Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam B. R. P. (B. R. P.) ir jo gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto B. R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O. P., atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji bylą nutraukta.

B. R. P. paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuotas B. R. P. priklausantis automobilis „AUDI Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonė valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto B. R. P. (toliau ir – apeliantas) gynėja advokatė Galina Kardanovskaja (toliau ir – gynėja) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį dalyje: paskirti B. R. P. BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis jam specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 16 d.; panaikinti priklausantį B. R. P. automobilio «AUDI Q7», valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas :(duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

2.8. Gynėjos teigimu, svarbi teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje byloje Nr. 2K-110-489/2019. Už vairavimą neblaiviam, vairuotojui nustatyta 2,40 prom. etilo alkoholio, atsižvelgiant į įvertinus vairuotojo asmenines savybes bei bylos aplinkybių visumą, automobilis nebuvo konfiskuotas ir uždraudimas vairuoti transporto priemones paskirtas 1 metams. Šiuo atveju teismas konstatavo, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad tai buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinį šiuo atveju pavojingai valdė nesubrendęs, linkęs nuolat neatsakingai elgtis asmuo ir automobilio tolesnis palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. B. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti. Taip pat posėdžio metu R. B. P. gynėja pateikė papildomus dokumentus, be kita ko ir B. R. P. rašytinį prašymą sumažinti teisių atėmimo terminą su sąlyga įrengti automobilyje alkobloką.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju B. R. P. neginčija padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – automobilio konfiskavimu ir uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudžiamojo poveikio priemones, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019)

8. Nagrinėjamu atveju, teismas atleisdamas B. R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. B. R. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas B. R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo apelianto atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto, o teigiama apelianto asmenybė įvertinta priimant sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi, skunde nurodomos teigiamai apeliantą apibūdinančios aplinkybės, taip pat ir aplinkybė, kad automobilis reikalingas vežioti dėdę į gydymo įstaigą dializės procedūroms atlikti, nėra tiek išskirtinės, jog konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

9. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, atleidus nusikaltimą padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtent tinkamu baudžiamojo poveikio priemonių parinkimu yra įgyvendinama BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

11. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu, automobilio AUDI Q7“, 2005-2008 metų gamybos periodo, vidutinė rinkos vertė yra 7 830,00 eurų. Automobilio vertė nėra itin didelė, todėl pagrindo netaikyti automobilio konfiskavimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumo, nėra, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo pagrindu automobilio konfiskavimo skyrimas ir neginčijamas.

12. Skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius analogišką nusikaltimą, nebuvo taikytas turto konfiskavimas. Tačiau byloje Nr. 2K-91-303/2021 ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės skiriasi. Byloje Nr. 2K-91-303/2021 asmuo automobilį vairavo namo kieme, norėdamas jį perstatyti automobilių stovėjimo aikštelės ribose, ketinimo važiuoti į gatvę neturėjo. B. R. P. pareigūnų buvo sustabdytas kelyje. Nors nusikaltimas padarytas ankstų sekmadienio rytą, visgi teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis apelianto parodymais pirmosios instancijos teisme, jis važiavo iš draugės namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo draugės iki jo namų apie 60 km, policija sustabdė nuvažiavus 5-10 kilometrų atstumą (b. l. 130). Taigi neblaivus vairavo pakankamai didelį atstumą ir tai darė judrioje miesto gatvėje, o jo kelionė turėjo vykti užmiesčio keliais, kuriuose važiuojama gerokai didesniu greičiu, atitinkamai, reikia ir greitesnės reakcijos, siekiant suvaldyti automobilį, nutikus avarinei situacijai. Todėl ta aplinkybė, jog R. B. P. važiavo sekmadienio rytą, kai automobilių eismas mažo intensyvumo, nusikaltimo pavojingumo, šiuo atveju nemažina. Apeliantas vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,58 promilės etilo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, ir nors jokios pasekmės nagrinėjamu atveju nekilo, neabejotinai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Skunde nurodoma aplinkybė, kad apeliantas, priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę tinkamai neįvertino, kad iš vakaro vartotas alkoholis taip jį paveiks, laikytina deklaratyvia. Remiantis pirmosios instancijos teisme duotais apelianto parodymais, jis išgėrė gal 150-200 g. 40 laipsnių stiprumo likerio, baigė vartoti apie 00.00-01.00 val. nakties. Bylos duomenimis, sustabdytas pareigūnų buvo apie 08.35 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į suvartoto alkoholio kiekį ir nuo suvartojimo praėjusį laiko tarpą, laikyti, kad nustatytas neblaivumo laipsnis, apeliantui buvo netikėta aplinkybė, nėra jokio pagrindo.

