Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Daivos Kazlauskienės ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriu o A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vagystės iš P. Ž.), ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vagystės iš S. Z.), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vagystės iš A. M.), ir jam paskirta 27 parų arešto bausmė.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. vagystės iš M. K.), ir jam paskirta 27 parų arešto bausmė.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 13 d. vagystės iš M. A. (M. A.)), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2023 m. rugpjūčio 28 d. vagystės iš T. K.), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vagystės iš P. Ž.), pridėtos dalys švelnesnių bausmių, t. y. po 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso 18 mėnesių), ir po 15 parų arešto bausmės, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iš viso 30 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir A. J. paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie griežčiausios – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 15 parų arešto – bausmių (iš viso 60 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia A. J. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d.) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. J. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista ir palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1) nukentėjusiajam S. Z. 520 Eur turtinės žalos atlyginimas;

2) nukentėjusiajam A. M. 210 Eur turtinės žalos atlyginimas;

3) nukentėjusiajam M. K. 250 Eur turtinės žalos atlyginimas;

4) nukentėjusiajam M. A. 659,99 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš A. J. nepriteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. Z., šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 07.30 val. iki 15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. nukirpus dviračio spyną, kuria prie metalinio dviračio stovo buvo prirakintas P. Ž. priklausantis 1 600 Eur vertės dviratis su prie dviračio pritvirtintu 25 Eur vertės priekiniu žibintu, 25 Eur vertės galiniu žibintu, A. J. atsisėdo ant minėto dviračio ir, juo važiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą P. Ž. priklausantį 1 650 Eur vertės turtą.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „P.“, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. nukirpus 20 Eur vertės dviračio spyną, kuria prie metalinio strypo buvo prirakintas S. Z. priklausantis 500 Eur vertės dviratis „Specialized crosstrail“, A. J. priėjo prie minėto dviračio, paėmė pažeistą dviračio spyną, atsisėdo ant dviračio ir, juo važiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą S. Z. priklausantį 520 Eur vertės turtą.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.17 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie „V.“ vandens parko, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. žnyplėmis nukirpus 10 Eur vertės dviračio spyną, kuriuo prie dviračių stovo buvo prirakintas A. M. priklausantis 200 Eur vertės elektrinis paspirtukas „Xiaomi“, A. J. ranka ištraukė iš minėto paspirtuko galinio rato nukirptą spyną ir, atsistojęs ant paspirtuko, juo važiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą A. M. priklausantį 210 Eur vertės turtą.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.04 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „S.“, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. nukirpus 10 Eur vertės dviračio spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas M. K. priklausantis 200 Eur vertės dviratis „UMF hardu“ su prie dviračio prikabinta 20 Eur vertės priekine lempa, 5 Eur vertės skambučiu, 10 Eur vertės telefono laikikliu, 5 Eur vertės galine lempa, A. J. atsisėdo ant minėto dviračio ir, juo važiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą M. K. priklausantį 250 Eur vertės turtą.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.38 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „P.“, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. nukirpus dviračio spyną, kuria prie metalinio stovo buvo prirakintas M. A. priklausantis 659,99 Eur vertės elektrinis paspirtukas „Ninebot Segway Max G3“, A. J. išlipo iš gatvėje privažiavusio ir sustojusio automobilio, priėjo prie minėto paspirtuko ir, juo važiuodamas, pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą M. A. priklausantį 659,99 Eur vertės turtą.

Taip pat A. J. nuteistas už tai, kad jis ir A. Z. 2023 m. rugpjūčio 28 d., apie 14.17 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, veikdami kartu ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. žnyplėmis nukirpus dviračio spyną, kuria prie metalinio dviračio stovo buvo prirakintas T. K. priklausantis 648,99 Eur vertės dviratis „SCOTT Sub Cross 40“ su prie dviračio pritvirtintu 11 Eur vertės priekiniu purvasaugiu „Ass saver Mudder Regular Mad Wolf“, 11 Eur vertės galiniu purvasaugiu „Ass saver ASR Mad Wolf“, 20 Eur vertės žibintų komplektu „Cat Eye Orb“, 15 Eur vertės atramine kojele „Ergotec Universal 26-28“, 8,90 Eur vertės gertuvės laikikliu „Elite ALA“, 20 Eur vertės vaikiškos kėdutės laikikliu, A. J. su minėtu dviračiu pasišalino iš įvykio vietos, taip A. J. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą T. K. priklausantį 734,89 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

3. Apelianto teigimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3102-990/2023 paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kadangi priimant skundžiamą nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir buvo dar neįsiteisėjęs.

4. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuteistasis nuo pat pradžių savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to gailisi, davė nuoseklius parodymus, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą .

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. J., jo gynėjas advokatas Saulius Lauraitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. J. iš esmės neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę.

