravimą su D. A. vertina kaip nemandagų, galimai nuteikiantį nemaloniai ir esamai nepateisinamu ir šią veiką nepagrįstai vertina kaip mažareikšmį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo gretinimas su siaurai mąstančiu, psichiniu ligoniu, sergančiu depresija įvardijamas tik kaip nemandagumas, nemalonumas, nepateisinamas bendravimas. Įžeidžiantys ir necenzūriniai žodžiai nepagrįstai laikomas mažareikšmiais, nepakankamai pavojingais, kad už jų rašymą viešoje vietoje būtų netraukiama ne tai, kad baudžiamojon, tai net ne administracinės atsakomybėn. Pabrėžtina, kad pagal ANK 12 straipsnio nuostatos negali būti taikomos už 481 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymius turinčias veikas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime Institucija pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašo M. D. ir A. Š. pripažinti kaltais padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai Institucijos 2020 m. spalio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą, o D. A. skundą atmetė. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tai yra nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
8. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Nagrinėjamu atveju viešoji vieta buvo viešoji erdvė, į kurią turi teisę laisvai patekti kiti asmenys be atskiro leidimo (suteikiamos prieigos).
9. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.
10. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad įvykis, dėl kurio buvo prašoma pradėti administracinę teiseną vyko viešojoje vietoje – socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra 157 nariai. Kaip matyti iš M. D. ir A. Š. paaiškinimų, jie neneigė, kad parašė po kelis komentarus D. A. atžvilgiu, tačiau įžeidžiančių žodžių nebuvo panaudota, jie nesiekė jo įžeisti, komentarais jie norėjo pasakyti, kad D. A. pykstasi su visa bendruomene ir kad jis reiškia nepagrįstus priekaištus (b.l. 29, 30). Sprendžiant, ar dėl M. D. ir A. Š. komentarų buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, atsižvelgiama į parašytus komentarus ir bendrą socialinio tinklo uždaros grupės pokalbių kontekstą. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad socialinio tinklo „Facebook“ uždaroje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ tarp narių diskusija vyko apie pastatytą atminimo akmenį. M. D. ir A. Š. reaguodami į D. A. kreipimąsi į įvairias institucijas, į grupę įkeltus jo skundus pateiktus institucijoms, institucijų atsakymus parašė tokius komentarus - „D., o gal jau kreipkis į gydymo įstaigą“, „dabar varai kaip iš kokios psichuškės per anksti paleistas pacientas“, „pasaulis išsigelbės nuo coronos, o D. pagis nuo pavasarinės depresijos“, „pažįstu tikrai gerą psichiatrą, priimk jo pagalbą, gal dar nevėlu“, be to, komentaruose buvo pavartoti necenzūrinių žodžių trumpiniai „bl“ ir „bbd“. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors M. D. ir A. Š. bendravo nemandagiai D. A. atžvilgiu bei jų išsakyti žodžiai gali nuteikti nemaloniai ir yra nepateisinami, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Taigi, byloje nebuvo nustatyta, kad M. D. ir A. Š. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nenustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje esančių narių rimtis buvo sutrikdyta.
11. Iš byloje esančių socialinio tinklo „Facebook“ grupės įrašų matyti, kad D. A. santykiai su M. D., A. Š. ir kitais bendruomenės nariais yra įtempti, todėl akivaizdu, kad esant tokiems santykiams, kiekvienas jautriau ir nepakančiau reaguoja į vieni kitų veiksmus, viską priima asmeniškai, tačiau vien tai, kad pareiškėjui šiuo atveju nepatinka tam tikri M. D., A. Š. ar kitų bendruomenės narių komentarai, nereiškia, kad jų elgesys dėl to savaime yra priešingas teisei ir duodantis pagrindo juos patraukti administracinėn atsakomybėn.
12. Pareiškėjas D. A. manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, M. D. ir A. Š. išsakius jam nepriimtinus teiginius galėjo savo teises ginti civilinio proceso tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą). Vadovaujantis teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose analogija, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais – ultima ratio, pažymėtina, kad esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui kaip šiuo atveju civilinės teisės priemonėmis, administracinės atsakomybės klausimas turėtų būti nesvarstomas. Apygardos teismas pažymi, kad aptartų duomenų visuma, kai tarp šalių susiklostę santykiai visų pirma gali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo M. D. ir A. Š. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnį. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką, kuri buvo priimta nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju, nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas D. A. savo galimai pažeistas teises būtų gynęs civilinio proceso tvarka.
13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto administracinio nusižengimo bylos aplinkybės (dėl veikos, numatytos ANK 481 straipsnio 1 dalyje) buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino nagrinėjamą įvykį, konfliktinę situaciją tarp proceso dalyvių, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas, palikdamas šį Institucijos nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti M. D. ir A. Š. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jų kaltę padarius kokį nors administracinį nusižengimą bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors žala D. A. ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimta nutartis netenkina D. A. interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia, todėl pareiškėjo D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.