- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-580-873/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams trims mėnesiams be užstato, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 2 d., vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirtas automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. R. V. atleista nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2023 m. gegužės 1 d., apie 10.11 val., Švitrigailos ir Geležinkelio g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, sutrumpinti skirtą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių arba pusantrų metų, netaikyti automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, vietoj to išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės – 10 arba 20 procentų nuo 8 320 Eur sumos, arba vietoje šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taip pat prašo prie apeliacinio skundo prijungti teikiamus dokumentus, nepriėmus teikiamų dokumentų – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sutikdama su teismo sprendimu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. V. nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams terminas yra labai ilgas. Tvirtina, kad nėra piktybinė KET pažeidėja, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, toks įvykis atsitiko pirmą kartą gyvenime, tai didelė gyvenimo pamoka, daugiau tokių klaidų nekartos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismui, pasikliovus advokato pozicija, nebuvo pateikti svarūs įrodymai, patvirtinantys, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra labai reikalinga.
2.1.1. Nurodo, kad savanoriškai išklausė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dokrinas“ organizuojamus 4 valandų kursus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų žalos bei gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Pasak apeliantės, apie išklausytus kursus ji pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pasakė, tačiau tuo metu pažymėjimo kopijos nepateikė.
2.1.2. Apeliantė nurodo, kad nuo 2003 m. gegužės 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbe yra charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti jai labai reikalinga dėl darbo specifikos, kadangi tenka susitikti su klientais, priimti užsakymus, susitikti su užsakovais, žaliavų tiekėjais, dalyvauti degustacijose, konkursuose. Pažymi, kad įmonė jai yra perleidusi automobilį kaip kasdieninę darbo priemonę.
2.1.3. Tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes dėl sveikatos problemų dažnai reikia lankytis pas gydytojus. Pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. jai buvo paimta biopsija ir nustatytas gomurinio lanko piktybinis navikas, dėl ko laukia ilgas gydymas.
Šalies argumentai
2.1.4. Nurodo, kad skiriasi su vyru, nepilnametė dukra D. V., (duomenys neskelbtini), liks gyventi su ja. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad jai teks didžioji dalis dukters priežiūros, be kita ko, vežimas į mokyklą.
2.1.5. Akcentuoja, kad teisė vairuoti labai reikalinga ir kadangi pagal įgaliojimą prižiūri savo neįgalų draugą A. M., (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad A. M. yra paralyžiuotas ir visiškai prikaustytas prie patalo, todėl jį reikia kiekvieną dieną lankyti, prižiūrėti, vartyti lovoje, gaminti specialų maistą, maitinti.
2.2. Apeliantė nesutinka su paskirtu automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Akcentuoja, kad transporto priemonė jai yra labai reikalinga dėl darbo specifikos ir sveikatos būklės. Nurodo, kad jai yra nustatytas 45 procentų neįgalumas. Pažymi, kad su minėta transporto priemone ją galėtų vežioti vyresnioji dukra.
2.2.1. Apeliantė skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K- 35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018. Pažymi, kad šiose analogiško pobūdžio bylose transporto priemonės konfiskuotos nebuvo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 išaiškinta, kad iš paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.
2.2.2. Pasak apeliantės, nekonfiskavus transporto priemonės, teismas turi spręsti klausimą dėl konfiskuotino automobilio piniginės vertės priteisimo. Nurodo, kad pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ įvertinimą automobilio vertė – 8 320 Eur. Tvirtina, kad tokios sumos priteisimas jai būtų labai didelė finansinė našta, neproporcinga priemonė, kuri varžytų labiau negu yra reikalinga nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliantė prašo atsižvelgti į jos gaunamas pajamas, būsimas išlaidas dėl rimtų sveikatos problemų ir priteisti dalį – 10 arba 20 procentų nuo 8 320 Eur sumos, arba vietoje šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Cituoja Vilniaus apygardos teismo praktiką bylose Nr. 1A- 560-312/2017, 1A-108-851/2018, kuriose išaiškinta, kad gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o tam tikra dalis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. V. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendimo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantė nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu, taip pat su paskirtu automobilio „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, apygardos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino
5. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką šiuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018).
6. Apeliantė prašo sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą. Prašymą grindžia duomenimis apie savo teigiamą charakteristiką, šeiminę padėtį, sveikatos būklę, darbines aplinkybes, taip pat – neigiamu įvykio įvertinimu, padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad paskirtas uždraudimo naudotis specialia teise terminas akivaizdžiai suvaržytų apeliantės teises labiau, negu reikia šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino, atsižvelgė į tai, kad R. V. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteista, per trejų metų laikotarpį yra 13 kartų bausta administracine tvarka dėl KET pažeidimų, atsižvelgė į tai, kad R. V. buvo nustatytas vidutinis – 1,69 promilės girtumas, dėl ko ji, vairuodama neblaivi, kėlė grėsmę sau, aplinkiniams ir saugiam eismui, darė išvadą, jog R. V. turi būti skirtas įstatyme numatytas artimesnis vidurkiui minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Kartu su apeliaciniu skundu R. V. pateikė dokumentus, kurie, akivaizdu, negalėjo būti įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra reikšmingi, sprendžiant dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, R. V. turi rimtų sveikatos problemų – jai burnos gleivinėje diagnozuota karcinoma (b. l. 140), patyrė burnaryklės rezekcijos operaciją (b. l. 168). Apeliantė skiriasi su sutuoktiniu (b. l. 152-153), su ja lieka gyventi nepilnametė dukra (b. l. 150), jos atliekamas darbas susijęs su išvykomis, komandiruotėmis (b. l. 136). Kaip matyti iš duomenų apie asmens baustumą, apeliantė už vairavimą esant neblaiviai praeityje bausta nebuvo (b. l. 58, 61-66). Kaip pabrėžė apeliacinės instancijos teisme, R. V. išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą (b. l. 138), lankosi pas psichologą, taigi, deda pastangas, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Teisėjų kolegija sprendžia, kad taisomai paveikti R. V., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užtikrinti analogiškų teisės pažeidimų prevenciją galima paskyrus nežymiai ilgesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą.
