- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-2316-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01400-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea In“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Idea In“ 7 804,16 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą už 2021 metus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise ginčo laikotarpiu valdė statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl atsakovei kilo pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėjo. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (toliau – Sprendimas T-278), nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau - nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 24 p. nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), dalies (užstatyto ploto) vertė 2021 m. buvo 555 324 Eur. Sprendimo T-278 1.3 papunkčiu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, atsakovei apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas ir už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. (4 mėnesius) buvo paskaičiuotas 7 404,32 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,8553 ha) naudojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nustatė, kad nuomos mokestis už valstybinę žemę turi būti sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Taisyklių 35 p. nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos 180 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovei siuntė du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2021 metus, t. y.: 2021 m. spalio 14 d. Pranešimas Nr. 00014579 ir 2021 m. gruodžio 16 d. Priminimas Nr. ZNM00004102, kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, dėl ko ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. įskaitytinai (180 dienų), kaip nustatyta Taisyklių 35 p. Taigi, delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos 7 404,32 Eur sumos ir sudaro 399,84 Eur. Todėl ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti iš viso 7 804,16 Eur skolos bei procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovė UAB „Idea In“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei priklausiusių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), šiuo metu savininkai yra UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ dėl įpareigojimo nugriauti statinius. Teigia, kad ieškovė siekia nugriauti minimus statinius, kai tuo tarpu dabartiniai savininkai UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ siekia statinius sutvarkyti ir išsaugoti, todėl yra reikalingas statybos leidimas, kuriam gauti reikalinga žemės nuomos sutartis su NŽT, tačiau pastaroji atsisako sudaryti žemės nuomos sutartį. Atsakovės nuomone, tai paneigia ieškovės poziciją, kad NŽT nuo 2020 m. balandžio siūlė atsakovei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau anot ieškovės, atsakovė atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei nereiškiant nepagrįstų reikalavimų dėl statinių nugriovimo, žemės nuomos sutartis su NŽT būtų sudaryta, dėl ko ir žemės nuomos tarifas būtų ne 4 procentai, o 0,81 procento. Atsakovės nuomone, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Idea In“ 7 404,32 Eur nuomos mokestį, 399,84 Eur delspinigius ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 804,16 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Nustatė, kad atsakovė 2019 m. sausio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: Sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Šiaulių miesto savivaldybės kvitai bei 2020 m. gruodžio 16 d. Priminimas Nr. ZNM00004102 patvirtina, jog už 2021 metus atsakovei buvo paskaičiuotas 7 404,32 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis.
6. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2021 m. (sausio – balandžio mėnesius) buvo paskaičiuotas ne už visą 3,7953 ha žemės sklypą, o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha), žemės sklypo vertę padauginus iš 4 procentų tarifo, kaip tai numato Taisyklių 24 p. Pažymėjo, jog tokio dydžio tarifas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu taikomas asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl atsakovei nepriėmus valstybinės žemės patikėtinio siūlymo sudaryti sutartį, taikyti mažesnį nuomos tarifą teisinio pagrindo nėra.
7. Atsakovei yra kilusi pareiga laiku ir tinkamai vykdyti savo prievolę mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, kuri paskaičiuota įstatymų nustatyta tvarka bei sudaro 7 404,32 Eur. Duomenų, jog ši vietinė rinkliava yra sumokėta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. skaičiuotini 0,03 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie už 180 dienų sudaro 399,84 Eur (Taisyklių 35 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė UAB „Idea in“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
9. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
9.1. Nurodė, kad teismas neįvertino atsakovės pateiktos aplinkybės, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), veikdama kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis dabartiniams statinių savininkams UAB „Biorent“ ir UAB Ametija“ sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovės įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti atsakovės pateiktas aplinkybes, kurios yra neabejotinai susijusios su nagrinėjama byla ir tarp ieškovės bei UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ kilusiu ginču.
9.2. Pažymėjo, kad ieškovė yra iniciavusi bylą dėl UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022, ieškovė minėtoje byloje siekia nugriauti minimus statinius, kai tuo tarpu dabartiniai savininkai UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ siekia statinius sutvarkyti ir išsaugoti, kam yra reikalingas statybos leidimas, kuriam gauti reikalinga žemės nuomos sutartis su NŽT. Kaip patvirtina teismo žinioje esantys NŽT sprendimai, NŽT atsisako su UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ sudaryti žemės nuomos sutartis. Taigi, susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovė siekia statinius nugriauti ir NŽT atsisako sudaryti žemės nuomos sutartį. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovei nereiškiant nepagrįstų reikalavimų dėl statinių nugriovimo, žemės nuomos sutartis su NŽT būtų sudaryta ir žemės nuomos tarifas būtų ne 4 procentai, o 0,81 procento, t. y. ieškovės prašoma priteisti suma būtų daugiau nei 4 kartus mažesnė.