Dėl paskirtų bausmių.

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

11. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos). Įstatymų leidėjas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų, už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. J. tiesiogine tyčia padarė šešias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi nusikalstamos veikos – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Nusikalstamas veikas darė kartu su A. Z., A. J. veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo A. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis – „Sodros“ duomenimis nedirba (b. t. 4, b. l. 126), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. t. 4, b. l. 128), teisiamojo posėdžio metu A. J. pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. J. praeityje teistas daug kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei (b. t. 6, b. l. 66–81), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. A. J. nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę (2022 m. gruodžio 16 d.). Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo per penkerius metus padaryti administraciniai nusižengimai, o po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka už smulkias vagystes yra baustas net šešis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. t. 4, b. l. 121–125). Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė įstatymų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus (už nusikalstamas veikas) bei areštus (už baudžiamuosius nusižengimus), jų dydžius nustatant mažesnius nei šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

14. Nuteistasis A. J. mano, kad jam skirtos bausmės yra per griežtos, todėl galėtų būti švelninamos, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimų (už nusikalstamas veikas) bei areštų (už baudžiamuosius nusižengimus) bausmių skyrimo motyvams, pažymi, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Todėl atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K- 276-1073/2020).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant A. J. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, A. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 178 straipsnio 5 dalyje (dvi veikos), padarymą tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimai (už nusikalstamas veikas) bei areštai (už baudžiamuosius nusižengimus). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. J. už jo padarytas BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus skirtos nežymiai arešto bausmės vidurkį viršijančios bausmės. Tokių rūšių ir trukmių bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis, nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

16. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis A. J. negalėtų atlikti bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. A. J. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes jam pačiam, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį poreikį išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

17. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių. Individualizuojant bausmes buvo įvertintos visos, tiek su A. J. asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas A. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistajam A. J. paskirtų areštų bei laisvės atėmimų bausmių dydžiai atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytinos per griežtos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl paskirtų bausmių bendrinimo tarpusavyje.

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirtų bausmių bendrinimo būdu, todėl prašo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu. Atsižvelgdama į apelianto prašymą, teisėjų kolegija vertina ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo pagrįstumą bei teisėtumą .

19. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pasirinko bausmių dalinio sudėjimo būdą, kadangi pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2016, Nr. 2A-3-693/2016, Nr. 2K-190-976/2019).

20. Nusikalstamos veikos, už kurias A. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams ir nesunkiems nusikaltimams. Taigi, visos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimai nusikalstamų veikų rūšiai ir kategorijai, nusikalstamų veikų pavojingumas skiriasi nežymiai arba yra vienodas, nei už vieną iš jų apeliantui nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jos nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bausmes bendrinti apėmimo būdu.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teisingai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

22. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. vagystės iš P. Ž.), pridėjo po dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (iš viso 18 mėnesių), ir po 15 parų arešto bausmės, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iš viso 30 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir jam paskyrė subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistąjį A. J. charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis (tai, kad nusikalstamų veikų pavojingumas iš esmės vienodas, kadangi visų padarytų vagysčių būdas yra toks pat, t. y. dviračių ar paspirtukų vagystės iš stovėjimo vietų su metalo žirklėmis nukerpant spyneles ar trosus ir su pavogtu daiktu išvažiuojant iš įvykio vietos, skiriasi tik pavogtų daiktų vertė, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nors pagrobtų daiktų vertės tarpusavyje itin ir nesiskiria). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad tiek bausmių bendrinimo būdas, tiek pridedamų bausmių dydžiai buvo parinkti įmanomai palankiausi nuteistajam A. J., todėl skirti dar švelnesnes bausmes nėra pagrindo.

Dėl atskirais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

23. Apeliantas A. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu jo atžvilgiu paskirta galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kadangi priimant skundžiamą nuosprendį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir buvo dar neįsiteisėjęs. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. J. buvo įsiteisėję kai kurie kiti procesiniai sprendimai: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamasis įsakymas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamasis įsakymas; 3) Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendis; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Taigi esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti sprendimą subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytais skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes subendrino BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, tai yra, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, prie griežčiausios – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridedant po dalį švelnesnių – po 15 parų arešto – bausmių (iš viso 60 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir jam paskyrė galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad dėl A. J. taip pat yra priimtų kitų teismo procesinių sprendimų, tačiau jie dar neįsiteisėję, todėl pirmosios instancijos teismas nebendrino A. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės su kitais neįsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, tarp kurių yra ir apeliaciniame skunde akcentuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendis.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė buvo subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu, laikytini nepagrįstais, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

26. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 208,33 Eur už A. J. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, solidariai su kitu nuteistuoju priteisti nukentėjusiųjų turtinių žalų atlyginimai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 208,33 Eur iš nuteistojo A. J. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.