13. Skunde pagrįstai nurodoma, kad byloje Nr. 2K-110-489/2019 atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra suformuotos aiškios teorinės nuostatos transporto priemonės (ne)konfiskavimo klausimu šios kategorijos bylose, o jų taikymo rezultatas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių ir jų individualaus įvertinimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pateikiami ir prašoma vadovautis apeliantui palankiais teismų praktikos pavyzdžiais, bylose kur automobilio konfiskavimas nebuvo skirtas, tačiau minėti pavyzdžiai neatspindi susiformavusios teismų praktikos, remiantis kuria, analogišką nusikaltimą padariusiems asmenis, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įprastai skiriamas nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas (pavyzdžiui kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-648/2019;2K-112-942/2021; 2K-182-303/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-323-891/2023; 1A-251-885/2023; 1A-241-365/2023; 1A-155-468/2023; ir kt.).

14. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi, skunde neteisingai nurodoma, kad įstatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo 1 iki 3 metų.

15. Spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus nemažą atstumą. Sprendė, kad B.R. P. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat vertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, atsižvelgė į B. R. P. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus (ANK 208 straipsnio 1 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino, visas aplinkybes įvertino teisingai.

16. Skunde tvirtinama, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, B. R. P. atsakomybę lengvina tik tai, kad visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gi aplinkybė, kad jis nusikalto pirmą kartą, įstatyme nėra įtvirtinta kaip atsakomybę lengvinanti. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau skundžiamame nuosprendyje tai, kad B. R. P. nusikalto pirmą kartą, nėra pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, šios aplinkybės pripažinti atsakomybę lengvinančia. Gynėja pagrįstai nurodo, kad B. R. P. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vien tai, kad padarytas nusikaltimas laikytinas atsitiktiniu įvykiu B. R. P. gyvenime nesudaro pagrindo mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki minimalaus įstatymo numatyto. Apeliantui paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai savo dydžiu artimesnis minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai. Baudžiamųjų poveikio priemonių proporcingumas turi būti vertinamas apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Apeliantą atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų, taigi minimalų terminą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalimi, minimalus 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Įvertinus aptartas aplinkybes visumoje su konfiskuotos transporto priemonės verte, B. R. P. kilsiančių suvaržymų visumą, kuri itin nedidelė, spręsti, jog specialiosios teisės atėmimo terminas neproporcingas ir pernelyg griežtas varžantis apelianto teises labiau nei būtina, nėra pagrindo. Sutrumpinus specialiosios teisės terminą iki apelianto prašomo, šioje konkrečioje situacijoje baudžiamojo poveikio priemonių visuma nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

17. Taip pat R. B. P. pateikė prašymą sumažinti specialiosios teisės terminą, įrengiant jo automobilį antialkoholinį variklio užraktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpinti specialiosios teisės terminą, minėtu pagrindu nėra galimybės. ANK 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 30¹ straipsnyje yra įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, tai administracinio poveikio priemonė, kuri taikoma už administracinių nusižengimų padarymą. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės, baudžiamasis įstatymas nenumato.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti, todėl R. B. P. gynėjos G. Kardanovskajos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria

Nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto B. R. P. (B. R. P.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.