Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

3. Skunde nurodoma, kad teismui pateikta informacija, kuri konkrečiai neturi tiesioginio ryšio su skundžiamu policijos nutarimu, buvo teikta su tikslu parodyti realią situaciją, trunkamus neteisėtus veiksmus, terorizavimą, jo pobūdį ir rūšį. Byloje pakanka duomenų, kad G. S. rodo necenzūrinius gestus, siekdamas pažeisti viešąją tvarką, žmonių rimtį. Jis tą daro tyčia, sistemingai, visiems matant, viešoje vietoje ir siekia tokių tikslų, bauginti, žeminti, grasinti, trikdyti jos, jos artimų žmonių ir niekuo dėtų aplinkinių (kaimynų) rimtį. Kaimynai taip pat mato šiuos sistemingus ir pastovius nenormalius veiksmus, bet dėl asmeninių priežasčių nesikreipia į policiją, nenori pyktis, turėti tokių rūpesčių kaip ji ir tai yra suprantama. G. S. necenzūrinius gestus rodo net savo šeimos narių akivaizdoje, nesislepia ir nesirenka, kas mato ar nemato, ar gali matyti. Teismo išvada „kai tiesiogiai stebi, kai G. S. rodo necenzūrinius gestus per monitorių, nėra pakankamai duomenų, kad G. S. žinojo, kad tuo metu jį stebi“ turėtų būti taikoma ir kai G. S. viešoje vietoje demonstruoja necenzūrinius gestus, nėra pakankamai duomenų, kad G. S. žinojo, kad tuo metu jo niekas (aplinkiniai kaimynai) nestebi – nemato. Yra ne kartą minėjusi, kad G. S. necenzūrinius gestus rodo beveik kiekvieną dieną, kiekvieną kartą pamatęs ją ar jos šeimos narį gyvai, asmeniškai, viešoje vietoje, visų aplinkinių akivaizdoje, o vaizdo įrašymo įrenginio duomenys perduoti policijai įvertinti, kaip patogus įrankis, kuris 24/7 fiksuoja viešosios vietos apylinkes, nes yra pakankamai sudėtinga nepasiruošus viešoje vietoje pagauti (nufilmuoti telefonu) šio kaimyno necenzūrinius gestus. 2022-04-25 policijai pateiktas dar vienas pareiškimas Nr. 10-AP-3319 dėl tyčiniais veiksmais terorizavimo įvertinimo, dėl rodomų eilinių necenzūrinių gestų ir kitų veiksmų, šiuo pareiškimu pradėta administracinė teisena ROIK 22166175095, kurį prideda prie šio skundo, kadangi tai nauja aplinkybė, kurios negalėjo pateikti anksčiau kaip įrodymą dėl nesiliaujančių necenzūrinių gestų rodymo viešoje vietoje visiems matant. Teismo išvada, kad necenzūriniai gestai momentinio pobūdžio, be triukšmo, nebuvo žalos turtui ar aplinkai yra neteisingi, pats gestas nors ir momentinio pobūdžio, būna ir su garsu (necenzūriniais žodžiais), reikėtų vertinti ne patį momentą, o jo tikslą, prasmę, intensyvumą, įžūlumą, norą tyčiniais veiksmais įžeisti ir pažeminti žmones viešoje vietoje. Žala yra savaime suprantama, neturtinė, moralinė, nemalonu matyti, girdėti, šalia gyventi tokio žmogaus, suprantama, kad dėl to kyla neigiamos pasekmės, išgyvenimai bei nerimas. Nebaudžiamumas šį asmenį skatina taip elgtis ir toliau, tyčiojasi ne tik iš jos ir aplinkinių, bet ir iš teisėsaugos bejėgiškumo, yra įsitikinusi, kad tokie kaimyno veiksmai nėra normalūs, visuomenei priimtini, neturėtų tokių veiksmų toleruoti nei policija, nei tuo labiau teismas. Atkreipiamas dėmesys ir į policijos darbo kokybę, tinkamai ir kokybiškai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, po 2022-04-08 pareiškimo pateikimo policijai nebuvo apklausta byloje, jokių papildomų klausimų nebuvo, nėra nešališkų liudytojų apklausos protokolų, kitų bylai reikšmingų duomenų.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus atsiliepime į skundą nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas žodinio proceso tvarka objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo J. A. skundą byloje Nr. II-546-1100/2022 dėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Martos Žuravliovės 2022 m. balandžio 15 d. priimto nutarimo. Skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Remiantis išdėstytu, mano, kad tenkinti J. A. skundą ir keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį Nr. II-546-1100/2022 nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 15 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktas nepakeistas ir pareiškėjos J. A. skundas netenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, – nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

3. Apeliantė skunde nurodo įvairius G. S. veiksmus, kurie, jos manymu, pažeidžia viešąją tvarką ir yra pagrindas patraukti šį asmenį administracinėn atsakomybėn. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad administracinės atsakomybės pagrindas turi būti konkreti veika, kuri atitinka administracinio nusižengimo požymius. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju vertintini konkretūs G. S. veiksmai pagal 2022 m. balandžio 8 d. pareiškimą.

4. Minėtame pareiškime nurodoma, kad G. S. viešoje vietoje piktybiškai ir sistemingai atlieka tuos pačius psichiškai liguistus veiksmus, t. y. specialus vaikščiojimas palei svetimas tvoras, stovėjimas už jų ir psichinės aistros tenkinimas, neadekvatūs kūno judesių bei necenzūrinių gestų demonstravimas.

5. Byloje esančiu vaizdo įrašu užfiksuota, kad G. S. 2022 m. balandžio 7 d. kelis kartus rodo necenzūrinį gestą į vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant J. A. gyvenamojo namo, pusę. Tokie patys G. S. veiksmai užfiksuoti kituose dviejuose vaizdo įrašuose 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. Iš šių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad G. S. šalia pareiškėjos namo tvoros pasistato savo automobilį ir vaikšto ties minėta tvora, žiūri į ant pareiškėjos namo esančią vaizdo kamerą, šypsosi, mojuoja.

6. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

7. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

8. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis, kaip minėta, yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo G. S. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad G. S. minėtomis dienomis rodė necenzūrinį gestą, atliko kitus minėtus veiksmus, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Minėtame vaizdo įraše be G. S. neužfiksuoti jokie kiti asmenys, o J. A. pareiškime nurodytos aplinkybės, be kita ko, kad G. S. vaikšto palei jos namo tvorą, neadekvačiai juda ir rodo necenzūrinius gestus, nenustačius specialaus asmens tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra pakankamas pagrindas G. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pastebėtina, jog formalus įstatymo, be kita ko, ANK 481 straipsnio taikymas, kai bet kurie asmens neetiški, nemandagūs ir pan., tačiau nepavojingi veiksmai, nenustačius ir asmens siekio savo veiksmais būtent pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, neatitiktų ANK paskirties teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybės ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos 2022-07-22 teismui papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo šioje byloje priimti kitokį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos J. A. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.