- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-251-885/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47659-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Arūnas Bartkus, Daiva Kazlauskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui T. J., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. J. atsakomybei 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, T. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., 2022 m. gruodžio 22 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą išieškant konfiskuotino turto (automobilio „BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas T. J. į automobilį „BMW528“, t. y. LFN092, VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. J. 2022 m. gruodžio 20 d. apie 20.28 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. konfiskuoti jam priklausantį automobilį „BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.
2.1. Prokurorė teigia, kad teismas netinkamai taikė BK materialiosios teisės normas ir esmingai nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK, automobilio konfiskavimas iš esmės yra būtinas. Nors išimtis iš šios taisyklės yra numatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, spręsdami dėl šios normos taikymo teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
2.2. Vadovaudamasi teismų formuojama praktika, prokurorė nurodo, jog teismas nepagrįstai ir klaidingai nusprendė, jog T. J. asmenybė nesudaro pagrindo manyti, jog iš jo nekonfiskavus transporto priemonės, jis vėl panaudos ją nusikalstamais tikslais. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nevertino asmens veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jos padarymo aplinkybių, kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio taikymo. Motyvavimas, kad yra įvertinamos tik asmens asmeninės charakteristikos, tačiau nevertinamos (nutylimos) veikos aplinkybės, lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
2.3. Prokurorės teigimu, nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso T. J., todėl kliūčių konfiskuoti automobilį nėra. Be to, tai, kad T. J. dieną iki įvykio ir įvykio dieną vartojo alkoholį ir vėliau vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį, leidžia spręsti, kad jis visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis yra kaltas. Tai, kad T. J. veikė tiesiogine tyčia, tik sustiprina manymą, kad jam turėtų būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nukrypsta nuo vyraujančios teismų praktikos ir neatitinka teisingumo principo, nes atleidus T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatyrė jokių iš nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų.
2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog nėra jokių procesinių kliūčių taikyti BK 72 straipsnį: T. J. yra darbingas, sveikas, dirbantis, todėl spręsti apie prastą jo turtinę padėtį arba neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Automobilio konfiskavimas nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės, priešingai – šioje situacijoje visuomenės ir T. J. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš asmens nebūtų konfiskuotas jam priklausantis automobilis, kadangi taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo T. J. prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad T. J. savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, neginčijo faktinių nusikaltimo aplinkybių, nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ar kaip kitaip jį neigiamai apibūdinantys duomenys. Be to, nusikaltimas buvo padarytas ne iš savanaudiškų tikslų, taigi verta vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, jog turto konfiskavimu siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, visų pirma, lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą.
3.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Be to, minėtais atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi, kadangi jo atveju teismas turi įvertinti aptariamos teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. J. charakterizuojamas teigiamai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos matyti, kad jo darbdavys yra įsitikinęs, kad padarytas teisės pažeidimas iš esmės yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Ūkininkas A. B. taip pat teigiamai atsiliepia apie T. J. ir prašo neatimti iš jo teisės vairuoti bei jo automobilio, kartu laiduoja ir už T. J. ateities elgesį.
3.3. Atsiliepime nurodoma, jog T. J. užsiima labdara, dalyvauja labdaros renginiuose su neįgaliaisiais Ukrainoje. Pažymima, kad jo kelionė į Ukrainą 2022 m. gruodžio mėnesį jį paveikė itin stipriai emociškai ir įkvėpė toliau rinkti įvairios paramos paketus bei juos kuo greičiau pristatyti tiems, kam labiausiai to reikia. Atsiliepime akcentuojama, jog jis pasirinko priimtiną gyvenimo būdą, yra socialiai integravęsis į visuomenę, jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės sudaro pagrindą, kad T. J. įtaką gali padaryti baudžiamosios bylos iškėlimo ir nagrinėjimo faktas. T. J. pabrėžia tai, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio gyvenimo būdo išraiška. Jis praeityje nėra teistas, šį kartą padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio prisipažino ir gailėjosi, o automobilis jam yra itin reikalingas.
3.4. T. J. teigimu, konfiskavimo instituto taikymas šioje byloje yra neproporcingas jo padarytam nusikaltimui. Transporto priemonės konfiskavimas sužlugdytų jį finansiškai ir morališkai bei neatitiktų proporcingumo principo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, T. J. teigia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nusikaltimų sistemiškumo (kartotinumo) arba kitų reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų turto konfiskavimo taikymą. Be to, jo automobilio ar jo vertės konfiskavimas nepagrįstai apsunkintų T. J. teisinę padėtį.