9.3. Žemės nuomos sutartis su NŽT nebuvo sudaryta, kadangi NŽT atsisakė su atsakove derinti nuomos sutarties projektą. Būtent NŽT atsisakymą derinti žemės nuomos projektą su atsakove teismas turėjo įvertinti atidžiau, kadangi atsisakymas su atsakove sudaryti žemės nuomos sutartį lėmė tai, kad atsakovei nepagrįstai buvo taikytas 4 procentų, o ne 0,81 procento žemės mokesčio tarifas. Kitaip tariant, dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių, iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista daugiau nei 4 kartus didesnė suma.
9.4. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė įsigytus statinius ketino rekonstruoti, kam buvo parengta visa techninė statybų dokumentacija, tačiau to negalėjo atlikti, kadangi su atsakove NŽT atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, neatsižvelgiant į atsakovės pastabas nuomos sutarties projektui. Minėtos aplinkybės liudija, kad atsakovė turėjo rimtus ketinimus sutvarkyti teritoriją ir joje esančius statinius, tačiau to negalėjo pradėti dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, kurios susijusios su NŽT atsisakymu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Atsakovė 2019 m. gegužės 9 d. buvo pateikusi prašymą NŽT leisti išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 26 d. raštu NŽT informavo atsakovę, jog administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai bus teisme išspręstas ginčas su UAB „Eurelus“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinė byla Nr. 2-290-251/2019). Minėtas ginčas tarp UAB „Eurelus“ ir NŽT buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020), todėl teisinių kliūčių, pasibaigus paminėtam ginčui, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nebeliko. Atkreipė dėmesį, jog 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei Valstybinės žemės nuomos projektą, sutarties projektas pateiktas atsakovei derinimui NŽT 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 31SD-7305-(14.31.55), tačiau atsakovė su sutarties projektu nesutiko ir jo nepasirašė. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis NŽT dokumentai, adresuoti atsakovei buvo siųsti bei jai pristatyti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu. Remiantis šiais argumentais, laikytina, jog sutarties nesudarymas buvo pačios atsakovės valinis sprendimas, todėl jos pozicija vertintina kaip deklaratyvi bei neturinti tam teisinio pagrindo.
10.2. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei nėra suteikta teisės veikti valstybės vardu kaip valstybinės žemės patikėtiniui, dėl ko, ieškovė nėra nei valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, bei neturi įgaliojimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Ieškovė nesudaro valstybinės žemės nuomos sutarčių, o tik taiko valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, t. y. administruoja valstybinės žemės nuomos mokestį bei surenka į savivaldybės biudžetą. Dėl ko, negalima sutikti su apeliantės vertinimu, kad ieškovė kokiu nors būdu kartu su NŽT veikia prieš atsakovę, bei yra atsakinga už tai, kad NŽT su atsakove nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutarties, dėl ko, neva, negalima taikyti didesnio tarifo. Ieškovė nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovei skaičiavo už beveik per pusę mažesnį plotą, t. y. pagal užimamų pastatų plotą, o ne už visą valstybinės žemės plotą, kuris ankstesniems savininkams (iki nutraukimo) buvo nuomojamas sutartimi.
10.3. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022 pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovei priklausiusių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo, dabartiniams savininkams UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“, negalėjo turėti įtakos dėl valstybinės žemės sutarties sudarymo, juo labiau skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2021 m. Iš elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) esančios informacijos matyti, kad atsakovės minima byla (teisminio proceso Nr. 2-70-3-00726-2022-3), kurioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė ieškinį dabartiniams statinių savininkams - UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ dėl statinių nugriovimo, Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauta 2022 m. vasario 4 d. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinys yra dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos už 2021 m., t. y. už tą laikotarpį (2021 m. sausio-balandžio mėnesius), kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl statinių griovimo dar net nebuvo pareikštas dabartiniams statinių savininkams, dėl ko, byla dėl statinių nugriovimo neturi jokios reikšmės šiam ginčui ir nėra susijusi nei su ieškovės ieškiniu atsakovei, nei su dabartiniais statinių savininkais UAB „Ametija“ ir UAB „Biorent“.