Dėl turto konfiskavimo
8. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), o automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija, todėl sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikėtų įvertinti šios teisinės baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas, paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
9. Apeliantė prašymą nekonfiskuoti automobilio grindžia savo darbo specifika ir sveikatos būkle – nurodo, kad jai yra nustatytas 45 procentų neįgalumas (kartu su apeliaciniu skundu pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją (b. l. 139)). Taip pat apeliantė pažymi, kad su minėta transporto priemone ją galėtų vežioti vyresnioji dukra. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą ir tikslingumą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, nuosavybės teise priklausančią apeliantei, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą ar neproporcingai suvaržęs asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teises.
10. Byloje nustatyta, kad R. V. tyčia vairavo jai priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (iškvėptame ore nustatyta 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija). Veika padaryta dienos metu, apie 10 val., esant judriam eismui – Vilniuje, Švitrigailos ir Geležinkelio gatvių sankryžoje, taigi, nusikalstama veika buvo sukeltas realus pavojus tiek pačios atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek kitų asmenų sveikatai ir turtui. Byloje nenustatyta, kad dėl apeliantės, jos šeimos narių sveikatos būklės ar darbo pobūdžio automobilis būtų būtino poreikio daiktas, skundo argumentai apie apeliantei nustatytą neįgalumą šios išvados nepaneigia. Be to, kaip matyti iš R. Ž. parodymų, automobilį vairuoja ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą motina, kuri yra apeliantės darbdavė, suteikusi šiai ir įmonės automobilį. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog konfiskuojamas automobilis būtų išimtinai vienintelė transporto priemonė, kuria, esant būtinumui, galėtų naudotis R. V. šeimos nariai. Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-182-303/2022). Teisėjų kolegija, įvertindama baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, suderinamumą su tikslu užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, proporcingumą tarp kaltininko teisių ir visuomenės lūkesčių, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo neišvengtų teisinių pasekmių, daro išvadą, jog apeliantei nuosavybės teise priklausanti tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuota pagrįstai.
11. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nutartyse Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, akcentuojama, kad šiose analogiško pobūdžio bylose transporto priemonės konfiskuotos nebuvo. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018 aplinkybės, apibūdinančios kaltininko padarytą veiką, asmenybę ir sveikatos būklę, nebuvo analogiškos, kaip nagrinėjamoje byloje (nors E. S. vairavo kelių transporto priemonę neblaivus, tai jis darė automobilių aikštelėje, o ne kelyje, tai rodo mažesnį pavojingumą kitų eismo dalyvių saugumui; E. S. neteistas, administracine tvarka niekada nebaustas, taigi visada laikėsi ne tik KET, bet ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nepažeidinėjo; jam nustatytas 30 procentų darbingumas, progresuojanti kaulų retėjimo liga (jie nuo menkiausio sukrėtimo lūžta), lūžęs dubens kaulas, keistas klubo sąnarys, operuotas stuburas, diagnozuota IV laipsnio bronchinė astma, II laipsnio širdies nepakankamumas). Baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, be kitų kaltininkus teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, be kita ko, buvo nustatyta ir tai, kad jie administracine tvarka nėra bausti, kas iš esmės skiriasi nuo šioje byloje esančių duomenų apie apeliantės baustumus už KET pažeidimus. Taigi pirmosios instancijos teismas, pagal konkrečias bylos aplinkybes įvertinęs turto konfiskavimo suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, įgyvendindamas suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, nuo teismų praktikos nenukrypo.
12. Apeliaciniame skunde dėstomas ir alternatyvus prašymas – konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija, pasisakiusi apie pagrįstai pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, papildomai pažymi, kad apeliantės pateiktas prašymas neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose.
13. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022).
14. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivi R. V., – būtų paslėptas ar suvartotas, taip pat nustatyta, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso pačiai apeliantei. R. V. skunde nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio ir būtų tikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taip pat apeliantė akcentuoja savo gaunamas pajamas, tvirtina, kad visos automobilio vertės išieškojimas jai būtų labai didelė finansinė našta, neproporcinga priemonė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės. Atitinkamai, prašymas spręsti dėl dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo nėra pagrįstas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodytose Vilniaus apygardos teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-560-312/2017, 1A-108-851/2018 buvo sprendžiama dėl konfiskuotino turto, priklausančio ne patiems kaltininkams, vertės išieškojimo, taigi nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiškos.
15. R. V. apeliaciniame skunde formuluoja ir prašymą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, pakeisti įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju konfiskavus automobilį bus pasiekti baudžiamajame įstatyme keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra ne tik proporcinga ir teisinga, bet ir akivaizdžiai suderinta su kitos apeliantei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymu. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pageidavimas patirti mažesnius suvaržymus nėra pakankamas pagrindas naikinti ar keisti teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti apeliantei priklausantį automobilį.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – termino. Apeliacinio skundo prašymas panaikinti turto konfiskavimą ar pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę netenkintinas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš R. V. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 130,00 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylas nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgiama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė yra dirbanti, turi pastovų pajamų šaltinį, sprendžia, kad apskaičiuota valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 130 Eur, nėra per didelė, teisingumo principui neprieštarauja, išieškotina iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – termino, šį terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš R. V. 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.