Atsiliepimas
3.5. Atsiliepime pabrėžiama, kad aptariamo automobilio vertė yra 13 030 Eur. Šiuo metu jis turi būsto paskolą 190 000 Eur dydžiui, kas mėnesį turi mokėti 1 000 Eur įmokas, komunalinių mokesčių dydis siekia apie 200 Eur per mėnesį, taip pat jis turi neišmokėtą studijų paskolą. Šiuo metu jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, todėl transporto priemonė jam yra reikalinga vykdant komercinę veiklą, taip pat jis turi paveldėtą žemės sklypą, kuriuo privalo rūpintis. Šiame sklype buvo kilęs gaisras ir šiuo metu vykdomi atstatymo darbai, kurių priežiūrai taip pat yra reikalinga transporto priemonė ir teisė ją vairuoti.
3.6. T. J., remdamasis teismų praktika, nurodo, kad transporto priemonė paprastai nekonfiskuojama, jei nustatytas girtumas labai neviršija ribos, nuo kurios kyla atsakomybė, arba girtumas nėra sunkus, vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščių KET pažeidimų, padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Be to, buvę situacijų, kai vietoje prašomo turto konfiskavimo, teismas asmeniui paskyrė įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. T. J. teigimu, jis atitinka visas pirmiau nurodytas aplinkybes, todėl jam neturėtų būti taikomas turto konfiskavimas.
3.7. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino visas bylos aplinkybes bei pilnai ir teisingai motyvavo savo sprendimą. Atsiliepime nurodoma, kad prokurorė iš esmės klysta teigdama, jog T. J. nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų, kadangi iš jo yra atimta teisė vairuoti kelių transportų priemones 2 metų laikotarpiui, jis turi sumokėti į valstybės biudžetą 4 000 Eur, jį smerkia šeima, draugai ir darbdavys, ateityje jei jis norės susigrąžinti teisę vairuoti, turės atlikti daug papildomų veiksmų. Teismo motyvai iš esmės paneigia prokurorės nuomonę, kad T. J. ateityje gali panaudoti automobilį vėl nusikalstant. Pažymima, kad transporto priemonės konfiskavimas nėra būtinas, kadangi ši transporto priemonė niekam nekelia ir nekels jokio tolimesnio pavojaus.
4. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti turto konfiskavimo T. J. priklausančiai transporto priemonei „BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
6. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.
7. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas).
8. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta, kad, įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, T. J. pirmą kartą padarė šiurkštų KET pažeidimą, teismo įsitikinimu, konfiskavus transporto priemonę nebus paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga prevencinė priemonė, kuri neatitiks siekiamų tikslų, ypač įvertinus transporto priemonės kainą. Pažymėtina, kad aptariamu atveju byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą šį turtą panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata yra siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms arba praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.
9. Nagrinėjamu atveju šioje byloje teisingai nustatyta, jog T. J. priklausęs automobilis „BMW528“ yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tą patvirtina tiek iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija (b. l. 16), tiek ir paties T. J. parodymai. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Todėl konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje esantis pagrindas taikyti turto konfiskavimą.
10. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad T. J. vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo (jam nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis), taigi jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Be to, kaip yra matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl tokio T. J. elgesio buvo sukeltas eismo įvykis, kas akivaizdžiai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą bei jo veikos pavojingumą, į ką yra atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022). Ir nors T. J. yra apibūdinamas teigiamai, tačiau vien pozityvi charakteristika negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, kodėl transporto priemonės vertės dalies, o ne paties automobilio konfiskavimas yra tikslingesnis. Šioje byloje nėra nustatyta, kad automobilis, nuosavybės teise priklausantis T. J., būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, taip pat skundžiamame nuosprendyje nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022). Teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos tam tikros aplinkybės, kurios tariamai turėtų pagrįsti sprendimą nekonfiskuoti minėtos transporto priemonės, t. y., jog T. J. šiuo metu privalo mokėti 1 000 Eur dydžio mėnesines įmokas dėl būsto paskolos, taip pat automobilio neturėjimas trukdo jam tinkamai atlikti jo darbines funkcijas, be to jis turi ir neišmokėtą studijų paskolą, tačiau vertintina, kad šios aplinkybės T. J. buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, neatsirado staiga ir iš niekur, todėl negali būti laikomos išskirtinėmis ar esminėmis aplinkybėmis, kurios pagrįstų turto konfiskavimo netaikymą.
12. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas kontekste dėl turto konfiskavimo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, konfiskuoti T. J. priklausantį automobilį „BMW528“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.