10.4. Atsakovės argumentai dėl skaičiuotino 0,81 procento tarifo yra nepagrįsti, visų pirma dėl to, kad kaip nurodyta atsakovės apeliaciniame skunde ji siekė vykdyti statinių rekonstrukciją visame valstybinės žemės sklype, kurio plotas 3,7953 ha, tačiau nesutiko su ieškovės paskaičiuota mokėtina suma, kuri apskaičiuota vadovaujantis teisės aktais patvirtinta tvarka. Kita vertus, norint taikyti Sprendimo T-278 1.2. papunktyje numatytą tarifą, t. y. 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu išnuomotų žemės sklypų vertę, turi būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nurodomas nuomojamo sklypo plotas. Šiuo atveju, nežinoma, koks žemės sklypas galėjo būti išnuomotas atsakovei. Primintina, kad atsakovė ketino rekonstruoti statinius visame žemės sklype (3,7953 ha plote), bei NŽT pasiūlymu, kai atsakovė nesutiko su valstybinės žemės nuomos sutarties projekte NŽT nurodomu 3,0329 ha plotu. Apelianto lūkesčiai, įsigyjant pastatus, stovinčius ant valstybinė žemės, bei naujos valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymas, nei dėl kažkieno kaltės ar pačios atsakovės neveikimo, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti Šiaulių miesto savivaldybės kvitai bei 2020 m. gruodžio 16 d. priminimas Nr. ZNM00004102 patvirtina, jog už 2021 metus atsakovei buvo paskaičiuotas 7 404,32 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,8553 ha) naudojimą. Ieškovė atsakovei siuntė du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2021 metus, t. y.: 2021 m. spalio 14 d. pranešimą Nr. 00014579 ir minėtą 2021 m. gruodžio 16 d. priminimą Nr. ZNM00004102, kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės iki šiol neįvykdė, dėl ko ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. įskaitytinai (180 dienų), t. y. 399,84 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti iš viso 7 804,16 Eur (7 404,32 Eur + 399,84 Eur) skolą bei procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Idea In“ 7 404,32 Eur nuomos mokestį, 399,84 Eur delspinigius ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (7 804,16 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei žemės nuomos mokestis už 2021 m. (sausio – balandžio mėnesius) metus buvo paskaičiuotas ne už visą 3,7953 ha žemės sklypą, o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha) žemės sklypo vertę padauginus iš 4 procentų tarifo, kaip tai numato Taisyklių 24 p. Pažymėjo, jog tokio dydžio tarifas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu taikomas asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl atsakovei nepriėmus valstybinės žemės patikėtinio siūlymo sudaryti sutartį, taikyti mažesnį nuomos tarifą teisinio pagrindo nėra. Atsakovei yra kilusi pareiga laiku ir tinkamai vykdyti savo prievolę mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, kuri paskaičiuota įstatymų nustatyta tvarka bei sudaro 7 404,32 Eur. Duomenų, jog ši vietinė rinkliava yra sumokėta, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. gegužės 14 d. skaičiuotini 0,03 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie už 180 dienų sudaro 399,84 Eur (Taisyklių 35 p.).
15. Apeliantė UAB „Idea in“ su skundžiamu sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktos aplinkybės, jog NŽT, veikdama kartu su ieškove, tyčia daro kliūtis dabartiniams statinių savininkams UAB „Biorent“ ir UAB Ametija“ sudaryti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovės įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti atsakovės pateiktas aplinkybes, kurios yra neabejotinai susijusios su nagrinėjama byla ir tarp ieškovės bei UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ kilusiu ginču. Pažymėjo, kad ieškovė yra iniciavusi bylą dėl UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ priklausančių statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022, ieškovė minėtoje byloje siekia nugriauti minimus statinius, kai tuo tarpu dabartiniai savininkai UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ siekia statinius sutvarkyti ir išsaugoti, kam yra reikalingas statybos leidimas, kuriam gauti reikalinga žemės nuomos sutartis su NŽT. Kaip patvirtina teismo žinioje esantys NŽT sprendimai, NŽT atsisako su UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ sudaryti žemės nuomos sutartis. Taigi, susiklostė tokia situacija, kuomet ieškovė siekia statinius nugriauti, ko pasekoje NŽT atsisako sudaryti žemės nuomos sutartį. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovei nereiškiant nepagrįstų reikalavimų dėl statinių nugriovimo, žemės nuomos sutartis su NŽT būtų sudaryta, ko pasekoje ir žemės nuomos tarifas būtų ne 4 procentai, o 0,81 procento, t. y. ieškovės prašoma priteisti suma būtų daugiau nei 4 kartus mažesnė. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir dabartinių, atsakovei priklausiusių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ ginču dėl statinių nugriovimo (civilinė byla Nr. e2-43-650/2023 (ankstesnis bylos Nr. e2-2547-650/2022)), neturi teisinės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovės dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., priteisimo. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos (toliau – LITEKO) duomenų, nustatyta, kad apeliantės minima byla (teisminio proceso Nr. 2-70-3-00726-2022-3), kurioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė ieškinį dabartiniams statinių savininkams - UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ dėl statinių nugriovimo, Šaulių apylinkės teisme gauta 2022 m. vasario 4 d. Todėl akivaizdu, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys dėl statinių griovimo, pareikštas dabartiniams statinių savininkams, neturi įrodomosios reikšmės šiam ginčui išspręsti ir nėra susijęs su ieškovės ieškiniu atsakovei.
17. Be to, iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (su istorija) matyti, kad atsakovė su UAB „Biorent“ 2021 m. balandžio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė perleido nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat su UAB „Ametija“ 2021 m. balandžio 9 d. atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleido nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pastatą – sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimis perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“, taip pat patvirtina, kad atsakovės nurodyto teisminio ginčo pradėjimo metu atsakovė šių statinių savininke nebebuvo, todėl minėta civilinė byla neturi reikšmės šio ginčui išsprendimui.
18. Atsižvelgiant į nurodytą, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį ginčą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės už ginčo laikotarpį (2021 m. sausio - 2021 m. balandžio mėn.) neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ar laikyti reikšmingomis atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės ir dabartinių statinių savininkų UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ ginču dėl statinių nugriovimo.
19. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad žemės nuomos sutartis su NŽT nebuvo sudaryta dėl to, kad NŽT atsisakė su atsakove derinti nuomos sutarties projektą. Apeliantės vertinimu, būtent NŽT atsisakymas su atsakove sudaryti žemės nuomos sutartį lėmė tai, kad atsakovei nepagrįstai buvo taikytas 4 procentų, o ne 0,81 procento žemės mokesčio tarifas, t. y. dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista daugiau nei 4 kartus didesnė suma. Šiuos argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovės pateikti NŽT 2022 m. įsakymai dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės nuomos procedūrą, nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi atsakovė šių prašymų teikimo NŽT metu, jau nebebuvo statinių savininkė. Minėta, kad 2021 m. balandžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovė nuosavybės teisę į statinius perleido UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“, todėl byloje atsakovės pateikti NŽT 2022 m. įsakymai dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės nuomos procedūrą, nėra susiję su nagrinėjama byla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio priteisimo. Atsakovės byloje pateikti NŽT sprendimai neeliminuoja atsakovės pareigos sumokėti susidariusią skolą bei nepateisina jos veiksmų (kai ji buvo sklypo naudotoja), kurie sąlygojo padidinto tarifo pritaikymą.
20. Be to, apeliantės nurodytus teiginius, kad NŽT atsisakė su atsakove derinti nuomos sutarties projektą paneigia tai, kad NŽT 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) pateikė atsakovei Valstybinės žemės nuomos projektą, sutarties projektas pateiktas atsakovei derinimui NŽT 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 31SD-7305-(14.31.55), tačiau atsakovė su sutarties projektu nesutiko ir jo nepasirašė. Minėti NŽT dokumentai, adresuoti atsakovei buvo siųsti bei jai pristatyti registruotu paštu atsakovės buveinės adresu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymą lėmė pačios atsakovės neveikimas.
21. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipia dėmesį ieškovė Šiaulių savivaldybės administracija, jai nėra suteikta teisė veikti valstybės vardu kaip valstybinės žemės patikėtiniui, dėl ko, ieškovė nėra nei valstybinės žemės nuomos sutarties šalimi, nei neturi įgaliojimų išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Ieškovė nesudaro valstybinės žemės nuomos sutarčių, o tik taiko valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, t. y. administruoja valstybinės žemės nuomos mokestį bei surenka į savivaldybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė jokiu būdu negali būti atsakinga už tai, kad NŽT su atsakove nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarties. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl atsisakymo su ja sudaryti valstybės žemės nuomos sutartį, ji būtų ėmusi aktyvių veiksmų siekiant tokią sutartį sudaryti (pvz.: kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo sudaryti su ja sutartį).
22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai, t. y. 1.3 papunktyje nustatytas 4 procentų mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Be to, nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) , 8.2. p. numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2021 m. (sausio – balandžio mėnesius) metus buvo paskaičiuotas už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha) žemės sklypo vertę padauginus iš 4 procentų tarifo, kaip tai numato Taisyklių 24 p., t. y. kai nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Taigi, atsakovei nepriėmus valstybinės žemės patikėtinio siūlymo sudaryti sutartį, ir byloje nesant ginčo, kad NŽT ir atsakovė (kai ji buvo statinių savininkė ir žemės sklypo naudotoja) nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarties, laikytina, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo žemės nuomos mokestį, taikydama 4 procentų dydžio tarifą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomas priteisti nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimąsi apskaičiuotas tinkamai bei įstatymų nustatyta tvarka.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.